f3698758-c13c-466d-aa82-e0558eb75ed8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-11501-996/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06045-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ atstovei advokatei G. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

Y. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „TRANSTIRA“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–3) ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 134–137) A. Y. (toliau – atsakovas, darbuotojas), praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo 4 568,03 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2016 m. balandžio 14 d. atsakovas buvo priimtas į darbÄ Ä¯monėje pagal terminuotÄ darbo sutartį vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms, 2016 m. balandžio mėnesį įmonės nurodymu atsakovas iÅ¡vyko į komandiruotę (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su įmonės transporto priemonėmis MAN TGX 18.4004X2 BLS, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas) ir puspriekabe Koegel, v/n EA 571 (toliau – puspriekabė) bei su kroviniu (medinės paletės, kurių vertė 3 500 Eur), šį krovinį darbuotojas turėjo pristatyti į ItalijÄ .

Teigė, kad 2016 m. gegužės 18 d. įmonės dispečeriai užfiksavo, kad atsakovas dingo iÅ¡ radarų, t. y. buvo atjungtas vilkike esantis GPS įrenginys bei papildomos vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos vilkiko salone bei iÅ¡orėje, pabandžius susisiekti su atsakovu mobiliojo ryÅ¡io telefonu, jo telefonas buvo atjungtas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad paskutinė darbuotojo buvimo su minėtomis transporto priemonėmis ir kroviniu vieta buvo Italijoje, apie tai buvo praneÅ¡ta Italijos pareigÅ«nams, atitinkamai Italijos pareigÅ«nai nurodė, jog imsis veiksmų tik gavę praÅ¡ymÄ iÅ¡ Lietuvos teisėsaugos institucijų, dėl ko įmonė kreipėsi į policijÄ ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nurodė, kad 2016 m. gegužės 24 d. atsakovas paskambino įmonės Transporto skyriaus vadovui G. A. ir pareikalavo 2 000 Eur iÅ¡pirkos už įmonės vilkikÄ su puspriekabe, kuriÄ reikalavo pervesti į jo banko kortelę Danske banke, nes, kitu atveju, įmonė transporto priemonių daugiau nepamatys, kadangi jis minėtÄ vilkikÄ iÅ¡ardys ir parduos dalimis. Teigė, kad 2016 m. gegužės 25 d. atsakovas vėl paskambino tam pačiam įmonės darbuotojui, nesutiko grÄ Å¾inti transporto priemonių su kroviniu, motyvuodamas tuo, kad įmonė jam nesumokėjo pinigų ir nurodė 1 300 Eur skolÄ .

Pažymėjo, kad atsakovui patikėtame įmonės vilkike buvo sumontuotas kelių naudotojo aparatas, pagal kurį buvo nustatyta, jog paskutinis signalas buvo užfiksuotas Lenkijoje, Piotrkow-Trubunalski, todėl buvo iÅ¡siųsti įmonės darbuotojai, kurie rado minėtoje vietoje vilkikÄ su puspriekabe bei kroviniu, jie buvo atgauti, tačiau paimant vilkikÄ buvo pastebėta, kad atsakovas pasisavino įrangÄ , transporto priemonių dalis, vilkikas apgadintas, geros padangos savavaliÅ¡kai pakeistos susidėvėjusiomis, be to, nėra Å¡ių prie vilkiko priklausančių buvusių daiktų, įrangos: akinių, batų, liemenės, Å¡almo, avarinio ženklo, manometro, ratų raktų, ratų rakto strypo, 3 vienetų ratų atsparos, domkrato, salono apipÅ«tėjo, 2 vnt. gesintuvų, 30 vnt. plastikinių kampų, 14 vnt. diržų kroviniui tvirtinti, guminių kilimėlių komplekto, 2 vnt. aliuminių lentų kroviniui tvirtinti, Å¡aldytuvo, 4 vnt. padangų „Bridgeston“, 2 vnt. padangų „Dunlop“, 2 vnt. padangų „Radial“, puspriekabės atramos „JOST“, atsarginio rato.

Nurodė, kad dėl atsakovo pasisavintos įmonei priklausančios minėto vilkiko įrangos ir daiktų bei vilkiko apgadinimo įmonei buvo padaryta 4 568,03 Eur (be PVM) dydžio žala. Pažymėjo, kad darbuotojas pagal darbo sutarties nuostatas pilnai atsakė už jam patikėtÄ transporto priemonę, už pilnÄ jos komplektacijÄ bei techninį stovį, pagal 2016 m. balandžio 14 d. sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas, jis įsipareigojo tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes, gautas darbo metu, ir imtis visų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, įvertinant tai, kad įvykis įvyko 2016 m., darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , be to, tokie aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai (įmonei priklausančio turto, įrangos pasisavinimas, apgadinimas) laikytini ir tyčiniais, kas taip pat yra visiÅ¡kos žalos, padarytos darbdavei, atlyginimo pagrindas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė G. R. palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad priėmimo–perdavimo aktas patvirtina vilkiko su puspriekabe perdavimÄ atsakovui ir jų bÅ«klę, atsakovas buvo atsakingas už jų iÅ¡saugojimÄ ir priežiÅ«rÄ , ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai patvirtino įmonės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nors baudžiamosios teisės požiÅ«riu atsakovo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, tačiau darbo teisės požiÅ«riu atsakovo veiksmai yra neteisėti.

Atsakovo kuratorė advokatė D. G.–Kuzminskienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (el. b. t. I, b. l. 190–194), kuriame paaiÅ¡kino, kad tikroji atsakovo valia, nuomonė dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir nurodytų aplinkybių bei reikalavimų jai nėra žinoma, tačiau, kuratorės vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog bÅ«tent atsakovas padarė nusikalstamÄ veikÄ ir pasisavino ieÅ¡kovės nurodytÄ Ä¯rangÄ , padarė kitus apgadinimus transporto priemonei. Jos vertinimu, ieÅ¡kovė nepagrindė žalos dydžio, duomenų apie tai, kad žalos suma bÅ«tų derinta su atsakovu arba jis bÅ«tų dalyvavęs/supažindintas su defektavimu bei sÄ mata, dingusių daiktų verte, nėra.

Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat, jos vertinimu, nėra kitų įrodymų, kad atsakovas padarė teisės pažeidimÄ , o asmens, 2016 m. gegužės 25 d. skambinusio įmonės transporto skyriaus vadovui G. A. ir prisistačiusio atsakovu, tikroji tapatybė nenustatyta, todėl mano, kad atsakovo kaltė dėl kilusios žalos ir kitos atsakomybės sÄ lygos nėra tinkamai įrodytos.

IeÅ¡kinys tenkinamas. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė terminuotÄ iki 2017 m. kovo 20 d. imtinai darbo sutartį Nr. 3001, pagal kuriÄ nuo 2016 m. balandžio 15 d. atsakovas pradėjo įmonėje dirbti vairuotoju ekspeditoriumi, bei pasirašė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (el. b. t. I, b. l. 14–19, 24–27), įmonės direktorius 2016 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymÄ Nr. 24269, kuriuo komandiravo atsakovÄ gabenti krovinius (el. b. t. I, b. l. 31–32).

Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ . DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: 1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK 255 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaryta tyčia. DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Konkrečių darbų ir pareigų sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Å i sutartis sudaroma raÅ¡tu. Joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Teismas pažymi, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečiÄ sutartį, su kuo jÄ sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms.

Nagrinėjamu atveju darbuotojo įsipareigojimai atlyginti žalÄ numatyti tiek sudarytoje darbo sutartyje, tiek visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje, atsakovas Å¡ias sutartis pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ (el. b. t. I, b. l. 14–19, 24–27), vadinasi, Å¡alys pasiekė bendrÄ susitarimÄ , atsakovas pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su jų sÄ lygomis jų pasiraÅ¡ymo dienÄ sutiko, jų neginčijo. Kadangi į atsakovo darbo funkcijas įėjo tarptautinių krovinių pervežimas, jis disponavo ieÅ¡kovei priklausančiomis materialinėmis vertybėmis (įmonės transporto priemone, vežamu kroviniu), tai pagrįstai, vadovaujantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, su atsakovu buvo pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

IÅ¡ aiÅ¡kaus visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, darbo sutarties turinio (el. b. t. I, b. l. 14–19, 24–27), akivaizdu, kad atsakovas suprato, už kÄ jis yra materialiai atsakingas. Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ . Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios:

1) reali žala;

2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje;

6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 15 d. atsakovas pas ieÅ¡kovę dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, Å¡alys 2016 m. balandžio 14 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 3001 susitarė, kad darbuotojas įmonei padarytÄ Å¾alÄ atlygina per 30 dienų (10.1 punktas), jis pilnai atsako už jam patikėtÄ transporto priemonę, už pilnÄ jos komplektacijÄ , kokia ji buvo perdavimo metu, už transporto priemonės techninį stovį (10.2–10.3 punktai) (el. b. t.

I, b. l. 14–19); 2016 m. balandžio 14 d. visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi prie darbo sutarties Nr. 3001 (el. b. t. I, b. l. 24–27) darbuotojas įsipareigojo tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes, gautas darbo metu, ir imtis visų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti (2.2 punktas), savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamÄ materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumÄ (2.3 punktas), taip pat įsipareigojo visiÅ¡kai atlyginti įmonės padarytÄ Å¾alÄ pagal įmonės pateiktus žalos dydžio paskaičiavimus (2.5 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 24269 atsakovas iÅ¡vyko į komandiruotę po Europos sÄ jungos ir NVS Å¡alis (el. b. t. I, b. l. 31–32), darbo pareigų vykdymui jam buvo perduotas vilkikas ir puspriekabė kartu su priėmimo–perdavimo akte nurodyta įranga ir daiktais (el. b. t. I, b. l. 34–38); 2016 m. gegužės 18 d., įmonės dispečeriams užfiksavus, kad atsakovas dingo iÅ¡ radarų, t. y. buvo atjungtas vilkike esantis GPS įrenginys bei papildomos vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos vilkiko salone bei iÅ¡orėje, ir nepavykus su juo susisiekti mobiliojo ryÅ¡io telefonu, įmonė kreipėsi į Italijos pareigÅ«nus pagal paskutinę jai žinomÄ darbuotojo buvimo su minėtomis transporto priemonėmis ir kroviniu vietÄ , Italijos pareigÅ«nams atsisakius imtis veiksmų, įmonė 2016 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. 20160519-01 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsakovo bei jam patikėto įmonės turto paieÅ¡kos (el. b. t.

I, b. l. 46); ieÅ¡kovė 2016 m. gegužės 26 d. raÅ¡tu Nr. 20160526-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai pateikė papildomÄ informacijÄ , nurodydama, kad 2016 m. gegužės 25 d. atsakovas du kartus skambino telefonu reikalaudamas iÅ¡ įmonės iÅ¡pirkos už įmonei priklausančias ir jam darbinėms funkcijoms atlikti perduotas transporto priemones (el. b. t. I, b. l. 47); įmonė, nustačiusi atsakovui patikėto vilkiko ir puspriekabės buvimo vietÄ ir 2016 m. gegužės 30 d. susigrÄ Å¾inusi jas, nustatė vilkiko ir puspriekabės apgadinimus, komplektacijos pakeitimus, atsakovui perduotų daiktų, įrangos trÅ«kumus (el. b. t.

I, b. l. 39–40, 54); dėl nustatytų apgadinimų, daiktų, įrangos trūkumų 2016 m. birželio 9 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transtiros sunkvežimių servisas“ buvo atliktas vilkiko ir puspriekabės remontas su įrangos sukomplektavimu, kurio vertė – 4 568,03 Eur (el. b. t. I, b. l. 57–60). Teismas taip pat nustatė, kad po 2016 m. balandžio–birželio mėn. aukščiau nurodytų įvykių atsakovas buvo grįžęs į namus Baltarusijoje, iš namų išvyksta į ilgalaikes komandiruotes uždarbiauti (el. b. t.

I, b. l. 99, 178, 180) Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, bei atsižvelgęs į tai, kad įmonės kaltės dėl patirtos žalos nenustatyta, ikiteisminiame tyrime buvo konstatuota, kad atsakovo veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių (el. b. t. II, b. l. 9–14), teismas konstatuoja, kad darbuotojas, turėjęs pareigÄ vykdyti jam pavestas funkcijas – vežti krovinį į paskirties taÅ¡kÄ , Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė, bÅ«damas atsakingas už jam patikėtas transporto priemones, už pilnÄ jų komplektacijÄ , kokia ji buvo perdavimo metu, už transporto priemonių techninį stovį ir įsipareigojęs tausoti jam darbdavės patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes, gautas darbo metu, ir imtis visų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti savo iniciatyva imtis visų priemonių, užtikrinančių tinkamÄ materialinių vertybių, perduotų jo pareigoms atlikti ir materialinių vertybių, gautų darbo metu, saugumÄ , atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nerÅ«pestingai, neatsakingai, veikdamas tyčia neužtikrino jam patikėtų transporto priemonių, jų pilnos komplektacijos saugumo ir jų atitikimo pradinei bÅ«klei, nes apgadintos ir nepilnos komplektacijos įmonei priklausiusios transporto priemonės su vežamu kroviniu buvo įmonės surastos Lenkijoje, o atsakovas apie jam patikėtų transporto priemonių su kroviniu buvimo vietÄ Ä¯monės neinformavo, apie negalėjimÄ užtikrinti transporto priemonių ir krovinio saugumÄ dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių įmonės taip pat neinformavo, pats pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi, į įmonę nebesikreipė, grįžo į BaltarusijÄ , dirba kitose Å¡alyse, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė žalÄ â€“ įmonei savarankiÅ¡kai susigrÄ Å¾inus jai priklausančias transporto priemones, jos buvo apgadintos, su pakeista komplektacija, be dalies darbuotojui kartu su transporto priemonėmis patikėtų daiktų ir įrangos, todėl apgadinimams paÅ¡alinti ir trÅ«kstamoms dalims papildyti ieÅ¡kovė atliko Å¡ių transporto priemonių remontÄ , kurio vertė – 4 568,03 Eur.

Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos, jei atsakovas bÅ«tų laikęsis elementarių DK 35 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnyje, 228 straipsnyje įtvirtintų darbuotojo pareigų dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti, Å¡iuo atveju Å¡ias DK nuostatose nustatytas darbuotojo pareigas atsakovas, veikdamas tyčia, akivaizdžiai ignoravo, teisėtų darbdavės interesų ir lÅ«kesčių nepaisė.

Taigi, byloje nustatytos visos sÄ lygos, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti visÄ darbdavės patirtÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015).

Å iuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų geranoriÅ¡kai atlyginęs įmonės patirtÄ Å¾alÄ ar bent jos dalį, prieÅ¡ingai, teismas aukščiau nustatė, kad atsakovas apie jam patikėtų transporto priemonių su kroviniu buvimo vietÄ Ä¯monės neinformavo, apie negalėjimÄ užtikrinti transporto priemonių ir krovinio saugumÄ dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių įmonės taip pat neinformavo, pats pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi ir nors buvo grįžęs į namus Baltarusijoje, toliau uždarbiauja vykdamas į ilgalaikes komandiruotes, su ieÅ¡kove nesusisiekė, į darbÄ daugiau neatvyko.

Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 4 568,03 Eur žalos atlyginimÄ . Be to, ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (4 568,03 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiÅ¡kai – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamas 4 568,03 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (4 568,03 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ atsakovui nėra. Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo 1 524,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t.

II, b. l. 1–2), kurias sudaro 300 Eur sumokėti jÄ atstovavusiai advokatei G. R. (el. b. t. I, b. l. 123, t. II, b. l. 3–4), 700 Eur sumokėti jÄ atstovavusiam advokatui Z. B. (el. b. t. I, b. l. 10–11, 139), 271,76 Eur vertimo iÅ¡laidos, kurias ji sumokėjo mažajai bendrijai „Randesta“ (el. b. t. I, b. l. 66, 138), 103 Eur sumokėtas žyminis mokestis (el. b. t. I, b. l. 9, 142–143) ir 150 Eur sumokėti advokatei D. G.–Kuzminskienei dėl kuratoriaus paskyrimo (el. b. t. I, b. l. 131, t.

II, b. l. 5–6). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 524,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas.

Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (į. k. 122282884) iÅ¡ atsakovo A. Y. (gim. 1976 m. kovo 14 d.) 4 568,03 Eur (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir trijų euro centų) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (4 568,03 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 524,76 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų ir septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė