f36a28d3-100a-4aa5-bd91-e9c21c10500c · Vilniaus apygardos teismas

  Civ. byla Nr. 2A-1614-450/2015 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00732-2013-5                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3.1; 15.5.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 21 d.Vilnius       Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, sekretoriaujant R.

S., dalyvaujant ieÅ¡kovui I. K., jo atstovei adv. Irenai Maksimovai, atsakovo (apelianto) DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktorei I. Å ., atstovui adv. Žilvinui MiÅ¡eikiui,       teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. K. ieÅ¡kinį atsakovui DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklai, dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės paÅ¡alpos, vidutinio atlyginimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos priteisimo.      Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė  Ieškovas I. K. ieškiniu prašė:

1. Panaikinti 2013-02-28 darbdavio DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymÄ Nr. V4-5-P dėl drausminės nuobaudos - papeikimo jam skyrimo;             2. Panaikinti 2013-05-03 darbdavio DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymÄ Nr. V4-19-P dėl drausminės nuobaudos — papeikimo skyrimo;             3. Panaikinti 2013-06-13 darbdavio DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymÄ Nr. V4-25-P dėl drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo;             4.

Panaikinti 2013-06-14 darbdavio DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymÄ Nr. V4-26-P paskirti drausminę nuobaudÄ â€” atleidimÄ iÅ¡ darbo, pripažįstant atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu,             5. Pakeisti esamÄ atleidimo pagrindÄ Ä¯ naujÄ remiantis DK 300 str. 4 d., priteisti iÅ¡ atsakovo DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;             6.

Priteisti iš atsakovo 35 000 Lt neturtinės žalos bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.     Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad I. K. drausmine tvarka buvo nubaustas pagrįstai, nes netinkamai vykdė pareigybines nuostatas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė       Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino 2013-02-28 Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V4-5-P I.

K. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Panaikino 2013-05-03 DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V4-19-P I. K. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Panaikino 2013-06-13 DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V4-25-P I. K. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Panaikino 2013-06-14 DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V4-26-P I. K. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, pripažino neteisėtu I.

K. atleidimÄ iÅ¡ DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos praktinio mokymo vadovo pareigų ir laikė, kad darbo sutartis su I. K. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.). Priteisė I. K. iÅ¡ atsakovo DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, tai yra nuo 2013-06-14, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti minėtas iÅ¡mokas per 3 mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisė I. K. iš atsakovo Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisė I. K. iš Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos valstybei 100 Lt žyminio mokesčio.         Teismas nustatė, kad ieškovas 2013 metais drausmine tvarka buvo nubaustas keturis kartus:         1. 2013-02-28 darbdavio - Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorės įsakymu Nr. V4-5-P I.

K. skirtas papeikimas už mokyklos direktorės 2013-02-05 nurodymo Nr. V18-7, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2013-02-08 12 val. pateikti praktinio mokymo vadovo darbo ataskaitÄ už 2012 metus ir 2013 metų sausio mėnesį bei pateikti praktinio mokymo vadovo ir jo pavaldžių darbuotojų 2013 metų vasario mėnesio, pirmojo pusmečio ir kalendorinių metų darbo planus, neįvykdymÄ . Sutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad jam buvo skirtas labai trumpas Å¡io nurodymo įvykdymo terminas, kadangi jis buvo supažindintas su juo darbo laiko pabaigoje, 16.45 val.

NurodymÄ iÅ¡ direktorės gavo pirmÄ dienÄ kai grįžo į darbÄ po ligos, ieÅ¡kovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti nurodymo per nustatytÄ trumpÄ terminÄ . Pažymėjo, kad drausminė nuobauda už nurodymo nevykdymÄ buvo skirta tik 2013-02-28, o minėtas nurodymas dar nebuvo tinkamai įvykdytas, nors nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos jau praėjo 20 dienų. Skiriant nuobaudÄ nebuvo tiksliai laikytasi DK 238 straipsnio reikalavimo, nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota.

Parenkant drausminę nuobaudÄ nebuvo įvertinta, kad padarytas pažeidimas nebuvo sunkus ir praktiÅ¡kai nesukėlė darbdaviui neigiamų pasekmių, kadangi I. K. laiku nepateikė administracijai savo jau atlikto darbo ataskaitų bei darbo planų, tačiau dėl paties jo atlikto darbo kokybės administracija jam priekaiÅ¡tų neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad tÄ pačiÄ dienÄ direktorė įteikė I. K. dar vienÄ nurodymÄ . Å i užduotis žymiai apsunkino galimybę darbuotojui laiku ir tinkamai įvykdyti ankstesnę užduotį.

Be to, iki minėtos nuobaudos skyrimo dienos ieÅ¡kovas neturėjo jokių galiojančių drausminių nuobaudų, o jo darbui neigiamos įtakos turėjo nedarbingumas. Darė iÅ¡vadÄ , kad I. K. galėjo bÅ«ti skirta Å¡velnesnė drausminė nuobauda – pastaba. Darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas I. K. skirtÄ nuobaudÄ panaikinti, atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbÄ ir elgesį, nes paskirta drausminė nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo (DK 242 straipsnio 2 dalis).         2. 2013-05-03 DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktorės Ä®sakymu Nr. V4-19-P I.

K. skirtas papeikimas už mokyklos direktorės 2013-04-04 nurodymo Nr. V18-95, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2013-04-10, 16 val. pagal nustatytÄ grafikÄ pateikti direktorei praktinio mokymo vadovo darbo ataskaitÄ už 2012 metus, 2013 metų sausio bei vasario mėnesius ir pateikti praktinio mokymo vadovo ir jo pavaldžių darbuotojų 2013 metų balandžio mėnesio ir kalendorinių metų darbo planus, neįvykdymÄ . Teismo nuomone, užduoties atlikimui buvo skirtas trumpas terminas. Iki 2013-04-19 I. K. buvo nedarbingas, dėl ko objektyviai negalėjo tinkamai įvykdyti direktorės nurodymo.

Darė iÅ¡vadÄ , kad direktorės 2013-04-04 nurodymas Nr. V18-95 nebuvo įvykdytas laiku ne dėl darbuotojo kaltės, todėl jam nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda už savo pareigų neatlikimÄ ir paskirtÄ nuobaudÄ naikino.          3. 2013-06-13 DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus Ä®sakymu Nr. V4-25-P I. K. skirtas papeikimas už mokyklos direktoriaus 2013-06-04 nurodymo Nr. V18-223, kuriuo darbdavys nurodė I. K. iki 2013-06-05, 15 val. patikslinti, pakoreguoti ir paruoÅ¡ti saugaus darbo (mokymo ir mokymosi) instrukcijų projektus virėjo, kirpėjo, kaimo turizmo organizatoriaus, technikos Å¡altkalvio remontininko, technikos priežiÅ«ros verslo darbuotojo praktinio mokymo vietose ir saugaus darbo su Å¡iose praktinio mokymo darbo vietose esančiais įrenginiais, įtaisais ir kitomis priemonėmis ir pateikti juos derinti mokyklos direktoriui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad minėtos užduoties atlikimui buvo skirtas neprotingai trumpas terminas, nors įvardinti darbai yra pakankamai sudėtingi. Darė iÅ¡vadÄ , kad I. K. per darbdavio nurodytÄ terminÄ neįvykdė nurodymo ne dėl savo kaltės, todėl jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ panaikino.     4. 2013-06-14 DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus Ä®sakymu Nr. V4-26-P I. K. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Teismui pripažinus neteisėtomis 2013-02-28, 2013-05-03 ir Skubotas darbdavio atleidimas iÅ¡ darbo, net nesulaukus galutinio sprendimo ginÄÄ nagrinėjančių organų dėl minėtų nuobaudų teisėtumo, liudija apie darbdavio itin neigiamÄ nusistatymÄ I.

K. atžvilgiu. Teismas pripažino neteisėtu I. K. atleidimÄ iÅ¡ darbo. Teismas laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad grÄ Å¾inus jį į darbÄ , jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl pripažinus jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ieÅ¡kovui priteisė DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

I. K. nepertraukiamas darbo stažas mokykloje yra daugiau kaip dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties mėnesių, todėl jam priteisė Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Kadangi teismui pateiktų duomenų nepakanka iÅ¡eitinei iÅ¡mokai tiksliai apskaičiuoti, tÄ padaryti įpareigojo darbdavį.        Kadangi Å¡iuo metu nėra žinoma, kada konkrečiai įsiteisės teismo sprendimas, todėl sprendime nenurodė konkrečios darbo užmokesčio sumos, priteistina už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o tÄ padaryti įpareigojimas darbdavys įsiteisėjus teismo sprendimui.        Akivaizdu, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas patyrė stresÄ , nerimÄ , todėl tokiais darbdavio veiksmais jam padaryta neturtinė žala.

Nustatant žalos dydį teismas atsižvelgė, kad darbdavys yra valstybinė mokykla, kuri iÅ¡laikoma tik iÅ¡ valstybės biudžeto, todėl didelės sumos priteisimas galėtų sutrikdyti mokyklos darbÄ . IeÅ¡kovui priteista didelė iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . IeÅ¡kovui priteisė 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.                                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai        Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.        Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:       Dėl 2013 m. vasario 5 d. nurodymo pateikti praktinio mokymo vadovo ataskaitas       1) Kaip teisingai nurodė teismas, ieÅ¡kovas mokykloje dirbo net 40 mėtų, todėl jis privalo iÅ¡manyti mokyklos vidaus tvarkÄ , puikiai žinoti savo pareigas, bÅ«ti įgudęs rengti ir teikti visas ataskaitas laiku ir tinkamai, o tai reiÅ¡kia, jog jam, kaip vadovui, privalo bÅ«ti žinomos valstybinėms  įstaigoms taikomos raÅ¡tvedybos taisyklės (Dokumentų rengimo taisyklės).

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo patirtį, jam neturėjo kilti keblumų atlikti įprastas užduotis laiku bei tinkamai iÅ¡manant savo darbÄ , tačiau jo paruoÅ¡iami dokumentai buvo su trÅ«kumais.         2) Dėl ieÅ¡kovui nustatyto termino.           Apeliantas ieÅ¡kovui neprivalėjo apskritai skirti jokio termino, kadangi vadovaujantis 2012 m. rugsėjo 3 d. direktorės įsakymu Nr. Vl-224 patvirtintų „Praktinio mokymo vadovo pareiginiai nuostatai“ III dalies 1 punktu, ieÅ¡kovui be papildomo direktoriaus praÅ¡ymo ar pavedimo kyla pareiga teikti planus ir raÅ¡ytines ataskaitas už kiekvienÄ ataskaitinį laikotarpį (mėnesį, pusmetį ir metus).

Å iuo atveju direktorės pavedimas vertintinas, kaip termino pratęsimas, kadangi darbo ataskaitos už 2012 metus privalėjo bÅ«ti pateiktos dar 2013 sausio mėnesį, o už 2013 m. sausio mėn. dar 2013 m. vasario mėn. pradžioje, tačiau to padaryta nebuvo. Pareiga pateikti ataskaitÄ ieÅ¡kovui kilo iÅ¡ jo pareiginių nuostatų, o ataskaitos pateikimo terminas yra ataskaitinio laikotarpio pabaiga. Pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ , ataskaita teikiama baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui, o ne jam pasibaigus, ar praėjus mėnesiui.

IeÅ¡kovui pačiam nevykdant savo pareigų ir nereaguojant į žodinius raginimus, jam buvo suformuluotas raÅ¡ytinis pavedimas, kuriuo netgi pratęstas ataskaitų pateikimo laikotarpis. Pažymėjo, kad ataskaitų ir planų teikimas yra einamieji darbai, kurie neprivalo bÅ«ti formuluojami atskirais direktorės nurodymais. Direktorės pavedimas Å¡iuo atveju privalo bÅ«ti traktuojamas kaip termino pateikti planams ir ataskaitoms pratęsimas, o teismas skundžiamu sprendimu apelianto direktorės nurodymÄ traktavo kaip atskirÄ pavedimÄ neįeinantį į pareiginius nuostatus.          3) Atsižvelgiant į tai, jog ataskaitos rengiamos kas mėnesį, pusmetį ir metus, jos privalo bÅ«ti rengiamos metodiÅ¡kai, duomenys, kurie bus naudojami ataskaitoje, privalo bÅ«ti žymimi ataskaitinio laikotarpio eigoje, o ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, ataskaitos ir planai teikiami direktorei.

IeÅ¡kovas visus metus nedirbo su ataskaitomis, negrupavo reikiamų duomenų, todėl ataskaitų pateikimas tapo ieÅ¡kovui sudėtingu darbu dėl jo pateis neveiklumo ir ne organizuotumo.          4) Teismas pripažino faktÄ , kad papeikimas už minėto nurodymo laiku neįvykdymÄ buvo paskirtas tik 2013 m. vasario 28 d. direktorės įsakymu Nr. V4-5-P, t.y. praėjus net 20 dienų nuo pavedimo termino pabaigos, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovui buvo dar kartÄ pratęstas terminas atlikti pavedimÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas net dukart pratęsė ieÅ¡kovui terminÄ pateikti ataskaitas, o Å¡is savo pareigų neįvykdė, tai įrodo, kad ieÅ¡kovas ne tik nesilaikė pareiginių nuostatų III dalies 1 p., bet ir III dalies 20 p., kuris nurodo, kad ieÅ¡kovas privalo vykdyti direktorės pavedimus, o taip pat pažeidė darbuotojo lojalumo darbdaviui principÄ , bei darbdavio teisėtų pavedimų vykdymÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė ne tik pareigybiniuose nuostatuose numatytų jo pareigų bet ir bendrųjų principų, numatytų DK 228 str.

Darbo tvarkos taisyklių 52.4 punktas numato darbuotojams laiku ir tiksliai vykdyti vadovaujančio darbuotojo (Å¡iuo atveju direktorės) nurodymus, ko ieÅ¡kovas apskritai nevykdė.         5) Teismas be jokio pagrindo nurodė, kad minėtas pavedimas ieÅ¡kovui susipažinti buvo pateiktas tik darbo dienos pabaigoje t.y. 16.45 val. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis ieÅ¡kovo ranka ant pavedimo padarytu įraÅ¡u, net nepatikrinęs kitų įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti tokį faktÄ .         6) Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas sugrįžęs po ligos, turėjo kitų prioritetinių darbų, t.y. iÅ¡leisti mokinius į praktinį mokymÄ .

Toks teismo argumentas pagrįstas tik paties ieÅ¡kovo argumentais, nepatvirtintas kitais įrodymais. IeÅ¡kovas privalėjo vykdyti darbdavio pavedimus, be to ataskaitų ir planų pateikimas numatytas, kaip ieÅ¡kovo pareiga Nr. 1, o pareigos iÅ¡leisti mokinius į praktinį mokymÄ pareiginiai nuostatai nenumato apskritai, tokio darbdavio pavedimo nebuvo. Teismų praktikoje numatyta, jog darbo teisiniai santykiai yra subordinaciniai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-289I-345/2012), t.y. grįsti pavaldumu ir darbuotojo veiksmų savarankiÅ¡kumo nebuvimu.

Tokios praktikos laikosi ir Kasacinis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006).       IeÅ¡kovas ėmėsi užduoties nesusijusios su pareiginiuose nuostatuose ir direktorės pavedime numatytomis pareigomis, savavaliÅ¡kai nusprendė iÅ¡leidinėti mokinius į praktikÄ .       7) Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ataskaitoms ir planams pateikti buvo nustatytas nepagrįstai trumpas laikas, tačiau teismas pats sau prieÅ¡tarauja, kadangi nurodo, jog papeikimas skirtas po daugiau nei 20 dienų po pavedimo pateikimo ieÅ¡kovui.

Ataskaitų rengimas yra nuoseklus ir nuolatinis procesas, jis privalo vykti viso ataskaitinio laikotarpio metu renkant informacijÄ , o pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, informacija yra tiesiog susisteminama, tačiau dėl prasto laiko planavimo ieÅ¡kovas to padaryti nesugebėjo, atidėjo ataskaitas termino pabaigai, nedirbo nuosekliai.       8) IeÅ¡kovas užėmė vadovaujančias pareigas, jo pareigos yra užsiimti strateginiu planavimu, pateikti apeliantui jo kuruojamos srities mėnesinės, pusmetinės ir metinės veiksmų atlikimo apibendrinimÄ (ataskaitas) ir tolimesnės veiklos planus, tam kad apeliantas galėtų nustatyti savo darbuotojų veiksmų efektyvumÄ ir esant nepakankamai efektyviam darbui imtis atitinkamų korekcinių veiksmų.

       9) Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaujantis DK 238 str. skiriant darbuotojui drausminę nuobaudÄ , darbdavys privalo atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. IeÅ¡kovui neatlikus laiku savo pareigų, apeliantas negali tinkamai vykdyti įstaigos strateginio planavimo, pateikti tinkamos atskaitomybės Å vietimo ir mokslo ministerijai, kitoms institucijoms.         Teismas neteisingai įvertino planų svarbÄ ir reikÅ¡mę apelianto veikloje, prilygino juos ataskaitoms, nors planais iÅ¡ esmės nėra parodomi atlikti darbai, o planuojama veikla ir darbai, kurie numatyti atlikti vėliau.

Todėl teismo teiginys, jog planų nepateikimas neturėjo jokios neigiamos reikšmės apeliantui ir buvo skirti apibūdinti tik jau ieškovo atliktus darbus, iš esmės yra neteisingas. Planų reikšmė apeliantui pasireiškia tuo, jog nesant pateiktų ieškovo planų, apeliantas neturi galimybės vertinti ir koreguoti ieškovo ir jam pavaldaus personalo tolimesnių veiksmų, derinti jų su bendra įstaigos veiklos politika ir strateginiais tikslais.        Administracija dalinai neteko galimybės įvertinti ieškovo atliktų darbų, kadangi jie fiksuojami ieškovo parengtose ataskaitose.

         Svarbu tai, kad ieÅ¡kovas teikia ataskaitas ne tik apie savo atliktus darbus, bet teikia duomenis ir apie sau pavaldaus personalo vykdomÄ veiklÄ , todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo teikiamos iÅ¡vados tik apie ieÅ¡kovo asmeniÅ¡kai atliktus darbus, yra nepagrįsta. Apeliantas negali žinoti, kaip tiksliai dirba ieÅ¡kovui pavaldus personalas, be vadovo pateiktų ataskaitų.          Skiriant tarnybinę nuobaudÄ apeliantas atsižvelgė ir į neigiamÄ 2003 m. gruodžio 29 d. charakteristikÄ , kuriÄ parengė anksčiau buvusi administracijos direktorė L.

P. Charakteristikoje nurodoma, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdo savo pavaldinių kontrolę, vengė reikÅ¡ti savo nuomonę darbo klausimais, prastai planuoja savo darbo laikÄ . Pastarasis teiginys charakteristikoje atitinka ir dabartinį ieÅ¡kovo veikimÄ , t.y. nesavalaikį dokumentų pateikimÄ , nesugebėjimÄ darbo atlikti laiku. Be to, apeliantas atsižvelgė ir į 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V4-12-K (skirta drausminė nuobauda dėl neblaivumo darbo metu) bei 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. V4-22-K skirtas drausmines nuobaudas papeikimus bei 2005 m. rugpjūčio 25 d. archyvarės D.

T. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas laiku nepateikė dokumentų į archyvÄ ir kitus dokumentus patvirtinančius ieÅ¡kovo nedrausmingÄ darbÄ , besitęsiantį jau ilgÄ laikÄ . IeÅ¡kovo netinkamÄ vadovavimÄ pavaldžiam personalui patvirtina ir faktas, jog jis pats asmeniÅ¡kai iÅ¡leidinėjo mokinius į praktikÄ , nors tÄ galėjo padaryti ir jam pavaldÅ«s pedagogai. Pažymėtina, jog net keletÄ kartų apeliantas buvo informuotas apie ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbo vietÄ ir pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ jos, nepraneÅ¡us administracijai, taip pažeidžiant darbo nuostatų 52.10 punktÄ .

Toks elgesys parodo atmestinÄ požiÅ«rį ne tik į darbÄ , bet ir į mokinius (pavyzdžiui byloje esantis 2013 m. gegužės 6 d. Personalo specialistės I. K. Tarnybinis praneÅ¡imas Nr. VI9-60).         Teismas, vertindamas 2013 m. vasario 28 d. apelianto ieÅ¡kovui paskirtÄ papeikimÄ , neįvertino ieÅ¡kovo charakteristikos, ankstesnių drausminių nuobaudų ir nedrausmingo darbo atvejų, esant kitai administracijos direktorei, tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė DK 238 str.         Teismas nepagrįstai nurodo, jog papeikimas yra per griežta drausminė nuobauda, kadangi papeikimas yra adekvati priemonė sudrausminti ieÅ¡kovÄ , jog Å¡is pradėtų vykdyti savo pareigas.

Kita vertus, apeliantas atsižvelgė į aukščiau minėtÄ ieÅ¡kovo charakteristikÄ , turėtas nuobaudas, o taip pat ne reagavimÄ Ä¯ žodines pastabas ir raginimus. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nereagavo į tai, jog laiku nepateikė darbų planų ir ataskaitų, tai įrodo ir faktas, kad 2013 m. balandžio 4 d. apelianto direktorės nurodymu Nr. V18-95 buvo pakartotinai ieÅ¡kovui pavesta pateikti ataskaitas ir planus, kadangi ieÅ¡kovas net praėjus dviem mėnesiams po apelianto reikalavimo pateikti ataskaitas ir planus, to nepadarė.

Dėl to, jog ieÅ¡kovas ir po pakartotinio nurodymo ataskaitų ir planų nepateikė, 2013 m. gegužės 3 d. ieÅ¡kovui buvo skirtas papeikimas Nr. V4-19-P. IÅ¡ aplinkybių matyti, kad atsakovas apskirtai nereagavo į drausmines nuobaudas ir toliau ignoravo savo tiesiogines pareigas, bei tiesioginius darbdavio pavedimus. Apelianto pateiktame 2013 m. gegužės 2 d. įpareigojime pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neteikiamų ataskaitų ir planų, ieÅ¡kovas ranka įrašė, jog vis dar vykdo pavedimÄ (t.y. vėluoja teikti ataskaitas beveik pusę metų).

Minėti faktai tik įrodo, kad ataskaitos ir planai nepateikti dėl darbuotojo kaltės beveik pusę metų, ieÅ¡kovui dirbant kitus darbus, o ne tuos, kuriuos nurodė administracija (tai įrodo kaltę). Pareigų nevykdymo faktÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo skundžiamame sprendime (objektyvieji požymiai).         II. Dėl 2013m. balandžio 4 d. nurodymo Nr. V-18-95         1) Dėl termino nepakankamumo          Teismas neatkreipė dėmesio, jog apeliantas papeikimÄ paskyrė ne pasibaigus terminui, o 2013 m. gegužės 3 d., t.y. praėjus daugiau nei dvideÅ¡imt dienų nuo nurodyto termino pabaigos ir praėjus daugiau nei 10 dienų nuo ieÅ¡kovo nedarbingumo pabaigos dienos.

Apeliantas papildomai pratęsė terminÄ ieÅ¡kovui pateikti ataskaitas ir planus, tačiau ieÅ¡kovas vis tiek nesugebėjo atlikti pavestos užduoties laiku.         Be to teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, jog 2013 m. balandžio 4 d. pavedimu apeliantas pavedė ieÅ¡kovui atlikti tapačiÄ užduotį, kuriÄ jau buvo pavedęs 2013 m. vasario 5 d. dienos pavedimu. IeÅ¡kovas minėto pavedimo neįvykdė, už kÄ gavo papeikimÄ Nr. V-4-5-P, tačiau ieÅ¡kovas jokių iÅ¡vadų nepadarė ir toliau nevykdė savo tiesioginių pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų ir vėlavo pateikti ataskaitas ir planus beveik pusmetį.

Apeliantas atsižvelgdamas, kad ieÅ¡kovas nevykdo savo pareigų jau penkis mėnesius, paskyrė dar vienÄ nurodymÄ , pakartotinai nurodydamas atlikti tapačius darbus, kaip ir vasario mėnesio nurodyme, tačiau pamačius, kad ir toliau ieÅ¡kovas nepaiso pavedimų ir savo pareigų, buvo paskirtas ieÅ¡kovui dar vienas papeikimas.        2) Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui antruoju pavedimu buvo suformuluota ta pati užduotis, kaip ir pirmuoju, t.y. praėjus dviem mėnesiams po pirmojo pavedimo, tačiau ieÅ¡kovas pavedimo nevykdė (5 mėnesiai pakankamas terminas pavedimoms įvykdyti); teismas nevertino, kad antras papeikimas buvo skirtas pasibaigus ieÅ¡kovo nedarbingumui daugiau nei 10 dienų, nors ieÅ¡kovo nedarbingumas buvo fiksuotas tik esant dviem dienoms prieÅ¡ pavedimo termino pabaigÄ , todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovui pavedimo įvykdymo terminas buvo pakankamai pratęstas; ieÅ¡kovas nevykdė ne direktorės tiesioginių pavedimų, o ieÅ¡kovo pareiginiuose nuostatuose III dalies 1 punkte įtvirtintų tiesioginių savo pareigų, kuriems net neprivalėjo bÅ«ti formuluojami atskiri pavedimai.

                III. Dėl 2013 m. birželio 4 d. pavedimo Nr. VI8-223         1) Pareiga ieÅ¡kovui buvo nustatyta dar 2007 m. pareiginių nuostatų III dalies 13 punkte. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas turėjo terminÄ parengti saugaus darbo instrukcijas daugiau nei penkis metus, tačiau to nepadarė. Å i pareiga ieÅ¡kovui buvo palikta ir pareiginių nuostatų III dalies 12 punkte, 2012 metų pareiginių nuostatų redakcijoje.          2) Teismas konstatuodamas, jog terminas buvo per trumpas, visiÅ¡kai neatsižvelgė, jog tokiems ieÅ¡kovo darbams, kurie kyla iÅ¡ jo pareiginių nuostatų, jau buvo skirta daugiau nei penki metai, tačiau jie nebuvo atlikti.          3) Teismo teiginiai, jog dabartinė administracija turi neigiamÄ požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ yra nepagrįsti, apelianto veiksmai yra pagrįsti ieÅ¡kovo profesinės veiklos netinkamu vykdymu, visiÅ¡kai nesusiję su emocinėmis reakcijomis ar iÅ¡ankstiniais nusistatymais.

                   IV. Dėl neturtinės žalos          1) Teismų praktikoje pripažįstama, jog net tuo atveju, kai atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, neturtinė žala nepriteisiama, kai atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, taigi, neturintis įtakos jo reputacijai, nesudarantis kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelemiantis neigiamos aplinkinių nuomonės, į tai, kad jo paties veiksmai (neoperatyvus praneÅ¡imas apie taikytinas garantijas) nebuvo nepriekaiÅ¡tingi, ir sprendžia, kad Å¡iuo atveju pažeidimo pripažinimas ir pažeistu teisiu apgynimas, pripažįstant atleidimÄ neteisėtu ir priteisiant kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , yra pakankama satisfakcija {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).          2) Teismas ir ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nenurodė ir neįrodė bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Be to teismas visiškai neatsižvelgė į paties darbuotojo veiksmus, kurie kaip teismas pripažino, buvo neteisėti, todėl netgi pripažinus apelianto drausmines nuobaudas neteisėtomis, ieškovui pakankama satisfakcija yra pažeidimo pripažinimas.                    V. Dėl ilgo teismo proceso ir priverstinės pravaikštos dydžio          LR CPK 413 str. numato, jog darbo bylos iš esmės privalo būti išnagrinėtos per 60 dienų, o ieškinys ieškovo pateiktas teismui 2013 m. birželio mėnesį.

Taigi Å¡iuo atveju nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo praėjo Å¡eÅ¡iolika mėnesių. Dėl teismo kaltės procesas, kuris privalėjo trukti iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, užtruko iki 2014 m. spalio mėnesio, todėl teismas priteisdamas atlyginti priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo 2013 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pasielgė neteisėtai, kadangi teismas negalėjo priteisti priverstinės pravaikÅ¡tos už ilgesnį terminÄ nei 90 dienų (darbo bylos iÅ¡nagrinėjimo terminas sudedamas su teismo sprendimo įsiteisėjimo terminu).

Å iuo atveju teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo apmokėti priverstinę ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tÄ už beveik 480 dienų. IÅ¡ neteisėtų teismo veiksmų negali atsirasti prievolė apeliantui.          Teismas nepagrįstai vilkino bylÄ , pirmÄ jį parengiamÄ jį posėdį skirdamas tik 2013 m. lapkričio 13 d., nors ieÅ¡kinys paduotas buvo dar 2013 m. birželio mėnesį. Akivaizdu, jog teismas praleido CPK 413 str. numatytÄ 30 d. procesinį terminÄ skirtÄ bylos pasirengimui. Kaip matyti iÅ¡ 2013 m. lapkričio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo, teismas be jokio teisinio pagrindo paskyrė antrÄ jį parengiamÄ jį posėdį, nors terminas pirmojo parengiamojo posėdžio metu buvo praleistas daugiau nei tris kartus.

Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 229 str. numato, jog teismas privalo pasirengti nagrinėti bylÄ per vienÄ parengiamÄ jį posėdį ir tik iÅ¡imtinais atvejais gali bÅ«ti rengiami keli parengiamieji posėdžiai. Atsižvelgiant į darbo bylų nagrinėjimo procesinius terminus, Å¡iose bylose daugiau nei vieno parengiamojo posėdžio surengti praktiÅ¡kai neįmanoma. IÅ¡ parengiamojo posėdžio 2013 m. lapkričio 13 d. protokolo matyti, kad Å¡alys taikiai nesusitarė ir neketina susitarti, todėl teismas net neturėjo teisinio pagrindo skirti antrÄ jį parengiamÄ jį posėdį, tokiu bÅ«du buvo pažeista CPK 229 norma, nepagrįstai užvilkinta byla, dėl ko iÅ¡ apelianto priverstinės pravaikÅ¡tos kompensacija.           Nesuprantama, kodėl teismas taip ilgai laukė, gavęs ieÅ¡kovo 2013 m. birželio 20 d. ieÅ¡kinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-836-371/2013) ir 2013 m. liepos 16 d. ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-937-419/2013), ir bylas sujungė tik 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi, nors tÄ galėjo padaryti daug anksčiau, nepraleidęs pasirengimo byloms nagrinėti procesinio termino.

Akivaizdu, jog teismas CPK 413 str. numatytÄ pasirengimo nagrinėti darbo bylÄ terminÄ praleido daugiau nei tris kartus.           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl teismų praleistų procesinių terminų darbo bylose yra pažymėjęs, jog: „Teisėju kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės, reikia nustatyti ne tik žalos atsiradimo faktÄ , bet ir jÄ padariusio subjekto kaltę.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nebuvo galimybės bylÄ paskirti ir (ar) pavesti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo spręsti kitam neatostogaujančiam teisėjui ir jį iÅ¡spręsti per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį teismas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendžia priimdamas rezoliucijÄ ; jei ieÅ¡kinys neatitinka CPK reikalavimų, jo trÅ«kumai Å¡alinami CPK nustatyta tvarka (CPK 138 straipsnis). Kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje kiti subjektai nedalyvavo, CPK normų pažeidimÄ lėmė iÅ¡imtinai teismo veiksmai, tai laikytina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos valstybės atsakomybei atsirasti.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju valstybei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, nes darbo byloje patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ UAB „Deichmann avalynė“ buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , įskaitant ir teismo pradelstÄ laikotarpį, todėl UAB „Deichmann avalynė“ patyrė turtinės žalos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2014)“.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas gali užkirsti keliÄ tokiam apelianto žalos atsiradimui dėl valstybės institucijų kaltės ir iÅ¡vengti papildomo teisminio proceso.         Byloje sprendžiant, ar priteistinas ieÅ¡kovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dydis nėra per didelis, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iÅ¡ Å¡alių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010).

Kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams.                  IeÅ¡kovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti nepakeistÄ pirmos instancijos teismo sprendimÄ .          AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia sekančiais argumentais:         Laikotarpyje nuo 2013-02-05 iki 2013-06-12 ieÅ¡kovui buvo duota net 17 nurodymų, t. y.1) 2013-02-05 nurodymas Nr. VI8-16 pateikti duomenis apie traktorininkų ir savaeigių maÅ¡inų vairuotojų pažymėjimų apskaitÄ už laikotarpį nuo 2005-03-17 iki 2009-08-17;2) 2013-02-05 nurodymas Nr. V18-17 pateikti praktinio mokymo vadovo darbo ataskaitÄ už 2012 metus ir 2013 metų sausio mėnesį;3) 2013-04-04 nurodymas Nr.4) 2013-05-02 nurodymas Nr. V18-159 pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kodėl nepapildė praneÅ¡imo, kuris buvo pateiktas 2013-04-26 mokytojų tarybos posėdyje;5) 2013-05-02 nurodymas Nr. V-18-158 pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kodėl neįvykdė 2013-04-04 nurodymo;6) 2013-05-02 nurodymas Nr. V18-160 patikslinti tos dienos ryte pateiktÄ ataskaitÄ ;7) 2013-05-20 nurodymas Nr.V18-181 pateikti visus 2012 metų jo darbų ir pareigų atlikimÄ patvirtinančius įraÅ¡us ir dokumentus su jų apskaitÄ patvirtinančiais registrais;8) 2013-05-20 nurodymas Nr. V18-180 pateikti 2010/2011, 2011/2012 ir 2012 kalendorinių metų bylas pagal Dokumentacijų planus9) 2013-05-24 nurodymas Nr. VI8-186 patikslinti ir atnaujinti rizikos veiksnių, kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir jų dydžių konkrečioje darbo vietoje sÄ raÅ¡Ä konkrečiose pareigybėse, darbo ir mokymosi vietose; paruoÅ¡ti saugaus darbo instrukcijas pagal norminius aktus visų specialybių darbuotojų praktiniam mokymui, paruoÅ¡ti visų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas pagal norminius aktus ir pateikti Å¡ios dokumentus tvirtinti mokyklos direktoriui;10) 2013-06-03 nurodymas Nr.V18-219 pakartotinai ir nuodugniai peržiÅ«rėti pareiginius nuostatus ir pedagoginio darbo priežiÅ«ros ir kontrolės tvarkos apraÅ¡Ä ir vykdyti jų reikalavimus;11) 2013-06-04 nurodymas Nr.VI8-222 pasiaiÅ¡kinti, kodėl neįvykdė 2012-05-31 nurodymo Nr. V18-218;12) 2013-06-04 nurodymas Nr. V18-223 atlikti darbus pirmumo tvarka - patikslinti ir koreguoti saugos ir sveikatos instrukcijų projektus;13) 2013-06-07 nurodymas Nr. V18-228 pateikti pasiaiÅ¡kinimus dėl visų nurodymų; 14) 2013-06-10 nurodymas Nr.V18-230 pateikti ataskaitÄ - suvestinę apie kabinetų, laboratorijų, dirbtuvių ir juose esančių priemonių bei įrangos apžiÅ«rÄ pagal pridedamÄ lentelę; 15) 2013-06-10 nurodymas Nr.V18-232 skubiai, pirmumo tvarka sudaryti ataskaitÄ suvestinę apie iki 2013-06-10 praktinio mokymo vietose esančias ir mokamajai praktikai naudojamas priemones ir medžiagas, įrengimus ir įrenginius ir t. t; 16) 2013-06-11 nurodymas Nr. V18-234 pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pareigos nevykdymo pagal 2013-06-10 nurodymÄ Nr. VI8-232; 17) 2013-06-12 nurodymas Nr. V18-237 skubiai pirmumo tvarka apskaityti su baigiamÄ ja praktika susijusius dokumentus ir kontroliuoti tinkamÄ baigiamosios praktikos apiforminimÄ pagal pateiktÄ formÄ .     Taigi per 120 kalendorinių dienų iÅ¡ kurių 63 dienas sirgo, dirbdamas ne pilnÄ darbo laikÄ (0,75 etato), jis gavo 17 nurodymų.

Turėjo dirbti tiek savo kasdienį darbÄ , tiek vykdyti nurodymus, kurių teisėtumas bei pagrįstumas byloje neįrodytas.      Nori atkreipti dėmesį į tai, kad bÅ«tent psichologinis prieÅ¡iÅ¡kumas įtakojo jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , nes eidamas į darbÄ , patirdavo stresÄ , nes darbo diena prasidėdavo ir pasibaigdavo nurodymais. Mano, kad Å¡i aplinkybė buvo tinkamai įvertinta pirmos instancijos teismo, nes pradirbęs mokykloje 40 metų, negalėjo bÅ«ti visiÅ¡kai abejingas mokyklos vadovės elgesiui ieÅ¡kovo atžvilgiu.      2) Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ teikti ataskaitas, todėlvadovybės reikalavimai, susiję su ataskaitų teikimu buvo visiÅ¡kai teisėti ir pagrįsti.

Ataskaitų teikimo tvarka nebuvo reglamentuotas jokiu vidiniu aktu. Kaip matosi iš nurodymų, ataskaitų net už 2010/2011 metus prireikė tik 2013 metais ir net skubos tvarka, nors šis faktas akivaizdžiai patvirtina, jog pareiginės nuostatos nenustatė ieškovui konkrečios prievolės teikti ataskaitas, o tuo atveju, jeigu jis tokias ataskaitas nepateikė, nepagrįstai (kaip teigia apeliantas), drausminė nuobauda jam turėjo būti paskirta laikantis nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų.     3) Sprendžiant dėl paskirtų nuobaudų pagrįstumo bei teisėtumo, teismas privalėjo nustatyti jo kaltus veiksmus dėl duotų nurodymų neįvykdymo.

Tokių įrodymų byloje nėra ir negali bÅ«ti, nes pirmiausia į kÄ atsižvelgė teismas, tai kad nurodymai buvo duodami kasdien, po kelis nurodymus per dienÄ , nustatant labai trumpÄ nurodymo įvykdymo terminÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgiant į tai, kad jis turėjo tuo pačiu metu vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas.      4) Apeliantas akcentuoja, kad jis privalėjo vykdyti nurodymus, nes darbuotojo funkcijos yra reglamentuojamos ne tik vidiniais aktais, bet ir DK 228 str., kuriame nurodyta, kad darbuotojas privalo vykdyti darbdavio nurodymus.

Sutinka su tokiu teiginiu tik iÅ¡ dalies, nes apeliantas visiÅ¡kai pamirÅ¡o apie tai, kad darbdavio nurodymai turi bÅ«ti ir teisėti.       Sprendžiant dėl atsakovo (apelianto) nurodymų teisėtumo, kyla klausimas, ar darbdavys nepiktnaudžiavo savo teisėmis, duodamas nurodymus. Mano, kad apeliantas tiesiog absoliutina DK 228 str. normoje numatytÄ pareigÄ vykdyti darbdavio nurodymus tik todėl, kad neturi argumentų dėl visų 17 duotų nurodymų teisėtumo.        5) Atsakovas, duodamas nurodymus, kurie nėra tiesiogiai reglamentuoti pareigybinių instrukcijų nuostatomis, privalo atsižvelgti ir į DK 227 str. reikalavimÄ , kur nustatyta, kad darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sÄ lygas normaliam naÅ¡iam darbui.

Aplinkybė apie jam duotus nurodymus (17 per 2 kalendorinius mėnesius realaus darbo) akivaizdžia patvirtina, jog atsakovas nesilaikė DK 227 str. nustatyto reikalavimo, darė spaudimÄ , nes siekė priversti iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.        6) VisiÅ¡kai nesutinka su apelianto argumentais dėl DK 238 str. normos taikymo byloje. Visi apeliacinio skundo argumentai, t.y. kad ataskaitų neturėjimas neleidžia apeliantui, kaip valstybinei įstaigai peržiÅ«rėti savo veiklos efektyvumÄ , esant poreikiui, jį tobulinti, neleidžia vykdyti strateginio planavimo ir t.t., yra tiesiog deklaratyvaus pobÅ«džio.       7) Mano, kad apelianto argumentas, jog atsakovas, pasirinkdamas kiekvienÄ kartÄ jo atžvilgiu taikytinÄ nuobaudÄ , atsižvelgė į neigiamas charakteristikas, remiantis 2003, 2004, 2005 metais taikytomis nuobaudomis, yra tiesiog absurdiÅ¡kas, nes tokiu atveju atsakovas turėtų įvertinti ir kitas aplinkybes, t.y. kad per 40 metų darbo buvo ne vienÄ kartÄ skatinamas, gavo padėkas, premijas ir t.t., nes palyginus per 40 metų drausminių nuobaudų ir skatinimo priemonių santykį, atsakovas neturėtų pagrindo teigti, kad jis buvo blogas darbuotojas, kurio 2013 metais reikėjo atsikratyti.         8) Nori atkreipti dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei vieno argumento dėl teismo sprendimo dalyje dėl 2013-06-14 nuobaudos, paskirtos pagal atsakovo įsakymÄ Nr. V4-26-P neteisėtumo arba nepagrįstumo, nors apeliantas savo apeliacinio skundo reikalavimais praÅ¡o panaikinti visÄ teismo priimtÄ sprendimÄ .

Å alčininkų rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl 2013-06-14 nuobaudos taikymo, pažymėjo, jog Å¡i nuobauda paskirta kitÄ dienÄ po 2013-06-13 paskirtos nuobaudos, t.y. ne už pažeidimÄ , o už tai, kad ankščiau turėjo nuobaudas.         Kadangi pagal CPK 320 str. 1 d. reikalavimus bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindas, mano, kad nesant pateiktame apeliaciniame skunde nei faktinio nei teisinio pagrindo, Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti 2013-06-14 paskirtÄ nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, nėra ginčijamas ir negali bÅ«ti peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.         9) Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas neteisėtai priteisė iÅ¡ apelianto neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apeliantas nenurodė nei vienos faktines, byloje nustatytos aplinkybės, kurios pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog teismas Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių iÅ¡traukos patvirtina tik vienÄ faktÄ , kad teismų praktika Å¡iuo klausimu yra pakankamai iÅ¡plėtota, bet tai nereiÅ¡kia, kad Å alčininkų rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Å¡ios praktikos. Apeliantas teigia, kad neturtinė žala negalėjo bÅ«ti priteista tik todėl, kad neįrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Su Å¡iuo teiginiu negalima sutikti. Kaip nurodė aukščiau, apeliantas neginčija teismo sprendimo dalyje dėl 2013-06-14 nuobaudos paskyrimo, t.y. dalyje, kurioje teismas pripažino jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Neteisėti veiksmai sukėlė žalos atsiradimÄ (tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys), o žalos dydžio nustatymas įstatymu priskirtas bÅ«tent teismui.         Teismų praktikoje preziumuojama, kad neteisėto darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybė jau yra savaiminis pagrindas neturtinės žalos buvimui konstatuoti, o pagal DK 250 str. nuostatas tokios žalos dydis nustatomas teismo, vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyto atleidimo iÅ¡ darbo mechanizmas buvo gana sistemiÅ¡kas ir tęstinio pobÅ«džio, tai sukeldavo nuolatinę įtampÄ bei stresÄ . Neginčija teismo argumentų dėl nustatyto ir priteisto jam žalos dydžio, nes teismas savo iÅ¡vadÄ pakankamai argumentavo.        10) Apeliantas ginčija teismo sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimas buvo per ilgas. Mano, kad apeliantas neįvertina to fakto, kad bylos nagrinėjimas buvo atidedamas bÅ«tent dėl atsakovo kaltės, t.y. byloje teismo posėdžiai buvo atidedami dėl atsakovo praÅ¡ymų, vėlavimų į teismo posėdžius, dokumentų nepateikimo.

Apeliantas nenurodė ir negali nurodyti aplinkybių, kurios patvirtintų, jog dėl ilgo proceso esu kaltas ieÅ¡kovas. Apelianto cituojamos bylos nėra susijusios su jo atžvilgiu priteistų sumų neteisėtumu, todėl jeigu apeliantas turi pretenzijų teismui, Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas ne ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Ä®statymas numato jam teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, toks sprendimas ir yra priimtas byloje, bÅ«tent todėl ir Å¡ioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti pakeistas.

Nori pabrėžti, kad net priimant sprendimÄ , teismas konstatavo, jog atsakovas, nežiÅ«rint į teismo reikalavimus, taip ir nepateikė duomenis apie ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, kas patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo procesines pareigas byloje, kas neabejotinai sÄ lygojo ir ilgÄ procesÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados         Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

      Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .      Dėl 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V18-17      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas I. K. nuo 1973 metų dirbo DieveniÅ¡kių technologijos ir verslo mokykloje, nuo 1999 metų balandžio 20 d. praktinio mokymo vadovu (1999 m. balandžio 19 darbo sutartis Nr. 20, kuri pakeista 2009 m. gruodžio 8 d., nurodant „0,5 etato praktikos vadovas“, bei 2010 m. balandžio 12 pakeista „0,75 etato praktikos vadovas“, 2012 m. rugpjūčio 1 d.

„0,75 etato praktinio mokymo vadovas“). Kaip paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, nuo 2010 m. balandžio 13 d. ieškovas mokykloje dirbo ir profesijos mokytoju.        2013 m. vasario 28 d. darbdavio - Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorės įsakymu Nr. V4-5-P (b. l. 7, t.

1) I. K. skirtas papeikimas už mokyklos direktorės 2013 m. vasario 5 d. nurodymo Nr. V18-17 pateikti praktinio mokymo vadovo darbo ataskaitÄ už 2012 metus ir 2013 metų sausio mėnesį bei pateikti praktinio mokymo vadovo ir jo pavaldžių darbuotojų 2013 metų vasario mėnesio, pirmojo pusmečio ir kalendorinių metų darbo planus, neįvykdymÄ . Nurodymui pateikti ataskaitas ir darbo planus buvo skirtas terminas iki 2013 m. vasario 8 d., 12 val. (b. l. 26, t.1).        IeÅ¡kovo pareigas numatė Praktinio vadovo pareiginiai nuostatai, patvirtinti mokyklos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. VI-224 (b. l. 81 -83, t. 1), su kuriais I. K. pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas. Å ių Nuostatų III skyriaus, 1 p. nustato praktinio mokymo vadovo pareigÄ planuoti ir vertinti savo darbÄ , teikti planus ir raÅ¡ytines ataskaitas direktorei už kiekvienÄ ataskaitinį laikotarpį (mėnesio, pusmečio, metų). Esant ieÅ¡kovo tiesioginei pareigai, periodiÅ¡kai teikti darbo ataskaitas, bei jų nustatytais periodais nepateikus, teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, kad direktorės nurodymas buvo teisėtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks vadovės nurodymas galėtų bÅ«ti vertintinas kaip perteklinis, suteikiantis ieÅ¡kovui galimybę atlikti savo pareigas per pridėtÄ laikÄ (Patvarkymu). Kadangi ieÅ¡kovui buvo žinoma, kas įeina į jo pareigas, užimant praktinio mokymo vadovo pareigas, jis privalėjo rengti ir teikti planus bei ataskaitas laiku, iÅ¡ anksto planuojant savo darbo trukmę, nuolat ruoÅ¡iantis ir renkant informacijÄ , kuriÄ galėtų panaudoti įvykdant jam pavestÄ funkcijÄ â€“ pateikti darbo planus bei ataskaitas.

Aplinkybė, kad po direktorės nurodymo, ieÅ¡kovas privalėjo atlikti ir kitus einamus darbus, bei iÅ¡leisti studentus į praktikÄ , yra savaime suprantama, kadangi pagal pareiginius nuostatus, į praktinio mokymo vadovo pareigas įėjo daug daugiau funkcijų, ne tik susijusių su pareiga teikti ataskaitas ir planus. I. K. ne tik neatlikto Å¡ios pareigos pareiginiuose nuostatuose numatytais terminais, bei per nurodyme numatytÄ terminÄ , tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo paskirta 2013 m. vasario 28 d., po direktorės nurodymo praėjus 20 dienų, todėl sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui dar kartÄ buvo suteikta galimybė tinkamai įvykdyti savo tiesiogines pareigas.

Pažymėtina, kad mokyklos direktorė neprivalėjo tokiam darbui atlikti skirti papildomo termino. IeÅ¡kovas tokių pareigų neįvykdė ir ataskaitų bei planų nepateikė ir iki Ä®sakymo jam skirti drausminę nuobaudÄ priėmimo, t. y. ir per 20 dienų, kai pasibaigė nustatytas terminas.         Be to, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas, kaip praktinio mokymo vadovas, privalėjo ne tik laiku vykdyti jam pavestas tiesiogines darbo funkcijas (Vadovo pareigybiniai nuostatai), bet ir bÅ«ti lojalus, laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio nurodymus (DK 228 str.).

Å iuo atveju nesvarbi aplinkybė, jog prieÅ¡ pateikiant nurodymÄ pateikti planus ir ataskaitas, ieÅ¡kovas nuo 2013-01-15 iki 2013-02-04 buvo laikinai nedarbingas. Teismas pažymi ir tai, kad ieÅ¡kovas savo pasiaiÅ¡kinime kaip priežasties, kodėl nepateikė ataskaitų ir planų, nenurodė jo nedarbingumo, ir/ar neprašė nustatyto termino pratęsti, motyvuojant laiko trÅ«kumu jam pavestas užduotis atlikti.       Vadovaujantis DK 240 str. 1 d., darbdavys pareikalavo ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti (2013 m. vasario 11 d. direktorės nurodymas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ Nr. V18-21 (b. l. 106, t. 1)).

Minėtas įstatymo straipsnis įpareigoja darbdavį, prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ , raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų raÅ¡tu dėl darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ 2013 m. vasario 12 d. 9.30 val., jį paraÅ¡ydamas nurodyme pateiki pasiaiÅ¡kinimÄ . 2013 m. vasario 27 d. Aktu (b. l. 107, t.

1) nurodoma, kad atskiro pasiaiÅ¡kinimo ieÅ¡kovas nepateikė. Teisėjų kolegija vertina, kad darbdavys nepažeidė pareigos reikalauti prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ pasiaiÅ¡kinimo, ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinimÄ pateikė.       Vertinant pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad paskirta drausminė nuobauda yra per griežta, ir tai sudaro pagrindÄ panaikinti paskirtÄ nuobaudÄ , su tokiu vertinimu teisėjų kolegija negali sutikti. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad pareigų nevykdymas suteikė teisę darbdaviui skirti I.

K. drausminę nuobaudÄ . Tačiau pirmos instancijos teismo nuomone, skiriant nuobaudÄ , nebuvo laikytasi DK 238 straipsnio reikalavimų, tai yra nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota. Pirmos instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė drausminė nuobauda – pastaba.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L.

V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/200). IeÅ¡kovas pateikdamas pasiaiÅ¡kinimÄ , iÅ¡ esmės pripažino, kad prioritetÄ jis skyrė ne direktorės nurodymo vykdymui, o pats sprendė ir vykdė kitas užduotis (mokinių paruoÅ¡imas gamybinei praktikai), iÅ¡ esmės pripažino savo ne lojalumÄ darbdaviui. Teisėjų kolegija nuomone, pirmos instancijos teismo argumentas, jog paskirta ieÅ¡kovui drausminė nuobauda yra per griežta, vertintinas, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio, paremtas klaidingomis prielaidomis.

LR DK 238 str. numato kriterijus į kuriuos darbdavys turi atsižvelgti, parenkant drausminės nuobaudos rūšį. Å ioje konkrečioje situacijoje, DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokykla tinkamai taikė DK 238 str. ir paskyrė ne per griežtÄ savo pobÅ«džiu nuobaudÄ , jos naikinti nėra pagrindo. Kaip jau pasisakyta, ieÅ¡kovas nevykdė tiesioginių jam Praktinio mokymo vadovo pareiginiuose nuostatuose pavestų pareigų, t.y. nepateikė ataskaitos už darbÄ už 2012 metus, kuri turėjo bÅ«ti pateikta pagal Nuostatus iki 2013 m. sausio pabaigos ir t.t.

Pareiga pateikti ataskaitas (planus) ieškovui kyla baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui (ne jam pasibaigus). Ataskaitų numatytais laikotarpiais pateikimas yra ieškovo nuolatinė pareiga, todėl direktoriaus nurodymu nustatytas terminas planui ir ataskaitoms pateikti, vertintinas, kaip papildomas, nevykdant ieškovui savo tiesioginių darbo funkcijų, numatytų Nuostatuose. Ieškovas ir po direktorės nurodyme numatyto termino, šių ataskaitų bei planų nepateikė, kaip beje, jų nepateikė iki pat nuobaudos paskyrimo momento.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovas nevykdė savo tiesioginių pareigų dėl savo kaltės, nes toks ataskaitų bei planų pateikimas periodiÅ¡kai, reikalauja metodiÅ¡ko darbo bei tinkamo planavimo. Kaip jau pasisakyta, ieÅ¡kovas nebuvo ir lojalus, nevykdė darbdavio administracijos vadovo nurodymo, nes pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. V1-224 patvirtintus praktinio mokymo vadovo pareiginius nuostatus, ieÅ¡kovas buvo pavaldus direktoriui. Pats darbuotojas prioritetÄ suteikė kitiems darbams. Darbuotojas privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams, nes darbuotojÄ ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, juo labiau, kad ieÅ¡kovas užėmė vadovaujamas pareigas (praktinio darbo vadovas).

Teisėjų kolegija nevertina planų ir ataskaitų reikÅ¡mės darbovietėje, kadangi tokia pareiga darbuotojui buvo tiesiogiai numatyta pareiginiuose nuostatuose, vadinasi, ataskaitos ir planai mokyklai buvo bÅ«tini ir jie privalėjo bÅ«ti parengti ir pateikti nustatytu periodiÅ¡kumu.        Kaip teisingai nurodė atsakovas, parenkant drausminę nuobaudÄ , buvo atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, t.y. ieÅ¡kovo ankstesnį elgesį, charakteristikÄ , vertinta aplinkybė, jog ir anksčiau ieÅ¡kovas buvo baustas drausmine tvarka (nors drausminių nuobaudų galiojimo laikas pasibaigęs).

Pažymėtina, kad įstatymas numato papeikimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ drausminių nuobaudų rÅ«Å¡ių.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundÄ atsikirtimus, byloje esančiÄ medžiagÄ , mano neesant pagrindo remiantis DK 242 str. 2 d. panaikinti paskirtÄ nuobaudÄ . Darbuotojas nevykdė jam tiesiogiai priskirtų darbo funkcijų, paskirta nuobauda atitiko darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes. Å alių tolimesnė tarpusavio santykių praktika patvirtina, kad ir toliau ieÅ¡kovas nevykdė jam pavestų funkcijų.

                 Dėl 2014 m. balandžio 4 d. nurodymo Nr. V-18-95         2013 m. gegužės 3 d. DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktorės įsakymu Nr. V4-19-P I. K. skirtas papeikimas už mokyklos direktorės 2013 m. balandžio 4 d. nurodymo Nr. V18-95, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2013 m. balandžio 10 d., 16 val. pagal nustatytÄ grafikÄ pateikti praktinio mokymo vadovo darbo ataskaitÄ už 2012 metus, 2013 metų sausio bei vasario mėnesius ir pateikti praktinio mokymo vadovo ir jo pavaldžių darbuotojų 2013 metų balandžio mėnesio ir kalendorinių metų darbo planus, neįvykdymÄ .

         Teisėjų kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas paskirtos nuobaudos pagrįstumÄ , iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ argumentÄ , kuo remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad paskirta nuobauda neteisėta, nes užduoties atlikimui buvo skirtas per trumpas terminas. Å io argumento tinkamai nepagrindė, bei iÅ¡vadÄ padarė remiantis deklaratyvaus pobÅ«džio aplinkybėmis. Kaip jau pasisakyta, ieÅ¡kovas pagal Pareiginius nuostatus, bei vadovaujantis DK 228 str., privalėjo vykdyti teisėtus darbdavio reikalavimus, apie kuriuos jis buvo tinkamai informuotas.

IÅ¡ esmės 2014 m. balandžio 4 d. nurodymu atkartojamas prieÅ¡ tai buvęs reikalavimas (2013 m. vasario 5 d.) pateikti direktorei praktinio mokymo vadovo darbo ataskaitÄ už 2012 metus, 2013 metų sausio bei vasario mėnesius ir pateikti praktinio mokymo vadovo ir jo pavaldžių darbuotojų 2013 metų balandžio mėnesio ir kalendorinių metų darbo planus. Todėl ieÅ¡kovas, nepaisant jam paskirtos drausminės nuobaudos ir toliau nevykdė jam Pareiginiuose nuostatuose numatytų tiesioginių pareigų, bei savo darbdavio teisėto nurodymo.

IeÅ¡kovas, teikdamas pasiaiÅ¡kinimÄ (2013 m. gegužės 2 d. nurodymas Nr. 18-158), jame nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, kodėl jis neatlikto pavestų funkcijų, ar priežasčių, dėl ko jis galėtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės ir/ar savo pareigų vykdymo. Å i drausminė nuobauda buvo paskirta praėjus mėnesiui laiko po to, kai Å¡is neįvykdė direktorės nurodymo. Todėl teiginys, kad ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas pavedimui atlikti buvo per trumpas, visiÅ¡kai nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas teisėtai paskyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ už darbo pareigų, numatytų Praktinio mokymo vadovo pareiginių nuostatų III dalies 1 p. bei V dalies 1 p., nevykdymÄ ir jos naikinti nėra pagrindo.         Dėl 2013 m. birželio 4 d. nurodymo Nr. V18-223        Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. birželio 13 d. DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V4-25-P I. K. skirtas papeikimas už mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 4 d. nurodymo atlikti darbus pirmumo tvarka Nr. V18-223 (b. l. 113-114, t. 2), kuriuo darbdavys nurodė I.

K. iki 2013 m. birželio 5 d., 15 val. patikslinti, pakoreguoti ir paruoÅ¡ti saugaus darbo (mokymo ir mokymosi) instrukcijų projektus virėjo, kirpėjo, kaimo turizmo organizatoriaus, technikos Å¡altkalvio remontininko, technikos priežiÅ«ros verslo darbuotojo praktinio mokymo vietose ir saugaus darbo su Å¡iose praktinio mokymo darbo vietose esančiais įrenginiais, įtaisais ir kitomis priemonėmis ir pateikti juos derinti mokyklos direktoriui.        Pirmos instancijos teismas, vertindamas Å¡ios nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimÄ , nurodė, kad užduoties atlikimui buvo skirtas neprotingai trumpas terminas, vertino, kad nurodyme įvardinti darbai yra pakankamai sudėtingi ir jiems atlikti buvo reikalinga žymiai daugiau laiko.

       Darbuotojas privalo vykdyti teisėtus savo vadovo nurodymus (DK 228 str.). BÅ«damas administracijos pareigÅ«nu (vienu iÅ¡ vadovų), ieÅ¡kovas I. K. privalėjo suvokti, kad jis turi vykdyti jam pavestas darbo funkcijas, kurios numatytos jo pareiginiuose nuostatuose, bei besÄ lygiÅ¡kai vykdyti savo vadovo pavedimus. Å iuo gi atveju, direktorė buvo nurodžiusi atlikti iÅ¡vardintus darbus pirmumo tvarka. Kaip matyti iÅ¡ Pareiginių nuostatų III dalies 12 p., juose numatyta darbuotojo pareiga parengti saugaus darbo instrukcijas praktiniam mokymui ir užtikrinti jų paisymÄ .

Darbdavio pateiktos užduoties ieÅ¡kovas neginčijo, ji buvo teisėta, pareiginiai nuostatai numatė tokių pareigų vykdytinumÄ , pavesta užduotis suformuluota aiÅ¡kiai ir konkrečiai, nurodytas terminas Å¡iai užduočiai atlikti bei duomenų, kad ieÅ¡kovas negalėjo jos įvykdyti per nustatytÄ terminÄ , byloje nepateikta. Kadangi ieÅ¡kovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis nustatytu terminu Å¡io nurodymo neįvykdė, t.y. iÅ¡ esmės neatliko savo tiesioginių pareigų, todėl darbdavys turėjo teisę skirti drausminę nuobaudÄ , tuo labiau, kad ieÅ¡kovas savo tiesioginių pareigų tinkamai nevykdė jau ilgÄ laikÄ , bei prieÅ¡ tai, jam buvo skirtos drausminės nuobaudos.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Byloje nepateikti duomenys kurie leistų vertinti, kad terminas pavedimui atlikti bÅ«tų buvęs per trumpas ar nepakankamas. IÅ¡ esmės pirmos instancijos teismas, pripažinęs jog paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta, Å¡ios iÅ¡vados nepagrindė jokiais duomenimis bei tinkamai neargumentavo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo paskirtÄ drausminę nuobaudÄ panaikinti.      Dėl 2013 m. birželio 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. V4-26-P paskirtos drausminės nuobaudos –atleidimo iÅ¡ darbo     Nors apeliantas atskirai dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo apeliaciniame skunde nepasisakė, tačiau prašė panaikinti visÄ 2014 m. spalio 13 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės apeliantas nesutinka pilna apimtimi su pirmos instancijos teismo sprendimu ir praÅ¡o jį panaikinti visiÅ¡kai.

   2013 m. birželio 14 d. Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V4-26-P I. K. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, pagal Darbo kodekso 237 str. 1 d. 2 p. ir 136 str. 3 d. 1 p., kadangi I. K., kaip praktinio mokymo vadovas, padarė drausmės pažeidimus, už kuriuos per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos – papeikimai (Įsakymai dėl nuobaudos skyrimo Nr. V4-5-P/2013-02-28; Nr. V4-19-P/2013-05-03; Nr. V4-25-P/2013-06-13).

Teisėjų kolegija pastebi, jog Ä®sakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo yra neteisingai nurodyta įstatymo, kurio pagrindu ieÅ¡kovui skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, dalis DK 237 str. 1 d. 2 p., turi bÅ«ti DK 237 str. 1 d. 3 p. Tai vertintina, kaip raÅ¡ymo apsirikimas (drausminės nuobaudos rÅ«Å¡is nurodyta). Remiantis LR DK 237 str. 1 d. 3 p. ir 136 str. 3 d. 1 p. darbuotojui gali bÅ«ti paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

    Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad teisėtai ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos, darbdavys turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovui skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nurodytu įstatymo pagrindu.    Vertinant ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad darbuotojas yra kaltas, jeigu sÄ moningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė.

Ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, turi įrodyti darbdavys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2008). IeÅ¡kovas neneigia, kad jam buvo žinomi Praktinio vadovo pareiginiai nuostatai bei jis buvo supažindintas su direktorės nurodymais. IeÅ¡kovas pagal Praktikos vadovo pareiginių nuostatų III skyriaus 2 p. bei 12 p., bei vadovaujantis DK 228 str. privalėjo vykdyti teisėtus darbdavio reikalavimus, apie kuriuos jis buvo tinkamai informuotas.     Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai neatliko teisėtų vadovo reikalavimų, už kuriuos jis buvo nubaustas drausmine tvarka, todėl aplinkybė, jog jis mokykloje dirbo ilgÄ laikÄ , buvo iÅ¡ dalies darbingas, negali pateisinti netinkamo savo pareigų atlikimo.

Darbuotojas buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, žinojo apie jo, kaip praktinio mokymo vadovo, pareigas, jų apimtis, bei numatytus terminus, per kuriuos jam pavestos funkcijos turi bÅ«ti tinkamai atliekamos. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys, turėjo įvertinti jo darbingumo laipsnį, bei galimybę jam užimti Å¡ias pareigas, esant iÅ¡ dalies nedarbingam. Duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kėlęs klausimÄ dėl jo negebėjimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių ir/ar darbingumo lygio atlikti visų jam paskirtų darbo funkcijų, su kuriomis jis buvo supažindintas, byloje nepateikta.

Byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti duomenys neleidžia vertinti ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo kaip neproporcingos, net ir įvertinus pirmos instancijos nurodytus veiksnius, ilgÄ darbo trukmę, nedarbingumo laipsnį, amžių.     Pažymėtina ir ta aplinkybė, jo nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikti duomenys, jog ieÅ¡kovas dirbo DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokykloje ir profesijos mokytoju.

Todėl vertinant pirmos instancijos teismo nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas atleidimo iÅ¡ praktinio mokymo vadovo pareigų metu buvo prieÅ¡ pensijinio amžiaus, reikÅ¡mės neturi, nes ieÅ¡kovas dirbo ir kitÄ â€“ mokytojo darbÄ . Plačiau dėl kitų pareigų ir ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ profesijos mokytojo pareigų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi Å¡ios aplinkybės nėra Å¡ios bylos dalykas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas mokykloje dirbo ne tik praktinio mokymo vadovo pareigose, bet ir profesijos mokytoju, aiÅ¡kiai nurodyta Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 7 d. atsakyme I.

K., į jo pareiÅ¡kimÄ (b. l. 44, t. 2).    Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikina ir priima prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmeta.      IeÅ¡kinį atmetus, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto skundo argumentų dėl neturtinės žalos priteisimo bei per ilgo teismo proceso ir priverstinės pravaikÅ¡tos dydžio.      Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

     Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų     Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimÄ , priėmus naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmetus, pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).      IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmos instancijos teisme.     Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu apeliantas yra sumokėjęs 26,06 EUR (90 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Šalys nepateikė duomenų apie jų patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.      Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 3,60 EUR, todėl priteistinos iš ieškovo I. K., valstybės naudai (CPK 92 str.).       Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

       Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo I. K. ieÅ¡kinį atmesti.       Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. K. (duomenys neskelbtini) atsakovui DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklai (įm. k. 190804176), 26,06 EUR (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 6 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. K. 3,60 EUR (tris eurus, 60 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės biudžetui.                  Teisėjai                                                    Andrius Ignotas                                                                                                                                                                             Asta Radzevičienė                                                                                                                                                                              Zita Smirnovienė