2017-03-27 Nr. AB-6830-3-61-3-03905-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2978-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03905-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. T. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. T. T. T. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (15/4- 2)3I-1198 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.

Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. iš J. P. A. M. įgijo 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Vilniaus podium“ akcijų (1/3 visų akcijų), o 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo įdarbinta UAB „Vilniaus podium“ komercijos direktore. Šių aplinkybių pagrindu, Migracijos departamentas 2016 m. sausio 22 d. išdavė jai laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. sausio 22 d. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų pagrindu Migracijos departamentas panaikino šį leidimą, nes gavo informacijos apie tai, jog ji nuo 2016 m. vasario 15 d. nebedirba UAB „Vilniaus podium“.

Pareiškėja skunde nurodo, kad apie pasibaigusius darbo santykius su UAB „Vilniaus podium“ ji pirmą kartą sužinojo tik susipažinusi su ginčijamu sprendimu. Ji nėra išreiškusi valios nutraukti darbo santykių su šia bendrove, nėra gavusi jokių pranešimų iš bendrovės apie darbo santykių pabaigą. Migracijos departamentas savo sprendimą grindžia tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacija, bet ne originaliais dokumentais, kurie patvirtintų jos atleidimą. Faktas, kad bendrovė informavo VSDFV apie jos atleidimą iš darbo jai pačiai apie tai nežinant, leidžia daryti išvadą, kad jos darbo sutartis nėra nutraukta, o jei ir nutraukta, tai visus su jos pabaiga susijusius dokumentus už pareiškėją pasirašė J.

P. A. M. ar kiti su juo susiję asmenys. UAB „Vilniaus podium“ vadovas atsisako su ja bendrauti, todėl ji pateikė prašymą bendrovei ir jos vadovui pateikti paaiškinimus, kokiu pagrindu baigėsi jos darbo santykiai, tačiau jokio atsakymo iki šiol nesulaukė. Pareiškėjos manymu, J. P. A. M. suklastojo dokumentus, susijusius su jos atleidimu iš darbo ir šiuos dokumentus netiesiogiai panaudojo/ realizavo, apie darbo santykių pabaigą informuodamas VSDFV ir Migracijos departamentą, kas leidžia pareiškėjai manyti, jog J. P. A. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko ji kreipėsi į policiją.

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad dėl J. P. A. M. neteisėtų/ nusikalstamų veiksmų jos sutuoktinis A. M. A. S. neteko visų ar dalies jam priklausiusių UAB „Vilniaus podium“ akcijų, dėl ko pareiškėja ir jos sutuoktinis neteko įmonės kontrolės, darbo. Pareiškėjos teigimu, ji turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Ji niekada neėmė darbo užmokesčio iš UAB „Vilniaus podium“, nes jai pinigų nereikėjo. Kaip akcininkė ji buvo suinteresuota kuo mažesnėmis bendrovės išlaidomis ir veiklos rezultatų pagerinimu.

Vien tariama darbo santykių pabaiga įmonėje visiškai neįtakoja jos turtinės padėties ir negali būti laikoma aplinkybe atitinkančia Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Ji bus įdarbinta UAB „Vilniaus podium“, kai tik kartu su sutuoktiniu atgaus įmonės kontrolę. Apibendrindama pareiškėja pažymėjo, kad visi ginčijamame sprendime nurodomi jos leidimo gyventi panaikinimo pagrindai yra sąlygoti išimtinai J. P. A. M. neteisėtų ir galimai nusikalstamų veiksmų, todėl nėra teisinga panaikinti jos leidimą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 29 d., būdama UAB Vilniaus podium“ dalyvė ir ketindama užsiimti teisėta veikla, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. sausio 22 d. Tačiau 2016 m. gegužės 16 d. Migracijos departamentas gavo 2016 m. gegužės 13 d. UAB „Vilniaus podium“ pranešimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėja nuo 2016 m. vasario 15 d. minėtoje įmonėje nebedirba. Šiuos duomenis atsakovas patikrino VSDFV informacinėje sistemoje. Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti VSDFV informacinėje sistemoje skelbiama informacija, jis nėra gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos išvados apie tai, kad pareiškėjos atleidimo iš bendrovės dokumentai yra suklastoti. Vertinama faktinė informacija leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje. Pareiškėja neneigia aplinkybės, jog jai nėra ir niekada nebuvo UAB „Vilniaus podium“ mokamas darbo užmokestis. Ji nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, kadangi nemoka nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokų, todėl privalo turėti galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėja įrodymais nepagrindė, kad ji turi santaupų pragyvenimui. Taip pat ji neturi socialinių, ekonominių bei kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte (užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) ir 7 punkte (užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikoje įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu) nustatytas aplinkybes, atsakovas mano, kad pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą laikiną leidimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. T. T. T. skundą atmetė, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl Migracijos departamento 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 3I-1198, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 29 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydama, kad ji yra UAB „Vilniaus podium“ dalyvė ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė: galiojančio kelionės dokumento kopiją, UAB „Vilniaus podium“ steigimo aktą ir įstatus; UAB „Vilniaus podium“ 2015 m. rugsėjo 23 d. tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad A. T. T. T. priimta dirbti į UAB „Vilniaus podium“, taip pat nurodyta, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas šios įmonės veiklai vystyti bei kontroliuoti; akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria remiantis pareiškėja 2015 m. rugsėjo 21 d. įsigijo 500 vnt. UAB „Vilniaus podium“ akcijų; UAB „Vilniaus podium“ akcininkų sąrašą; 2015 m. rugsėjo 18 d. darbo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilniaus podium“ ir pareiškėjos ryšių su užsieniu atstovės pareigoms užimti; UAB „Vilniaus podium“ kitų darbuotojų darbo sutarčių kopijas; 2014-2015 m. bendrovės balansus ir pelno (nuostolio) ataskaitas, paslaugų teikimo sutartis, kitus dokumentus, patvirtinančius UAB „Vilniaus podium“ ūkinę veiklą.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. sausio 22 d.

Migracijos departamentas 2016 m. gegužės 16 d. gavo UAB „Vilniaus podium“ pranešimą „Dėl UAB „Vilniaus podium“ akcininkų“, kuriame informuojama, jog Egipto pilietė A. T. T. T. nuo 2016 m. vasario 15 d. įmonėje nebedirba. Jos buvimo vieta nėra žinoma, į akcininkų susirinkimus neatvyksta, visi jai skirti registruoti laiškai grįžta neįteikti.

Migracijos departamentas kreipėsi į VSDFV dėl aukščiau paminėtame rašte nurodytos informacijos patvirtinimo ir 2016 m. rugsėjo 7 d. gavo VSDFV Informaciją apie asmens darbinę veiklą, kad A. T. T. T. nuo 2016 m. vasario 15 d. UAB „Vilniaus podium“ nedirba. Migracijos departamentas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (15/4- 2)3I-1198 panaikino pareiškėjai išduotą laikiną leidimą gyventi.

Iš ginčijamo sprendimo turinio nustatyta, kad sprendimas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi priimtas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju atsakovas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose nurodytos aplinkybės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti. Tos pačios įstatymo 35 straipsnio dalies 7 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslauga.

Nustatyta, kad atsakovas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimą grindė iš UAB „Vilniaus podium“ gauta informacija apie tai, kad pareiškėja UAB „Vilniaus podium“ nuo 2016 m. vasario 15 d. nebedirba. Kaip matyti, šios informacijos teisingumą atsakovas patikrino, kreipdamas į VSDFV. VSDFV Migracijos departamentui 2016 m. rugsėjo 7 d. pateikė Informaciją apie asmens darbinę veiklą, iš kurios turinio matyti, kad A. T. T. T. nuo 2016 m. vasario 15 d. UAB „Vilniaus podium“ nedirba.

Neginčydama VSDFV Migracijos departamentui pateiktos informacijos, pareiškėja skunde nurodė, kad darbo ir sveikatos draudimo praradimą išimtinai sąlygojo galimai neteisėti UAB „Vilniaus podium“ vadovo veiksmai, dėl kurių ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, todėl leidimas laikinai gyventi jai panaikintas nepagrįstai. Pažymėtina, kad pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jos atleidimo iš UAB „Vilniaus podium“ dokumentai buvo suklastoti. Be to, Įstatyme nėra nustatyta išimčių, kurioms esant į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes neatsižvelgiama. Pastebėtina, kad pareiškėjai leidimai laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. teisėtos veiklos pagrindu. Migracijos departamentas sprendimo priėmimo metu rėmėsi VSDFV informacija apie darbo santykių nutraukimą, kurios teisingumas nėra paneigtas.

Iš ginčijamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad aplinkybė, jog pareiškėja UAB „Vilniaus podium“ nuo 2016 m. vasario 15 d. nedirba atsakovui leido daryti išvadą, kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kuriu pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą viena iš sąlygų leidimui laikinai gyventi pakeisti yra tai, kad užsienietis turi turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad paduodant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėja kaip pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje nurodė darbo užmokestį, kuris bus gaunamas iš UAB „Vilniaus podium“ pagal darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo sulygta, kad pareiškėja gaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią algą. Tačiau remiantis byloje pateiktais duomenimis, darbo santykiai tarp UAB „Vilniaus podium“ ir pareiškėjos nuo 2016 m. vasario 15 d. yra nutrūkę, o pareiškėja skunde nurodė, kad iš UAB „Vilniaus podium“ apskritai nėra gavusi jokio darbo užmokesčio. Kitų pajamų šaltinių, kurie būtų pakankami pragyvenimui pareiškėja nenurodė ir juos pagrindžiančių dokumentų nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat, jog ji nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, o kito dokumento, patvirtinančio, kad turi galiojantį sveikatos draudimą, nepateikė, kas atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose numatytas aplinkybes.

Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja neturi ekonominių, socialinių ar šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pareiškėjos atžvilgiu tinkamai pritaikė Įstatymo normas ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Pasikeitus aplinkybėms pareiškėja turi galimybę kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-1198, remiantis jame išdėstytais ar kitais argumentais, nėra.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Pareiškėja paaiškina, kad atvyko į Lietuvą kartu su savo vyru su tikslu vystyti verslą. 2015 m. rugsėjo 21 d. iš J. P. A. M. pareiškėja įsigijo 500 vnt. UAB „Vilniaus podium“ akcijų, 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo įdarbinta šioje įmonėje komercijos direktorės pareigose. 2016 m. sausio 8 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas gyventi. Migracijos departamentas savo sprendime panaikinti pareiškėjos leidimą nurodė, kad 2016 m. gegužės 16 d. gavo UAB „Vilniaus podium“ pranešimą, kad pareiškėja nebedirba šioje įmonėje nuo 2016 m. vasario 15 d. Skundžiamame teismo sprendime iš esmės yra atkartojami Migracijos departamento motyvai, o dėl jos skundo argumentų, kad pareiškėja buvo atleista iš darbo be jos žinios, galimai suklastojus jos parašą, teismas pasisakė tik epizodiškai ir bendrai motyvuodamas, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų tam pagrįsti. Pareiškėjos nuomone, tokia teismo pozicija yra ydinga, ignoruojanti pagrįstas abejones, ar atsiradusios aplinkybės, sudarančios galimybę panaikinti jos leidimą gyventi, nėra nusikalstamos veikos pasekmė.

Pareiškėja dar kartą pažymi, kad pirmą kartą apie pasibaigusius darbo santykius sužinojo tik susipažinusi su skundžiamu atsakovo sprendimu. Ji nėra išreiškusi valios nutraukti darbo santykių su UAB „Vilniaus podium“, nėra gavusi jokių pranešimų iš UAB „Vilniaus podium“ apie darbo santykių pabaigą. Atitinkamai, pareiškėjos žiniomis, Migracijos departamentas savo sprendimą grindžia tik VSDFV informacija, bet ne originaliais dokumentais, kurie patvirtintų A. M. A. S. atleidimą. Faktas, kad bendrovė informavo VSDFV apie pareiškėjos atleidimą iš darbo, tačiau pačiai pareiškėjai apie tai nėra žinoma, leidžia daryti išvadą, kad jos darbo sutartis nėra nutraukta, o jei nutraukta, visus su jos pabaiga susijusius dokumentus už pareiškėją pasirašė J. P. A. M. ar kiti su juo susiję asmenys. UAB „Vilniaus podium“ vadovas atsisako bendrauti su pareiškėja, todėl ji pateikė prašymą bendrovei ir J. P. A. M. dėl paaiškinimų, kokiu pagrindu baigėsi jos darbo santykiai, pateikimo. Jų iki šiol nesulaukė. Pareiškėja pateikė pareiškimą policijai dėl galimo J. P. A. M. dokumentų klastojimo ir jų realizavimo/ panaudojimo. Ikiteisminio tyrimo įstaiga 2016 m. spalio 19 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau 2016 m. lapkričio 28 d. aukštesnysis prokuroras šį nutarimą panaikino, kas rodo, kad šiuo metu pareiškėja neturi jokių galimybių pateikti neginčytinų įrodymų, dėl savo nurodomų aplinkybių. Taigi šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių kad A. T. T. T. darbo santykiai yra pasibaigę, o jei ir pasibaigę – ar jų pabaiga nėra sąlygota J. P. A. M. ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų/ nusikalstamos veikos.

Pareiškėjos manymu, atsižvelgiant į abejotiną jos atleidimą, buvo tikslinga apklausti šios įmonės direktorių J. P. A. M. bei išreikalauti aktualius dokumentus, kurių pagrindu jis 2016 m. gegužės 16 d. pateikė pranešimą Migracijos departamentui. Pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų neatliko, kas verčia abejoti skundžiamo sprendimo pagrįstumu ir išsamumu.

Pareiškėja pažymi, kad dėl J. P. A. M. nusikalstamų veiksmų jos sutuoktinis A. M. A. S. neteko visų ar dalies jam priklausiusių UAB „Vilniaus podium“ akcijų, nors jokių akcijų perleidimo sandorių neįvykdė. Pareiškėja ir jos sutuoktinis neteko įmonės kontrolės, darbo, ko pasėkoje pareiškėjams siekiama atimti leidimą gyventi Lietuvoje, taip apsunkinant galimybę apginti pažeidžiamas teises. Tuo tikslu pareiškėja pateikė įrodymus, kuriuose matyti, kad Registrų centras buvo informuotas apie A. M. A. S. akcijų pokytį (sumažėjimą) tiek, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis prarastų įmonės kontrolę, tačiau teismas šių aplinkybių net nevertino, nors tuo tikslu galėjo būti apklausiamas J. P. A. M. ar išreikalauti dokumentai pagrindžiantys akcijų pokytį.

Be to, pareiškėjos teigimu, ji turi pakankamai pinigų, kurių jai užtektų pragyvenimui – Migracijos departamento išvada, esą pareiškėja neturi iš ko pragyventi, nes nebedirba bendrovėje yra visiškai nepagrįsta ir išimtinai formalaus pobūdžio. Pareiškėja niekada neėmė darbo užmokesčio iš bendrovės, nes jai pinigų nereikėjo ir kaip akcininkė jis buvo suinteresuota kuo mažesnėmis įmonės išlaidomis ir veiklos rezultatų pagerinimu.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos skundą. Papildomai atsakovas pažymi, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jos atleidimas iš UAB „Vilnius podium“ ir jos turimų įmonės akcijų perdavimas buvo neteisėtas, jai apie šias aplinkybes nieko nežinant, galimai suklastojus jos parašą. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 71.3.8. papunktyje nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio (išskyrus nurodytą Aprašo 61 punkte) prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio, nurodyto Aprašo 61 punkte, prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) neturi didesnės negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinės nepriemokos Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, patikrino duomenis apie pareiškėjos darbą VSDFV informacinėje sistemoje ir neturėjo pagrindo abejoti šioje sistemoje skelbiama informacija. Nors pareiškėja teigia, kad darbo ir sveikatos draudimo praradimas yra išimtinai sąlygoti trečiojo asmens neteisėtų ir galimai nusikalstamų veiksmų ir dėl to yra kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą, Migracijos departamentas nėra gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos išvados dėl dokumentų, susijusių su pareiškėjos atleidimu iš darbo klastojimu.

Šiuo atveju, Migracijos departamentui pakako VSDFV informacinėje sistemoje skelbiamų duomenų, jog nustatytų, kad pareiškėja nebedirba bendrovėje nuo 2016 m. vasario 15 d. Migracijos departamento vertinimu, kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. B. 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat neįrodo, kad pareiškėja iš UAB „Vilnius podium“ buvo atleista dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų arba, kad ji iš tikrųjų dirbo UAB „Vilnius podium“ po 2016 m. vasario 15 d.

Šiuo nutarimu medžiaga buvo grąžinta papildomam pareiškėjos advokato pareiškimo duomenų patikslinimui, tačiau šis nutarimas nepaneigia VSDFV informacinėje sistemoje pateiktų duomenų apie pareiškėjos atleidimą. Be to, nors pareiškėja skunde nurodo, kad jos atleidimas iš UAB „Vilnius podium“ buvo neteisėtas ir apie tokį atleidimą ji sužinojo tik iš Migracijos departamento sprendimo, tačiau pati nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui jokių įrodymų, kad ji iš tikrųjų dirbo minėtoje bendrovėje nuo 2016 m. vasario 15 d. iki Migracijos departamento sprendimo priėmimo (pareiškėja nenurodė, nei kokias funkcijas, nei kokius konkrečius darbus atliko nurodytu laikotarpiu, nei pateikė kitokius dokumentus, kurie galėtų paaiškinti, kodėl pareiškėjai iki sprendimo panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi priėmimo nekilo abejonių dėl jos darbo UAB „Vilnius podium“).

Pareiškėja skunde neneigia ginčijamame sprendime konstatuotos aplinkybės, kad jai nebuvo mokamas darbo užmokestis, dar kartu pareikšdama, kad ji niekada neėmė darbo užmokesčio iš bendrovės, nes jai pinigų nereikėjo ir kaip akcininkė ji buvo suinteresuota kuo mažesnėmis bendrovės išlaidomis ir veiklos rezultatų pagerinimu. Atsakovas pažymi, kad pati pareiškėja prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 7 eilutėje nurodė, kad jos pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus minimalus mėnesinis atlyginimas ir Migracijos departamentui nepateikė jokių kitų duomenų apie lėšų, iš kurių ji gyvens Lietuvos Respublikoje, šaltinį (tokių duomenų pareiškėja nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

Atsakovas informuoja, kad pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi, kurį Migracijos departamentas panaikino 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, baigė galioti 2017 m. sausio 22 d., o šiuo metu pareiškėja Migracijos departamentui yra pateikusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jau kitu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (sprendimas dėl šio prašymo dar nėra priimtas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 3I-1198 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d.) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 5 bei 7 punktais. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, o pagal 35 straipsnio 1 dalies 7 punktą – kai užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (15/4- 2)3I-1198, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindė iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertins, ar atsakovas teisingai ir pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu parinko ir pritaikė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ normas, dėl ko leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvo panaikintas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas šį atsakovo sprendimą paliko galioti.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja A. T. T. T. 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu. Šiame prašyme pareiškėja patikslino, kad ketina dirbti UAB „Vilnius podium“, taip pat nurodė, kad jos pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Vilnius podium“ kiekvieną mėnesį. UAB „Vilnius podium“ 2015 m. rugsėjo 23 d. tarpininkavimo rašte, kurį pasirašė šios įmonės akcininkas J. P. A. M., nurodė, kad A. T. T. T. priimta dirbti į UAB „Vilnius podium“ ryšių su užsieniu atstove, jos buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas įmonės veiklai vystyti ir koordinuoti, kad ji ieško partnerių bei padeda plėtoti verslą Lietuvoje. Taip pat minėtame rašte UAB „Vilnius podium“ nurodė, kad įsipareigoja mokėti minėtam užsieniečiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Pareiškėja A. T. T. T. su UAB „Vilnius podium“ neterminuotą darbo sutartį Nr. 36 sudarė 2015 m. rugsėjo 18 d. Šios darbo sutarties 3 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėja įdarbinama ryšių su užsieniu atstove, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą du kartus per mėnesį – 5 ir 20 dienomis. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2015 m. rugsėjo 18 d., o darbuotojas pradeda dirbti nuo 2015 m. rugsėjo 29 d.

Įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus. Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2016 m. sausio 22 d. išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. sausio 22 d.

Migracijos departamentas 2016 m. gegužės 16 d. gavo UAB „Vilnius podium“ 2016 m. gegužės 13 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad A. T. T. T. nuo 2016 m. vasario 15 d. minėtoje įmonėje nedirba. Atsakovas patikrino minėtus duomenis VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad pareiškėja UAB „Vilnius podium“ nedirba ir pajamų negauna nuo 2016 m. vasario 15 d. Įvertinęs nustatytą faktą, taip pat tai, kad pareiškėja nepateikė jokių kitų duomenų apie tai, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje bei kad turi galiojantį sveikatos draudimą, atsakovas konstatavo, kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; taip pat, kad pareiškėja nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiam atsakovo vertinimui pritaria. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2269/2014) pažymėta, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas ir nedirbo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose numatytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat, jog jis nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja A. T. T. T. teismui jokio dokumento, patvirtinančio, kad turi galiojantį sveikatos draudimą, nepateikė. Be to, nors pareiškėja teigia, kad iš UAB „Vilnius podium“ niekada neėmė darbo užmokesčio, nes turi pakankamai pinigų, kurių jai užtektų pragyvenimui, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Pabrėžtina, kad pati pareiškėja, prašydama išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodė, kad darbo užmokestis už darbą UAB „Vilnius podium“ yra jos pragyvenimo Lietuvoje šaltinis. Kitų duomenų pareiškėja nepateikė ir atsakovui.

Įvertinus išdėstytą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas pareiškėjos atžvilgiu tinkamai pritaikė Įstatymo normas ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją dėl teisme tikrinamo Migracijos departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms pareiškėja turi galimybę kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (iš atsakovo pateikto atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą matyti, kad šia teise pareiškėja pasinaudojo).

Papildomai kolegija pažymi, kad pareiškėjos akcentuojamas faktas, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2016 m. spalio 19 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos A. T. T. T. ir jos sutuoktinio A. M. A. S. skundą dėl pareiškėjos sutuoktiniui priklausančių UAB „Vilnius podium“ akcijų neteisėto pasisavinimo bei pareiškėjos ir jos sutuoktinio atleidimo iš UAB „Vilnius podium“, nagrinėjamu atveju teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos nedaro, kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas ne UAB „Vilnius podium“ direktoriaus veiksmų, atleidžiant pareiškėją iš darbo, teisėtumo klausimas, o tai, ar pagrįstai atsakovas panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais.

Kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nenurodė jokių argumentų ir nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ginčui aktualiu metu ji faktiškai dirbo UAB „Vilnius podium“.

Be to, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo teiginį, kad apie atleidimą iš UAB „Vilnius podium“ ji sužinojo tik priėmus skundžiamą Migracijos departamento sprendimą. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad, VSDFV duomenimis, iš darbo UAB „Vilnius podium“ pareiškėja buvo atleista 2016 m. vasario 15 d., o ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas 2016 m. rugsėjo 7 d. (pareiškėjai įteiktas 2016 m. rugsėjo 22 d.), t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo atleidimo dienos. Tarp pareiškėjos A. T. T. T. ir UAB „Vilnius podium“ 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 36 3 punkte nurodyta, kad pareiškėja įdarbinama ryšių su užsieniu atstove (pažymėtina, kad skunde ir apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog buvo įdarbinta komercijos direktore), jai nustatyta 40 darbo valandų, t. y. 5 darbo dienų, 8 darbo valandų kasdien, savaitė. Taigi dirbdama tokiu grafiku, koks buvo sutartas darbo sutartyje, pareiškėja negalėjo nežinoti, kad yra atleista iš UAB „Vilnius podium“, netgi jeigu, kaip teigia pati pareiškėja, jokio darbo užmokesčio iš UAB „Vilnius podium“ niekada neėmė.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. T. T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė