2023-01-17 Nr. BB-324-1-01-1-39715-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-100/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39715-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo V. B. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. B. kasaciniame skunde prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį išteisinti, nepadarius jam nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2811 straipsnio 1 dalį), padarė esminius BPK 20 ir 320 straipsnių pažeidimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatoriaus nuomone, jam turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Jis nusikaltimo nepadarė. Byloje nėra nustatyta objektyvioji ir subjektyvioji nusikalstamos veikos sudėtis, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje; nenustatyta, kad V. B. tyčia būtų vengęs pasitikrinti blaivumą ir tokiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką. Alkotesteriu ligoninėje jam buvo nustatytas 1,14 promilių girtumas, kuris vairuojant transporto priemonę neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų išvados yra nepagrįstos įrodymais, paremtos prielaidomis ir abejonėmis, kurios nepašalintos ir turėjo būti vertinamos kasatoriaus naudai. Pagal teismų praktiką, kai realiai patikrinamas vairuotojo neblaivumas net ir po to, kai jis išreiškė valią neleisti patikrinamam pareigūnui, ir šie duomenys pakankami įrodyti blaivumo/neblaivumo faktą vairuojant, vairuotojo veikoje nėra vengimo tikrintis neblaivumą požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-62-303/2017). Nurodyta neblaivumo akte neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai galimai buvo dėl patirto smūgio avarijos metu ir kasatoriui atliktos klubo sąnario operacijos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, V. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, tame tarpe ir dėl tų, kurios leistų spręsti administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės nuteistajam taikymo galimybę. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. V. B., prašydamas jį išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir BK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl V. B. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl paskirtos bausmės) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, V. B. palankią įvykio interpretaciją.

Kasaciniame skunde nors ir pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-62-303/2017, kuria kasatorius grindžia netinkamą vengimo tikrintis neblaivumą požymių taikymą, tačiau joje nustatytos aplinkybės nėra tapačios šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo V. B. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė