2016-10-03 Nr. AB-18796-3-63-3-00015-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4085-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00015-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 96–100), prašydamas:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės vado 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. S. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria K. S. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;

2) pakeisti skundžiamo įsakymo dalį, kuria K. S. atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, ir nustatyti, kad K. S. nuo 2015 m. gruodžio 8 d. atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – paties prašymu;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu VSAT Pagėgių rinktines vadas paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo 2015 m. gruodžio 8 d. Skundžiamas įsakymas priimtas remiantis Pagėgių rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16- 34(2.7) „Dėl sargybų skyriaus pasieniečio K. S. buvimo neblaiviam tarnybos (mokymų) metu“ (toliau – ir Patikrinimo išvada). Patikrinimo išvadoje nustatyta, jog pareiškėjui 2015 m. lapkričio 25 d. atvykus į mokymus 9.41 val. buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas, 9.58 val. buvo nustatytas 0,43 promilės, o 10.58 val. atvykus į VšĮ Tauragės ligoninę buvo nustatyta, kad jis yra vartojęs alkoholio, tačiau nenustatyta, kad jis yra neblaivus. Pareiškėjo manymu, skundžiamas įsakymas ir Patikrinimo išvada yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turėtų būti panaikinti. Patikslintas prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nepateikti duomenys apie alkotesterio registraciją matavimo priemonių registre, o būtent matavimo priemonės tipo techninės ir metrologinės charakteristikos; tarnybinio Patikrinimo išvada prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms sąvoką, kas yra neblaivumas; drausminė nuobauda pritaikyta nenustačius tam pagrindo – buvimo darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 107–113).

Nurodė, kad tarnybinis nusižengimas buvo ištirtas ir tarnybinė nuobauda K. S. paskirta laikantis Statuto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytų procedūrų ir taisyklių. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, 2015 m. lapkričio 25 d. tarnybos (mokymų) metu buvo neblaivus, jam sertifikuota matavimo priemone buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas. Pareigūno kaltė ir jo neblaivumo laipsnis nustatyti Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktuose, Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akte, Alkotesterio „Alcoscan AL 9000“ Nr. AEF6H022 parodymais, VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyriuje surašytu Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte. Pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, už kurį pagal Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir atsižvelgiant į Išvadą, buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu (b. l. 119–127) atmetė pareiškėjo patikslintą skundą bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Pagėgių rinktinės vado 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. S. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 7).

Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos vadas majoras G. R. 2015 m. lapkričio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (21/22)-50-974 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 26) informavo Pagėgių rinktinės vadą, kad 2015 m. lapkričio 25 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Bardinų užkardos pareigūnams, pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, buvo suplanuoti mokymai. Apie 9.00 val. susirinkus pareigūnams į mokymus, užkardos koridoriuje užuodė alkoholio kvapą. Įtaręs, kad užsiėmimuose dalyvaujantys pareigūnai gali būti apsvaigę nuo alkoholio, savo pavaduotojui R. S. nurodė patikrinti minėtą aplinkybę. Majoras R. S. 9.41 val. alkotesterio pagalba pasieniečiui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatė 0,48 promilės girtumą. Pakartotinio tikrinimo metu 9.58 val. alkotesteriu minėtam pareigūnui buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas. Jo sprendimu 9.58 val. pasienietis K. S. buvo nušalintas nuo tolimesnio dalyvavimo užsiėmimuose. Pareigūnui buvo įteiktas siuntimas į VšĮ Tauragės ligoninę medicininei apžiūrai – neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Pareigūnas nesutiko su tikrinimo rezultatais bei atsisakė būti nuvežamas į sveikatos priežiūros įstaigą užkardos transportu, todėl pareigūną į sveikatos priežiūros įstaigą savo asmeniniu transportu nuvežė pasienietis D. G.. Manė, kad dėl minėto fakto yra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą.

Minėtas įvykis buvo paskelbtas 2015 m. lapkričio 26 d. paros įvykių suvestinėje Nr. 330, dalyje „Įvykiai, susiję su asmenine sudėtimi“ (b. l. 44–45), įrašo eil. numeris 28.

Pagal Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos mėnesio pamainų grafiką Nr. 21/22-50-870 (b. l. 41), K. S. 2015 m. lapkričio 25 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. buvo numatyti mokymai. Bardinų užkardos budėtojo darbo registre (b. l. 35) 2015 m. lapkričio 25 d. užfiksuota, kad nuo 9.30 val. iki 9.58 val. buvo tikrinamas į užsiėmimus atvykusių pareigūnų blaivumas. Pasieniečiui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 9.41 val. buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas. Pakartotinai tikrinant 9.58 val., nustatytas 0,43 promilių girtumas. Užkardos vado sprendimu 9.58 val. jis nušalintas nuo tarnybos. Pareigūnas nusiųstas į VšĮ Tauragės ligoninę.

Pagal alkotesterio „Alcoscan AL-9000“ parodymus, K. S. 2015 m. lapkričio 25 d. 09.41 val. nustatytas 0,48 promilių girtumas, 09.58 val. nustatytas 0,43 promilių girtumas, 20.15 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 32). Pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. patikros sertifikatą Nr. 0178386 alkotesteris „Alcoscan AL 9000“ Nr. AEF6H022 tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2016 m. kovo 22 d. (b. l. 31). 2015 m. lapkričio 25 d. Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktuose nurodyta, kad K. S. alkotesteriu „Alcoscan AL-9000“, serijinis numeris Nr. AF6H022, metrologinės patikros liudijimo Nr. 018386, patikra galioja iki 2016 m. kovo 22 d., 9.41 val. nustatytas 0,48 promilių girtumas, o 9.58 val. nustatytas 0,43 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais K. S. susipažino pasirašytinai ir pažymėjo, kad nesutinka su neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktais (b. l. 27–28). Pagal Tauragės ligoninės Priėmimo skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (b. l. 33–34), K. S. į gydymo įstaigą atvyko 10.58 val. Alkotesteriu Lifelac FC20dt Nr. 14340062, metrologinės patikros iki 2016 m. kovo 30 d., K. S. 11.12 val. nustatytas 0,31 promilių girtumas, 12.02 val. – 0,24 promilių girtumas.

Tarnybinio patikrinimo metu K. S. 2015 m. lapkričio 30 d. paaiškino (b. l. 36–37), kad 2015 m. lapkričio 29 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu jis buvo informuotas, kad 2015 m. lapkričio 25 d. atvykus į nuo 9 val. organizuojamus mokymus, 9.41 val. alkotesteriu jam buvo patikrintas girtumas ir nustatytas 0,48 promilės girtumas. 9.58 val. pakartotinio tikrinimo metu, alkotesteriu buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas. Esant šioms aplinkybėms buvo nušalintas nuo tolimesnių užsiėmimų ir vyko į VŠĮ Tauragės ligoninę medicininei apžiūrai (neblaivumui nustatyti), kur buvo nustatytas 0,31 promilės girtumas. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos valstybės įstatymu, Pavyzdinėmis valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Pagėgių rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarkos taisyklėmis, Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymu, VSAT pareigūnų etikos kodeksu, žino, kad turi laikytis šių teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalo elgtis nepriekaištingai; žino, kad šis poelgis nepateisinamas, tik nori paaiškinti priežastis, dėl ko visa tai įvyko: vakare prieš mokymus draugai jį pasveikino su gimtadieniu, todėl atsisakyti su jais truputį atšvęsti buvo nepatogu; vartojo alkoholio nedaug, tačiau miegoti nuėjo vėlai; ryte nejuto jokio pašalinio poveikio ar apsvaigimo, nors miego trukumas jautėsi; truputį pramigo, todėl nespėjo tinkamai pasiruošti dienai (normaliai nusiprausti, pavalgyti); mokymuose gal ir jautėsi alkoholio kvapas, kadangi, kaip ir minėjo, nespėjo susitvarkyti; vakare 20.15 val. pradėjo tarnybą; prieš tarnybą buvo alkotesteriu patikrintas jo girtumas, girtumo nustatyta nebuvo; labai gailisi dėl įvykusio incidento, gėda dėl savo reputacijos; prisipažįsta, kad neblaivumas, nors ir mokymuose, yra nepateisinamas; pasižada ateityje laikytis pagrindinių etikos principų, sąžiningai, dorai, nepriekaištingai, atsakingai atlikti pareigas, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų ne gydymosi tikslams, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo metu savo elgesiu nediskredituoti pareigūno vardo ir institucijos autoriteto, rodyti pavyzdį kitiems, siekti, kad institucijos interesai taptų svarbesni negu asmeniniai.

Pagėgių rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-34 (2.7) „Dėl Sargybų skyriaus pasieniečio K. S. buvimo neblaiviam tarnybos (mokymų) metu“ (b. l. 19–24) nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, 2015 m. lapkričio 25 d. tarnybos (mokymų) metu buvo neblaivus, jam sertifikuota matavimo priemone buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas. Pareigūno kaltė ir jo neblaivumo laipsnis nustatyti Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktuose, Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akte, Alkotesterio „Alcoscan AL 9000“ Nr. AEF6H022 parodymais, VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyriuje surašytu Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte.

Pareigūnas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Pagėgių rinktinės vado 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3-160 patvirtintų Pagėgių rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto, Pagėgių rinktinės vado 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 3-581 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo V dalies 8.9 punkto, VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 patvirtinto VSAT pareigūnų etikos kodekso 6.6 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktų reikalavimus.

Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Patikrinimo išvadą. Skundžiamo įsakymo 1 punktu VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiui vidaus tarnybos grandiniui K. S. (nustatyta darbo vieta – Bardinų užkarda) skirta tarnybinė nuobaudą – atleidimas iš vidaus tarnybos. Skundžiamo įsakymo 2 punktu vidaus tarnybos grandinis K. S., gim. (duomenys neskelbtini), Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus (nustatyta darbo – Bardinų užkarda) pasienietis (statutinis valstybės tarnautojas, C lygio, 3 kategorijos) atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), perdavus tarnybinius reikalus, 2015 m. gruodžio 8 d.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statuto (bylai aktuali 2015 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XII-1589 redakcija) V skyrius, kurio 26 straipsnis nustato tarnybinių nuobaudų skyrimą. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjamam ginčui Statuto 2 straipsnio 6 dalies prasme yra aktualus klausimas, ar atsakovas pagrįstai skyrė nuobaudą pareiškėjui už nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (bylai aktuali 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija).

Pareiškėjas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 6 straipsnyje pateikto valstybės tarnautojų pareigybių suskirstymo prasme yra statutinis valstybės tarnautojas. VTĮ nurodyta, kad jis be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlygos, kurios taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tarp jų išlyga dėl 15 straipsnio, kuriame numatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos, taikymo. Pagal VTĮ 15 straipsnį valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...>, (VTĮ 15 str. 1 d. 5 p); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 15 str. 1 d. 6 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –ir LVAT) tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą adm. byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-370/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-2476/2012 ir kt.).

Tiek skundžiamame įsakyme, tiek Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad K. S. 2015 m. lapkričio 25 d. darbo (mokymų) metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Pagėgių rinktinės vado 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3-160 patvirtintų Pagėgių rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto, Pagėgių rinktinės vado 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 3-581 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo V dalies 8.9 punkto, VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 patvirtinto VSAT pareigūnų etikos kodekso 6.6 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punkto reikalavimus. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo veika kvalifikuota aiškiai nurodant ne tik bendrąsias, bet ir specialiąsias teisės aktų normas.

LVAT tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas, kuris atliekamas turint duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (Statuto 26 str. 6 d., Tvarkos aprašo II skyrius), yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria skiriama tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis.

Pareiškėjas patikslintame prašyme teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvados prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms sąvoką, kas yra neblaivumas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal šias taisykles neblaivumas (girtumas) yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą (Taisyklių 2 p. 4 d.).

Taisyklių 3 punktas nustato, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija organizme vairuojant yra 0,4 promilės, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 3 punkto nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Vyriausybė, patvirtindama Taisykles, nustatė leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją (0,4 promilės) tik asmenims, vairuojantiems antžeminio, vandens transporto priemones. Kitiems asmenims darbo metu leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija Taisyklėmis nenustatyta (įstatymais taip pat nenustatyta)f todėl teismo vertinimu, darbuotojų organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 17 d.nutartį adm. byloje Nr. A492-1830/2013).

Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato draudimą Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose. K. S. nebuvo kaltinamas alkoholinių gėrimų vartojimu tarnybos vietoje, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, patvirtina, jog statutinės įstaigos pareigūno organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų.

Įrodymų leistinumo prasme pažymėtina, kad buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, ir yra galiojanti, rodmenimis; medicininės apžiūros aktais; specialisto (toksikologo) išvada; darbdavio surašytais dokumentais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo buvime darbo metu neblaiviam faktas; liudytojų parodymais (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 6 d. nutartį byloje Nr. A146-1449/2014).

K. S. 2015 m. lapkričio 25 d. neblaivumas buvo nustatytas alkotesterio „Alcoscan AL 9000“ Nr. AEF6H022 pagalba. Metrologijos įstatymo (bylai aktuali 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-697 redakcija), 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis patikros sertifikatą apibrėžia kaip dokumentą, patvirtinantį, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nepateikti duomenys apie alkotesterio registraciją matavimo priemonių registre. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. patikros sertifikatą Nr. 0178386, alkotesteris „Alcoscan AL-9000“ Nr. AEF6H022 tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2016 m. kovo 22 d.

Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų. Alkotesterio „Alcoscan AL-9000“ instrukcijoje nurodyta, kad matavimą galima atlikti tik praėjus 5 min. po rūkymo ir negėrus alkoholio maždaug 20 min. Išgertas alkoholis patenka į kraują per 20-30 min., o pavalgius riebaus maisto, alkoholio įsisavinimas gali užtrukti iki 1 val. Kaip jau minėta, mokymų pradžia buvo 9 val., o pirmas tikrinimas alkotesteriu 9.41 val., taigi alkotesterio instrukcijoje nurodytų veiksnių, kurie galėjo įtakoti netikslius alkotesterio parodymus, tuo metu nebuvo. Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktuose K. S. pažymėjo tik nesutikimą su neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktu, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl nesutinka su nustatytais alkotesterio parodymais. Pažymėtina, kad K. S. savo 2015 m. lapkričio 30 d. paaiškinime taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių jis nesutiko su Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktuose nurodytais alkotesterio parodymais, nors jis ir pripažino, kad 2015 m. lapkričio 24 d. vartojo alkoholį ir vėlai nuėjo miegoti bei dėl šio įvykio gailisi, gėdijasi, supranta, kad neblaivumas yra nepateisinamas. 2015 m. lapkričio 25 d. 9.41 val. alkotesteriu „Alcoscan AL-9000“ K. S. nustatytas 0,48 promilių girtumas, o 9.58 val. – 0,43 promilės. Pareiškėjas teigia, kad pakartotinis tyrimas buvo atliktas, nes kilo abejonių dėl alkotesterio matavimo parodymų. Su šiuo teiginiu nesutiktina. Nors teisės aktai nenumato pareigos tikrintojui pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau LVAT išaiškino, kad tikrintojui tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius asmens neblaivumą (LVAT 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas byloje Nr. N-62-3686-08).

Pažymėtina, kad VšĮ Tauragės ligoninėje 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui taip pat du kartus alkotesteriu tikrintas girtumas. 2015 m. lapkričio 25 d. 9.58 val. K. S. buvo nušalintas nuo tolimesnio dalyvavimo užsiėmimuose. Pareigūnui buvo įteiktas siuntimas į VšĮ Tauragės ligoninę medicininei apžiūrai – neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 3.1 punkte nurodyta, kad medicininė apžiūra atliekama asmenims, pristatytiems arba atvykusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau vadinama – ir ASPĮ) policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu. Su siuntimu į VšĮ Tauragės ligoninę medicininei apžiūrai – neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti nuvykusiam K. S. alkotesteriu taip pat du kartus tikrintas alkoholio kiekis iškvepiamame ore, t. y. 11.12 val. nustatytas 0,31 promilių girtumas, o 12.02 val. – 0.24 promilių girtumas. 11.20 val. K. S. paimtas kraujas iš venos. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau vadinama – medicininės apžiūros aktas), išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. VšĮ Tauragės ligoninės Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte gydytojas T. D. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas yra vartojęs alkoholio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2015 m. gruodžio 14 d. išvada Nr. T-A 9738/15(01) (b. l. 48), kurioje tyrimo pagrindu buvo nurodytas Pagėgių rinktinės 2015 m. lapkričio 25 d. 9.58 val. siuntimas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad K. S. kraujyje, paimtame 2015 m. lapkričio 25 d. 11.20 val., rasta 0,43 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad nuo pirmo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo buvo praėjusios beveik 2 valandos, tačiau K. S. kraujyje rastas alkoholio kiekis dar kartą patvirtino, kad pareigūnas 2015 m. lapkričio 25 d. į tarnybą (mokymus) atvyko būdamas neblaivus.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte sąvoka „darbe“ paprastai suprantama kaip bet kuri darbuotojo darbovietės vieta arba bet kuri kita vieta, kurioje darbuotojas turi būti funkcijoms atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr.

45. Teismų praktika. 2004, 21). Pareiškėjo teiginys, kad 2015 m. lapkričio 25 d. mokymų metu jis tarnybos pareigų neatliko, yra nepagrįstas, kadangi 2015 m. lapkričio 25 d. K. S. pagal iš anksto sudarytą grafiką buvo suplanuoti mokymai. Statuto 5 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. DK 143 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad į darbo laiką taip pat įeina ir stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose.

Statuto 29 straipsnis numato pareigūnų darbo laiko normą. VSAT vado 2010 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (bylai aktuali 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 4-116 redakcija) 12 punkte nurodyta, kad mėnesio pamainų grafikas – dokumentas, skirtas pareigūnų veiklai planuoti ir vykdyti, siekiant užtikrinti užkardai pavestas sienos kontrolės ar operatyvaus valdymo funkcijas. Pamainų grafikas sudaromas vienam mėnesiui (jis gali būti pildomas kompiuterine programa arba rankiniu būdu), jame nurodoma: 1 grafoje – eilutės numeris; 2 grafoje – pareigos; 3 grafoje – pareigūno vardas, pavardė, pareigūnui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje suteiktas numeris; 4 grafoje – darbo valandos, kurios suplanuotos pareigūnui einamojo mėnesio pamainų grafike virš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamam metų mėnesiui patvirtinto mėnesio darbo valandų skaičiaus (toliau – norma); 5 grafoje – planuojamas darbo valandų skaičius per mėnesį (viršutinė eilutė), pakeitimai (vidurinioji eilutė) ir faktinis darbo valandų skaičius per mėnesį (apatinė eilutė); 6 grafoje – mėnesio darbo valandų skaičius, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamam metų mėnesiui; 7 grafoje – faktiškai per mėnesį suplanuotų darbo valandų suma (5 grafos viršutinėje eilutėje suplanuotų darbo valandų suma); 8 grafoje – pareigūno planuojamų viršvalandžių likutis (viršvalandžiai apskaičiuojami iš faktiškai suplanuotų valandų skaičiaus (7 grafa) atėmus mėnesio darbo laiko normą (6 grafa) ir pridėjus viršvalandžius, nurodytus 4 grafoje (jei jie nebuvo išlyginti per einamąjį mėnesį).

Sienos kontrolės nuostatų 15 punkte numatyta, kad sudarydamas pamainų grafiką, užkardos vadas privalo numatyti ir valandas profesiniam koviniam parengimui. Sudarytą pamainų grafiką pasirašo užkardos vadas, tvirtina rinktinės vadas. Užkardos pareigūnai su pamainų grafiku supažindinami prieš penkiolika kalendorinių dienų iki jo įsigaliojimo, patvirtintą pamainų grafiką paskelbiant viešai informaciniame stende (16 punktas). Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos lapkričio mėnesio pamainų grafike Nr. 21/22-50-870 K. S. 2015 m. lapkričio 25 d. nuo 9 val. iki 12 val. iš anksto buvo numatytos trys valandos mokymams, kurios įskaitomos į tarnybos laiką ir už kurias mokamas darbo užmokestis.

Dėl šių aplinkybių Patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad K. S. buvo neblaivus tarnybos (mokymų) metu.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 25 d. tarnybos (mokymų) metu buvo neblaivus ir šiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos K. S. skirta vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punktu, t. y. už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. K. S. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba VSAT grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Teismų praktika yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendrosios taisyklės (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-347/2012; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-2682/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A62-2225/2011; 2012 m. birželio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A520-2362/2012 kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 pažymėjo, jog darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto. Neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip šiurkštaus, kvalifikavimui. Konstatuojant darbuotojo neblaivumo būseną, neprivalu vadovautis Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 1.1 punkte pateiktu neblaivumo (girtumo) sąvokos aiškinimu, kadangi šio viešosios teisės akto tikslai ir uždaviniai yra kitokie.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, išanalizavus ir įvertinus skundžiamą įsakymą ir Patikrinimo išvadą, konstatuojama, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo patikslintas prašymas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmetamas.

III. Pareiškėjas K. S. apeliaciniu skundu (b. l. 129–133) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Atliekant matavimus iki 1,00 ‰ alkotesteriu Alcotest A1-9000 paklaida yra 0,05 ‰, todėl kilus abejonėms dėl alkotesterio matavimo rezultatų patikimumo ir pareiškėjui nesutikus su matavimo rezultatais, buvo atliktas pakartotinis matavimas. Įvertinus alkotesterio paklaidą, 9.58 val. atlikto matavimo rodmenys (0,43 promilės) reiškia, kad pareiškėjui iškvepiamo alkoholio koncentracija buvo nustatyta ne mažiau kaip 0,38 promilės.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka su alkotesterio matavimais. Jokių papildomų priežasčių, pasak pareiškėjo, nurodyti nereikia, nes nesutikimas su parodymais reiškia tai, kad matavimo parodymus pareiškėjas vertina kaip neatitinkančius tikrovės.

3. Pareiškėjas neapmokytas dirbti su alkotesteriais. Patikrinimą alkotesteriu atlikęs pareigūnas nenurodė pareiškėjui, kokie veiksniai alkotesterio naudojimo instrukcijoje numatyti kaip trukdantys atlikti matavimą ir gali įtakoti matavimo rezultatus, todėl pareiškėjas negalėjo į juos atsižvelgti ir pranešti apie juos neblaivumo patikrinimo metu. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.

4. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad alkotesterio parodymus patvirtina vėlesnis kraujo tyrimas ir neblaivumo patikrinimas VšĮ Tauragės ligoninėje. Po apžiūros VšĮ Tauragės ligoninėje gydytojas akte nurodė, kad pareiškėjas yra vartojęs alkoholio. Tačiau asmens neblaivumas ir alkoholio vartojimas nėra tapatūs. Be to, aplinkybė, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog K. S. kraujyje, paimtame 2015 m. lapkričio 25 d. 11.20 val., rasta 0,43 promilės etilo alkoholio, nepatvirtina, kad VšĮ Tauragės ligoninėje pareiškėjas buvo neblaivus, kadangi to nepatvirtina gydytojo surašytas Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Teismas savo sprendime nepaneigė jo skundo argumento, kad atsakovas matavimą atliko nesilaikydamas alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl gavo netikslius matavimo rezultatus. Visos abejonės dėl matavimo rezultatų turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

5. Pareiškėjo teigimu, jokie teisės aktai nenurodo, kad jo einamos pareigos lemia tai, kad blaivumas turi būti 0,00 promilės. Teismas tokią išvadą padarė interpretuodamas teisės aktus, nors jų išvis nenurodė. Taigi teismo argumentai šioje dalyje yra deklaratyvūs, pažeidžia Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai.

6. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju svarbus yra neblaivumo sąvokos aiškinimas, kadangi ne bet kokie duomenys, susiję su ore iškvepiamu alkoholiu yra laikomi asmens neblaivumu. Pažeidimo padarymo dieną joks specialus teisės aktas nenustatė leidžiamos maksimalios alkoholio koncentracijos pareigūnams, kuriems taikomas Statutas, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma bendroji teisės norma – Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių 3 punktas (leidžiama maksimali norma 0,4 promilės) bei Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Metodikų 1, 11.3, 11.4, 11.4.1, 11.4.2 ir 11.4.4 punktai. Vadinasi, atsakovas, tvirtindamas, kad pareigūnas, kurio iškvepiamame ore nustatyta 0.38 promilės alkoholio yra neblaivus, pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas.

7. Nepagrįsta teismo išvada, kad mokymų metu pareiškėjas vykdė tarnybos pareigas. DK normos kvalifikacijos kėlimo laiką nors ir prilygina darbo laikui, tačiau nuo to mokymų laikas netampa tarnybos laiku. Aplinkybė, kad už mokymų laiką mokamas atlyginimas, nėra aktuali. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi DK nuostatomis (143 str. 1 d. 6 p., 235 str. 2 d. 8 p.).

Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 138–142) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pakartotinis tyrimas buvo atliktas todėl, kad kilo abejonių dėl pirmojo alkotesterio matavimo parodymų. Nors teisės aktai nenustato tikrintojui pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad būtent tikrintojui tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius asmens neblaivumą. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad galiojant alkotesterio matuoklio patikros sertifikatui, pripažįstama, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testas laikytinas patikimu įrodymu (LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A575-1051/2010). Dėl Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių 3 punkto LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartyje konstatavo, kad Vyriausybė, patvirtindama Taisykles, nustatė leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją (0,4 promilės) tik asmenims, vairuojantiems antžeminio, vandens transporto priemones, kitiems asmenims darbo metu leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija kraujyje Taisyklėse nenustatyta, todėl darbuotojų organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vado 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. S. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiui vidaus tarnybos grandiniui K. S. už buvimą darbo (mokymų) metu 2015 m. lapkričio 25 d. apsvaigusiam nuo alkoholio skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos ir jis iš vidaus tarnybos 2015 m. gruodžio 8 d. atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą (b. l. 7). Ginčijamame atsakovo įsakyme nurodyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Pagėgių rinktinės vado 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3-160 patvirtintų Pagėgių rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto, VSAT Pagėgių rinktinės vado 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 3-581 patvirtinto VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo V dalies 8.9 punkto, VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.6 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktų reikalavimų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo K. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovo įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, įvertindamas jų visumą, sprendime pakankamai nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pasisakė visais esminiais klausimais, kuriuos savo skunde buvo iškėlęs pareiškėjas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė, o tik sau palankia linkme interpretavo byloje nustatytas ir teismo ištirtas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik bylos proceso dalyvio (šiuo atveju pareiškėjo) argumentas, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindas panaikinti, ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. ABTĮ 130 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde, be kita jo, turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (ABTĮ 130 str.1 d.6 p.). Taigi, bylos proceso dalyvio nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu turi būti motyvuotai pagrįstas minėtais apeliacinio skundo pagrindais, o ne subjektyvia nuomone, abejonėmis, ar prielaidomis. Pareiškėjas savo apeliacinio skundo nepagrindė jokiomis teisės normomis, kurių nebūtų taikęs ar būtų neteisingai pritaikęs pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjo K. S. apeliacinio skundo teiginiai, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių 3 punkte leidžiama maksimali 0,4 promilių norma atmetami kaip nepagrįsti. Nei šios Taisyklės, nei Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Metodikų 1, 11.3, 11.4, 11.4.1, 11.4.2 ir 11.4.4 punktai nėra siejami su Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei Pagėgių rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto reikalavimais, todėl nagrinėjamu atveju netaikytini.

VSAT Pagėgių rinktinės asmens neblaivumo (girtumo) 2015 m. lapkričio 25 d. tikrinimo aktais (kuriuose alkotesterio parodymais atitinkamai užfiksuoti 0,48 ir 0,43 prom. etilo alkoholio iškvepiamame ore (b. l. 27, 28)), Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktu (b. l. 29), Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9738/15(01) (pagal kurią K. S. kraujyje, paimtame 2015 m. lapkričio 25 d. 11.20 val. rasta 0,43 prom. etilo alkoholio (b. l. 48) įrodžius pareiškėjo neblaivumo tarnybos vietoje (mokymų metu) faktą, spręstina, kad 2015 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-34(2.7) pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pagėgių rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto nuostatą, pagal kurią valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Pareiškėjui už Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą (buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio) tarnybinė nuobauda, numatyta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte (atleidimas iš vidaus tarnybos), paskirta ir jis atleistas iš pareigų pagal minėto statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą pagrįstai ir teisėtai. Buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, jis yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, taip pat tai, kad tarp pareiškėjo veiksmų ir jo buvimo tarnyboje neblaiviam yra priežastinis ryšys, dėl ko tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinuose teisės aktuose nėra numatyta jokia išimtis, pagal kurią mokymų metu pareigūnai turi teisę būti neblaivūs.

Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų bei bendrųjų tarnybinės nuobaudos skyrimo principų, o ginčijamame 2015 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. TE-327 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos aiškiai nurodė, kokiu pagrindu pareiškėjas K. S. atleidžiamas iš tarnybos, todėl vertintina, jog ginčijamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado įsakymas „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. S. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė išsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, teismo išvados sprendime pagrįstos įrodymų analize, motyvuotos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo analogiško pobūdžio bylose suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1830/2016; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016 ir kt.), ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė