P-552-172-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P552-172/2012

Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-29-386-2009 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei ir Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A. Š., A. Š., R. Š. ir N. A. dėl įsakymų ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Energetikas“) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 4-6038-(1.3); 2) Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimus Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850; 3) Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo Kuršių t. 5“.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami sprendimai prieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos 5-ojo šaukimo 7-ojo posėdžio 2003 m. birželio mėn. 13 d. sprendimo Nr. 75 antrajam punktui, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal pateiktą kartografinę medžiagą, ir iš kurios matyti, kad skundžiamu Palangos miesto savivaldybės Įsakymu suformuotas žemės sklypas nepatenka į šiuo Tarybos sprendimu priskirtos laisvos (neužstatytos) žemės teritoriją. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius iš esmės viršijo savivaldybės direktoriui priskirtus įgalinimus, kadangi savivaldybės Tarybai priskirtus klausimus išsprendė vienasmeniškai. Pažymėjo, kad savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu nepagrįstai ir neteisėtai įvardino, kad žemės sklypas Kuršių takas 5 yra M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis. Įsakymo Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo Kuršių t. 5“ pirmas punktas dalyje dėl pasisakymo „M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis“ iš esmės prieštarauja įsiteisėjusiam Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-326/2004 m. Ginčijamas Palangos miesto savivaldybės Įsakymas buvo priimtas nederinant žemės sklypo formavimo su formuojamo žemės sklypo gretimybių naudotoju –UAB „Energetikas“.

Pareiškėjas nurodė, jog savo veiklai vykdyti ir vystyti naudoja 1997 metais jam priskirtą 148433 kv. m. teritoriją bei moka už ją nuomos mokestį. 2005 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu pareiškėjui buvo išnuomotas 9,0917 ha žemės sklypas ir 2007 m. birželio 5 d. mašinų stovėjimo aikštelės funkcionavimui išnuomotas 0,5 ha valstybinės žemės sklypas. Žemės nuomos sutartis dėl likusio 5,2516 ha (14,8433-9,0917-0,5=5,2516) žemės sklypo dalies nebuvo sudaryta, nors valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai iki šiol de facto tęsiasi. Pareiškėjas turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono būdu (Civilinio kodekso 6.551 str. 2 d.), o taip pat turi pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą (Civilinio kodekso 6.566 str.). Vyriausybės 1999 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 28.1 punktas nustato, jog išnuomojami yra naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo išnuomoti ginčijamą žemės sklypą pareiškėjui, o ne atkurti nuosavybės teises į ginčijamą teritoriją.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 20 d. sprendimu konstatavo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymo pagrindu pareiškėjui buvo išnuomotas 9,0917 ha žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių. Žemės sklype, į kurį pretenduoja pareiškėjas, 2006 m. birželio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1)-A1-539 „Dėl žemės sklypo Kuršių takas 5“ buvo patikslinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventojoje, nustatant, kad žemės sklypas Kuršių takas 5 yra laisva (neužstatyta) žemė, patvirtinti šio žemės sklypo planas, dydis, ribos bei apribojimai. Palangos miesto taryba 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtino Šventosios gyvenvietės detalųjį planą. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotose teritorijose nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Todėl 1996 m. liepos 25 d. Palangos miesto valdybos sprendimas Nr. 228 ir 1997 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto valdybos sprendimas Nr. 278, kuriais nustatyta, jog Lietuvos valstybinės energetikos sistemos filialo sveikatingumo centrui „Energetika“ buvo patvirtintas 15,0303 ha žemės sklypas - negalioja. Įsiteisėjus 2007 m. liepos 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui (administracinė byla Nr. I-963-513/2007), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-865 patvirtino žemės sklypo Kuršių takas 5, Palangoje, planą dydį, ribas bei apribojimus ir visą medžiagą perdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) buvo priimti 2007 m. spalio 18 d. sprendimai Nr. 1847, Nr. 1849, Nr. 1850, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,4207 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį Kuršių takas 5, Palangoje.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė nurodė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl smėlio dėžių su metalinėmis ir medinėmis sūpuoklėmis neįrodo, kad žemės sklypas yra užstatytas. Todėl Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-865 pagrįstai buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad žemės sklypas Kuršių takas 5, Palangoje (M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis), yra laisva (neužstatyta) žemė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 25 d. nutartimi (byloje Nr. A2-177-04) apie Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę suderinimo nurodė, kad tokia informacija vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti. Tačiau tai nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima apskrities žemėtvarkos skyriui teikti išvadą dėl prašyme nurodomo žemės sklypo priklausymo valstybės išperkamai žemei. Tokia pagalbinė medžiaga, naudotina savivaldybės reikmėms, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali pažeisti asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, teisių bei teisėtų interesų. Mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius savo įgaliojimų neviršijo.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š., A. A. Š., R. Š. ir N. A. atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad Palangos miesto taryba 2000 m. kovo 21 d. 3-ojo šaukimo 48-ojo posėdžio sprendimu Nr. 38 patvirtino Šventosios gyvenvietės detalųjį planą. Šiuo teritorijų planavimo dokumentu buvo nustatytos ir ginčijamo bei šalia esančių sklypų ribos. Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalį, nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotose teritorijose nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-963-513/2007 buvo nustatyta, kad patvirtintame žemės sklypo plane, kuris parengtas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695, nėra pažymėta, kad šiame sklype būtų pareiškėjui priklausančių statinių ar infrastruktūros objektų, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas apie tai, kad šis žemės sklypas yra užstatytas jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl smėlio dėžių su metalinėmis ir medinėmis sūpuoklėmis neįrodo, kad žemės sklypas yra užstatytas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad skundžiamas aktas pažeidžia jo teises.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 4-6038-(1.3), Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimus Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo Kuršių takas 5“.

Teismas pažymėjo, kad šalys pripažįsta, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 5-ojo šaukimo 7-ojo posėdžio 2003 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 75 antruoju punktu buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventosios gyvenvietėje pagal pateiktą kartografinę medžiagą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius savo vienasmeniu sprendimu priėmė Įsakymą, prieštaraujantį Palangos miesto savivaldybės Tarybos 5-ojo šaukimo 7-ojo posėdžio 2003 m. birželio mėn. l3 d. sprendimui Nr. 75. Šis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas prieštarauja Palangos miesto savivaldybės Tarybos sprendimui, t. y. aukštesnės galios teisės aktui, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo naudojamame žemės sklype yra nutiesti inžineriniai tinklai, o taip pat yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių įrenginių, šie įrenginiai yra neatsiejama viso UAB „Energetikas“ sveikatingumo ir reabilitacijos komplekso dalis, jie nuolat naudojami vykdant pareiškėjo veiklą, bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. ir 2.1.1. punktų nuostatomis, padarė išvadą, kad pareiškėjo naudojamas žemės sklypas negali būti priskiriamas prie naujų žemės sklypų, negali būti traktuojamas kaip laisvas arba neužstatytas.

Teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo Kuršių t. 5“ nepagrįstai konstatuota, kad šis sklypas yra M. Š. įpėdinių turto žemės sklypo Nr. 110 dalis, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija pagal kompetenciją neturi teisės spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimų, teismas padarė išvadą, kad administracijos direktorius šiuo atveju viršijo savo įgalinimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 12 d. rašte Nr. T-938-Š nurodytą informaciją, darytina išvada, kad Šventosios kaimas 1940 m. birželio 3 d. žemės faktinio valdymo plotų pareiškimo protokolo surašymo metu buvo rėžinis. Tokiu atveju nėra įmanoma nustatyti, kurioje vietoje buvo M. Š. įpėdinių ar įpėdinio valdoma žemė. Teismas pažymėjo, kad iki šiol nėra nustatyta net grąžintino sklypo tiksli vieta natūroje, apsiribota Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojo brėžiniu.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimu konstatuota, jog nėra aišku, ar pareiškėjai, vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, apskritai gali pretenduoti į M. Š. nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius įrodymus 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas yra neaiškus. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po M. Š. mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jo žmona A. Š., dukra A. Š., dukra M. Š., sūnus M. Š., sūnus A. Š., sūnus J. Š., sūnus J. Š., sūnus T. Š., nėra įrodymas, kad šie asmenys žemės nacionalizacijos metu buvo tapę M. Š. turėtos žemės savininkais. Išanalizavęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. kovo 8 d. pažymoje nurodytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jog po M. Š. mirties jo valdytą žemę valdė sūnus Jonas (trečiųjų suinteresuotų asmenų dėdė). Teismas pabrėžė, kad pateikiami duomenys byloja tik apie M. Š. įpėdinio (-ių) 1940 m. birželio 3 d. faktiškai valdytą žemę, o ne apie nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad faktinis žemės sklypo valdymas negali būti prilyginamas nuosavybės teisėms į žemės sklypą.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų tėvui A. Š. (M. Š. sūnui) neatsirado nuosavybės teisė į minimą žemę, todėl pareiškėjams neteisėtai ir nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į M. Š. (mirusio 1936 m.) valdytą žemę. Teismas konstatavo, kad įvykdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra iš esmės neteisėtas, atliktas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 4-6038-(1.3) ir Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimai Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 yra neteisėti ir naikintini.

III. Nesutikdami su priimtu pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu, atsakovai Palangos miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) bei tretieji suinteresuoti asmenys R. Š., N. A. ir A. Š. apeliaciniu skundu jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. priėmė nutartį, kuria atsakovų Palangos miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š., A. Š., N. A., nepilnamečio trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. įstatyminės atstovės A. B. apeliacinius skundus atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pagal 1976 metų Žemės naudojimo teisės aktą poilsio stovyklai „Energetikas“ buvo skirtas 18 ha žemės sklypas. Vėliau šis plotas keitėsi ir 2005 m. gegužės 10 d. buvo išnuomotas 9,0917 ha žemės sklypas, 2007 m. birželio 5 d. papildomai buvo išnuomotas 0,5 ha valstybinės žemės sklypas. Pareiškėjas siekia išnuomoti ginčo žemės sklypą ir dėl žemės sklypo nuomojamo dydžio Klaipėdos apygardos teismui šiuo metu yra pateikęs ieškinį. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija galiojanti nuo 2004 m. lapkričio 18 d.) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 punktu turi teisę į žemės sklypą, reikalingą statiniams ir įrengimams eksploatuoti. Taip pat turi teisę į tokį sklypą, kuris užtikrintų statinių eksploatavimą pagal jų paskirtį bei veiklos funkcionavimo poreikį tame tarpe pagal veiklos pobūdį (Įstatų 2.3 punktas) sporto aikštynams, poilsiui bei rekreacijai būtinas teritorijas. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę ginčyti aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, siekdamas apginti galimą savo teisę į ginčo žemės sklypą, į kurį tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybes teisės.

Teismas pažymėjo, kad Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintame Šventosios gyvenvietės detaliajame plane ginčo žemės sklypas buvo pažymėtas kaip valstybės išperkamas. Todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo Kuršių t.5“ negalėjo pripažinti, kad šis sklypas yra laisvas, kadangi toks įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktui, kuriuo nustatyta, kad kartografinėje medžiagoje pateikiama informacija tik apie laisvus žemės sklypus, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus šioje dalyje ir pagrįstai pripažino, kad įsakymas prieštarauja ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimui Nr. 75, todėl turėjo pagrindą konstatuoti, kad ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo Kuršių t.5“ yra neteisėtas, todėl naikintinas. Atkreipė dėmesį, kad formuojant sklypą privalu buvo įvertinti ir tą aplinkybę, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. balandžio 12 d. pažymėjime Nr. T-938-Š, kuriuo grindžiama ginčo sklypo buvimo vieta, sklypas Nr. 110 yra įvardintas kaip rėžinis. Tuo tarpu, jei sklypas buvo rėžinis, tai pagal Atkūrimo tvarkos 106 punktą žemės sklypas negalėjo būti kartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema.

Teismas nurodė, kad A. Š. 2001 m. gegužės 22 d. prašyme grąžinti žemę, nurodoma, kad jis prašo grąžinti M. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią Šventojoje. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) ir sprendimais Nr. 1847, 1848, 1849, 1850 nuosavybės teisės buvo atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Sprendimuose taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos į M. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, perduodant natūra laisvą žemės sklypą, esantį Palangos m. Kuršių t. 5. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-326/2004) nurodoma, kad M. Š. mirė 1936 metais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2001 m. gegužės 2 d. pažymėjime Nr. Š-90 nurodoma, kad M. Š. mirties akto įrašo, sudaryto 1937 metais Būtingės Evangelikų liuteronų bažnyčioje, nėra. Tokiu būdu nėra žinoma, kada M. Š. mirė ir kas valdė žemės sklypą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos.

Byloje nėra duomenų, kad remiantis Atkūrimo tvarkos 9 punktu ir Tvarkos 13 punktais, žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas buvo nustatytas, o esamų dokumentų nepakanka pripažinti, kad M. Š. valdė žemės sklypą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pagal Atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. 2012 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-29-386-2009 (IV t., b. l. 1-146).

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad procesas turėtų būti atnaujintas, nes nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą, t. y. į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą, bylos nagrinėjimo metu nesilaikė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų, buvo tendencingi ir šališki, priimdami bendrovės pateiktus faktinės tiesos neatitinkančius argumentus ir atmesdami atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens teiginius ir pateikiamus objektyvius duomenis. Teismai neatsižvelgė į ankstesnio proceso metu nustatytas objektyvias faktines aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas ir įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimas, kuris buvo nenaudingas UAB „Energetikas“, tuo pažeisdami Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, minėti teismai, konstatuodami, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymą Nr. A1-865 pažeidė aukštesnės galios teisės aktą, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 75, kurio 2-uoju punktu buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventosios gyvenvietėje pagal pateiktą kartografinę medžiagą, neatsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies l punktą, numatantį, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Mano, jog administracijos direktorius, priimdamas įsakymą viršijo savo kompetenciją. Teismai neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu klausimu jau yra suformuota teismų praktika, būtent, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-176-04, pripažino, jog savivaldybės Tarybos sprendimu suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos mieste, vertinama geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti. Tačiau tai nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima apskrities žemėtvarkos skyriui teikti išvadą dėl prašyme nurodomo žemės sklypo valstybės išperkamai žemei ir tokia pagalbinė medžiaga, naudotina savivaldybės reikmėms, nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Teismai nepagrįstai pripažino, jog neįmanoma nustatyti, kurioje vietoje buvo M. Š. įpėdinių valdoma žemė. Spręsdamas klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyrius disponavo visuma archyvinių dokumentų, kurių visiškai pakako teigiamam sprendimui priimti. Tačiau teismai, būdami šališki, į šias faktines aplinkybes neatsižvelgė ir padarė nepagrįstą išvadą, jog neaišku kas iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdė M. Š. priklausiusį žemės sklypą. Teismai neatsižvelgė į tai, jog jau anksčiau minėtu Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po M. Š. mirties, jo įstatyminiu įpėdiniu, be kitų asmenų, buvo ir jo tėvas A. Š. Atkreipia dėmesį į tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-M-924-1396 patvirtino, jog nėra jokių kliūčių tam, kad A. Š. būtų atkurtos nuosavybės teisės j žemės sklypą. Todėl mano, kad jam nuosavybės teisių atkūrimui kelią užkirto komercine veikla užsiimanti bendrovė, kuri visais neteisėtais būdais siekia lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti iš valstybės jam grąžintiną vertingą žemės sklypą, esantį patrauklioje pajūrio zonoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) XXIII skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis) ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011), jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. prašyme atnaujinti procesą nenurodo konkrečių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, kuriais remdamasis jis prašo atnaujinti procesą. Tačiau iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad iš esmės jis mano, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, t. y. teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši teisės norma yra procesinės, o ne materialinės teisės norma. Tuo tarpu ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl procesinės teisės normos pažeidimo, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir tokio pobūdžio trečiojo suinteresuoto asmens argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo prašymą taip pat grindžia tuo, kad, jo manymu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas prieštarauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. priimtam sprendimui, tuo pažeidžiant ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teigia, kad teismai neatsižvelgė į nagrinėjamu klausimu jau suformuotą teismų praktiką, konkrečiai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-176-04, kurioje pripažinta, kad savivaldybės Tarybos sprendimu suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos mieste nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima apskrities žemėtvarkos skyriui teikti išvadą dėl prašyme nurodomo žemės sklypo valstybės išperkamai žemei, kadangi ji nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo turinį, sprendžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė ginčijamu klausimu administracinių teismų suformuotos vieningos praktikos, kuriai galimai prieštarautų teismų sprendimai šioje administracinėje byloje.

Pažymėtina, kad procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010 ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, todėl pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašyme išdėstyti argumentai iš esmės yra susiję su jam nepalankių teismų sprendimų kritika ir faktinių aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl prašyme nurodyti argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad kitų pagrindų procesui atnaujinti trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl trečiojo suinteresuoto asmens A. Š. prašymas netenkintinas ir procesą administracinėje byloje Nr. I-29-386-2009 atsisakytina atnaujinti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens A. Š. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. I-29-386-2009 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A. Š., A. Š., R. Š. ir N. A. dėl įsakymų ir sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė