f35d5d65-4bea-4b91-9225-e2af0e2b0536 · Klaipėdos apylinkės teismas

?IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, plano schemos nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gargždų mBaudžiamoji byla Nr. 1-1195-903/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08712-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Gintaras Stonkus iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje r. k., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, naÅ¡lė, neteista, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas n u s t a t ė: R. K. muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ Å¡eimos nariui: ji 2019 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gulinčiam lovoje sugyventiniui J. V. B. stikline sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ , po to paėmusi kartoninę vaistų pakuotę sumurdė jÄ Ä¯ veidÄ ir tuo padarė nukentėjusiajam veido sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimais nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Be to, R. K., muÅ¡dama sukėlė žmogui fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ : ji 2019 m. liepos 22 d., apie 17.00 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, S. K. tris kartus sudavė delnu į deÅ¡inį skruostÄ , suėmusi už kaklo spaudė bei tÄ sė už plaukų taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jai į kairį skruostÄ padarydama poodinę kraujosruvÄ veido kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl 2019 m. kovo 1 d. padarytos nusikalstamos veikos Kaltinamoji R. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl sugyventinio J.V. B. sveikatos sutrikdymo kalta prisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu J.V. B. jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kartu gyvena apie 17 metų, veda bendrÄ Å«kį. 2018 m. rugpjūčio mėnesį sugyventinį iÅ¡tiko insultas ir nuo to laiko iki 2019 m. vasario 22 d. jis buvo gydomas slaugos ligoninėje. Grįžus sugyventiniui į namus, ji pastarÄ jį slaugo.

Sugyventinis pats nevaikÅ¡to, yra labai neramus ligonis ir labai varginantis, naktimis jÄ nuolatos Å¡aukia, nuolatos reikalauja pagalbos, nuolatinės priežiÅ«ros. 2019 m. kovo 1 d. ji, norėdama nuslopinti stresÄ , viena namuose vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi dėl sugyventiniui reikalingos pastovios priežiÅ«ros ji neiÅ¡simiega naktimis ir yra pervargusi, o apie 20.57 val. tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Å io konflikto metu ji sugyventiniui sakė, kad pavargo, kad jis neÅ¡auktų ant jos ir naktį leistų jai iÅ¡simiegoti bei supykusi ne mažiau kaip du kartus trenkė sugyventiniui kumščiu į veido sritį.

Kaimynai galėjo girdėti triukÅ¡mÄ , kadangi sugyventinis nuolatos naktimis jÄ Å¡aukia, praÅ¡o, kad ji bÅ«tų Å¡alia, kad kÄ nors jam atneÅ¡tų, jeigu ji to nepadaro, jis nervinasi, rėkia (1 t., 104-107 b. l.). Papildomai ji parodė, kad prisipažįsta, kad sugyventiniui sudavė stikline į veidÄ du arba tris smÅ«gius ir po to vaistų kartoninę pakuotę trynė jam veidÄ ir taip subraižė pastarojo veidÄ . Sugyventinis J.V. B. yra sunkus ligonis, todėl tuo momentu ji susinervinusi dėl jo pastovių norų ir reikalavimų nesusivaldė ir panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ .

Ji labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, iÅ¡gyvena dėl to, atsiprašė sugyventinio, jis atleido, susitaikė, pretenzijų jai neturi, todėl ketina gyventi kartu (1 t., 110-112 b. l.). Be kaltinamosios R. K. prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis. IÅ¡ nukentėjusiojo J.V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog R. K. jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvena daugiau negu deÅ¡imt metų, jie gyvena kaip Å¡eima. 2018 m. pavasarį jį iÅ¡tiko insultas ir jis nevaikÅ¡to.

Po insulto jis gydėsi ligoninėje, po to slaugos ligoninėje ir iki sumuÅ¡imo prieÅ¡ tris arba keturias dienas, tiksliai neprisimena, buvo parvežtas į savo butÄ . Jis neprisimena datos, vakare, laiko taip pat neprisimena, nežino dėl kokios priežasties jam gulinčiam lovoje stikline sugyventinė R. K. du arba tris kartus smogė į kaktÄ ir į veidÄ , kartoninę vaistų dėžutę sumurdė į veidÄ ir subraižė veidÄ . Jis iÅ¡ visų jėgų Å¡aukėsi kaimynų pagalbos, sakydamas: "gelbėkit kaimynai".

Dėl kokios priežasties sugyventinė jį mušė, nežino. Ar sugyventinė buvo girta, nežino. Po to atvyko policijos pareigūnai, medikai, kurie jį išvežė į ligoninę. R. K. ligoninėje jį lanko, atsiprašė jo, jis jai atleido, susitaikė su ja (1 t., 37-40 b. l.). Iš liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog J.V. B. pažįsta nuo 1968 metų, o nuo 1984 metų jie gyvena tame pačiame name, butai yra toje pačioje laiptinėje, tačiau artimai su juo niekada nebendravo, pasikalbėdavo dažnai.

Ji gyvena namo penktame aukÅ¡te, o J.V. B. su sugyventine gyvena ketvirtame aukÅ¡te. Su sugyventine R., kurios pavardės nežino, J.V. B. savo bute gyvena apie 17 metų. 2019 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., ji bÅ«dama savo bute girdėjo J.V. B. bute triukÅ¡mÄ , tačiau niekaip nesureagavo, kadangi jų bute triukÅ¡maujama dažnai. Kad bÅ«tų suduodami smÅ«giai, jai nesigirdėjo. Po to kaimynas A. S., gyvenantis Å¡alia jos buto ir virÅ¡ J.V. B. buto, pasakė, kad R. sumušė J.V. B. ir kad jÄ iÅ¡sivežė policija, o J.V.

B. medikai iÅ¡vežė į ligoninę (1 t., 50-53 b. l.). IÅ¡ liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje. Jis žino savo kaimynÄ J.V. B. ir jo sugyventinę R., kurios pavardės nežino. Iki 2019 m. kovo 1 d. apie tris vakarus bÅ«damas savo buto balkone jis girdėjo žmogaus aimanas, tačiau nesuprato, iÅ¡ kokio buto sklinda garsas ir nesidomėjo, kÄ sako aimanuojantis žmogus, nesuprato, kad su tuo žmogumi kalbėtų kitas asmuo, negirdėjo, konflikto taip pat negirdėjo. 2019 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., į jo buto duris paskambino kaimynės V. ir M., kurios pranešė, kad iÅ¡ J.V.

B. buto sklinda pagalbos Å¡auksmas, todėl jis nuėjo į savo buto balkonÄ , kad įsitikintų ir aiÅ¡kiai iÅ¡girdo R. K. Å¡aukiant rusų kalba: „tiesÄ sakyk, ožy“, eilę rusiÅ¡kų keiksmažodžių, rusiÅ¡kų prakeiksmų ir smÅ«gių garsus. Jis girdėjo ne mažiau kaip septynis smÅ«gius ir J.V. B. labai sunkiai, silpnu balsu Å¡aukiant: „kaimynai, padėkit“. Kai jis išėjo iÅ¡ balkono, kaimynė M. savo telefonu jau skambino bendruoju pagalbos numeriu, tačiau ji pokalbį pradėjo ne konkrečiai, todėl jis iÅ¡ jos paėmė telefonÄ ir pagalbos centro darbuotojai konkrečiai nurodė įvykio aplinkybes.

Tuojau pat atvyko pareigÅ«nai ir medikai. Medikai iÅ¡vežė J.V. B. į ligoninę, o R. K. iÅ¡vežė į policijÄ . R. K. buvo agresyvi (1 t., 56-59 b. l.). IÅ¡ liudytojos V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, ji gyvena nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, tačiau kaimyno, gyvenančio bute virÅ¡ jos buto, niekada nėra mačiusi. 2019 m. kovo 1 d. apie 19.00 val., ji prisnÅ«do, o apie 20.00 val. atsibudo dėl stipraus trenksmo ir suklususi įsitikino, kad trenksmas buvo bute, esančiame virÅ¡ jos buto, t. y.

Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ to paties buto girdėjosi ir garsiai kalbančios moters balsas. Tuojau pat ji iÅ¡girdo dar vienÄ duslesnį trenksmÄ ir po jo vyro pagalbos Å¡auksmÄ su aimana: „padėkite kaimynai, kaimynai padėkite“. Ji suprato, kad moteris prieÅ¡ vyrÄ naudoja fizinį smurtÄ . Ji tuojau pat nuėjo pas kaimynę, gyvenančiÄ Å¡alia buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vardo ir pavardės nežino, o kai Å¡i atidarė buto duris, ji paklausė, ar Å¡i girdėjo vyro iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbos Å¡auksmÄ .

Tačiau pas kaimynę vaikai garsiai žiÅ«rėjo televizorių, todėl ji nieko negirdėjo. Joms stovint tarpduryje, vėl pasigirdo vyro pagalbos Å¡auksmas, kurį girdėjo jos abi, o moteris iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) rusų kalba jį tildė. Tada kaimynė paskambino į to buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, nors girdėjosi, kad prie durų kažkas priėjo. Po to su Å¡ia kaimyne abi nuėjo pas kaimynÄ , gyvenantį penktame aukÅ¡te, kurio vardo ir pavardės nežino, kurio klausė, ar jis girdi triukÅ¡mÄ ir pagalbos Å¡auksmÄ , sklindantį iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaimynas sakė, kad anksčiau kažkÄ girdėjo. Pokalbio metu jie visi nusprendė kviesti policijÄ ir kaimynė moteris paskambino bendruoju pagalbos numeriu, Å¡iai pasakojant įvykio aplinkybes telefonÄ iÅ¡ jos paėmė kaimynas ir toliau tęsė pokalbį. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai ir medikai. Laukiant pareigÅ«nų kaimynas sakė, kad ta kaimynė yra problematiÅ¡ka, agresyvi, nuolat vartoja alkoholį. Matė, kad atvyko policijos pareigÅ«nai, kuriuos kaimynė įsileido, tačiau bute girdėjosi triukÅ¡mas, moteris Å¡aukė, keikėsi.

Matė, kaip pareigÅ«nai iÅ¡vedė jÄ su antrankiais, nes Å¡i prieÅ¡inosi. Po to matė kaip medikai neÅ¡tuvais iÅ¡nešė kaimynÄ . TÄ vakarÄ sužinojo, kad kaimynas yra po insulto ir nevaikÅ¡tantis. Girdėjo, kaip neÅ¡dami vyrÄ medikai klausė, kodėl jis gyvena su ja, juk bÅ«tų užmuÅ¡usi, o vyras atsakė: „taigi matot aÅ¡ invalidas“ (1 t., 62-65 b. l.). IÅ¡ 2019 m. kovo 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, kad yra užfiksuotos 2019 m. kovo 1 d.

J.V. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės ir parodymai (1 t., 31-34 b. l.). Iš 2019 m. kovo 4 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J.V. B. padarytas veido sumušimas su odos nubrozdinimais nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose. Sužalojimai - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 69-70 b. l.). Iš 2019 m. balandžio 8 d. nurodymo įmokėti grynuosius pinigus matyti, kad R. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pervedė 156 Eur (1 t., 75 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2019 m. kovo 1 d., 20.57 val., gautas pranešimas iš A. S., jog 4 aukšte, 2 laiptinė iš kairės kaimynų bute girdisi vyriškio dejonės ir rusiški šauksmai „kaimynai padėkit“. Vyriškiui apie 60 m. gyvena su sugyventine, kuri nuolatos vartoja alkoholį, nepilnamečių nėra. Kaimynai įtaria, kad vyrui pablogėjo sveikata. Situacija neaiški (1 t., 76-79 b. l.). Iš 2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame fiksuoti R.

K. bei J.V. B. paaiÅ¡kinimai dėl įvykio. Ä® butÄ Ä¯Ä—jus policijos pareigÅ«nams juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi R. K.. PareigÅ«nams paklausus, kur yra jos vyras, Å¡i atsakė, kad vyro neturi. PareigÅ«nui atidarius duris į kambarį, kuriame lovoje gulėjo nuogas ir kruvinu veidu vyras, kaip nustatyta J.V. B., R. K. teigė, kad tai jos kaimynas. J.V. B. paaiÅ¡kino, kad jį kÄ tik sumušė R. K., į burnÄ kiÅ¡o vaistus, norėjo jam smogti metaliniu strypu, daug kartų daužė kumščiu į veidÄ , jis Å¡aukėsi kaimynų pagalbos.

J.V. B. teigė, kad R. K. yra jo sugyventinė, kad gyvena jam priklausančiame bute daug metų (1 t., 81-83 b. l.). Iš 2019 m. kovo 1 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d., 21.48 val. R. K. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (1 t., 114 b. l.). Dėl 2019 m. liepos 22 d. padarytos nusikalstamos veikos R. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo S. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad po penkiolikos metų laikotarpio pas sugyventinį J.V.

B., kuris po insulto yra paralyžiuotas ir nesikelia iÅ¡ lovos, 2019 m. liepos 22 d., apie 15.00 val., atėjo jo aplankyti dukra Simona, kurios pavardės nežino. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji gyvena su sugyventiniu dviese ir ji viena jį slaugo. Su sugyventiniu kartu gyvena septyniolika metų. Kad S. K. yra sugyventinio dukra, nėra įsitikinusi, to niekada nepatvirtino ir pats J.V. B., nes nėra įsitikinęs. PirmÄ kartÄ po tiek metų S. K. atėjo nuo Å¡ios dienos, praėjusį Å¡eÅ¡tadienį, tačiau jos į butÄ neįleido, nes nepažino jos, kadangi buvo mačiusi prieÅ¡ penkiolika metų.

S. K. atėjo vėl 2019 m. liepos 22 d., apie 15.00 val., ir paprašė įleisti į butÄ pasikalbėti su savo tėvu. Ji jÄ iÅ¡ karto įleido į kambarį, kuriame lovoje guli J.V. B.. Su jais ji nebuvo, nuėjo į virtuvę. KÄ S. K. kalbėjo su sugyventiniu, nežino, negirdėjo ir nesiklausė. S. K. sugyventinio kambaryje užtruko iki minutės laiko. Ji iÅ¡girdo kaip Å¡i iÅ¡ buto iÅ¡bėgo. Jai S. K. nieko nesakė. Ji iÅ¡girdo laukujų durų trinktelėjimÄ , po ko nuėjo pas J.V. B. ir paklausė jo, kur S. K..

Jis atsakė, kad iÅ¡bėgo, kodėl iÅ¡bėgo nesakė. Ji į laiptinę išėjusi nebuvo. Kur nuėjo S. K., nematė ir nežiÅ«rėjo, užrakino buto duris ir dirbo bute namų ruoÅ¡os darbus. Praėjus apie 2-3 valandoms atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie pasikalbėjo su sugyventiniu ir jÄ sulaikė. Kodėl buvo sulaikyta, nežino, policininkai sakė, kad S. K. parašė pareiÅ¡kimÄ jog ji Å¡iÄ sumušė, tačiau S. K. ji nesudavė nė vieno smÅ«gio, už plaukų netÄ sė, niekaip jai negrasino, nebuvo netgi prisilietusi prie jos.

S. K. norėdama jai pakenkti, kadangi ji sakė, kad S. K. nėra sugyventinio dukra, nurodė melagingas įvykio aplinkybes. Sulaikymo metu S. K. ji matė policijos automobilyje, tačiau jos veido sužalojimų nematė (2 t., 26-27, 33 b. l.). Kaltinamosios R. K. kaltė padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama iÅ¡samiais, įtikinamais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, bei kitais bylos duomenimis.

IÅ¡ nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl 2019 m. liepos 22 d. įvykio matyti, jog 2019 m. liepos 22 d., apie 15.00 val., ji atvyko pas savo tėtį J.V. B., kuris yra paralyžiuotas po insulto, nevaldo puse kÅ«no dalies, aplankyti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jai atėjus, tėčio sugyventinė R. K. uždarė duris kambaryje su tėčiu ir trenkė į veidÄ delnu tris kartus, po to vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į kairį skruostÄ ir pradėjo tampyti už plaukų, paguldė ant tėčio kojų ir liepė eiti jį maudyti.

PasiprieÅ¡inti nesugebėjo, patyrė fizinį skausmÄ , verkė. Tuomet R. K. išėjo į kitÄ kambarį. Ji pamanė, kad gali atsineÅ¡ti peilį ir sužaloti jÄ . Tuo metu, kai R. K. buvo kitame kambaryje, ji iÅ¡sigando dėl savo sveikatos ir pabėgo. Pasibeldė pas kaimynę vardu G. antrame aukÅ¡te, papasakojo jai apie šį įvykį. Pasakojant ji iÅ¡girdo, kaip laiptais leidžiasi R. K., todėl ji iÅ¡sigandusi pabėgo į laukÄ , pasislėpė už maÅ¡inos, palaukė kol R. K. grižo į laiptinę.

Tuomet bėgo namo su drauge I. G., kuri jos laukė kieme ir vedžiojo Å¡unį. Parbėgus namo papasakojo viskÄ močiutei, kuri liepė kreiptis į policijÄ . Dėl sumuÅ¡imo patyrė fizinį skausmÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų papildomų parodymų matyti, kad iÅ¡bėgusi iÅ¡ tėvo buto į laiptinę, nubėgo prie kaimynės G. buto durų, paskambino skambučiu ir G. buto duris atidarė. Jai einant į tėvo butÄ , G. jÄ matė ir sakė jai užeiti kai iÅ¡eis iÅ¡ tėvo, sakė arba ji jos lauks prie durų, arba jai pasibelsti į jos duris.

Apie tai kas vyko tėvo bute, ji G. pasakojo laiptinėje, prie Å¡ios buto durų, į jos butÄ Ä¯Ä—jusi nebuvo. Akistatos metu nurodydama, kad nubėgo pas kaimynę, norėjo pasakyti, kad po įvykio susitiko su G. ir viskÄ jai pasakė, kas įvyko. Tuo metu R. K. iÅ¡girdusi, kad ji kalbasi su kaimyne, pradėjo lipti laiptais, tuomet ji iÅ¡sigandusi, kad R. K. jos vėl neužpultų, iÅ¡bėgo į laukÄ ir su jos laukusia drauge I. G. pasislėpė už kieme stovėjusių automobilių. R. K. jų nepamatė ir įėjo atgal į laiptinę.

Ji taip iÅ¡sigando R. K., kad buvimas tėvo bute jai atrodė labai ilgas, todėl ji ir nurodė, kad pas tėvÄ bute buvo apie dvi valandas laiko, tačiau kiek laiko buvo iÅ¡ tiesų, nežino, jai atrodė labai ilgai. Ji pas tėvÄ bute patyrė Å¡okÄ , nes suprato, kad R. K. jÄ nužudys. Bijoti R. K. ji turi pagrindÄ , nes visÄ gyvenimÄ Å¾ino, kad R. K. yra kažkaip prisidėjusi prie jos motinos mirties, o tÄ kartÄ ji rusų kalba Å¡aukdama, viena ranka tempė jÄ už striukės link lango, o kita ranka rodė į langÄ .

Ji nesupranta rusų kalbos, tačiau suprato, kad R. K. sakė, jog jÄ iÅ¡mes pro langÄ . Tėvas R. K. sakė, kad ji nesupranta rusų kalbos, tuomet ji jÄ paleido ir ėmė rusiÅ¡kai keiktis. Ji patikėjo, kad R. K. gali iÅ¡mesti pro langÄ , nes buvo įsiutusi ir neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Lango ji nebuvo atidariusi, langai buvo uždaryti. Ji policijos pareigÅ«nams pasakė, kad R. K. buvo uždariusi bute ir neiÅ¡leido, todėl patikslina, kad R. K. jos neiÅ¡leido iÅ¡ tėvo kambario, ji stovėjo netoli durų ir kai ji R.

K. pasakė, jog norėjo tik pamatyti tėvÄ ir ketino iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, R. K. suÅ¡uko: „palauk čia dar tik pradžia“ ir neiÅ¡leidusi jos iÅ¡ kambario ėmė smÅ«giuoti į veidÄ . Iki Å¡io įvykio kaimynę G. ji buvo mačiusi vienÄ kartÄ , kuomet pirmÄ kartÄ Ä—jo pas tėvÄ , tačiau R. K. atidariusi duris, pasakė: „Vytas dukros neturi“ ir duris uždarė. TÄ kartÄ G. klausė, kuriame bute gyvena J.V. B. ir Å¡i jai pasakė, taip jos susipažino (1 t., 126-128, 142-145 b. l.).

IÅ¡ liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2019 m. liepos 22 d., apie 17.00-18.00 val., bÅ«nant namuose, paskambino iÅ¡sigandusi močiutė J. S., kuri ėmė Å¡aukti, jog jo pusseserei S. K. reikalinga pagalba, kad ji nuėjo pas savo tėvÄ ir jo bute S. K. muÅ¡a bei iÅ¡ buto neiÅ¡leidžia tėvo sugyventinė R. K.. Jis žino, kad S. K. turi tėvÄ ir kad jos tėvo sugyventinė yra R. K., kuriÄ Å¾ino kaip buvusiÄ močiutės kaimynę. Jis močiutei liepė greitai skambinti į policijÄ ir praneÅ¡ti apie tai, žino, kad močiutė paskambino į policijÄ .

Detaliau įvykio aplinkybių, nežino, jau po įvykio močiutė minėjo, kad S. K. dėl sumuÅ¡imo važiavo į ligoninę ir kad į įvykio vietÄ buvo nuvykę policijos pareigÅ«nai (1 t., 156-158 b. l.). IÅ¡ liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog J.V. B. pažįsta apie 20 metų, su juo bendravo, žino, kad Å¡iuo metu V. B. paralyžiuotas ir nevaikÅ¡to. 2019 m. liepos 22 d., apie 16.00 val., jai bÅ«nant savo bute, esančiame antrame namo aukÅ¡te, prie lango, užkalbino nepažįstama mergaitė klausdama kaip jai nueiti pas V..

Ji suprato, kad pas kaimynÄ J.V. B., nes kito V. kaimyno laiptinėje nėra. Mergaitė nieko neaiÅ¡kino, kas ji tokia, ji nežinojo. Ji mergaitei pasakė laiptinės durų kodÄ ir Vyto buto numerį. Mergaitė atėjo su drauge, draugė su Å¡uniu pasiliko jos laukti lauke. JÄ sudomino mergaitės vizitas, todėl lÅ«kuriavo jos, kad pasikalbėti, kokiu tikslu ji atėjo pas VytÄ . Mergaitė pas J.V. B. bute užtruko ne ilgiau kaip dvideÅ¡imt minučių. Atidariusi savo buto duris, ji pamatė mergaitę parbėgančiÄ laiptais iÅ¡ virÅ¡aus verkiančiÄ , ji kažkaip Å¡aukėsi pagalbos, tačiau kaip tiksliai, neprisimena.

Mergaitė stipriai drebėjo, buvo Å¡oko bÅ«senoje. Ji klausė mergaitės, kas atsitiko ir ko ji ten ėjo. Mergaitė prisistatė vardu S., sakė, kad ji J.V. B. dukra ir, kad J.V. B. sugyventinė R. K., dėl to, kad ji atėjo pas tėvÄ , jÄ sumušė. S. K. sakė, kad R. K. jai smogė kumščiu į kairį skruostÄ . Ji matė, kad kairys skruostas buvo raudonas. Dar sakė, kad R. K. suėmė už kaklo, spaudė kaklÄ ir sakė, kad iÅ¡mes pro langÄ , kad ji iÅ¡sigalvoja esanti dukra, o jeigu V.

B. yra jos tėvas, tuomet ji privalo prižiÅ«rėti tėvÄ ir valyti jo iÅ¡matas. Pas jÄ Ä¯ butÄ S. K. įėjusi nebuvo, Å¡i greitai su ja pakalbėjo ir iÅ¡bėgo į laukÄ , nes labai bijojo, kad R. K. jos nepasivytų. Po to ji matė pro langÄ , kaip S. K. su jos laukusia drauge pasislėpė už kieme stovėjusių automobilių, matė, kaip R. K. buvo išėjusi į kiemÄ ir žvalgėsi, tačiau S. K. Å¡i nematė ir įėjo į laiptinę. R. K. įėjus į laiptinę, S. K. išėjo iÅ¡ už automobilių.

Jai esant prie lango, pasakė, kad bėga namo ir abi su drauge nubėgo. Praėjus apie valandai laiko atvyko policija, kieme policininkų laukė S. K.. Matė, kaip policija iÅ¡sivežė R. K., kartu iÅ¡važiavo ir S. K.. Po to keletÄ kartų lankė J.V. B., R. K. apie šį įvykį su ja nekalbėjo, o su J.V. B. pasikalbėti neturėjo galimybės, kadangi R. K. jos vienos su juo nepalieka (1 t., 161-164 b. l.). IÅ¡ liudytojo policijos pareigÅ«no L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2019 m. liepos 22 d., apie 19.40 val., patruliuojant su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato PR bÅ«rio vadu R.

D. gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje laukia nukentėjusioji, kuriÄ prieÅ¡ dvi valandas tame pačiame name esančiame bute sumušė pažįstama moteris. Nuvykus į nurodyto namo kiemÄ pasitiko pranešėja, kuri prisistatė S. K. ir paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ keletÄ valandų ji atvyko aplankyti tėvo J.V. B., kurio bute jÄ sumušė su tėvu gyvenanti moteris vardu R., kaip vėliau nustatyta, pavarde, K.. Nukentėjusioji patvirtino, kad R. K. jÄ mušė be jokios priežasties, dėl to, kad atėjo pas tėvÄ , sakė, kad rankomis sudavė smÅ«gius į veidÄ , kiek smÅ«gių ir į kurias tiksliai veido vietas nesakė, tempė už plaukų, užrakino buto duris, apie valandÄ laiko neiÅ¡leido iÅ¡ buto, fiziniais veiksmais mėgino iÅ¡mesti jÄ pro langÄ , tačiau kokie tai buvo veiksmai S. K. nedetalizavo, o jis jos neklausė.

S. K. pasakodama įvykio aplinkybes buvo susijaudinusi, ar buvo iÅ¡sigandusi tvirtinti negali, ar jos veide buvo sumuÅ¡imo žymių, neprisimena. Jeigu bÅ«tų akivaizdžių sumuÅ¡imo žymių, bÅ«tų prisiminęs. S. K. parodė, kuriame bute buvo sumuÅ¡ta, į butÄ ji nėjo, laukė laiptinėje. Buto duris atidarė R. K., ji buvo akivaizdžiai neblaivi, nervinosi, Å¡aukė, neigė sumuÅ¡usi S. K., sakė, kad S. K. nėra J.V. B. dukra, neva ji pati susigalvojo esanti dukra ir ateina. J.V. B., klausiamas apie S. K., nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, matėsi, kad jaučiasi blogai, jis gulėjo specialioje slaugymo lovoje, todėl suprato, kad Å¡is galimai nevaikÅ¡tantis, jis lyg ir norėjo kažkÄ paaiÅ¡kinti, tačiau negalėjo prakalbėti.

R. K. buvo sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos policijos komisariatÄ (1 t., 167-170 b. l.). IÅ¡ liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji žino, jog S. K. turi sergantį nevaikÅ¡tantį tėvÄ , taip pat žinojo, kad tėvas jos kaip dukros nepripažįsta. 2019 m. liepos 22 d., apie 15.00 val., S. K. papraÅ¡yta kartu su ja ėjo pas jos tėvÄ , t. y. ėjo todėl, kad kieme pabÅ«tų su S. K. Å¡uniu, kol ji lankys tėvÄ . Å i sakė, kad grįš greitai, nes tėvÄ tik pamatys ir iÅ¡eis.

S. K. laukė (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje. Mano, kad S. K. pas tėvÄ užtruko apie pusė valandos. Ji ėmė pergyventi dėl jos, kodėl ji tiek ilgai negrįžta, vienÄ kartÄ jai skambino, tačiau Å¡i skambutį iÅ¡jungė, todėl jos laukė toliau. IÅ¡ laiptinės iÅ¡bėgusi S. K. liepė jai bėgti, nes sakė, kad pareina R. K.. Kad R. K. yra jos tėvo sugyventinė ir yra žiauri, S. K. buvo sakiusi. Jos abi pasislėpė už kieme stovėjusių automobilių. S. K. jai parodė iÅ¡ laiptinės išėjusiÄ R.

K., kuri stovėjo prie laiptinės durų ir žvalgėsi, Å¡i stovėjo apie 10 minučių laiko, bet jų nematė ir grižo į laiptinę. Tuomet jos abi iÅ¡ kiemo iÅ¡bėgo. Eidamos matė, kad atvažiuoja policija, tačiau įvažiavo ne į tÄ kiemÄ ir jos nuėjo. Slepiantis už automobilių ji matė, kad S. K. drebėjo, Å¡i buvo Å¡oko bÅ«senoje, matė, kad jos kairys skruostas yra paraudęs ir patinęs. Slepiantis S. K. paskambino močiutė, tuomet ji dar labiau ėmė drebėti ir stipriai verkti, močiutei ji sakė, kad R.

K. norėjo iÅ¡mesti jÄ pro langÄ , kad daužė į veidÄ , kad smaugė, kad guldė ant tėvo kojų, kad neiÅ¡leido jos iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Močiutė joms liepė greitai pareiti į namus (1 t., 173-176 b. l.). IÅ¡ liudytojos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog nuo pat anÅ«kės S. K. gimimo J.V. B. žino, kad ji yra jo dukra ir jis niekada nėra to neigęs, tačiau su dukra nebendravo ir niekada nėra jai nieko nei pirkęs, nei dovanojęs, pinigų anÅ«kės iÅ¡laikymui jis niekada nedavė. 2019 m. kovo mėnesį jų Å¡eima sužinojo, kad J.V.

B. yra gydomas slaugos ligoninėje, kad jį buvo iÅ¡tikęs insultas, kad nevaikÅ¡to. Apie tai iÅ¡girdusi anÅ«kė ėmė sakyti, kad nori pamatyti savo tėvÄ , todėl ji, anÅ«kė ir anÅ«kės senelis visi kartu vyko į ligoninę, nes anÅ«kė yra jautri, nedrÄ si, stipriai iÅ¡siskiria iÅ¡ savo bendraamžių mažu Å«giu ir smulkiu kÅ«no sudėjimu, turi lengvo protinio atsilikimo neįgalumÄ , todėl dažnai jai reikalingas Å¡eimos narių palaikymas. Ligoninėje J.V. B. dukrÄ S. K. iÅ¡ karto atpažino, atpažino ir jÄ bei anÅ«kės senelį.

Jie pasikalbėjo. J.V. B. pasakė, kad R. K. jį sumušė, dėl to jis ligoninėje. J.V. B. dukros S. K. nekvietė ateiti pas jį į namus ir kai S. K. sakydavo, kad nori nueiti pas tėvÄ , ji jÄ atkalbėdavo ir neleisdavo, todėl 2019 m. liepos 22 d. S. K. pas tėvÄ Ä¯ namus nuėjo slapčia. Ji pasigedo anÅ«kės apie 17.00 val. ir paskambino jai. AnÅ«kė atliepusi į jos skambutį verkdama Å¡aukė: „ močiute kviesk M. mane R. K. muÅ¡a, sakė užmuš“. Ji suÅ¡ukusi: „kokio perkÅ«no tu ten nuėjai“, iÅ¡jungė telefonÄ ir greitai paskambino anÅ«kui M.

D., kuriam pasakė, kad S. K. yra pas tėvÄ ir kad R. K. jÄ muÅ¡a, kad jai reikalinga pagalba. Tuomet M. D. liepė greitai skambinti į policijÄ . Ji paskambino pagalbos numeriu, tačiau bÅ«dama iÅ¡gÄ sčio bÅ«senoje neteisingai nurodė V.J. B. namo numerį, kaip vėliau sužinojo nurodė ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl policija nenuvyko. Ä® namus anÅ«kė grįžo iÅ¡sigandusi, verkdama, matėsi sutinęs ir paraudęs kairys paakys, pasakė, kad R. K. tris kartus jai smogė delnu į deÅ¡inį skruostÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į kairį paakį.

Dar sakė, kad sugriebusi už kaklo smaugė, kad paguldė ant gulinčio lovoje tėvo kojų, sakė, kad J.V. B. Å¡aukė R. K., kad Å¡i paleistų anÅ«kę ir ji paleido, kai R. K. išėjo iÅ¡ kambario, anÅ«kė iÅ¡ buto pabėgo. Daugiau anÅ«kei ji neskambino, manė, kad ten nuvyko policija, o pasirodo, kad ji nurodė neteisingÄ adresÄ . Grįžusi anÅ«kė pati paskambino policijai ir ėjo su pareigÅ«nais susitikti. Žino, kad pareigÅ«nai R. K. sulaikė. AnÅ«kė sakė, kad R. K. buvo girta.

Kiek laiko anÅ«kė užtruko J.V. B. bute, nežino. Ji anÅ«kę augino nuo 7 metų, jÄ pasiėmė iÅ¡ vaikų namų. S. K. motina ir jos dukra dingo be žinios kai anÅ«kei buvo 5 metai. Jos dukra su J.V. B. kartu kaip sugyventiniai gyveno apie 12 metų, o po jos dukros dingimo su J.V. B. gyvena R. K., kuri yra žiauri ir neprognozuojama. R. K. kategoriÅ¡kai nenori, kad dukra bendrautų su tėvu dėl turtinių sumetimų (1 t., 179-182 b. l.). IÅ¡ 2019 m. liepos 22 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuotos 2019 m. liepos 22 d.

S. K. sužalojimo aplinkybės ir parodymai (1 t., 126-128 b. l.). IÅ¡ 2019 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje. Sužalojimas - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 191 b. l.). IÅ¡ Policijos įvykio iÅ¡klotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė) matyti, kad 2019 m. liepos 22 d., 19.38 val., gautas praneÅ¡imas iÅ¡ S. K., jog prieÅ¡ 2 valandas jÄ rankomis sumušė pažįstamas asmuo, prie kurio namų Å¡iuo metu moteris yra (1 t., 193-196 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo ir atlygino Å¡ia nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad abi nusikalstamas veikas ji padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamoji R. K. padarė du nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, antrÄ nusikaltimÄ padarė nepraėjus vieneriems metams, kai buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Kita vertus, jos pavartotas smurtas nukentėjusiesiems nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, ji atlygino gydymo įstaigai padarytÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo gydymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai R.

K. gali bÅ«ti skiriamos už laisvės atėmimÄ Å¡velnesnės BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės rÅ«Å¡ys - laisvės apribojimai, nustatant artimus sankcijų vidurkiui jų dydžius, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytinas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. kovo 1 d. 21.55 val. iki 2019 m. kovo 3 d. 17.45 val. (2 dienos) ir nuo 2019 m. liepos 22 d. 20.31 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 12.02 val. (1 dienÄ ), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 156,00 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo J.V.

B., kurį smurto metu sužalojo kaltinamoji R. K., gydymu, atlyginimo. Kadangi R. K. visiÅ¡kai atlygino Å¡iame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alÄ ir civilinis ieÅ¡kovas atsisakė civilinio ieÅ¡kinio (1 t., 74 b. l.), todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: R. K. pripažinti kalta padarius 2019 m. kovo 1 d. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

R. K. pripažinti kalta padarius 2019 m. liepos 22 d. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡ias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti R.

K. vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. nustatyti galutinę subendrintÄ deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – devynių mėnesių dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. kovo 1 d. 21.55 val. iki 2019 m. kovo 3 d. 17.45 val. (2 dienas) ir nuo 2019 m. liepos 22 d. 20.31 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 12.02 val. (1 dienÄ ), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios. ProcesÄ dėl civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 156,00 Eur civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Gintaras Stonkus