2019-11-20 Nr. AB-21869-3-62-3-02523-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2072-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02523-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvos grupės į paprastąją (toliau – ir ginčijamas nutarimas), ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Ginčijamu atsakovo nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvos grupės į paprastąją už tai, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris ginčijamu sprendimu nutarė, kad paskirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

2.2. Pareiškėjas bausmės atlikimo pažeidimo nepadarė. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas 2017 m. spalio 3 d. jam skyrė benzodiazepino grupei priklausančius vaistus septynioms dienoms, kuriuos jis pradėjo vartoti nuo 2017 m. spalio 4 d. Šie vaistai po vartojimo šlapime išlieka 2–7 paras, todėl Alytaus PN įstaigoje 2017 m. spalio 12 d. atlikto šlapimo testų rezultatai tai ir parodė. Iš vakaro išgerta kameros draugų duota neaiškios kilmės tabletė nuo skausmo jokios įtakos testo rezultatams neturėjo. Pareiškėjas piktybiškai ir sistemingai Alytaus PN vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, todėl prašo ginčijamą nutarimą ir sprendimą panaikinti.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. apie 16 val. 25 min. buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir nustatyta, kad atliktas narkotestas teigiamas benzodiazepinams. Kadangi pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto, draudžiančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones, jam pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda – perkėlimas iš lengvos grupės į paprastąją. Kalėjimų departamentas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ patvirtinto Alytaus PN 2017 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ teisėtumą ir pagrįstumą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Alytaus PN 2017 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 12 d. apie 16 val. 25 min. pareiškėjas buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. 2017 m. spalio 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 1149 nustatyta, kad pareiškėjo testas teigiamas (benzodiazepinai). Alytaus PN direktorius 2017 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė drausminę nuobaudą – perkėlimą iš lengvos grupės į paprastąją už tai, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kalėjimų departamento direktoriui 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti pareiškėjui paskirtąją nuobaudą.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su 2017 m. spalio 12 d. laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 1149 nurodytais rezultatais sutiko ir nekelia ginčo dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (toliau – ir Aprašas), nustatytų procedūrų ar nuobaudos skyrimo reikalavimų pažeidimo, tačiau teigia, jog teigiamus testo dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rezultatus tiesiogiai įtakojo atsakovo Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir SPT) gydytojo jam asmeniškai skirti benzodiazepino grupei priklausantys vaistai, kuriuos jis vartojo septynias dienas nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 11 d. ir kurių pėdsakai aptinkami organizme praėjus 2–7 dienoms.

7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad aplinkybę, jog SPT gydytojas V. M. nuo 2017 m. spalio 3 d. paskyrė pareiškėjui benzodiazepino grupei priklausantį medikamentą – „Lorafen“ po 2,5 mg, vartojant vakare septynias dienas, patvirtina medicininiai dokumentai, t. y. išrašas iš sveikatos priežiūros kortelės, ir 2017 m. spalio 20 d. Medicinos pažymėjimas. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2017 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. 2S-6964 nurodyta, jog „remiantis benzodiazepino grupės vaistų farmakokinetinėmis savybėmis šlapime jie randami praėjus 1–2 dienoms po vienkartinio preparato panaudojimo. Kartais gali būti randami praėjus 3–7 dienoms po vienkartinio pavartojimo. Tai priklauso nuo organizmo savybių (organizmo konstitucijos, kūno svorio, inkstų, kepenų funkcijų ir kt.) ir suvartotos vaisto dozės bei vartojimo trukmės“. Teismas vertino, kad Kalėjimų departamentas iš esmės sutinka su pareiškėjo skundo teiginiu apie jo vartoto vaisto išlikimą organizme 2–7 dienas, tuo tarpu skiriant pareiškėjui nuobaudą šios aplinkybės nebuvo vertintos. Pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad testavimo metu jo organizme rastos medžiagos buvo gydytojo išrašytų vaistų pasekmė, atsakovas netyrė, ar pareiškėjo paaiškinime nurodytas iš vakaro vartotas medikamentas buvo psichotropinis ir ar galėjo turėti įtakos testo rezultatams, nenustatinėjo, šiuo aspektu turėjusių kilti pagrįstų abejonių nepašalino. Tokio vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl ginčijamu nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas.

8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčijamame nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teismas pripažino, kad pagal ginčijamame nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo versiją bei patvirtinančių, kad pareiškėjas savavališkai vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir tokiu būdu pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytą draudimą bei padarė nusižengimą, nėra. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nuobaudos skyrimas pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl ginčijamus nutarimą ir sprendimą panaikino.

III. 9. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Alytaus PN apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas sprendimą priėmė klaidingai vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus ir remdamasis abstrakčiais pareiškėjo teiginiais. Pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, todėl jam paskirta nuobauda atitinka BVK 142 straipsnio nuostatas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:

11.1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas 2017 m. spalio 3 d. pareiškėjui skyrė benzodiazepino grupei priklausantį medikamentą Lorafen po 2,5 mg vakare (7 dienas), t. y. iki 2017 m. spalio 10 d. Pareiškėjas savo 2017 m. spalio 12 d. pasiaiškinime Nr. 7.20/4-13087 nurodė: „š. m. spalio 12 dieną, buvo atliktas šlapimo testas. Testas parodė bendozepiną. Su testu sutinku, kadangi vakar vakare labai skaudėjo kojas ir negalėjau ilgai užmigti. Kameros, t. y. miegamojo draugai, pasiūlė atpalaiduojančią nuo skausmo ir miegui 1 vnt. tabletę, aš ją išgėriau. Bet ir puikiai užmigau“. Pareiškėjui benzodiazepino preparatai buvo paskirti vartoti iki 2017 m. spalio 10 d., o narkologinis testas atliktas 2017 m. spalio 12 d., t. y., praėjus dviem dienoms po gydytojo paskirtų vaistų naudojimo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. vartojo neaiškios kilmės ne gydytojo paskirtus preparatus, kai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, sąrašo 9 punktą nuteistiesiems draudžiama turėti narkotines, psichotropines ir toksines medžiagas, jų pirmtakus, stipriai veikiančius medikamentus, taip pat medicininės paskirties daiktus be gydytojo leidimo. Pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. leidimo turėti ir vartoti medikamentus neturėjo.

12. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime nurodo, kad Alytaus PN nesugebėjo paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su vaistų vartojimu. Vaistai, kuriuos pareiškėjas vartojo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 11 d., buvo skirti gydančio gydytojo A. M. ir šie vaistai palieka organizme liekamąjį pėdsaką praėjus 2–7 paroms. Skirti vaistai priklauso benzodiazepino grupei, ką ir parodė narkologinio testo rezultatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, spręsdamas, kad nuobaudos skyrimas pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl ginčijamus nutarimą ir sprendimą panaikino. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl aplinkybių ir įrodymų vertinimo, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto pataisos namų tvarkos pažeidimo padarymu, t. y. aplinkybe, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tokiais veiksmais pažeisdamas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

17. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnį nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis), vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-2055-143/2015).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. 16.25 val. buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. 2017 m. spalio 12 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 1149 nustatyta, kad pareiškėjo šlapimo testas teigiamas (nustatyti benzodiazepinai). Akte taip pat įvertinta pareiškėjo būsena, nuotaika: „eina svyruodamas, ištiestų rankų pirštai virpa, vangus, mieguistas“ (b. l. 62–63). Aktas patvirtina, kad pareiškėjas su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais sutiko, šios aplinkybės (benzodiazepino aptikimo organizme) neginčijo ir nagrinėjamoje byloje reikšdamas reikalavimus dėl aktų panaikinimo. Pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. paaiškinime nurodė, kad „š. m. spalio 12 dieną buvo atliktas šlapimo testas. Testas parodė bendozepiną. Su testu sutinku, kadangi vakar vakare labai skaudėjo kojas ir negalėjau ilgai užmigti. Kameros, t. y. miegamojo draugai, pasiūlė atpalaiduojančią nuo skausmo ir miegui 1 vnt. tabletę, aš ją išgėriau. Bet ir puikiai užmigau“ (b. l. 49). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad SPT gydytojas V. M. nuo 2017 m. spalio 3 d. skyrė pareiškėjui benzodiazepino grupei priklausantį medikamentą – „Lorafen“ po 2,5 mg, vartojant vakare septynias dienas (b. l. 8–9). Pareiškėjas teigia, kad vaistą baigė vartoti spalio 10 d. Alytaus PN 2017 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvos grupės į paprastąją, nustačius, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas (narkotestas teigiamas benzodiazepinams) ir pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą (b. l. 5). Kalėjimų departamentas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą (b. l. 6–7).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamame nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas neatitinka konkrečių faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teismas pagrįstai pripažino, kad pagal ginčijamame nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo teiginius apie išlikusį benzodiazepiną šlapime po gydytojo paskirtų vaistų „Lorafen“ vartojimo bei patvirtinančių, kad pareiškėjas savavališkai vartojo (kito bausmę atliekančio asmens) duotas psichiką veikiančias medžiagas ir tokiu būdu pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytą draudimą bei padarė nusižengimą, nėra.

20. Taigi, byloje nėra paneigta abejonė, jog 2017 m. spalio 12 d. pareiškėjo šlapime rasti benzodiazepinai galėjo būti dėl 2017 m. spalio 3–10 d. vartoto medikamento „Lorafen“ pagal gydytojo paskyrimą. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. nutarime nėra tinkamai suformuluoto kaltinimo, kad pareiškėjas savavališkai, be gydytojo paskyrimo, vartojo kito nuteistojo duotas psichiką veikiančias medžiagas.

21. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Pirmosios instancijos teismas įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

22. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė