f35aa199-db91-45fe-b9e9-c8ba23ae6e23 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-18-961/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02518-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.1.5; 21.10.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, Viktorijai LukaÅ¡evičienei, Džestinai MedeiÅ¡ytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. S., jos atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, institucijos, skyrusios nuobaudÄ , atstovui A. D., suinteresuotam asmeniui Z.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. S., atstovaujamos advokato M. A., skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-1250-2018 panaikinimo, n u s t a t ė: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-1250-2018 A.

S. paskirta nuobauda – 35 eurų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.18 val., paėmė auginti 2018 m. rugpjūčio 9 d. Priegliaus g. 1, Vilniuje rastÄ Å¡unį, apie tai per tris dienas nuo Å¡uns radimo nepraneÅ¡usi policijai ar savivaldybės institucijai. Nutarimu konstatuota, kad Å¡iais savo veiksmais A. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ ir Z.

P. ginčijamÄ teisę į rastÄ Å¡unį. PareiÅ¡kėja A. S., atstovaujama advokato M. A., skundu (b. l. 2-3) praÅ¡o nutarimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skundas grindžiamas trimis argumentais, t.y.

1) dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, 2) dėl Å¡iurkščių administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo proceso pažeidimų, bei 3) dėl ANK 518 straipsnio sudėties nebuvimo. Skunde nurodoma, kad nutarime ir bylos medžiagoje nurodomi tikrovės neatitinkantys faktiniai duomenys apie rasto Å¡uns įgijimo aplinkybes. Skundžiamu nutarimu A. S. nubausta už tai, kad policijos ar savivaldybės įstaigai nepranešė apie rastÄ Å¡unį, tačiau Å¡i aplinkybė nėra teisinga, nes ginčo Å¡unį jai prie parduotuvės pasiÅ«lė ir atidavė N. S., o iÅ¡ kur pastaroji (kur, kada ir kokiu bÅ«du) gyvÅ«nÄ buvo įgijusi, radusi, pagavusi, perėmusi iÅ¡ trečiųjų asmenų ar pan., byloje apskritai nenustatyta.

Å iÄ aplinkybę A. S. nurodė ir savo 2018 m. rugpjūčio 17 d. paaiÅ¡kinimuose dėl ginčo situacijos. NebÅ«dama Å¡uns radėja, tačiau įgijusi ginčo gyvÅ«nÄ civilinio sandorio pagrindu iÅ¡ N. S., A. S. negali bÅ«ti baudžiama dėl CK 4.61 straipsnio reikalavimų nesilaikymo. Pažymi, kad iÅ¡ administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad su Å¡uns tarpine savininke/valdytoja N. S. joks pareigÅ«nas nesusisiekė, jokių jos paaiÅ¡kinimų neprašė, o nubaudė A. S. dėl nepadaryto nusižengimo.

Todėl akivaizdu, kad jog neiÅ¡tyrus ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų aplinkybių, kas ir kada rado ginčo gyvÅ«nÄ ir kas iÅ¡ jų turėjo praneÅ¡ti apie jo radimÄ , byloje nebuvo tirta, todėl administracinė byla nebuvo iÅ¡tirta ir iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnis. PareiÅ¡kėjos atstovo nuomone, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ policijos pareigÅ«nas A. D. Å¡iurkščiai pažeidė administracinės bylos nagrinėjimo procedÅ«rÄ ir nutarimÄ priėmė mechaniÅ¡kai, nesilaikydamas proceso reikalavimų, atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jos atstovui neleidęs pateikti jokių paaiÅ¡kinimų dėl pažeidimų esmės, todėl buvo pažeistas ANK 577 straipsnis, garantuojantis teisę teikti paaiÅ¡kinimus.

Skunde taip pat pažymima, kad A. S. nubausta pagal ANK 518 straipsnį, t.y. už savavaldžiavimÄ (savavaliÅ¡kÄ tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams). Pasak atstovo, jokio panaÅ¡aus pobÅ«džio nusižengimų A. S. nėra padariusi, kadangi jokių trečiųjų asmenų teisių ji nepažeidė, jokių ginčijamų teisių nevykdė. Pažymi, kad tokioms suinteresuotų asmenų teisėms realizuoti yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) reglamentuota procedÅ«ra, tačiau kadangi joks ginčas iki Å¡ios dienos CPK nustatyta tvarka apeliantei pareikÅ¡tas nebuvo, nutarime minimas savavaldžiavimas negalėjo bÅ«ti konstatuotas.

Taip pat nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju lygiai tokia pat nuobauda turėjo bÅ«ti skirta ir Z. P., kurios nuosavybės teisės į Å¡unį taip pat yra ginčijamos ir neaiÅ¡kios. Vėl gi, nurodo, kad Å¡unį, dėl kurio keliamas ginčas, A. S. įgijo (priėmė auginti) civilinio sandorio pagrindu iÅ¡ N. S., ir jei pastaroji nevykdė savo, kaip gyvÅ«no radėjo, pareigų, dėl to negali bÅ«ti ir jokios A. S. atsakomybės, nes CK 4.61 straipsnyje numatyta pareiga praneÅ¡ti apie rastÄ ar priklydusį gyvÅ«nÄ asmeniui, kuris gyvÅ«nÄ sulaikė, o ne vėlesniems gyvÅ«no įgijėjams.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja A. S. skundÄ palaikė. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. ji priglaudė Å¡unį, kurį iÅ¡gelbėjo N. S., nes Å¡uo buvo iÅ¡mestas „Maxima“ apsaugos darbuotojo iÅ¡ parduotuvės. AiÅ¡kindama aplinkybes, nurodė, kad tÄ vakarÄ ji vaikščiojo su savo Å¡uniu ir matė pačiÄ situacijÄ , kaip apsaugos darbuotojo buvo iÅ¡mestas Å¡uo. Gal valandÄ laiko laukė sustojusios, kol kas nors ateis paimti Å¡uns. N. S. pasakė, kad nežino kÄ daryti, nes negali paimti Å¡uniuko, todėl ji pasakė, kad priglaus Å¡unį pas save.

TÄ vakarÄ ji Å¡unį paėmė pas save, o kitÄ dienÄ planavo važiuoti patikrinti, ar rastas Å¡uo tupi čipÄ (mikroschemÄ ), kad surasti jo Å¡eimininkus. Vėliau su ja susiekė N. S., kuri pasakė, kad „Facebook“ tinklalapyje rado prieÅ¡ savaitę įkeltÄ skelbimÄ su Å¡io Å¡uns nuotrauka, kuriame buvo nurodyta, kad jau anksčiau Å¡uo buvo pamestas, buvo rastas V. K., kuri minėtÄ Å¡unį kažkam atidavė, o Å¡is vėl pabėgo. N. S. susisiekė su prieÅ¡ tai Å¡unį radusia V.

K., kuri pasakė, kad žmonės, kuriems ji Å¡unį atidavė, yra tarpininkai (ne savininkai), todėl jos suprato, kad Å¡uo klaidžioja iÅ¡ rankų į rankas. Kadangi rastas Å¡uo buvo sužeistas, visÄ naktį vėmė, blogai jautėsi, jos tikslas buvo apsaugoti rastÄ Å¡unį, todėl ji savaitę laiko laukė, kol atsiras skelbimas apie dingusį Å¡unį, bet jo nebuvo. Pripažino, kad policijai apie rastÄ Å¡unį nepranešė, o jį čipavo tam, kad neatsirastų tarpininkai, kurie vėl teigtų, kad Å¡uo jų.

Kai atsirado Å¡uns tariamas savininkas (Z. P.), ji jai Å¡uns neatidavė, nes pastaroji nepateikė nei vienos Å¡uns nuotraukos iÅ¡ savo telefono, ir ji nenori atiduoti Å¡uns bet kam. Å uns ji nepirko, ji tik jį priglaudė. Nurodė, kad Å¡iuo metu Å¡uo turi dokumentus, yra čipuotas. Taip pat nurodė, kad tikslios datos nepamena, kai ėjo pasivaikščioti su Å¡uniukais, kai prie jų pribėgusi mergaitė pradėjo klykti, kaltindama vagyste. Vėliau atvažiavo mergaitės mama, t.y. Z. P., tačiau ji nepateikė jokių dokumentų (skiepų), įrodymų (nuotraukų), kad tai bÅ«tų jų Å¡uo, ji parodė nuotraukÄ iÅ¡ „Facebook“, kad pamestas Å¡uo, vardu „Molė“, tačiau tas skelbimas buvo įdėtas ne jos asmeniÅ¡kai, o V.

K., todėl ji nėra tikra, kad Z. P. tikra Å¡io Å¡uns savininkė. Taip pat pažymėjo, kad Å¡uo pabėgo ne iÅ¡ Z. P. ar jos dukters, o visai iÅ¡ kitų merginų. Å unį ji paėmė iÅ¡ N. S., o ne iÅ¡ Z. P., todėl neturi jai to Å¡uns atiduoti. Å unį atiduos tam savininkui, kuris turi Å¡uns dokumentus. Taip pat nurodė, kad ginčas dėl Å¡uns su mažamete ir jos motina vyko 2018 m. rugpjūčio 17 d., buvo atvykę ir policijos pareigÅ«nai, po ko jÄ su vyru nuvežė į policijÄ .

Papildomai nurodė, kad V. K. yra asmuo, kuri rado Å¡unį dar savaitę prieÅ¡ jai priglaudžiant Å¡unį. V. K. Å¡unį apie savaitę laiko laikė pas save, nes rado pasiklydusį ir prastos bÅ«klės, o vėliau Å¡unį atidavė asmenims, kurie teigė, kad yra tarpininkai ir perduos Å¡unį savininkui, tačiau vėliau ji teigė, kad suklydo ir Å¡unį atidavė ne tiems žmonėms. Taip pat nurodė, kad norėdama apginti Å¡unį, 2018 m. rugpjūčio 17 d. paaiÅ¡kinimuose nurodė netiesÄ , nes matė, kad pareigÅ«nai gali Å¡unį atimti, jais nepasitikėjo.

Vežama į komisariatÄ vyrui siuntė žinutes, kad nemeluotų. Taip pat 2018 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m rugpjūčio 17 d. ji prašė tiek Z. P., tiek jos dukters parodyti Å¡uns nuotraukas telefone, o jai buvo parodyta nuotrauka iÅ¡ „Facebook“, o jei tuo metu bÅ«tų parodę nuotraukas ir jose bÅ«tų tas pats Å¡uo, tikrai bÅ«tų grÄ Å¾inę Å¡unį, be to Å¡uo, be dėmelių turi vienÄ specifinį bruoÅ¾Ä , apie kurį nėra kalbama. Å iuo metu laiko save ginčo Å¡uns Å¡eimininke (b.l. 21-24).

PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas M. A. teismo posėdyje prašė skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti dviem pagrindais, t.y. dėl procesinių pažeidimų, nes byla buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, bei nesant A. S. veiksmuose nusižengimo sudėties, nes Å¡uo jai buvo perduotas trečiojo asmens, ir pareigos praneÅ¡ti policijai apie rastÄ gyvÅ«nÄ pareiÅ¡kėja nepažeidė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 7), kuriuo prašė skundo netenkinti.

Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. A. S. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnyje, buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame buvo siÅ«loma iki 2018 m. rugsėjo 27 d. sumokėti 8 eurų baudÄ , o nesumokėjus iki nurodytos datos siÅ«lomos baudos, nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Pažymi, kad iki nurodyto bylos nagrinėjimo laiko nei atsakomybėn traukiama A. S., nei jos atstovas jokių paaiÅ¡kinimų nepateikė, taip pat nepateikė iki bylos nagrinėjimo praÅ¡ymų administracinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip tai numato ANK 616 straipsnio 3 dalis, todėl akivaizdžiai pažeidė ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, kas sÄ lygojo tai, kad administracinė byla turėjo ir buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, kaip tai numato ANK 616 straipsnis.

Tačiau siekiant išvengti konfliktų dėl A. S. ir jos atstovo siekio dalyvauti bylos nagrinėjime, jiems buvo suteikta galimybė būti komisariato patalpose iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai. Atsikirsdama į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, kad „Ginčo šunį apeliantei prie parduotuvės pasiūlė ir atidavė N. S.. Iš kur, kada ir kokiu būdu pastaroji buvo įgijusi, radusi, pagavusi, perėmusi iš trečiųjų asmenų ar pan. byloje apskritai nenustatyta“, Institucija nurodo, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės ir negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip bandymas išvengti atsakomybės. Atsiliepime pažymima, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d.

A. S. pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. vakare apie 20 val. ji vaikščiojo su šuniu ir dukra prie „Maximos“ (Priegliaus g.

1) ir pamatė, kaip apsaugininkas iÅ¡ parduotuvės iÅ¡meta Å¡uniukÄ . Viena moteris pradėjo ginti Å¡unį. Po 10-15 min. ji vėl sutiko moterį su Å¡uniuku, ir moteris jai pasakė, kad matė, kad dvi merginos paliko Å¡unį, jis lakstė be pavadžio. Moteris vardu Nijolė pasakė, kad negali priglausti Å¡uns, todėl A. S. pasisiÅ«lė. IÅ¡ Å¡ių A. S. teiginių akivaizdu, kad ji suprato, kad Å¡uo yra pasimetęs, nes pati matė, kaip jį iÅ¡ parduotuvės „Maxima“ iÅ¡stÅ«mė „apsaugininkas“, be to iÅ¡ moters vardu Nijolė paaiÅ¡kinimo suvokė, kad tai yra paliktas ar pasimetęs Å¡uo ir tikrai nėra Å¡ios moters nuosavybė, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad ji Å¡unį įsigijo civilinio sandorio pagrindu, neatlaiko jokios kritikos, nes akivaizdu, kad ji suvokė, kad moteris, vardu Nijolė, nėra Å¡uns savininkė ar teisėta valdytoja, todėl negalėjo perleisti priklydusio Å¡uns kitiems asmenims.

Taip pat institucija pažymi, kad pati A. S. nurodė, kad minėta moteris su Å¡uniu buvo tik apie 10-15 min ir pasakė, kad negali priglausti Å¡uns, todėl akivaizdu, kad ji tik apgynė Å¡unį nuo iÅ¡ parduotuvės vejančio apsaugos darbuotojo, net nebandė tapti Å¡uns valdytoja ar prižiÅ«rėtoja, tiesiog dėl susiklosčiusių aplinkybių, neabejingumo pasimetusiam gyvÅ«nui, nežinojimo kaip iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , nenorėdama palikti Å¡uns likimo valiai, buvo priversta trumpÄ laiko tarpÄ bÅ«ti su Å¡uniu.

O A. S. nurodytas pasiÅ«lymas priglausti iÅ¡ parduotuvės apsaugos darbuotojo iÅ¡stumtÄ Å¡unį akivaizdžiai rodo jos sÄ moningus veiksmus sulaikyti Å¡unį pas save ir tapti jo valdytoja. Tai patvirtina ir vėlesnis pačios nurodytas Å¡uns „čipavimas“, bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. Z. P. praneÅ¡imo dėl pasisavino Å¡uns patikrinimo metu atvykusių policijos pareigÅ«nų tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės dėl A. S. ir jos sutuoktinio J. S. keistos Å¡uns įgijimo versijos, dėl versijų derinimo.

Institucijos nuomone, A. S. minėtoje situacijoje sÄ moningai siekė sulaikyti priklydusį Å¡unį ir tapti jo valdytoja, tačiau nesilaikė CK 4.61 straipsnio nuostatų ir tuo padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnyje. Institucija nurodo, kad nutarimas administracinėje byloje yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas, todėl A. S. skundas vertintinas tik kaip siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, todėl praÅ¡o nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinka pakankamai duomenų A. S. kaltei įrodyti, priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Papildomai nurodė, kad administracinis nusižengimas padarytas 2018 m. rugpjūčio 17 d., kai paaiÅ¡kėjo, pas kÄ yra dingęs Å¡uo. Dėl nutarimo A. S. atžvilgiu priėmimo paaiÅ¡kino, kad pirmiausia buvo suraÅ¡ytas protokolas su administraciniu nurodymu, nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas, nesumokėjus administraciniu nurodymu siÅ«lomos baudos.

Pagal ANK, jei protokole neiÅ¡reikÅ¡ta valia bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimÄ . Å iuo atveju iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nebuvo pateiktas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, A. S. su atstovu tiesiog atėjo į komisariatÄ , jie buvo pakviesti į kabinetÄ . Jų buvo pasiteirauta, ar turi kokių pateikti papildomų dokumentų, paaiÅ¡kinimų prie bylos, atsakyta buvo, kad nieko pridėti prie bylos neturi, jokių praÅ¡ymų nepateikė, todėl buvo priimtas nutarimas, byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka.

O po nutarimo priėmimo buvo pasakyta, kad norima pateikti žodinius paaiÅ¡kinimus. Taip pat nurodė, kad tvarka pateikti praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra numatyta ANK, praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti pateiktas ir užregistruotas raÅ¡ytinėje. Nurodė, kad nutarimo esmės nekeičia tai, ar byla iÅ¡nagrinėta žodinio, ar raÅ¡ytinio proceso tvarka, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, todėl jis bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka neprivalėjo klausyti dar paaiÅ¡kinimų.

Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Sutinkamai su ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos ir įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima remiantis tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas tai įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.18 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, M. M. g. 3, kieme vyksta konfliktas su automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kuris nenori atiduoti Z. P. dukros Å¡uns. Å uo buvo pabėgęs iÅ¡ namų, o Å¡iuo metu yra minėtame automobilyje (b.l. 5, 14). Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. S. paaiÅ¡kino, kad apie nagrinėjamÄ bylÄ Å¾ino. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.30 val. vaikščiodama su savo Å¡uniu, matė kompanijÄ jaunuolių, kurie buvo atsivedę baltÄ maÅ¾Ä Å¡uniukÄ .

Merginos Å¡uniukÄ vedėsi prisiriÅ¡usios ant baltos virvės, neleido Å¡uniukams tarpusavyje bendrauti ir jį nusivedė. KitÄ dienÄ vėl eidama Stalupėnų gatve pasivaikščioti, pamatė ateinančia kompanijÄ su Å¡uniuku, tačiau šįkart jis buvo be pavadėlio, bėgo laisvai. Kompanija nuėjo link „Maximos“, o Å¡uniukas liko žaisti su jos Å¡uniuku. Niekas iÅ¡ kompanijos nesustojo, Å¡uniuko nekvietė, tik viena mergina buvo atsisukusi. Ji nuėjo į „Maxima“ ir apsaugos darbuotojas iÅ¡nešė ir iÅ¡metė priklydusį Å¡uniukÄ iÅ¡ parduotuvės, po ko Å¡uniukas nubėgo link pėsčiųjų perėjos.

Ji paprašė netoliese buvusių vaikinų pagauti tÄ Å¡uniukÄ , vaikinai paminėjo, kad Å¡uniukas Karinos arba Viktorijos. Pagavus Å¡uniukÄ , ji užsegė jam savo Å¡uns pavadėlį ir laukė, kol kas nors iÅ¡eis iÅ¡ parduotuvės, stovėjo kol sutemo. Tuo metu prie jos priėjo A. S. su dukra ir savo Å¡uniuku, ir ji (liudytoja) jai pasakė, kad negali Å¡uniuko parsivesti namo. A. S. pasakė, kad grįš jos vyras ir ji nuveÅ¡ Å¡uniukÄ Ä¯ veterinarijos klinikÄ pažiÅ«rėti, ar yra čipas.

Å uniukÄ jį atidavė A. S.. Taip pat nurodė, kad „Facebook“ tinklalapyje „Pilaitės bendruomenėje“ rado skelbimÄ apie tokį pat pamestÄ prieÅ¡ savaitę Å¡uniukÄ , kuris buvo grÄ Å¾intas. Skelbime buvo nurodytas Viktorijos telefonas, todėl jai paskambino. Viktorija verkė ir sakė, kad Å¡uniukÄ atidavė ne tiems žmonėms, kad atidavė jį pagyvenusiai moteriai, kuri prisistatė tarpininke, žadėjo Å¡unį perduoti savininkams. Apie tai ji pasakė ir A. S., pasakydama, kad panaÅ¡u, kad Å¡uniukas nemylimas ir vis pametamas.

Po kelių dienų internete atsirado merginos, ieÅ¡kančios Å¡uniuko, rašė liudytojai, kad grÄ Å¾intų Å¡uniukÄ , tačiau pasiteiravus merginų kas jos tokios, jos pasakė, kad yra tarpininkės. Po to, kai liudytoja pasakė, kad kreipsis dėl gyvÅ«no teisių, skelbimas buvo iÅ¡trintas. Teismo posėdyje apklausta suinteresuotu asmeniu Z. P. paaiÅ¡kino, kad buvo pabėgęs jų Å¡uo vardu Molė, kuriÄ priglaudė atsakomybėn patraukta A. S.. Nurodė, kad jos dukra vaikščiodama sutiko A.

S., kuri vedžiojo jų Å¡unį. Dukrai papraÅ¡ius Å¡unį grÄ Å¾inti, buvo atsisakyta, todėl dukra paskambino jai. Jai atvažiavus, A. S. jų Å¡uns rodyti nenorėjo, buvo bandoma parodyti kitÄ tokios pat veislės Å¡unį, o kai dukra norėjo pažiÅ«rėti į jų Å¡unį, slepiamÄ automobilyje, ji buvo stumdoma, todėl buvo iÅ¡kviesta policija. Atvykę policijos pareigÅ«nai apklausė A. S. ir jos sutuoktinį dėl Å¡uns įsigijimo, pradžioje jie davė skirtingus parodymus, vėliau prisipažino, kad šį Å¡unį rado, nors pradžioje teigė, kad šį Å¡unį jie turi jau metus laiko, kad Å¡uo čipuotas, kad tai gali įrodyti.

Vėliau sakė, kad Å¡unį turi trumpiau laiko, tik savaitę laiko, kad Å¡unį čipavo po savaitės laiko po jo dingimo. A. S., nors ir pripažinusi, kad rado Å¡unį, jį atsisakė grÄ Å¾inti, todėl policijos komisariate ji surašė pareiÅ¡kimÄ . Å uo iki Å¡iol negrÄ Å¾intas. Patikslindama nurodė, kad jie turėjo Å¡unį „Maltos biÅ¡onÄ â€œ baltos spalvos, kurį iÅ¡važiuodama paliko saugoti savo seseriai, kuri turi du mažus vaikus, kurie palieka atvirus vartelius, pro kuriuos Å¡uo galimai ir pabėgo.

Per tÄ laikÄ , kol Å¡uo buvo paliktas seseriai, Å¡uo du kartus buvo pabėgęs. Jos dukrai 15 metų. Kai dukra jai paskambino, jų Å¡uo buvo uždarytas Stepanovų automobilyje, jie atsisakė jį parodyti. Jie atsisakė parodyti Å¡unį, nurodydami, kad jos dukra isterikavo, ir kol neatvyks policija, jo neparodys. O dukra iÅ¡ tikrųjų verkė, nes buvo apstumdyta kelis kartus, ir kadangi pareiÅ¡kėja su vyru bandė pasprukti automobiliu iki ji atvyko, jos dukra jiems užstojo keliÄ . Jai buvo parodytas kitas A.

S. biÅ¡onų veislės baltos spalvos Å¡uo, bandė apgauti jį rodydami, teigė, kad tai jų Å¡uo, kad augina metus laiko. Kai joms buvo parodytas kitas Å¡uo, jos iÅ¡kart pažino, kad tai ne jų Å¡uo. Dukra pasakė, kad jų Å¡uo, kurį dukra iÅ¡kart pažino, slepiamas automobilyje, tačiau pareiÅ¡kėja jo nerodė, neleido atidaryti automobilio durelių, stÅ«mė dukrÄ nuo automobilio. Jie neprašė pateikti jokių įrodymų dėl Å¡uns priklausomybės, tiesiog sakė, kad tai jų Å¡uo.

O kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jiems buvo paaiÅ¡kinta konflikto esmė, ir pareigÅ«nai liepė Stepanovams parodyti kitÄ Å¡unį, turimÄ automobilyje, t.y. jos dukters Å¡unį. Stepanovams paleidus jų Å¡unį, kuris buvo ant pavadėlio, Å¡uo iÅ¡kart puolė link jų (suinteresuoto asmens ir jos dukters), pradėjo laižyti jos dukrÄ , todėl Stepanovai greit patraukė Å¡unį už pavadėlio atgal. Tada pareigÅ«nai atskirai pradėjo apklausinėjo tiek A. S., tiek jos sutuoktinį, kÄ jie kalbėjo – ji negirdėjo.

Tačiau kai policijos pareigÅ«nas grįžo prie jos, pasakė, kad jie pripažino, kad tai ne jų (Stepanovų) Å¡uo, minėjo, kad buvo sakomos kelios versijos, kad Å¡uo buvo rastas Nemenčinėje, vienas iÅ¡ sutuoktinių sakė vienÄ , kitas kitÄ , vėliau susipainiojo, bet galiausiai pripažino, kad prieÅ¡ savaitę tÄ Å¡unį rado. Tiek ji prašė Stepanovų Å¡unį atiduoti, tiek policijos pareigÅ«nai siÅ«lė jiems Å¡unį grÄ Å¾inti, tačiau jie atsisakė, todėl teko važiuoti į komisariatÄ ir raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Nurodė, kad visi jos 4 vaikai verkia kas vakarÄ prisiminę Å¡unį, tačiau Stepanovai tiek užsispyrę, kad nesutinka jo nei atiduoti, nei parduoti. Nurodė, kad Å¡unį pirko be dokumentų 2018 m. rugpjūčio mėnesį Kaune Å ilainių mikrorajone, pirko pagal skelbimÄ . Å uo nebuvo čipuotas, registruotas, neturėjo antkaklio ar pavadėlio, nes lakstydavo namie. Savo Å¡unį paliko prižiÅ«rėti seseriai V. K., gyvenančiai privačioje valdoje, 2018 m. rugpjūčio pradžioje, kai važiavo keliauti kemperiu.

Per tÄ laikÄ Å¡uo iÅ¡ sesers buvo pabėgęs 2 kartus. Paskutinį kartÄ Å¡uo pabėgo prieÅ¡ jiems grįžtant iÅ¡ kelionės. Kai Å¡uo dingo iÅ¡ sesers (kai buvo jai paliktas), sesuo ieÅ¡kojo Å¡uns, vaikÅ¡tinėjo po sodus, dėjo skelbimus. Taip pat jos dukra klijavo skelbimus su Å¡uns nuotrauka ant stulpų, buvo paskelti skelbimai „Facebook“ tinklalapyje, „Pilaitės bendruomenėje“. Taip pat patikslino, kad kai A. S. su savo vyru nerodė joms Å¡uns, sakė, kad tai ne jų Å¡uo, kategoriÅ¡kai atsisakė Å¡unį grÄ Å¾inti.

Taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. A. S. neprašė nei jos, nei dukters parodyti Å¡uns nuotraukų telefone, nors jų telefonuose pilna, ir jų Å¡uo turi tam tikras dėmeles, kurias jos dukra labai gerai žino ir Å¡unį gali atpažinti pagal specifinius bruožus. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. (K.) paaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. vakare ji buvo radusi Å¡uniukÄ â€žMaltos biÅ¡onas“, kuris vos nepalindo draugei po automobilio ratais. Dėl minėto Å¡uniuko buvo įdėti skelbimai, ieÅ¡kojo savininkų.

Å uniukÄ kitÄ dienÄ buvo atidavusi draugei, kad Å¡i ieÅ¡kotų Å¡eimininkų, nes turėjo vykti į KaunÄ . Apėjo veterinarines gydyklas, ieÅ¡kojo čipo. O Å¡eÅ¡tadienį paskambino moteris, prisistatė, kad Å¡uo yra jos dukterėčios, tačiau moters buvo papraÅ¡yta, kad paskambintų patys savininkai. Vėliau jai paskambino mergaitė, vardu Emilija, jaunu balsu, prisistatė Å¡uns Å¡eimininke, pasakė, kad jai teta pasakė, kad lyg liudytoja nenori atiduoti Å¡uniukÄ . Vėliau jos susirašė per Facebook, nes mergaitė minėjo, kad jie iÅ¡vykę už Lietuvos, siuntė jai savo Å¡uniuko nuotraukas, nurodė konkretų Å¡uns bruoÅ¾Ä , buvo dar kalba apie konkrečiÄ dėmę ant Å¡uns, ir Å¡uo atitiko tuos nurodytus požymius.

Mergaitė prašė atiduoti šunį tetai, kuri prižiūrės šunį, nors liudytoja siūlėsi šunį palaikyti iki ji grįš iš kelionės, todėl ji atidavė šunį šeimininkams, t.y. tai mergaitės tetai, kuri atvažiavo su dviem mažais berniukais (dvynukais). Nurodė, kad kai atvažiavo mergaitės teta, šuniukas į tai reagavo džiaugsmingai, bėgiojo. O po savaitės jai paskambino moteris, vardu Nijolė, rūpinosi rastu šuniuku, bet po pokalbio su ja buvo nutarta, kad galimai tai ne tas pats šuniukas.

Kai ji rado Å¡unį, jį nufotografavo ir įdėjo skelbimÄ Ä¯ „Facebook“, o kitÄ kart Å¡uo pasimetė gal po 5 dienų, kai buvo grÄ Å¾intas. Taip pat nurodė, kad ji skambino „Minibetos“ darbuotojai Linai (pavardės nepamena), kuri jai patvirtino, kad tas Å¡uo yra jos klienčių, mergaitės, kad ji kerpa tÄ Å¡unį, ir atiduodant Å¡unį mergaitės tetai, jis atitiko visus nurodytus mergaitės Å¡uns apibÅ«dinimus. Liudytoja nurodė, kad pareiÅ¡kėjos atstovo pateiktose nuotraukose Nr. 2 ir 3 Å¡uo labiausiai panaÅ¡us į tÄ Å¡unį, kurį ji buvo radusi, o Å¡uniuko nuotraukÄ lagamine jai tikrai siuntė mergaitė, Å¡uns savininkė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio L. S. 2018 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad nuvykus pagal VPK OVS praneÅ¡imÄ adresu M. M. g. 3, sutiko A. S. ir jos sutuoktinį J. S., kurie paaiÅ¡kino, kad mergaitė jiems neleidžia iÅ¡važiuoti, nes teigia, kad Å¡uo yra jų. Pabendravus su Z. P. ir jos dukra E. S., jos paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ savaitę, t.y. 2018 m. rugpjūčio 9 d., dingo jų Å¡uo „Maltos biÅ¡onas“. Dingus Å¡uniui Z.

P. iÅ¡ karto įdėjo skelbimÄ Ä¯ interneto tinklapio Facebook grupę „Pilaitės bendruomenė“, kad dingo jiems priklausantis Å¡uo. A. S. kartu su vyru nurodė, kad Å¡uo, kuris tuo metu buvo jų automobilyje, gyvena pas juos jau metus laiko ir priklauso jiems, taip pat nurodė, kad Å¡uo yra ženklintas mikroschemomis („čipuotas“). PareigÅ«nams paaiÅ¡kinus, kad pagal „čipÄ â€œ bÅ«tų galima nustatyti, kada jis buvo įdėtas, buvo akivaizdžiai matyti, kad A. S. kartu su vyru susijaudino.

PapraÅ¡ius A. S., kad pastaroji iÅ¡leistų Å¡unį į laukÄ , kad pažiÅ«rėti, kaip jis elgsis, ir jai iÅ¡leidus Å¡unį ant pavadžio, Å¡is iÅ¡ karto pradėjo bėgti link Z. P. ir jos dukros, pradėjo jas laižyti, Å¡okti ant jų kelių, džiaugtis. Tuo metu A. S. su vyru dar labiau susijaudino ir pradėjo traukti Å¡unį link savęs, o Å¡uo vis bandė bėgti link Z. P. ir jos dukters. Atskyrus A. S. ir jos vyrÄ J. S., jie pradėjo keisti paaiÅ¡kinimus. J. S. nurodė, kad Å¡unį rado jo pažįstama draugė, kuri jam ir atnešė jį, po kiek laiko pradėjo aiÅ¡kinti, kad Å¡unį pasiėmė iÅ¡ prieglaudos.

Vyras akivaizdžiai melavo, jaudinosi. A. S., apklausiama atskirai, taip pat keitė savo paaiškinimus, pirma nurodė, kad šuo Nemenčinės rajone atbėgo pas vyro tėvus, vėliau aiškino, kad šunį pasiėmė iš prieglaudos. Paklausus A. S., kodėl melavo policijos pareigūnams ir keitė parodymus apie šuns įsigijimo aplinkybes, ji nurodė, kad šuns nenori atiduoti, nes minėtas šuo pamestas jau daug kartų. Aiškinantis aplinkybes A. S. atrodė nervinga, akivaizdžiai melavo bei bandė vyrui komentuoti šuns įsigijimo aplinkybes.

Kadangi A. S. su vyru J. S. pradėjo tartis ir aiÅ¡kintis tarpusavyje Å¡uniuko įsigijimo aplinkybes, nutarta juos atskirai pristatyti į 1 PK, nes asmenys pradėjo tartis ir aiÅ¡kinti vienas kitam versijÄ . Kol jie buvo pristatinėjami, iÅ¡ J. S. buvo paimtas mobilaus ryÅ¡io telefonas, nes A. S. siuntė jam žinutes kÄ sakyti policijos pareigÅ«nams, kelios žinutės buvo nufotografuotos (b.l. 15). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigÅ«nai L. S. ir V. V. minėtas tarnybiniam praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes palaikė, papildomai nurodė, kad Z.

P. rodė jiems Å¡uns nuotraukas, iÅ¡ Å¡uns elgesio buvo akivaizdu, kad Å¡uo atpažino Z. P. ir jos dukrÄ , ypač Å¡uo džiaugėsi pamatęs mergaitę, veržėsi link jos, tačiau buvo sulaikomas pavadėlio. PareigÅ«nams nekilo abejonių, kad Å¡uo yra Z. P. (jos dukros). 2018 m. rugpjūčio 17 d. Z. P. pareiÅ¡kime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22 val. jos dukra E. S. eidama namo pamatė jai priklausantį Å¡unį „Maltos biÅ¡onÄ â€œ, vardu Molė, vedamÄ vyro ir moters.

Å is Å¡uo dingo iÅ¡ jų kiemo, esančio Vilniuje, Pilaitės Sodų 8-oji g. 17, maždaug prieÅ¡ savaitę (2018 m. rugpjūčio 9 d.). Moteris su vyru atsisakė atiduoti Å¡unį, teigdami, kad jis priklauso jiems ir jie augina jį jau metus laiko. Kai ji atvyko, dukra pasakė, kad jų Å¡uniukas buvo uždarytas į automobilį, tačiau minėta pora atsisakė jį parodyti, todėl buvo iÅ¡kviesta policija. Nurodė, kad minėtÄ Å¡unį augina jau metus laiko, dukra prie jo labai prisiriÅ¡usi.

Dingus Å¡uniui interneto tinklapio www.facebook.lt grupėse skelbė skelbimus, Å¡uo buvo ieÅ¡komas Pilaitės mikrorajone. Atvažiavus policijai minėta pora parodė Å¡unį, Å¡is iÅ¡ karto pribėgo prie jų, tačiau vyras ir moteris atsisakė jį gražinti, net patvirtinus, kad tai jų Å¡uo Molė. Taip pat nurodė, kad jų Å¡uo ženklintas mikroschemomis nebuvo, tačiau turi Å¡uns nuotraukas, skiepų pasÄ . O asmenys, pas kuriuos buvo jų Å¡uo, teigė, kad Å¡unį čipavo prieÅ¡ savaitę laiko (b.l. 13). 2018 m. rugpjūčio 17 d.

A. S. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 20.00 val. vaikščiojo su Å¡uniu ir dukra prie prekybos centro „Maxima“ Vilniuje, Priegliaus g. 31 ir pamatė, kaip apsaugos darbuotojas iÅ¡ parduotuvės iÅ¡metė Å¡unį Maltos biÅ¡onÄ . Viena moteris pradėjo ginti Å¡unį, po 10-15 min. ji vėl sutiko tÄ pačiÄ moterį su Å¡uniu, kuri nurodė, kad matė kaip 2 merginos paliko Å¡unį, jis lakstė be pavadžio. Minėta moteris vardu Nijolė pasakė, kad negali priglausti Å¡uns, todėl ji (A.

S.) pasisiÅ«lė priglausti Å¡unį. Tada pradėjo ieÅ¡koti Å¡eimininkų ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad Å¡uo dažnai pabėgdavo. VienÄ kartÄ jÄ rado Viktorija, kuri vėliau minėjo, kad kokia tai moteris jai pasakė, kad tai jos Å¡uo, „atseit“ įrodė, nors jokių dokumentų nerodė. O po kelių dienų Viktorija sužinojo, kad ta moteris ne Å¡uns Å¡eimininkė, o Å¡unį vedžioja kokios tai merginos, nuo kurių Å¡uo pabėgo dar kartÄ . Po kelių dienų interneto tinklapio www.facebook.lt pasirodė skelbimas, kad yra ieÅ¡komas dingęs Å¡uo, ir pradėjus aiÅ¡kintis, sužinojo, Å¡uo dažnai pabėgdavo, Å¡eimininkai keitėsi, todėl nusprendė jį pasilikti sau, Å¡unį paženklino mikroschema.

Nurodė, kad nenori Å¡uns atiduoti neaiÅ¡kiems žmonėms, reikalui esant kreipsis į gyvÅ«nų teisių apsaugos tarnybÄ . 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 22.30 val. Pilaitėje prie jos ir jos vyro pribėgo 14-15 metų mergaitė, kuri teigė, kad Å¡uo yra jos. Vėliau atvažiavo mergaitės motina ir pradėjo reikalauti atiduoti Å¡unį, kaltino juos vagyste. Ji nežino, ar tai tikri Å¡uns Å¡eimininkai. Å uo pribėgo prie moters ir jos dukros, tačiau A. S. nebuvo įsitikinusi, kad tai jų Å¡uo, nes, pasak jos, „Maltos BiÅ¡onų“ veislės Å¡unys bėga prie visų (b.l. 16). 2018 m. rugpjūčio 18 d.

J. S. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. jiems su Å¡eima vakare vedžiojant Å¡uniukus, prie jų priėjo nepažįstama mergaitė, kuri sakė, kad tai ne jų Å¡uo. Å unį jiems atidavė kažkokia moteris, nes jis keletÄ dienų vaikščiojo vienas, ir jie sutiko jį paimti. Å uo buvo nečipuotas (b.l. 17). 2018 m. rugpjūčio 22 d. BuivydiÅ¡kių veterinarijos klinikos gydytoja V. L. patikslinime nurodė, kad bÅ«tent Å¡io Å¡uns nepamena, nes paskutinį kartÄ jį skiepijo 2017 m rugsėjo 9 d.

Identifikuoti Å¡uns negali, iÅ¡skirtinių požymių nepamena. Byloje taip pat pateiktas 2018 m. rugpjūčio 15 d. A. S. praÅ¡ymas dėl gyvÅ«no augintinio ženklinimo ir (ar registravimo), duomenų keitimo ar iÅ¡registravimo, iÅ¡ kurio matyti, kad privati vet. gydytoja V. K. 2018 m. rugpjūčio 15 d. paženklino Å¡unį (patelę) mikroschema, nurodytas gyvÅ«no vardas „Mija“, nurodyta gyvÅ«no veislė „miÅ¡rÅ«nas“ (b.l. 18,19). Tyrimo metu Z. P. pateikė savo turimas garbanotojo biÅ¡ono nuotraukas, skiepų pasÄ (b.l. 21-34). 2018 m. rugpjūčio 23 d. veterinarijos gydytoja L.

Š. patikslinime dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad dirba Pilaitės rajone, veterinarijos klinikoje, adresu M. M. g.

14. Mergaitė su Å¡uniu (garbanotuoju BiÅ¡onu) yra nuolatiniai jų klientai, Å¡unį puikiai prisimena, nes jų klinikos kirpėja jį apkirpdavo kitaip, nei tai yra bÅ«dinga tos veislės standartiÅ¡kam kirpimui, kitų iÅ¡skirtinių požymių atsiminti negali (b.l. 37). 2018 m. rugpjūčio 23 d. A. S. patikslinime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. parsivedusi Å¡unį namo parašė interneto tinklapio www.facebook.lt grupėje „Pilaitės bendruomenė“ skelbimÄ apie rastÄ Å¡unį, tačiau skelbimas laukė patvirtinimo ir nebuvo pavieÅ¡intas.

Iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. ji nežinojo, kad apie rastÄ Å¡unį privalo praneÅ¡ti policijai arba savivaldybei, dėl to labai gailisi ir pažada ateityje visada praneÅ¡ti apie benamius gyvÅ«nus. Å unį priglaudė 2018 m. rugpjūčio 9 d. o mikroschemomis jį paženklino 2018 m. rugpjūčio 15 d. Å unį čipuoti nusprendė, nes Å¡uo buvo benamis, paaiÅ¡kėjo, kad pastarÄ sias dvi savaites pabėga iÅ¡ skirtingų namų. Å uo vėmė ir jam buvo paleidę vidurius, dėl Å¡ios priežasties nenorėjo, kad Å¡uo vėl patektų į blogas rankas.

Å unį čipavo iÅ¡ geriausių paskatų, kad Å¡uo pagaliau turėtų namus. Kai Å¡unį ženklino (čipavo), jos niekas neklausė, iÅ¡ kur Å¡uo (b.l. 38). 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK veiklos skyriaus tyrėjos K. U. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad patikslinus su Z. P. dėl žalÄ patvirtinančių dokumentų, nurodė, kad Å¡uniukÄ pirko 2017 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡ nepažįstamų žmonių, kurie gyvena Kaune, todėl žalÄ patvirtinančių dokumentų pateikti negali.

Peržiūrėjus interneto tinklapiuose skelbimus apie parduodamus „M. B.“, šuniukų rinkos kaina yra apie 350 Eur (b.l. 39). 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK veiklos skyriaus vyr. tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. telefonu bendraujant su Z. P., ji papildomai patikslino, kad iki šuns dingimo 2018 m. rugpjūčio 9 d. savo kelionės su šeima metu šunį apie savaitės laikotarpiui buvo palikusi prižiūrėti savo seseriai V.

K.. Tuo laikotarpiu iki dingimo Å¡uo jau buvo pabėgęs ir jį rado prie parduotuvės „Maxima“ Vilniuje, Pilaitės pr. 31, sėdintį po automobiliu. 2018 m. rugpjūčio 9 d. Å¡uo galėjo taip pabėgti pro vaikų paliekamus atidarytus vartelius (b.l. 43). 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 185 straipsnį ir nutarta pradėti A. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, teisenÄ dėl CK 4.61 straipsnio „BepriežiÅ«riai ir priklydę naminiai gyvÅ«nai“ 1 dalyje numatytos tvarkos suradus bepriežiÅ«rį ar priklydusį Å¡unį pažeidimo (b.l. 5-7).

Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymÄ nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nors minėtas straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo protokolas A. S. suraÅ¡ytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK nutarimu ji taip pat nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimu ir vertintina, kad A.

S. nubausta pagal ANK 518 straipsnį. A. S. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. 22.18 val. buvo nustatyta, kad ji 2018 m. rugpjūčio 9 d. paėmė auginti Priegliaus g. 1, Vilniuje rastÄ Å¡unį, apie tai per tris dienas nuo Å¡uns radimo nepraneÅ¡usi policijai ar savivaldybės institucijai, tuo nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ ir Z. P. ginčijamÄ teisę į rastÄ Å¡unį.

ANK 518 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai iÅ¡dėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. A. S. kaltinama pažeidusi CK 4.61 straipsnio, reglamentuojančio bepriežiÅ«rius ir priklydusius naminius gyvÅ«nus, tvarkÄ . Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, sulaikęs bepriežiÅ«rį ar priklydusį naminį gyvÅ«nÄ , privalo tuojau praneÅ¡ti apie tai gyvÅ«no savininkui ir grÄ Å¾inti jam gyvÅ«nÄ arba, jei jam nežinomas gyvÅ«no savininkas ar jo adresas, per tris dienas praneÅ¡ti apie gyvÅ«no sulaikymÄ policijai ar savivaldybės institucijai.

Pagal teismų praktikÄ už savavaldžiavimÄ asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Taigi, savavaldžiavimas pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais – savavaliÅ¡ku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Nors tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta A. S. kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo nepripažįsta, tačiau neneigia fakto, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. priglaudė svetimÄ Å¡unį. PareiÅ¡kėja nelaiko savo veiksmų neteisėtais, tačiau tai jos atsakomybės neÅ¡alina, nes asmens kaltė negali bÅ«ti grindžiama vien subjektyviosios pusės elementu.

A. S. nurodo, kad tai ne ji rado priklydusį Å¡unį, nes ginčo Å¡unį prie parduotuvės surado ir jai atidavė N. S., todėl, jos nuomone, Å¡unį jį įgijo civilinio sandorio pagrindu ir jai negali atsirasti gyvÅ«no radėjo pareigos. Tačiau tiek iÅ¡ pačios A. S. 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, tiek paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. ji pati stebėjo situacijÄ , kai iÅ¡ parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas iÅ¡varė Å¡unį, kuriam N. S. uždėjo pavadėlį.

Tiek jos, tiek liudytojos N. S. parodymais nustatyta, kad jos kurį laikÄ laukė prie parduotuvės, kol kas nors ateis Å¡uns pasiimti, tačiau jo niekas nepasigedo. N. S. pasakius, kad ji negali pasiimti Å¡io Å¡uns namo, tai pasisiÅ«lė padaryti A. S.. N. S. veiksmai, t.y. kad ji kurį tai laikÄ prie parduotuvės buvo sulaikiusi rastÄ Å¡unį, kurį po to jį perdavė A. S., nesukėlė N. S. pareigos, numatytos CK 4.61 straipsnio 1 dalyje, nes ji atsisakė sulaikyti (saugoti) priklydusį Å¡unį. Tie patys N. S. veiksmai jai nesukÅ«rė nuosavybės teisių į rastÄ Å¡unį, todėl Å¡uo nebuvo perduotas A.

S. civilinio sandorio pagrindu, kaip tai nori įrodyti pareiÅ¡kėja. Taigi konstatuotina, jog bÅ«tent A. S. laikytina asmeniu, kuris sulaikė bepriežiÅ«rį ar priklydusį naminį gyvÅ«nÄ , ir jai tenka pareiga praneÅ¡ti apie tai gyvÅ«no savininkui ir grÄ Å¾inti jam gyvÅ«nÄ arba, jei jam nežinomas gyvÅ«no savininkas ar jo adresas, per tris dienas praneÅ¡ti apie gyvÅ«no sulaikymÄ policijai ar savivaldybės institucijai. Nagrinėjamu atveju A. S. pažeidė jai tenkančiÄ CK 4.61 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareigÄ .

Teismas pažymi, jog ginčo Å¡uns priklausomumas nagrinėjamu atveju esmės neturi, nes Å¡ioje byloje nėra nustatinėjamas Å¡is klausimas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji tik laikinai paėmė priklydusį Å¡unį, norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti jo savininkus, paduoti skelbimus apie rastÄ Å¡unį, tačiau vėliau bendraudama su N. S. ir sužinojusi, kad Å¡uo jau ne kartÄ buvo pasimetęs, nutarė jį priglausti pas save. Z. P. patvirtino, kad Å¡uo Molė antrÄ kartÄ dingo apie rugpjūčio 8 d., kai jos Å¡eima buvo iÅ¡vykusi.

Vis tik nevienkartinis Å¡uns pasiklydimas nesuteikia pareiÅ¡kėjai teisės savavaliÅ¡kai nuspręsti, kam ir kokiomis sÄ lygomis atiduoti priklydusį Å¡unį. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos parodymų, iÅ¡ pradžių ji teismui nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. ji neatidavė Å¡uns todėl, kad susinervino Z. P. dukters apÅ¡aukta vagimi, po to aiÅ¡kino, kad Z. P. nepateikė jokių Å¡uns nuotraukų ar dokumentų, o nurodė visai kito asmens (V. K.) įkeltÄ Ä¯ Facebook Å¡uns nuotraukÄ ; taip pat aiÅ¡kino policijos pareigÅ«nams Å¡uns neperdavusi todėl, kad jais nepasitiki.

Å iaip policijos pareigÅ«nais ji pasitiki, bet nepasitiki tais, kurie buvo atvažiavę pagal iÅ¡kvietimÄ . Tačiau pažymėtina, net ir bylos nagrinėjimo metu, kai yra Å¡uns nuotraukos ir dokumentai (skiepų pasas), žinant, kad į Å¡unį reiÅ¡kiamos kitų asmenų pretenzijos, – Å¡uo negrÄ Å¾intas ar neperduotas gyvÅ«nų globos įstaigai, nors pareiÅ¡kėja pripažino, kad pareigÅ«nų reikalavimu paleidus Å¡unį iÅ¡ automobilio, Å¡uo bėgo link Z. P. ir jos dukros, džiaugėsi jas pamatęs. Tai patvirtino ir policijos pareigÅ«nai.

Taip pat pareiÅ¡kėja pripažino, kad nelaiko savęs Å¡uns savininke; negalėjo pagrįsti, kas, iÅ¡skyrus savo subjektyvų įsitikinimÄ , suteikė pareiÅ¡kėjai teisę kelti sÄ lygas kitiems asmenims (policijai, tikriems ar tariamiems savininkams ir pan.). Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja, net ir pripažindama faktines aplinkybes, nurodytas N. S. apie Å¡uns radimÄ bei perdavimÄ pareiÅ¡kėjai, policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo duomenis apie asmenų konfliktÄ bei Å¡uns džiaugsmÄ pamačius Z.

P. su dukra, pripažindama ir tai, kad tarėsi su savo sutuoktiniu, kÄ pasakoti policijos pareigÅ«nams, ciniÅ¡kai naudojasi susidariusia situacija, kad Z. P. nebuvo Å¡uns įregistravusi ir ženklinusi mikroschema, neperduoda Å¡uns jokioms valstybės ar savivaldybės institucijoms, Å¡unį sulaikė ir prisijaukino. Nurodo, kad tai ji Å¡unį paženklino ir dabar tik civilinio proceso tvarka įmanoma nuginčyti nuosavybę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, apeliavimas į civilinio kodekso nuostatas, neva tai civilinis ginčas dėl nuosavybės, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėja, kaip minėta, neįgijo Å¡uns teisėto sandorio pagrindu, todėl nėra Å¡uns savininkė.

Be to matydama, kad yra Å¡eima, kuri laiko Å¡unį savo Å¡eimos nariu, suvokdama nesanti teisėta Å¡uns savininkė ir žinodama apie reiÅ¡kiamas į Å¡unį pretenzijas, ne tik nesiėmė jokių priemonių geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , bet ir sÄ moningai, t. y. tyčia, sudaro tam kliÅ«tis, prisidengdama neva Å¡uns interesais bei naudodamasi tuo, kad tiek Z. P., tiek policijos pareigÅ«nai bÅ«tent teisėtomis priemonėmis, nenaudodami prievartos – neatiminėdami Å¡uns jėga, norėjo iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ .

Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad A. S. iÅ¡ pradžių policijos pareigÅ«nams teigė, kad Å¡unį turi apie metus laiko, pareigÅ«nui pasakius, kad pagal ženklinimÄ galima bus nustatyti ženklinimo datÄ , – parodymus pakeitė, tarėsi su sutuoktiniu, kokius parodymus duoti, reikalavo parodyti Å¡uns nuotraukas ir dokumentus, pati nusprendė, kad kito asmens (V. K.) įkelta į vieÅ¡Ä jÄ erdvę nuotrauka yra netinkamas įrodymas, ir t.t., kol galiausiai ėmė argumentuoti tuo, kad Å¡uo anksčiau nebuvo ženklintas ir registruotas, todėl, suprask, niekas ir neįrodys, kieno Å¡is Å¡uo buvo.

Paminėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog neva Z. P. net neturėjo Å¡uns nuotraukų, kad socialiniuose tinkluose ar kitur nebuvo paskelbta apie dingusį Å¡unį, yra grindžiami tik jos subjektyvia nuomone ir nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Nors Å¡i aplinkybė nėra esminė sprendžiant pareiÅ¡kėjos atsakomybės klausimÄ , kaip, beje, net Å¡uns nuotraukų neturėjimas ar savalaikis nepaskelbimas apie dingusį Å¡unį nesuteiktų teisinio pagrindo Å¡uns radėjui jį pasisavinti nepraneÅ¡us apie radimÄ , vis tik tai darsyk parodo pareiÅ¡kėjos niekuo nepagrįstas ambicijas reikalauti iÅ¡ kitų asmenų įrodymų, nors 2018 m. rugpjūčio 17 d., kuomet buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, akivaizdu, kad bet kuris asmuo bÅ«tų supratęs, kas yra tikrasis Å¡uns Å¡eimininkas, be nuotraukų, pasų, registracijos dokumentų ir pan.

Aptarti pareiÅ¡kėjos veiksmai tik sustiprina įsitikinimÄ , kad ji nuo pat pradžių net neketino niekam praneÅ¡inėti apie rastÄ Å¡unį, turėdama tikslÄ jį pasilikti sau. Nors skunde nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra jokio savavaldžiavimo, kad jokių trečiųjų asmenų teisių ji nepažeidė, jokių ginčijamų teisių nevykdė, tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad A. S. 2018 m. rugpjūčio 15 d. ženklino priklydusį Å¡unį (neinformavusi veterinarijos klinikos, kad tai ne jos Å¡uo), ir Å¡ie jos veiksmai laikytini savavaldžiavimu, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Todėl nagrinėjamu atveju teisingai buvo įvertinti pareiÅ¡kėjos veiksmai pagal ANK 518 straipsnį, kad ji, 2018 m. rugpjūčio 9 d., paėmusi auginti Priegliaus g. 1, Vilniuje rastÄ Å¡unį, apie tai per tris dienas nepraneÅ¡usi policijai ar savivaldybei, tuo pažeisdama CK 4.61 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimtas nutarimas yra pažeidžiant procesines teisės normas, kad nebuvo jai suteikta teisė teikti paaiÅ¡kinimus, nors nutarime nurodyta, kad byla iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka.

Dėl minėto skundo argumentų Institucija pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ , teismo posėdyje institucijos atstovas patvirtino, kad byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, nes iki bylos nagrinėjimo nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atstovas patvirtino, kad pareiÅ¡kėja su atstovu buvo atvykusi nurodytÄ datÄ Ä¯ komisariatÄ , tačiau, kadangi jie neiÅ¡sakė praÅ¡ymo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareigÅ«nas iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka.

PareiÅ¡kėjos atstovo teigimu, pareigÅ«nas, matydamas, kad jie atvyko, turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas turėjo pasiklausti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, atstovo, kokiu tikslu jie atvyko į bylos nagrinėjimo vietÄ , iÅ¡klausyti paaiÅ¡kinimų prieÅ¡ priimdamas nutarimÄ . Kita vertus, pati pareiÅ¡kėja, jos atstovas taip pat galėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kad pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylÄ .

Dar daugiau, kaip nurodoma skunde, bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas leido pasisakyti, o pareiÅ¡kėjos atstovas iÅ¡sakė savo argumentus. Taigi, pareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti iÅ¡klausyta nebuvo iÅ¡ esmės pažeista. Teismas neturi pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ nuobaudÄ skyrusiai institucijai nagrinėti, nes, kaip minėta, teisė pasisakyti pareiÅ¡kėjai buvo suteikta, be to, teismo posėdžio metu teismui nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas nebÅ«tų pats galėjęs apklausti kokius nors asmenis ar iÅ¡reikalauti kokius nors įrodymus.

ANK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyti sprendimai, kuriuos teismas priima iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. Tarp jų nustatytas vienintelis atvejis, kuomet teismas gali grÄ Å¾inti bylÄ institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, o bÅ«tent – kai yra esminių įrodymų trÅ«kumų, kurių negalima nustatyti teisme (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų trÅ«kumų nenustatyta, administracinio nusižengimo faktas abejonių nekelia, pačiai pareiÅ¡kėjai aiÅ¡ku, dėl ko jai suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimu paskirta nuobauda, todėl medžiagos grÄ Å¾inimu Institucijai tik bÅ«tų užvilkintas bylos nagrinėjimas.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad A. S. veika kvalifikuota teisingai ir ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymÄ . Administracinio nusižengimo protokolÄ surašė ir administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, skirta pagal įstatymus.

PareiÅ¡kėjai A. S. paskirta netgi mažesnė nei vidurkis bauda – 35 eurai, nors nebuvo nustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad A. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimÄ Nr. 18-ANR_N-1250-2018 palikti nepakeistÄ .

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Mateikienė