f3563831-34ce-451f-97d4-3d2ee0dff6aa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1180-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02883-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.; 3.1.18.2.2. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės N. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Lemora“ ieÅ¡kinį atsakovams A. V., S. V., N. V. ir D. O. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Lemora“ 2016-10-07 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. V., S. V., N. V. ir D. O. V., praÅ¡ydamas actio Pauliana pagrindu:

1) pripažinti negaliojančia 2016-07-27 dovanojimo sutartį, kuria A. V. padovanojo S. V. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti A. V. nuosavybės teises j nurodytÄ turtÄ ;

2) pripažinti negaliojančia 2016-09-21 turto pasidalijimo sutartį dalyje, kurioje A. V. savo sutuoktinei perleido jam priklausančiÄ dalį turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti A. V. nuosavybės teises į nurodytÄ turtÄ ;

3) pripažinti negaliojančia 2016-08-22 sutartinės hipotekos sutartį, kuria A. V. ir N. V. įkeitė hipotekos kreditorei D. O. V. žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini);

4) ieÅ¡kovui UAB „Lemora“ priteisti iÅ¡ atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas UAB „Lemora“ 2017-01-11 paduotu praÅ¡ymu praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti N. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , gyvenamÄ namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo UAB „Lemora“ reikalavimų užtikrinimui. PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir, be kito turto, areÅ¡tavo žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), nutartyje nurodydamas, kad Å¡is turtas priklauso atsakovei D.

O. V.. Tačiau Trakų rajono apylinkės teismas 2016-12-16 nutartimi pasinaikino savo 2016-10-13 nutarties dalį, kuria buvo areÅ¡tuotas minėtas turtas, motyvuojant tuo, kad Å¡is turtas buvo areÅ¡tuotas kaip D. O. V. turtas, nors Å¡is turtas jai nepriklauso. Minėtas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei N. V.. Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio antru reikalavimu yra praÅ¡oma pripažinti negaliojančia 2016-09-21 turto pasidalijimo sutartį Nr. 2-7740 toje dalyje, kurioje A. V. savo sutuoktinei N. V. perleido jam priklausančiÄ dalį turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti A.

V. nuosavybės teises į nurodytÄ turtÄ . Todėl Å¡ioje byloje, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio antro reikalavimo įvykdymÄ , turi bÅ«ti areÅ¡tuotas turtas, kurį pagal 2016-09-21 turto pasidalijimo sutartį atsakovas A. V. perleido savo sutuoktinei - atsakovei N. V.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino - areÅ¡tavo atsakovei N. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , gyvenamÄ namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo UAB „Lemora“ reikalavimų užtikrinimui.

Teismas konstatavo, kad atsakovė, galėdama laisvai disponuoti Å¡iuo turtu, gali jį perleisti tretiesiems asmenims. Dėl to yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovė N. V. praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti, nutartį dėl panaikinimo vykdant skubiai.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra bÅ«tinos ir kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Teismo teiginiai, neva atsakovė gali perleisti turimÄ turtÄ , yra deklaratyvÅ«s. Aplinkybė, kad atsakovė beveik tris mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su turto perleidimu ar apsunkinimu, rodo atsakovės sÄ Å¾iningumÄ . Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo atsakovės teises laisvai disponuoti turimu turtu.Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai areÅ¡tavo visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nors ½ dalis minėto turto atsakovei priklausė ir iki ginčijamo sandorio sudarymo.IeÅ¡kovas UAB „Lemora“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad, jeigu ginčo turtas nebÅ«tų areÅ¡tuotas, bylos nagrinėjimo metu, siekdama iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, atsakovė N. V. šį turtÄ gali perleisti kitiems asmenims (sÄ Å¾iningiems įgijėjams), dėl ko, pripažinus ginčijamÄ turto pasidalijimo sutartį negaliojančia, bÅ«tų apsunkinta ar iÅ¡ viso negalima restitucija - bÅ«tų apsunkintas ar negalimas Å¡io turto iÅ¡reikalavimas.IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismas nepagrįstai areÅ¡tavo visÄ , o ne dalį turto, kadangi, jeigu Å¡ioje byloje teismas pripažintų negaliojančia turto pasidalijimo sutartį ir taikytų restitucijÄ natÅ«ra, turtas abiem sutuoktiniams - atsakovams A.

V. ir N. V. vėl priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl antstolis, vykdantis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko A. V., vykdymo procese turėtų nustatyti jo turto dalį bendrame santuokiniame turte. Kadangi Å¡iai dienai skolininko A. V. dalis santuokiniame turte nėra nustatyta, neaiÅ¡ku, kokia Å¡io turto dalis jam priklausytų. Todėl turi bÅ«ti areÅ¡tuotas visas turtas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Lemora“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

V., S. V., N. V. ir D. O. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų yra pripažinti negaliojančia 2016-09-21 turto pasidalijimo sutartį Nr. 2-7740 toje dalyje, kurioje A. V. savo sutuoktinei N. V. perleido jam priklausančiÄ dalį turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Panaikinus šį sandorį, ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti A. V. nuosavybės teises į nurodytÄ turtÄ .

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areÅ¡tuojant atsakovei N. V. priklausantį ginčo turtÄ . Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir, be kita ko, nusprendė pripažinti negaliojančia 2016-09-21 turto pasidalijimo sutartį, kuria A. V. ir N. V. pasidalino santuokoje įgytÄ turtÄ , tarp kurio - nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris restitucijos pagrindu grÄ Å¾intas atsakovų A.

V. ir N. V. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Sprendimu paliktos galioti ir laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad buvo paduotas apeliacinis skundas ir civilinė byla iÅ¡siųsta nagrinėti apeliacine tvarka, posėdis dar nėra paskirtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga yra ta, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.) Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sÄ lygų egzistavimÄ . Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.IÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lemora“ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas pakankamai aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , pateikė ieÅ¡kinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė buvo nustatinėjama nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad civilinė byla yra iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstai, jau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , buvo pripažintas tikėtinai pagrįstu (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, sprendžiant klausimÄ dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo, tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; kt.).Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų pakenkta bÅ«simojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne.

Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimÄ grėsmės galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimÄ , bet ir praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimÄ ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015).

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013). Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos. Akcentuotina, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta.

Teismų praktika rodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, jog bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus Å¡ių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IeÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) ar pareiÅ¡kimo pateikimas pats savaime nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios.

Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Svarbu pažymėti ir tai, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo UAB „Lemora“ ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas actio Pauliana pagrindu, o viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti šį institutÄ yra atsakovo nesÄ Å¾iningumas. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktÄ preziumuojama, kad sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra artimi giminaičiai, Å¡eimos nariai, jų nesÄ Å¾iningumas yra akivaizdus ir preziumuojamas.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė gali perleisti ginčo turtÄ , taip apsunkindama sprendimo įvykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka ir daro iÅ¡vadÄ , kad buvo pakankamas pagrindas taikyti areÅ¡tÄ ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintam atsakovei N. V. nuosavybės teise priklausančiam turtui, kadangi tokiu bÅ«du laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padės iÅ¡saugoti turtÄ , kuris iÅ¡ esmės yra ieÅ¡kinio dalyku (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).

Apeliantės teigimu, turto areštas nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo jos - N. V. teises laisvai disponuoti turimu turtu, Bet apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai ir yra susijęs su tam tikrais apribojimais skolininkui. Be to apeliantė nepagrindė, kaip nepagrįstai yra suvaržomos jos teisės ir kokių veiksmų ji negali atlikti, todėl pripažintina, kad apeliantė neįrodė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui (CPK 178 str.).

Atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones visam turtui, o ne tik turtui, kuris buvo perleistas pagal 2016-09-21 turto pasidalijimo sutartį, kadangi ginčo dalyku iÅ¡ esmės yra visas atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismui pripažinus negaliojančia turto pasidalijimo sutartį ir taikius restitucijÄ natÅ«ra, turtas abiem sutuoktiniams - atsakovams A. V. ir N. V. vėl priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Todėl antstolis, vykdantis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko A. V., vykdymo procese turėtų nustatyti jo turto dalį bendrame santuokiniame turte. Kadangi Å¡iai dienai skolininko A. V. dalis santuokiniame turte nėra nustatyta, neaiÅ¡ku, kokia Å¡io turto dalis jam priklausytų. Taigi pagrįstai areÅ¡tuotas visas atsakovei priklausantis ginčo turtas. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas             n u t a r i a :Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                 Alma Urbanavičienė