f365877a-e373-4fc5-9ee5-ef14a460cef6 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-576/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39239-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.1.; 1.1.5.3.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorėms Eglei Grigaitytei, Rasai Apšegienei, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, A.

P. (A. P.), jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo Å . K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio nuostatas, buvo nutraukta. Civilinių ieÅ¡kovų Å .

K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ greito reagavimo grupės apsaugos darbuotoju, 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 23.00 val., gavęs praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo paspaustas pavojaus mygtukas, atvyko į vieÅ¡butį „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur, vieÅ¡bučio administratorei paaiÅ¡kinus, kad vieÅ¡bučio fojė fotelyje miegantis neblaivus nepageidaujamas asmuo atsisako iÅ¡eiti iÅ¡ vieÅ¡bučio bei papraÅ¡ius jį iÅ¡vesti, jis, priėjęs prie administratorės nurodyto ant fotelio miegojusio neblaivaus Å .

K., pažadinęs jį iÅ¡vedė iÅ¡ vieÅ¡bučio, o Å¡iam vėl bandant jėga patekti į vieÅ¡butį, bandydamas jį sulaikyti ir uždėti antrankius, suėmė nukentėjusįjį Å . K. už deÅ¡inės rankos, padarydamas kraujosruvas, po ko užsuko jam kairę rankÄ , dėl ko lūžo kairio alkÅ«nkaulio vainikinė atauga, t. y. padarė sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Å iais veiksmais A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde Å . K. nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir nusikaltimÄ Ä¯vykdžiusį asmenį paliko nenubaustÄ , todėl praÅ¡o jÄ panaikinti ir pagal BK 139 straipsnio 1 dalį priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį A. P. atžvilgiu bei patenkinti civilinį ieÅ¡kinį. 2.1.

Apelianto vertinimu, A. P. ne tik virÅ¡ijo įstatymų suteiktus įgaliojimus, tačiau atliko neteisėtus veiksmus pastarojo atžvilgiu. Demokratinėje visuomenėje kiekvienas asmuo turi teisę rinktis savo elgesį ir veiksmus, kurių nedraudžia įstatymai, tuo tarpu specialius įgaliojimus įgijęs asmuo darbo metu vykdydamas savo funkcijas privalo veikti griežtai reglamentuotai, t. y. gali veikti tik teisės aktų nustatyta tvarka, jo elgesys privalo bÅ«ti tik teisėtas, prognozuojamas. 2.2. Å . K. nurodė, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje surinktos medžiagos ir vaizdo įrašų, jis, nors ir bÅ«damas neblaivus, įvykdė teisėtÄ A.

P. reikalavimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ vieÅ¡bučio. Jeigu bÅ«tų nevykdęs teisėto apsaugos darbuotojo reikalavimo iÅ¡eiti iÅ¡ pastato, apsaugos darbuotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bÅ«tų turėjęs teisėtÄ pagrindÄ panaudoti fizinę prievartÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Tuo tarpu A. P. panaudojo fizinę prievartÄ kieme, nesant absoliučiai jokio įstatymu įtvirtinto fizinės prievartos panaudojimo pagrindo, t. y. nebuvo Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatytų antrankių uždėjimo pagrindų, kadangi vieÅ¡bučio automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nėra saugomas objektas.

Vadinasi, kieme visi A. P. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu – nuo trukdymo eiti numatyta kryptimi iki smurto užsukant rankÄ â€“ buvo neteisėti. Apeliantas nurodė, kad teisėtumo ribos peržengiamos atliekant teisėtÄ veiksmÄ , tuo tarpu A. P. galimai atliko neteisėtÄ fizinės prievartos panaudojimÄ , kuris neatitinka Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintų fizinės prievartos panaudojimo pagrindų. Be kita ko, apelianto vertinimu, kritikuotinas teismo požiÅ«ris į nukentėjusiojo kaltės dalį dėl rankos lūžio, kadangi, jo manymu, rankos standinimas ginantis nuo neteisėto fizinio smurto nelaikytinas kaip neteisėtas pasiprieÅ¡inimas.

Š. K. vertinimu, A. P. automobilių stovėjimo aikštelėje neturėjo teisės jo atžvilgiu naudoti fizinės prievartos, kadangi jokios grėsmės nekėlė, o A. P. neteisėtų reikalavimų kieme vykdyti neprivalėjo.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime nurodyta, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tik vienu argumentu, t. y. tuo, kad A. P. savo veiksmus atliko jiems bÅ«nant kieme (automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje), o ne vieÅ¡bučio viduje, todėl, apelianto vertinimu, jis neprivalėjo vykdyti A.

P. reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, šis argumentas yra nelogiškas, neteisingas ir paneigiantis apsaugos darbuotojo specialaus įstatymo – Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo – jam suteiktų įgaliojimų vykdant darbo funkcijas esmę ir reikšmę. Apeliaciniame skunde esantis teiginys, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra saugomas objektas, todėl kieme visi A. P. veiksmai Š. K. atžvilgiu buvo neteisėti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Pabrėžia, kad apsaugos darbuotojo funkcijų reglamentavimas yra nuoseklus ir nepaisant to, ar veiksmas vyko vieÅ¡bučio viduje, ar peržengus vieÅ¡bučio durų slenkstį, apsaugos darbuotojo įstatymo jam suteiktų įgaliojimų apimtis nekinta. Atsiliepime nurodyta, kad A. P. vykdė savo teisėtus įgaliojimus paÅ¡alindamas nepageidaujamÄ asmenį iÅ¡ vieÅ¡bučio. Veiksmui iÅ¡ vieÅ¡bučio patalpos persikėlus į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, darbuotojo apsaugos funkcijos dar nebuvo baigtos, kadangi Å .

K. prieÅ¡inosi ir jėga bandė sugrįžti į vieÅ¡butį, todėl A. P. bÅ«damas kieme (automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje) vis dar vykdė savo teisėtus įgaliojimus ir atliko apsaugos darbuotojo teisėtÄ pareigÄ . Be kita ko, apeliantas, cituodamas Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo nuostatÄ , kurioje numatyta, jog apsaugos darbuotojas fizinę prievartÄ turi teisę panaudoti asmenis paÅ¡alindamas iÅ¡ saugomų objektų, sÄ moningai ignoruoja minėtame įstatyme įtvirtintas kitas apsaugos darbuotojo funkcijas, taip pat ir byloje užfiksuotas ir nepaneigtas aplinkybes: apeliantas buvo neblaivus bei agresyvus ir nors vieÅ¡bučio patalpose buvo nepageidaujamas siekė į jas sugrįžti, į A.

P. praÅ¡ymus negrįžti į saugomÄ objektÄ nereagavo.

4. A. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė netenkinti Å . K. apeliacinio skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . 4.1. Atsiliepime nurodyta, kad nukentėjusiojo teiginys, jog vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad jis įvykdė teisėtÄ A. P. reikalavimÄ , yra klaidingas. Nepagrįstas teiginys, kad stovėjimo aikÅ¡telė nėra saugomas objektas, kadangi vieÅ¡butis „(duomenys neskelbtini)“ yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telės teisėtas valdytojas, Å¡i aikÅ¡telė atitinkamai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomas objektas.

Vaizdo įraÅ¡ai tik patvirtina, kad Å . K. nepakluso teisėtiems reikalavimams ir nepaliko saugomo objekto, todėl visi jo atžvilgiu atlikti veiksmai automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, pasak A. P., buvo teisėti. Atsiliepime nurodyta, kad jis gynė kliento interesus ir bandė paÅ¡alinti vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjÄ iÅ¡ saugomos teritorijos, nevirÅ¡ydamas savo įgaliojimų. A. P. nurodė, kad antrankius panaudojo tik po to, kai buvo kelis kartus pastumtas link vieÅ¡bučio, kai suvokė, kad Å .

K. kelia pavojų tiek jam, tiek saugomam objektui, tiek visiems asmenims, kurie tuo metu galėjo eiti pro šalį ir nukentėti, kai jis buvo stumiamas. Be to, nukentėjusysis buvo kelis kartus įspėtas dėl specialių priemonių panaudojimo ir jos buvo panaudotos tik po agresyvių pastarojo veiksmų. 4.2. A. P. nurodo, kad apklausiamas teisme ekspertas paaiškino, jog tokios traumos patiriamos sulaikymo metu, kad jos atsiranda ne tik dėl sulaikančiojo veiksmų, bet ir dėl sulaikomo asmens priešinimosi, taigi, A.

P. vertinimu, paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo didelę įtakÄ alkÅ«nkaulio vainikinės ataugos lūžiui. A. P. teigimu, visi neigiami padariniai atsirado tik dėl Å . K. neteisėtų veiksmų, o ne dėl profesinių pareigų atlikimo. Atsiliepime nurodyta, kad Å . K. po įvykio atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė, kad priekaiÅ¡tų A. P. neturi, tai nurodyta pareigÅ«nų protokoluose. Taigi tuo metu Å . K. gal suprato, kad A. P. kaltės dėl susiklosčiusios situacijos nėra. 4.3.

Apibendrindamas A. P. nurodo, kad jis veikė sÄ Å¾iningai ir atsakingai, vykdė profesinę pareigÄ , gynė kliento interesus, kiek įmanoma delsė nenaudodamas specialiųjų priemonių ir iÅ¡ karto, kai įtarė apie Å . K. sužalojimus, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , o visiems jo fiziniams veiksmams sÄ lygas sudarė paties Å . K. neteisėtas elgesys.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė Rasa ApÅ¡egienė, A. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Å . K. apeliacinis skundas atmetamas 6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto praÅ¡ymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal praÅ¡ymų pobÅ«dį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

7. Apeliaciniame skunde Å . K. ginčija BK 30 straipsnio taikymÄ Å¡ioje byloje, atitinkamai praÅ¡o tenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Taigi teisėjų kolegija vertins skundžiamos nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ dėl A. P. pritaikytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės, numatytos BK 30 straipsnyje, ir, atitinkamai, pasisakys dėl civilinio ieÅ¡kinio.

8. BK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo pagal BK neatsako už žalÄ , kuriÄ padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis nevirÅ¡ijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo pagal BK atsako už žalÄ , kuriÄ padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis virÅ¡ijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis BK 59 straipsniu.

9. Taigi įstatymas nustato dvi žalos padarymo teisėtumo sÄ lygas vykdant profesines pareigas. Jų visuma Å¡alina asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pirma sÄ lyga nustato, kad žala padaroma vykdant profesines pareigas – žala padaroma darbo santykių srityje ir žalos padarymas susijęs su profesinių funkcijų vykdymu. Antra sÄ lyga siejama su veikimu įgaliojimų ribose ir jų nevirÅ¡ijimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2009). Profesinių pareigų vykdymas yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tuo atveju, jei tokios pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte nustatytomis sÄ lygomis ir jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos.

Taigi BK 30 straipsnyje nurodytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės vienas esminių požymių yra veiksmų, atliekamų vykdant profesines pareigas, teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-380-942/2015, 2K-74-976/2017).

10. Taigi, kad bÅ«tų galima pritaikyti minėtÄ BK normÄ , pirmiausia reikia nustatyti, ar asmuo vykdė profesines pareigas ir, nustačius, kad jis jas vykdė, spręsti, ar sukeldamas žalÄ nevirÅ¡ijo, ar virÅ¡ijo teisės aktais jam nustatytus įgaliojimus.

11. Profesinių pareigų vykdymas yra tokia situacija, kai žalÄ padaro asmuo, vykdantis bei atliekantis teisės aktuose numatytas funkcijas. Byloje nėra ginčo, kad A. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o bÅ«tent atlieka apsaugos darbuotojo funkcijas. Atitinkamai ginčo nėra ir dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia apsaugos paslaugas vieÅ¡bučiui „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iuo konkrečiu atveju apeliantas kelia ginÄÄ dėl to, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti Å¡alia minėto vieÅ¡bučio, ir kurioje jam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra saugomas objektas, todėl A. P. jo atžvilgiu veikė neteisėtai, t. y. nesant Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo (toliau – Asmens ir turto apsaugos įstatymas) 25 straipsnio 3 dalyje numatytų antrankių uždėjimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, teismo posėdžio metu atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , nustatė, kad tiek vieÅ¡butis „(duomenys neskelbtini)“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tiek Å¡alia jo esanti automobilių stovėjimo aikÅ¡telė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia apsaugos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vieÅ¡bučiui „(duomenys neskelbtini)“) (t. 2, b. l. 92-93). Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡te (t. 2, b. l. 92), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡te (t. 2, b. l. 93), nurodyta, kad pagal Asmens ir turto apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 punktÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti prie vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomas objektas.

13. Nors Å¡iuo konkrečiu atveju teisiÅ¡kai nėra svarbu, ar automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugoma teritorija, kadangi A. P. užduotis buvo paÅ¡alinti Å . K. iÅ¡ vieÅ¡bučio, kuriame jis jame buvo nepageidaujamas ir vieÅ¡bučio administratorė bÅ«tent dėl jo kvietė apsaugÄ , dėl ko ginčo Å¡ioje byloje nėra, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti Å¡alia, t. y. į jÄ patenkama išėjus pro vieÅ¡bučio duris, priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai yra „(duomenys neskelbtini)“ dalis, todėl yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomas objektas.

Be kita ko, teismo vertinimu, paÅ¡alinti nepageidaujamÄ asmenį iÅ¡ saugomo objekto negali bÅ«ti suprantama siaurinamai, t. y. asmuo ne tik turi bÅ«ti paÅ¡alintas, tačiau jis turi į saugomÄ objektÄ nebegrįžti, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų galimai laikyti, kad apsaugos darbuotojas tik formaliai atliko savo pareigas ir neužtikrino saugomo objekto (kliento) interesų.

14. Byloje nėra ginčo, kad Å . K. buvo padaryti sužalojimai, konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje rankoje, kurios galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirÅ¡tais, bei kairiojo alkÅ«nkaulio vainikinės ataugos lūžis, kuris galėjo susidaryti užsukus kairę rankÄ . Atsižvelgus į lūžį, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o atsižvelgus į kraujosruvas deÅ¡inėje rankoje, buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 41-42).

15. Išdėstytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. P. žalos Š. K. sveikatai padarymo metu vykdė profesines pareigas – atliko apsaugos darbuotojo funkcijas. Visgi šiuo konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar A. P., veikdamas taip, kad atsirado aukščiau nurodyti padariniai, neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.

16. Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Nustačius, kad asmuo turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, darančius žalos kito asmens teisėms, laisvėms ar teisėtiems interesams, tačiau jų atlikimas pagal konkrečios situacijos aplinkybes buvo negalimas arba nebuvo būtinas, turėtų būti konstatuojamas kaip įgaliojimų viršijimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015).

17. Å iuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojos veiklÄ reglamentuoja Asmenų ir turto apsaugos įstatymas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidiniai teisės aktai. Asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas ar pristatydamas į policijÄ Ä¯tariamÄ teisės pažeidėjÄ , jeigu Å¡is asmuo sulaikomas prieÅ¡inasi arba jeigu kyla reali grėsmė, kad jis gali pasiprieÅ¡inti ar pakenkti sau ar kitiems asmenims.

18. IÅ¡ byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ Greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojo darbo instrukcijos, esant ypatingiems įvykiams, teikiant elektroninės saugos ir elektroninės saugos su vaizdu paslaugas (I/P-205-5/4), matyti, kad 4 punkte yra numatyti apsaugos darbuotojo veiksmai, nustačius pažeidėjÄ , o bÅ«tent: apsaugos darbuotojas, nustatęs pažeidėjÄ , atlieka Å¡iuos veiksmus: nurodant priežastį pažeidėjui mandagiai paaiÅ¡kina, kad jis čia yra nepageidaujamas; iÅ¡lydi pažeidėjÄ iÅ¡ objekto ir/ar objekto teritorijos; jei pažeidėjas prieÅ¡inasi, bando iÅ¡provokuoti konfliktÄ , nevykdo žodinių nurodymų, panaudoja spec. priemones ir jį sulaiko; informuoja sulaikytÄ asmenį, kad praneÅ¡ta policijos pareigÅ«nams ir laukia jų atvykstant (apie policijos poreikį informuojamas valdymo centro operatorius); jei grumtynių metų buvo sužaloti asmenys, panaudotos spec. priemonės, informuoja valdymo centro operatorių ir praÅ¡o iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir/ar policijÄ , ir laukia jų atvykstant; jei yra nukentėjusių asmenų, suteikia jiems pirminę medicininę pagalbÄ (t. 1, b. l. 179-181).

Taigi iÅ¡ minėtos instrukcijos matyti, kad apsaugos darbuotojas privalo pažeidėjui mandagiai paaiÅ¡kinti, kad jis yra nepageidaujamas, iÅ¡lydėti jį iÅ¡ objekto ir/ar objekto teritorijos, panaudoti specialiÄ sias priemones, jeigu asmuo prieÅ¡inasi, bando provokuoti konfliktÄ .

19. IÅ¡ bylos medžiagoje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ Fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir ginklo naudojimo instrukcijos (I/P-207-4/3) matyti, kad 6.1.5. punkte numatyta, kad darbuotojas fizinę prievartÄ ir specialiÄ sias priemones panaudoja paÅ¡alindamas iÅ¡ saugomų objektų asmenis, jei Å¡ie nesilaiko nustatytų taisyklių ir nevykdo teisėtų darbuotojo reikalavimų; 6.7. punkte yra numatyti atvejai, kada galima panaudoti antrankius sulaikant ir pristatant į policijos įstaigÄ Ä¯tariamÄ teisės pažeidėjÄ , o bÅ«tent, kai jis prieÅ¡inasi sulaikymui, kai kyla pagrįstų abejonių, kad gali pasiprieÅ¡inti ar pakenkti sau; 10.1. punkte numatyta, kad darbuotojas, panaudojęs fizinę prievartÄ , specialiÄ sias priemones privalo suteikti bÅ«tinÄ medicininę pagalbÄ , jei yra bÅ«tina (t. 1, b. l. 174-177).

20. IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad A. P. atvykęs kalbėjosi su Å . K.. Liudytoja I. J. parodė, kad A. P. bendravo mandagiai, neagresyviai, pasiÅ«lė iÅ¡kviesti taksi. Vaizdo įraÅ¡uose matyti ir tai, kad Å . K. buvo iÅ¡lydėtas iÅ¡ vieÅ¡bučio patalpų į laukÄ A. P. laikant jį per liemenį ir už kairės rankos, pastarajam nesiprieÅ¡inant; iÅ¡vestas į laukÄ jis buvo vedamas per automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tačiau einant ėmė mosikuoti rankomis, pastÅ«mė apsaugos darbuotojÄ , vyko pokalbis be kontakto, apsaugos darbuotojas paėmė savo telefonÄ , Å .

K. ėjo link vieÅ¡bučio, apsaugos darbuotojas jį paėmė už kairės rankos, jie ėjo lygiagrečiai vieÅ¡bučio įėjimo, tačiau laikėsi per atstumÄ , Å . K. bandant eiti prie įėjimo, A. P. jį sulaikė ranka, kitoje rankoje turėdamas telefonÄ , Å . K. vis tiek ėjo link įėjimo į vieÅ¡butį, sustojo ir jie kalbėjosi; Å . K. einant link vieÅ¡bučio, A. P. per atstumÄ užstojo jam įėjimÄ , Å . K. ėmė mosuoti rankomis, A. P. jį laikant, ranka trinktelėjo A.

P. per jį laikančiÄ rankÄ , tada A. P. stumtelėjo Å . K., o Å¡is stumtelėjo A. P., tada A. P. jį sugriebė ir nuvedė prie tarnybinio automobilio, užsuko kairę rankÄ , Å . K. sukosi, judėjo. Taigi iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad Å . K. vis bandė patekti atgal į vieÅ¡bučio patalpas, mosikavo rankomis, stumdė A. P. bei trinktelėjo per rankÄ . Atitinkamai apsaugos pareigÅ«nas turėjo užtikrinti ne tik jo nepatekimÄ Ä¯ vieÅ¡butį, tačiau ir iÅ¡lydėjimÄ iÅ¡ saugomo objekto teritorijos, kuri apėmė ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Š. K. vis bandė grįžti į viešbutį, pastūmė A. P., neklausė A. P. įspėjimų dėl galimo specialiųjų priemonių panaudojimo (Š. K. teigia neatsimenantis, ar buvo įspėtas, tačiau neteigia, kad nebuvo įspėtas), todėl jo atžvilgiu buvo nuspręsta panaudoti antrankius.

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. P. pagrįstai panaudojo specialiÄ jÄ priemonę – antrankius. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apsaugos darbuotojo veiksmai automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo neteisėti.

22. Šiuo konkrečiu atveju A. P. akivaizdu neturėjo tikslo sužaloti Š. K. ir vykdydamas savo pareigas tik siekė neįleisti nukentėjusiojo į viešbutį, kadangi šis buvo nepageidaujamas. Aplinkybę, kad Š. K. norėjo grįžti į viešbutį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja G. S., įvykio metu dirbusi viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ bare, kuri parodė, kad Š. K. norėjo grįžti į vidų ,o jai rūkant lauke, kabinėjosi prie žmonių, mosikavo rankomis, nenorėjo klausyti apsaugos darbuotojo.

Taigi A. P. fizinės prievartos veiksmai buvo panaudoti viešbučiui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, siekiant neįleisti Š. K. į viešbučio patalpas. Be kita ko, ir kaltinime suformuluota, kad A. P. sužalojo Š. K. jam bandant jėga patekti į viešbutį. Taigi ir kaltinime nurodyta aplinkybė, jog sužalojimai buvo padaryti Š. K. bandant grįžti į saugomas viešbučio patalpas. Pats Š. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad bandė grįžti į viešbutį ir galimai neteisingai apsaugos darbuotojui išreiškė savo tikslus, bet tikrai nebuvo agresyvus, paaiškino, kad nesuprato, jog yra nepageidaujamas viešbutyje ir yra išprašytas.

23. Taigi, A. P. vykdė savo darbines pareigas,o jo veiksmus – fizinės prievartos priemonių panaudojimÄ - lėmė paties nukentėjusiojo elgesys, uždėdamas antrankius jis neturėjo tikslo Å . K. sužaloti. Antrankių uždėjimas paprastai nėra nukreiptas į sveikatos sutrikdymÄ , visgi, kaip nurodė teismo medicinos ekspertas pirmosios instancijos teisme, antrankių uždėjimas visada rizikingas alkÅ«nės ataugos lūžiui. Be kita ko, A. P. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nurodydamas, kad iÅ¡narino rankÄ uždėdamas antrankius, neliko abejingas savo veiksmais sukeltiems padariniams ir rÅ«pinosi sužalotu asmeniu, kaip yra numatyta aukščiau minėtoje apsaugos darbuotojo instrukcijoje.

24. Teismų praktikoje formuojama, kad asmenų, kurie padaro žalÄ , vykdydami profesines pareigas, tačiau nevirÅ¡ydami įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, baudžiamoji atsakomybė Å¡alinama visais atvejais taikant BK 30 straipsnį. Jame nėra nustatytų jo taikymo iÅ¡imčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad A. P. atlikdamas profesines pareigas savo veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ Å . K., tačiau jo veiksmai nevirÅ¡ijo teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų.

25. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino, kad padarytiems padariniams įtakos galimai turėjo ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Apeliantas kritikuoja tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teigdamas, kad ji yra visiÅ¡kai nepagrįsta, tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes teismo iÅ¡vada pagrįsta bylos duomenimis. Pirmiausia, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgdamas į teismo medicinos eksperto duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, kad paties sulaikomo asmens judesiai turi didelę įtakÄ lūžiui, nes įtakos lūžiui turi bÅ«tent judesiai, o ne smÅ«giai.

Jeigu asmuo, kuriam bandoma uždėti antrankius, prieÅ¡inasi, tada nuo abiejų asmenų veiksmų gali susidaryti jėga, nuo kurios lūžta alkÅ«nkaulio atauga. Jei sulaikomas asmuo prieÅ¡inasi ir standina rankas, tai abiejų asmenų veiksmai turi įtakos lūžiui. Atsistojimas yra judesys, kuris padidina jėgÄ , pareigÅ«nas nežino, kad sulaikomas asmuo atsistos, jis fiksuotai laiko rankÄ ir, kai žmogus pradeda judėti, stotis, tada padidinama jėga, anatomijos kampas peržengia ribas ir įvyksta lūžis.

Atsižvelgdamas į teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimus bei įvertinęs vaizdo įraÅ¡e fiksuotÄ informacijÄ , o bÅ«tent, kad A. P. Å . K. palenkus prie maÅ¡inos ir užsukus kairę rankÄ , siekiant uždėti antrankius, Å . K. stojosi, sukosi, pirmosios instancijos teismas laikė, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo veiksmai, galėjo turėti įtakos rankos lūžiui. Be kita ko, apeliantas neginčija, jog jis prieÅ¡inosi sulaikomas, kadangi pats apeliaciniame skunde teigia, kad rankos standinimas ginantis nuo neteisėto fizinio smurto nelaikytinas neteisėtu pasiprieÅ¡inimu.

26. Be kita ko, paties nukentėjusiojo parodymai dėl įvykių sekos ir sužalojimo bÅ«do nebuvo nuoseklÅ«s. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Å . K. teigė, kad jam buvo užlaužtos rankos ir padaryti sužalojimai, nes jis pastÅ«mė apsaugos darbuotojÄ . Ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad jį per jėgÄ bandė iÅ¡vesti iÅ¡ vieÅ¡bučio, išėjus į laukÄ jis truktelėjo kairę rankÄ , reikalaudamas paleisti, o apsaugos darbuotojas jam užsuko rankÄ . Taigi vien minėtos Å . K. nurodytos aplinkybės nesutampa. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Å . K. parodė, kad laužiant rankÄ juto nepakeliamÄ skausmÄ , kai tuo tarpu medicinos įraÅ¡uose fiksuota, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, kad skausmÄ jis įvertino tik 6 balais. Tokia nenuosekli nukentėjusiojo pozicija baudžiamojo proceso metu jo parodymus leidžia vertinti itin kritiÅ¡kai ir atsižvelgti į juos tik kitų duomenų kontekste.

27. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog teismo padarytos išvados ne tokios, kaip to norėtų nukentėjusysis, savaime nereiškia esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019).

28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo dalis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalies yra atmetama, atitinkamai yra paliekamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

29. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a: Nukentėjusiojo Å . K. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė