2021-08-19 Nr. AB-16128-4-52-3-00396-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3803-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00396-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S., jo atstovui advokatei I. A.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjams T. T. ir A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį S. S. (toliau – ir Užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad:

2.1. Užsienietis 2021 m. liepos 5 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val.

2.2. 2021 m. birželio 11 d. apie 07.50 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys. Jų tarpe buvo Užsienietis, kuris prisistatė S. B. A.. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir apklausos metu paaiškino, kad jį iš jo paėmė nepažįstami žmonės Turkijoje. Kelionės maršruto papasakoti negalėjo, išsisukinėjo nuo tikslių atsakymų. Į daugumą užduodamų klausimų Užsienietis negalėjo pateikti atsakymų. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 28 d. rašto matyti, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu nustatyta, kad iš savo šalies Užsienietis išvyko dėl ekonominių priežasčių.

2.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

3. Užsienietis nesutiko su Teikimu, prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau kol nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktus, nustatė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, todėl teismas vertino, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismui sprendė, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Teismas nustatė, jog Teikime nurodyta, kad judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Įvertinęs tai, kad taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre, ir atsižvelgęs į Užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas vertino, jog yra didelė tikimybė, kad Užsienietis pabėgs iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdys teismo sprendimo. Teismas Užsieniečiui taikė alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Užsieniečiui turėjo būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Teismas Užsieniečiui netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau tokie teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas.

8.2. Užsienietis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti nėra padaręs, nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos, nebuvo bandęs išvykti. Taigi, teismas, nurodęs, kad Užsienietis deda pastangas išvengti išsiuntimo, nesivadovavo jokia objektyvia informacija ar įrodymais, o rėmėsi tik prielaida. Todėl sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Užsieniečio veiksmuose nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis gali pažeisti buvimo Lietuvoje ir prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo tvarką.

8.3. Užsieniečių registracijos centre yra sudarytos pakankamos sąlygos Užsieniečiui apsaugoti (nors teismas konkrečiai nemotyvavo, nuo ko Užsienietį reikėtų apsaugoti) ir apgyvendinti, todėl tai nėra pagrindas neskirti jam alternatyvios sulaikymui priemonės. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti Užsieniečio laisvės. Bent tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojos interesus.

9. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, ir papildomai nurodo, kad:

9.1. Pagal Įstatymą alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Užsienietis valstybės sieną kirto neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas pareigūnų, į Lietuvą atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, tuo sutrukdė valdžios institucijoms tinkamai vykdyti savo užduotis. Tokie Užsieniečio veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu.

9.2. Užsienietis keitė savo anketinius duomenis, sulaikytas jis prisistatė kaip S. B. A., prieglobsčio prašymo apklausos metu jis teigė, kad yra S. S.. Migracijos departamento rašte minima, kad Užsienietis ieško geresnio gyvenimo, nenurodė, kad jo kelionės tikslas buvo Lietuva, todėl iškyla rizika, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas, gali pasislėpti arba išvykti į kitas Šengeno valstybes.

9.3. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai vertinant bendradarbiavimo tarp Užsieniečio ir valstybės kompetentingų institucijų faktą, yra didelė tikimybė, kad Užsienietis tiesiog išeis iš Užsieniečių registracijos centro, kadangi visa apgyvendinimo teritorija nėra stebima ir saugoma, tam nepakanka resursų. Taip pat iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį (kurio iš esmės vengė nuo atvykimo į Lietuvą momento, nes atvyko be jokių dokumentų).

9.4. Teismo diskrecijos teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Teismas nematė galimybės Užsieniečiui taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą, kuriame be sulaikymo pagrindų buvo nurodytos ir alternatyvių sulaikymui priemonių netaikymo priežastys, t. y. nėra nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė bei nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Teikimą tenkino, sulaikė Užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 5 d., nes nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti Užsieniečiui alternatyvių sulaikymui priemonių.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes jis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti nėra padaręs, nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos, nebuvo bandęs išvykti.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. LVAT savo praktikoje laikosi nuostatos, kad sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

15. Užsieniečių registracijos centras Teikimą sulaikyti Užsienietį grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų, 5 dalies, 8, 10 punktų nuostatomis.

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

18. Vertinant Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog jis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti nėra padaręs, todėl sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė, pažymėtina, jog 2021 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime sulaikytas asmuo įvardijamas kaip S. B. A. (b. l. 9–10, Asmens bylos l. 7), Informaciniame pranešime atvykstančiam į užsieniečių registracijos centrą (b. l. 15, Asmens bylos l. 12) Užsienietis pasirašė prie vardo S. B. A., o 2021 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas apklausos metu teigė esąs S. S. (b. l. 19, Asmens bylos l. 16). 2021 m. liepos 5 d. sprendime dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. sulaikymo Nr. 4T-380 (b. l. 25, Asmens bylos l. 22) sulaikytasis asmuo Užsienietis pasirašė kaip S. B. A., tokiu pačiu asmenvardžiu pasirašė ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu(b. l. 44, Asmens bylos l. 27). Iš šių byloje esančių dokumentų matyti, kad Užsienietis nebuvo nuoseklus nurodydamas savo asmens duomenis (skyrėsi žodžių skaičius, jų rašyba), todėl Užsieniečio teiginiai apie sąžiningą naudojimąsi savo teisėmis atmestini ir kyla pagrįstų abejonių dėl jo nurodytų asmens duomenų teisingumo. Taigi, Užsieniečių registracijos centras ir (arba) kitos valstybės institucijos dar turi atlikti veiksmus, siekdamos nustatyti ir patikrinti Užsieniečio tapatybę. Aptartos aplinkybės sudaro prielaidas sulaikyti Užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

19. Nagrinėjamu atveju Užsienietis nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (jų originalų arba patvirtintų kopijų), valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą (neteisėtai), kartu su kitų migrantų grupe, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, pirminės apklausos metu nurodė, kad nebuvo persekiojamas, grėsmės sveikatai ir gyvybei nebuvo, ieško geresnio gyvenimo ir darbo, nenurodė, kad kelionės tikslas – Lietuva (Migracijos departamento raštas dėl nuomonės pateikimo (Asmens bylos l. 18). Teisėjų kolegija, ginčo situaciją įvertinusi pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose išvardytus kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), Užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

21. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi jo asmens tapatybė nėra nustatyta ir pats Užsienietis apsunkina jo tapatybės nustatymo procesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad jį apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti Užsieniečio laisvės, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

22. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė