2020-04-21 Nr. ANB-347-4-19-3-00041-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-20-648/2020

Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00041-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

12.29; 21.12.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo atstovo advokato Laimono Judicko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. S. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį buvo surašytas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 21 d. nuo 16 val. iki 21 val. Jurbarko r., Stakių k., medžiotojų klubo „G“ medžioklės ploto vienete, sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Tauriojo elnio patinas buvo sumedžiotas graižtviniu šautuvu „Sauer 303, 3006 Sprigfield“ Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas žvėris, prieš pakrautas į transporto priemonę, nebuvo pažymėtas medžioklės lape, todėl laikoma, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai. A. S. dalyvavo neteisėtai sumedžiotą taurųjį elnią pakraunant į transporto priemonę ir jį gabenant. Kartu neteisėtai sumedžiotą gyvūną pakraunant ir gabenant dalyvavo R. M. ir V. S.. Taurusis elnias buvo gabenamas automobiline priekaba Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia medžiotojų klubui „G“, kuri buvo tempiama automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Mežioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.3 punkto reikalavimus.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. S. nutraukta, nesant jo veikoje ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių.

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutarimu panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir pripažino A. S. padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir nubaudė jį 800 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams bei graižtvinio šautuvo „Sauer 303, 3006 Sprigfield“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo atstovo advokato Laimono Judicko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą be pakeitimų. Pareiškėjai prašyme nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo nutarimas priimtas padarius esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5.2. Skundžiamame nutarime išvada apie taurųjį elnią sumedžiojusį asmenį grindžiama kitoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis (t. y. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu), nors joje nebuvo nustatinėjama, kas sumedžiojo taurųjį elnią, ir nebuvo padaryta išvada, kad taurųjį elnią sumedžiojo A. S.. Administracinio nusižengimo teisenoje nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus, t. y. teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nutarime išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus ANK 567 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame nutarime išvada dėl asmens, sumedžiojusio taurųjį elnią, padaryta remiantis tariamais prejudiciniais faktais, dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

5.3. Skundžiamame nutarime nepasisakyta dėl objektyvių bylos duomenų vertinimo, t. y. dėl 2018 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados ir prieštaravimų nustatant asmenį, kuris 2018 m. lapkričio 21 d. sumedžiojo taurųjį elnią, dėl to pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas ir pažeisti ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Medžiotojų A. S., R. M. ir V. S. 2018 m. lapkričio 21 d. rašytiniai paaiškinimai neatitinka byloje pateiktos išvados. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi A.

S., R. M. ir V. S. 2018 m. lapkričio 21 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuris ką buvo sumedžiojęs. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir policijos pareigūnų parodymai nepatvirtina išvados, kad medžiotojai nebūtų galėję sudaryti susitarimo dėl paaiškinimų davimo. Neaišku, kokios aplinkybės byloje įrodo, kad tokio susitarimo, kaip byloje paaiškino A. S., R. M. ir V. S., jie negalėjo sudaryti. Toks bylos aplinkybių vertinimas pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir neatitinka administracinio nusižengimo teisenoje nustatyto įrodinėjimo standarto (ANK 567 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nesprendė, ar 2018 m. lapkričio 21 d. A. S., R. M. ir V. S. paaiškinimai galėtų būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais byloje. Pareigūnai, imdami iš A. S. 2018 m. lapkričio 21 d. paaiškinimus, nesilaikė ANK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, jam nebuvo nurodytos jo procesinės teisės, t. y. teisė atsisakyti iš viso duoti paaiškinimus, o blanke nurodyta institucija jau neegzistavo, nes buvo reorganizuota.

A. S. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Tai, kad pirminiuose paaiškinimuose A. S. save apkalbėjo, nėra pagrindas tokius parodymus pripažinti patvirtinančiais administracinį nusižengimą. Byloje nėra patikimų duomenų, įrodančių, kad 2018 m. lapkričio 21 d. vykusios medžioklės metu būtų šauta iš A. S. priklausiusio graižtvinio šautuvo „Sauer“. Šie duomenys neprieštarauja A. S. nurodytai aplinkybei, kad jis iš savo šautuvo paskutinį kartą šovė 2018 m. lapkričio 11 d., ir liudytojų R.

M. ir V. S. nurodytoms aplinkybėms, kad taurųjį elnią sumedžiojo R. M., o po šūvio išvalė naudoto graižtvinio šautuvo vamzdį. Administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų ir nepašalintos kilusios abejonės dėl A. S. pareikštų kaltinimų.

5.4. Už tinkamą medžioklės lapo užpildymą atsako medžioklės vadovas (Medžioklės taisyklių 23 punktas), t. y. R. M., o ne medžioklėje dalyvavęs medžiotojas – A. S.. Faktas, kad asmuo turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, negali būti aiškinamas kaip nustatantis kitokius įgaliojimus ar pareigas, nei tai nustatyta Medžioklės taisyklėse. Tai, jog medžioklės metu A. S. turėjo 17 metų medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, nepatvirtina to, kad jis žinojo Medžioklės taisyklių 22 punkto naują redakciją, įsigaliojusią 2018 m. lapkričio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kada buvo nustatytas Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimas, jog medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant į medžioklės lapą turi būti įrašoma apie sumedžiotus žvėris prieš juos išgabenant iš sumedžiojimo vietos. Pagal anksčiau galiojusią Medžioklės taisyklių 22 punkto redakciją apie sumedžiotus žvėris į medžioklės lapą buvo galima įrašyti prieš pradedant juos doroti arba iki išvykstant iš medžioklės ploto vieneto. R. M. nurodė, kad jis nežinojo apie Medžioklės taisyklių 22 punkto naują redakciją ir medžioklės lapą ketino baigti pildyti nuvykus į lupyklą, kaip tai buvo daroma ir anksčiau, vadovaujantis iki 2018 m. lapkričio 1 d. galiojusia Medžioklės taisyklių 22 punkto redakcija. Pagal teismų praktiką už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą atsako medžioklės vadovas, todėl apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė Medžioklės taisyklių 23 punkto nuostatą.

5.5. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nenustatyta atsakomybė asmeniui, padėjusiam pakrauti neteisėtai sumedžiotą žvėrį, todėl teismas padarė ANK 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą. A. S. byloje neneigė fakto, kad padėjo įkelti tauriojo elnio patiną į medžiotojų klubui priklausančią priekabą, kuri buvo tempiama R. M. automobiliu. Tauriojo elnio gabenimu rūpinosi medžioklės vadovas R. M., kuris ir sumedžiojo taurųjį elnią. Byloje nenustatyta, kad A. S. būtų buvę žinoma, kad taurusis elnias sumedžiotas neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A.

S. medžioklės metu atsirado Medžioklės taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos. A. S. galimai padarytas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas neatitinka protokole inkriminuojamo ANK specialiosios dalies normos sudėties, kadangi ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje vartojamas apibrėžimas licencijuojami gyvūnai, o Taisyklių 22 punkte vartojamas apibrėžimas gyvūnai, kurių medžioklė limituojama. Pagal Lietuvių kalbos instituto išvadą, žodžiai limituoti ir licencijuoti nėra sinonimai ir jų reikšmė skiriasi. Atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nustatyta tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą. 2018 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-365 pasikeitus Medžioklės taisyklėms, panaikintos licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti. Pagal Medžioklės taisyklių redakciją, galiojančią nuo 2018 m. gegužės 15 d., medžiojamųjų gyvūnų medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas. Gyvūnai medžiojami pagal aplinkos ministro įsakymu nustatytus medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitus. A. S. pareikšti kaltinimai gabenus neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, kuris pagal Medžioklės taisyklių 28 punktą yra limituojamasis gyvūnas, dėl to jam negalėjo būti taikoma atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kur nustatyta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą.

Dėl tų pačių faktinių aplinkybių kartu su A. S. medžiojusiam V. S. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta išvada, kad pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nenustatyta administracinė atsakomybė už netesėtai sumedžiotų limituojamųjų gyvūnų gabenimą. Analogiškai spręsta ir R. M. administracinio nusižengimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas nevertino Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkte nustatyto pažeidimo sudėties atitikties ANK 290 straipsnio 8 dalies sudėties požymiams.

5.6. Tauriojo elnio patinas buvo sumedžiotas teisėtai, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimo ir taikyti atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. 2018 m. lapkričio 21 d. Jurbarko rajone, medžiotojų klubo „G“ medžioklės ploto vienete, vykusios medžioklės metu nebuvo išnaudoti medžioklės limitai sumedžioti tauriojo elnio patiną. Skundžiamame nutarime padarytos išvados neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies sudėties požymių aiškinimo ir taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ANK 290 straipsnio 8 dalis nustato griežtesnę atsakomybę asmeniui, kuris nors ir apskritai turi teisę medžioti (medžiotojas) gyvūnus, bet neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūno arba kuris gabena ar doroja neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną. Situacija, kai asmuo turi teisę sumedžioti gyvūną, bet licencijuojamą gyvūną gabeno netinkamai, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį. Išvada apie neteisėtai sumedžiotą taurųjį elnią padaryta tik tuo pagrindu, kad į medžioklės lapą nebuvo įrašyta apie sumedžiotą taurųjį elnią. Tokie veiksmai turėto būti kvalifikuojami pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

5.7. Tai, kad R. M. į medžioklės lapą neįrašė duomenų apie sumedžiotą taurųjį elnią, nesukelia atsakomybės A. S.. Nutarime padaryta išvada, kad A. S. veiksmuose subjektyvusis veikos elementas pasireiškė neatsargumu. ANK 290 straipsnio 8 dalies sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimą ir nepagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn A. S. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, jo veiksmuose nesant subjektyviosios pusės požymio – kaltės.

6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vedėjas Edvardas Sungaila prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, o jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų, kad A. S. atlikti neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, nes gyvūno sumedžiojimo dieną Medžioklės taisyklės nebenustatė gyvūnų licencijavimo, tuomet A. S. veika turėtų būti perkvalifikuota į ANK 290 straipsnio 7 dalį, nustatančią atsakomybę už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą. Atsiliepime nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas A. S. veiką teisingai kvalifikavo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. A. S., turėdamas medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, puikiai žinojo Medžioklės taisykles ir sąmoningai jas pažeidė kartu su kitais asmenimis dalyvaudamas gabenant neteisėtai sumedžiotą gyvūną (padėjo pakrauti, kartu su dalyvavusiais medžioklėje asmenimis vežė sumedžiotus gyvūnus į lupyklą), t. y. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunktyje nurodytus reikalavimus. Prašymo argumentai, kad A. S. galėjo medžioklės dieną nežinoti paskutinių Medžioklės taisyklių pakeitimų, nepagrįsti, nes pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino įrodymų visumą ir padarė pagrįstas išvadas, kad A. S. sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. S., R. M. ir V. S. paaiškinimais, duotais 2018 m. lapkričio 21 d., kuriuose medžioklėje dalyvavę asmenys nurodė, kad elnio patiną sumedžiojo būtent A. S.. Nors vėliau jie pakeitė parodymus, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl paaiškinimai skiriasi nuo pirminių. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai paneigia patrauktų atsakomybėn asmenų paaiškinimus, kad jie dėl sulaikymo buvo labai susijaudinę ir jautė didelę įtampą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-196-384/2019 įsiteisėjusiame nutarime nurodyta aplinkybe, kad R. M. nepažymėjo medžioklės lape A. S. sumedžioto elnio.

6.3. Nėra pagrindo laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė įrodymų leistinumo reikalavimus, nes turėjo vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas dėl asmenų kaip liudytojų apklausos. Nepagrįsti prašymo argumentai, kad aplinkosaugos pareigūnai turėjo informuoti asmenis apie galimybę atsisakyti duoti parodymus prieš save, o to nepadarius, buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Administracinių nusižengimų bylose ikiteisminio tyrimo stadija neegzistuoja, todėl pareigūnams, tiriantiems administracinius nusižengimus, jokių pareigų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu ir jo metu privalomais atlikti proceso veiksmais, nekyla. Byloje aplinkosaugos pareigūnai ėmėsi visų būtinų veiksmų galimai padarytam administraciniam nusižengimui išaiškinti ir juos atliko tinkamai.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. ir jo atstovo advokato Laimono Judicko prašymas tenkinamas.

Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies taikymo

8. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismai priėmė skirtingus nutarimus dėl A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, padaręs išvadą, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog A. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai sumedžiojo taurųjį elnią ir dalyvavo neteisėtai sumedžiotą taurųjį elnią pakraunant ir gabenant. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas – A. S. sumedžiojo taurųjį elnią ir neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį gabeno, pripažino A. S. padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir skyrė baudą bei administracinio poveikio priemones.

9. Pareiškėjai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo nutarimu, teigia, kad A. S. negalėjo būti taikoma atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, nes jis nubaustas už neteisėtai sumedžioto limituojamojo gyvūno gabenimą, o už tai administracinė atsakomybė ANK 290 straipsnio 8 dalyje nenustatyta.

10. ANK 290 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už tris veikas: 1) gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą; 2) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą; 3) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą. Kadangi veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei pakanka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą.

11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už vieną iš jame nurodytų veikų – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą.

12. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

13. Aptariamo nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas – licencijuojami gyvūnai. Veika – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas. Nusižengimo subjektas yra specialusis, tai yra medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020).

14. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė. Šios normos dispozicijos blanketiškumas pasireiškia tuo, kad jos aprašyme vartojama neteisėtumo sąvoka, taip pat nurodomas administracinio nusižengimo dalykas „licencijuojamas gyvūnas“, kurio aprašymo normos dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra. Todėl aptariama normos dispozicija tam, kad būtų išsiaiškinti nusižengimo objekto (dalyko) požymiai ir sąvoka „neteisėtai“, netiesiogiai nukreipia į kitą norminį teisės aktą – Medžioklės taisykles. Tokiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn kaltinime turi būti nurodytas konkretus Medžioklės taisyklių punktas ar punktai, kuriuos asmuo galimai pažeidė.

15. A. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kuris, prieš pakrautas į transporto priemonę, nebuvo pažymėtas medžioklės lape, todėl laikoma, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, A. S. dalyvavo neteisėtai sumedžiotą taurųjį elnią pakraunant ir gabenant ir savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą, kuris draudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

16. Tačiau minėta, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, o konkrečiai tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą.

17. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu.

18. Nuo 2000 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 258, kuriuo patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės, iki 2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje dalies medžiojamų gyvūnų (iš jų ir tauriųjų elnių) medžioklė buvo licencijuojama (licencijuojamų gyvūnų sąrašas tam tikrais laikotarpiais keitėsi). Iki 2018 m. gegužės 15 d. galiojusių Medžioklės taisyklių 2.2 punkte vartojama sąvoka licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Licencija yra užklijuota ant specialios paskirties plombos, skirtos sumedžiotam licencijuojamam gyvūnui pažymėti, informacinės plokštelės, specialios paskirties plomba ir licencija yra neatskiriamos; 16.4 punkte nurodyta, kad medžioklės metu privaloma turėti licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama; 17 punkte nurodyta, kad medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, kuriems medžioti reikalingos licencijos, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti; 22 punkte pasakyta, kad licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti galioja tik tame medžioklės plotų vienete, kuriam buvo išduota. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, nustatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose; 28 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas limituojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas. Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna.

19. Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijuojamų gyvūnų medžiojimo tvarką, nuo 2018 m. gegužės 15 d. buvo panaikintos licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, nustatyta, kad medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama, yra briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas.

20. Vadinasi, veiksmų, už kurios yra nubaustas A. S., atlikimo metu Medžioklės taisyklėse nebebuvo nuostatų dėl medžiojamų gyvūnų, kurių naudojimas buvo reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. Nėra pagrindo laikyti, kad kaltinime nuoroda į Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, kuris draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį gyvūną, pažeidimą atitinka aptariamo administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius (dalyką). Minėtame punkte nekalbama apie licencijuojamus kanopinius gyvūnus. Pažymėtina, kad į kanopinių gyvūnų sąrašą patenka ne tik medžiojami kanopiniai gyvūnai, kurių medžioklė buvo licencijuojama, bet ir tie, kurių medžioklė nėra net limituojama, pavyzdžiui, šernai. Taip pat negalima laikyti, kad sąvokos limituojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė limituojama, nustatant leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičių vieno medžioklės sezono metu) ir licencijuojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė galima tik turint nustatyta tvarka įsigytas licencijas jiems sumedžioti) yra tapačios. Aiškinant priešingai būtų išplėstos administracinės atsakomybės ribos. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje esančioje Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. E-19-2 nurodyta, kad žodžiai limituoti ir licencijuoti nėra sinonimai, kadangi veiksmažodžių limituoti ir licencijuoti reikšmės skiriasi, tai skiriasi ir jų vedinių limituojamas ir licencijuojamas reikšmės.

21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nusižengimo, už kurį A. S. traukiamas atsakomybėn, padarymo metu ANK 290 straipsnio 8 dalis nustatė atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, tačiau tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės taisyklėse nėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Kadangi negalima nustatyti vieno iš būtinųjų nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymių – dalyko, nėra visų administracinio nusižengimo būtinųjų požymių, todėl negalima ir administracinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymą, dėl ko padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo nutarimas naikintinas. Pirmosios instancijos teismas A. S. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė kitais motyvais, tačiau iš esmės teismo sprendimas yra teisingas, administracinės teisenos nutraukimo pagrindas (ANK 591 straipsnio 1 punktas) nurodytas tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas galioti be pakeitimų.

22. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra panaikinamas, pareiškėjų prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyti argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų ANK proceso teisės pažeidimų ir tam tikrų Medžioklės taisyklių punktų nuostatų netinkamo aiškinimo paliktini nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarimą ir palikti galioti be pakeitimų Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis