f36bf919-cb36-4045-a655-e7f94ced41de · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                   Baudž. byla Nr. 1A-151-238/10;Teisėja A. Žemantauskienė                   Proceso Nr. 56-1-00303-09;      Procesinio sprendimo kategorija:     (S)                            2.4.6. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2010 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo G.

R. gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nuteistojo V. P. gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. R. ir V. P. apeliacinius skundus dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2009-06-10 iki 2009-11-27. V. P. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, į bausmės laikÄ iÅ¡ dalies įskaitytos bausmės, paskirtos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendį, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2009-09-25 nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2009-06-10 iki 2009-11-27. Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ V. P. konfiskuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                    n u s t a t ė:G. R. ir V. P. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibraudami į patalpÄ , tai yra: 2009-06-09 apie 3 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, G.

R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietÄ , vėliau kartu su V. P. suneÅ¡ant vogtus daiktus į automobilį, per duris, tikėtina jas atveriant rankomis suėmus už kampų ir patraukus į lauko pusę, įsibrovė į patalpÄ , tai yra garaÅ¾Ä Nr. 16, esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį E. G., iÅ¡ kurio pagrobė 329 Lt vertės kampinį Å¡lifuoklį, 120 Lt vertės kampinį Å¡lifuoklį, 40 Lt vertės Å¡veitimo poliravimo aparatÄ , 100 Lt vertės kampinį Å¡lifuoklį, 60 Lt vertės Å¡veitimo aparatÄ , 50 Lt vertės elektrinį grÄ Å¾tÄ , 80 Lt vertės akumuliatorinį grÄ Å¾tÄ su dėžute, 50 Lt vertės ritę su elektriniu kabeliu, 40 Lt vertės magnetolÄ ,,Pionier“, 40 Lt vertės magnetolÄ ,,Kenwood“, 90 Lt litų vertės dėžę su įvairiomis metalinėmis galvutėmis, 30 litų vertės žilkinį žolės pjovimo aparatÄ , 4 vnt. 100 litų vertės (1 x 25 Lt) padangų su metaliniais ratlankiais 175x70/13 modelio, 4 vnt. 300 litų vertės (1 x 75 Lt) padangų su metaliniais ratlankiais 185x70/13 modelio, 30 litų vertės meÅ¡kerę, iÅ¡ viso pagrobė nukentėjusiajam E. G. priklausančio turto už 1169 litus.Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G.

R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietÄ , vėliau kartu su V. P. suneÅ¡ant vogtus daiktus į automobilį, per duris, tikėtina, jas iÅ¡laužus paÅ¡aliniu įnagiu, sverto principu iÅ¡traukus kabliuko Ä selę ir atvėrus duris, įsibrovė į patalpÄ t. y. garaÅ¾Ä Nr. 20, esantį (duomenys neskelbtini) priklausantį R. P. iÅ¡ kur pagrobė: 200 litų vertės „Matrixx“ dviratį, 20 litų vertės oro kompresorių, 10 litų vertės akumuliatorių, 30 litų vertės metalinį ledo kirtiklį, iÅ¡ viso pagrobė nukentėjusiajam R.

P. priklausančio turto už 260 litų.Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietÄ , vėliau kartu su V. P. suneÅ¡ant vogtus daiktus į automobilį, per duris, nenustatytu bÅ«du ir įrankiu sugadinus durų spynas, įsibrovė į patalpÄ , t. y. garaÅ¾Ä Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį A. J. iÅ¡ kur pagrobė: 8 litų vertės juodos spalvos dėžutę su įvairių dydžių atsuktuvų galvutėmis, iÅ¡ viso pagrobė nukentėjusiajam A.

J. priklausančio turto už 8 litus.Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietÄ , per duris, apgadinant jose esančias spynas, tikėtina įvykio vietoje rastu ledkirčiu, pasikėsino įsibrauti į patalpÄ , t. y. garaÅ¾Ä esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį V. S., turėdami tikslÄ pagrobti viduje esantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes garažo viduje nerado jokių jiems vertingų ir tinkamų pagrobti daiktų.Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G.

R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietÄ , vėliau kartu su V. P. suneÅ¡ant vogtus daiktus į automobilį, per duris, tikėtina jas iÅ¡laužus paÅ¡aliniu įnagiu, panaudojant svertÄ ir iÅ¡rovus spynos lankelį iÅ¡ dėžutės, pasikėsino įsibrauti į patalpÄ , t. y. garaÅ¾Ä Nr. 17, esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį G. G., turėdami tikslÄ pagrobti viduje esantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko iÅ¡laužti garažo durų spynÄ , sugadinti duris ir jas atidarius patekti į patalpos vidų.Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G.

R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietÄ , per duris, apgadinant jose esančias spynas, tikėtina įvykio vietoje rastu ledkirčiu, pasikėsino įsibrauti į patalpÄ , t. y. garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį A. B., turėdami tikslÄ pagrobti viduje esantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko iÅ¡laužti garažo durų spynÄ , sugadinti duris ir jas atidarius patekti į patalpos vidų.Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G.

R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietÄ , per duris, apgadinant jose esančias spynas, tikėtina įvykio vietoje rastu ledkirčiu, pasikėsino įsibrauti į patalpÄ , t. y. 4 garažus, esančius (duomenys neskelbtini) g., kurių savininkai tyrimo metu nenustatyti, turėdami tikslÄ pagrobti viduje esantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko iÅ¡laužti garažo durų spynÄ , sugadinti duris ir jas atidarius patekti į patalpos vidų.             Nuteistasis G.

R. apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti jo veiksmus antraeiliais ir sumažinti paskirtÄ bausmę. Nurodo, kad su LR BK 178 straipsnio 2 d. kvalifikacija sutinka, dėl padaryto nusikaltimo kaltu visiÅ¡kai prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau jo dalyvavimas nusikaltime yra antraeilis, nes jis nebuvo tiesioginis nusikaltimo vykdytojas. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, serga aktyvia plaučių tuberkulioze.             N. V. P. taip pat skundžia VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009-11-27 nuosprendį ir praÅ¡o Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

Nurodo, kad nuo pat tyrimo pradžios kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, jo dalyvavimas nusikaltime nėra tiesioginis, jis tik padėjo į savo automobilį sukrauti vogtus daiktus, nei vieno garažo jis neplėšė ir viduje nebuvo. Visi pavogti daiktai buvo grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems, žala atlyginta, civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, nukentėjusiųjų atsiprašė ir jie pretenzijų neturi. Teismas atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, už kuriuos bausmę jau yra atlikęs, tačiau neatsižvelgė į tai, kad iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbo V.

Juknos individualioje įmonėje, su drauge S. D. augina mažametę dukrÄ , kardomojo kalinimo metu susirgo dvylikapirÅ¡tės žarnos opalige.              Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.             Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.             Nuteistųjų G. R. ir V. P. apeliaciniai skundai atmestini.             Nuteistieji neginčija kaltės dėl jų nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.Apeliantai nurodo, kad jiems paskirtos per griežtos bausmės, nes jie nebuvo tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai, jų vaidmuo nusikaltimo padaryme yra antraeilis.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (LR BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos A.

T. kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (LR BK 24 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje konstatuota, kad G. R. ir V. P. buvo nusikaltimo bendravykdytojai. Nuteistieji G. R. ir V. P. tiesiogiai dalyvavo vykdydami objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos pusę: G. R. saugojo nusikaltimo vietÄ , po to kartu su V. P. į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunešė trečio bendrininko (tyrimo metu nenustatyto asmens) iÅ¡ garažų pavogtus daiktus.

Taigi, G. R. ir V. P. buvo bendravykdytojai, nes jie suvokė bendrai su kitu asmeniu daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, norėjo taip veikti, bendrais veiksmais realizavo nusikaltimo sudėtį, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad jie veikė bendrininkų grupėje. Visi dėl bendros veikos kilę padariniai inkriminuojami kiekvienam iÅ¡ bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ . Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Atmestinas apeliantų praÅ¡ymas Å¡velninti teismo skirtas bausmes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistiesiems, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau neiÅ¡skiria nė vienos iÅ¡ jų reikÅ¡mingumo prieÅ¡ kitas.             Parinkdamas bausmės rūšį G.

R., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį, apysunkį, baigtÄ nusikaltimÄ , anksčiau aÅ¡tuonis kartus teistas taip pat už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Teismas vertino tÄ aplinkybę, kad G. R. yra recidyvistas. Å i iÅ¡vada pagrįsta, nes pagal LR BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šį įstatymo reikalavimÄ teismas vykdė ir pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę. Å ios rÅ«Å¡ies bausmės skyrimÄ tinkamai motyvavo. Kadangi apeliantas įvykdė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, darytina iÅ¡vada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ , t. y. ne tik nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas apysunkis, G. R. teisiamas devintÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, niekur nedirbo, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog G. R. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje.

Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). G. R. paskirta trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė už LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tos rÅ«Å¡ies bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , veikos stadijÄ , į tyčinių nusikaltimų recidyvÄ , apelianto asmenybę, laikytina, kad paskirtoji bausmė ir jos dydis neprieÅ¡tarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, kitoms bausmės skyrimo taisyklėms, teisingumo principui ir dar labiau jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

Apeliantas G. R. skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis charakterizuojamas teigiamai, serga plaučių tuberkulioze. Kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę yra vertinama aplinkybių visuma, apelianto nurodytos aplinkybės nenusveria visų kitų aplinkybių, lėmusių bausmės paskyrimÄ . Todėl vien Å¡ios aplinkybės negali lemti Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ .Parinkdamas bausmės rūšį V. P., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas devynis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , turi neiÅ¡nykusį ir įstatymų tvarka nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinius nusikaltimus.

Teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi konstatavo, kad jis yra recidyvistas. Taip pat pagrįstai vadovavosi BK 56 straipsniu ir nurodęs motyvus skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas apysunkis, V. P. teisiamas deÅ¡imtÄ kartÄ , jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai Marijampolės ir Kauno policijos komisariatuose, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog V.

P. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Ä®statymas numato, kad esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 2 dalis).

V. P. paskirta trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė už LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tos rÅ«Å¡ies bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , veikos stadijÄ , į tyčinių nusikaltimų recidyvÄ , apelianto asmenybę, laikytina, kad paskirtoji bausmė ir jos dydis neprieÅ¡tarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, kitoms bausmės skyrimo taisyklėms, teisingumo principui ir dar labiau jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

Paskirtoji bausmė yra tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus. Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimÄ ketveriems metams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu buvo bendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2009-09-25 nuosprendžiu, prie griežčiausios trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iÅ¡ dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi bÅ«ti didesnė nei bet kuri iÅ¡ bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

             Apeliantas V. P. skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbo V. Juknos individualioje įmonėje, su drauge S. D. augina mažametę dukrÄ , kardomojo kalinimo metu susirgo dvylikapirÅ¡tės žarnos opalige. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę iki dvejų metų, kaip praÅ¡o apeliantas, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, prieÅ¡ingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (LR BK 41 straipsnio 2 dalis).

             Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantams G. R., V. P. bausmės skyrimas teismo nuosprendyje motyvuotas, bausmės skirtos tinkamos, jos nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos.              Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r ė :

             nuteistųjų G. R. ir V. P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė teisėja                                                             Danguolė Å iugždinytė Teisėjai                                                                                              Gytis Večerskas                                                                          Valdas Vitunskas             Â