2025-11-05 Nr. AB-18609-3-61-3-06457-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-849-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06457-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.6.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Atlantic Express“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Atlantic Express“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-105 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Teritorinės muitinės sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-216 „Dėl UAB „Atlantic Express“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Teritorinė muitinė atliko tyrimą dėl nebaigtos Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis pagal T1 deklaraciją MRN Nr. 22LTLU90000013A891, ir nustatė, kad Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. spalio 15 d. prekės – transporto priemonės su defektais BMW X7, kėbulo Nr. 5UXCW2C04L9A00135; Subaru Forester, kėbulo Nr. JF2SKARC3MH495891; Volkswagen Tiguan, kėbulo Nr. 3VV1B7AX6KM103122; Volkswagen Tiguan, kėbulo Nr. 3VV3B7AX4LM169324; Ford Edge, kėbulo Nr. 2FMPK3J92KBC68682; Nissan Leaf, kėbulo Nr. 1N4AZ0CP2FC314586; Ford Fusion, kėbulo Nr. 3FA6P0HD5KR199097; BMW X4, kėbulo Nr. 5UX2V5C07LLE69433 (toliau – ir Prekės), naudojantis NTKS priemonėmis buvo deklaruotos Sąjungos / bendrajai tranzito procedūrai, procedūros vykdytojas – UAB „Atlantic Express“. Prekės paskirties įstaigai – Raigardo kelio postui turėjo būti pateiktos iki 2022 m. spalio 20 d. Per nustatytą terminą muitinė NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad Prekės pateiktos paskirties įstaigai, todėl pareiškėjui pagal Teritorinės muitinės 2023 m. vasario 17 d. priimtą sprendimą Nr. 1(LM18)-105 atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis – 14 345 Eur muito, 96 Eur muito delspinigių, 33 137 Eur PVM, 1 184 Eur PVM delspinigių ir 14 247 Eur baudos (iš viso 63 009 Eur).

2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Teritorinės muitinės sprendimu pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1AE-216 netenkino pareiškėjo skundo ir patvirtino Teritorinės muitinės sprendimą. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą iš esmės konstatavo, kad: 1) pareiškėjo pateikti dokumentai 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio taikymo požiūriu negali būti pripažinti leistinais (tinkamais ir pakankamais) įrodymais šioje byloje; 2) Muitinės departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus – (duomenys neskelbtini) valstybinio muitinės komiteto į (duomenys neskelbtini) įvežtų transporto priemonių pažymėjimų kopijas su (duomenys neskelbtini) regioninės muitinės antspaudais, nusprendė nepripažinti šių dokumentų muitinei priimtinu būdu pateiktais alternatyviais Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymais; 3) Muitinės departamentas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, ar Prekės tikrai buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, todėl pareiškėjo nurodoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika byloje C-226/14 ir C-228/14 yra neaktuali; 4) Pareiškėjo skundo argumentai, jog Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postas privalėjo įregistruoti prekių išvežimą į (duomenys neskelbtini) ir informuoti apie tai Teritorinę muitinę, tačiau to nepadarius buvo pažeistos Įgyvendinimo reglamento 304 straipsnio 3 dalies nuostatos, yra nepagrįsti, kadangi nei ginčo Prekės, nei tranzito lydimieji dokumentai paskirties muitinės įstaigai pateikti nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postas pažeidė Įgyvendinimo reglamento 304 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2.3. Muitinės departamentas sprendime netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir tai turėjo esminės įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Muitinės departamento sprendimas nemotyvuotas, o išvada, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTLU90000013A891 deklaruotos prekės nebuvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir paimtos iš muitinės priežiūros, yra paremta prielaidomis. Muitinės departamentas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog ESTT suformavo praktiką, kad atsiradus importo skolai muitinei negalima automatiškai konstatuoti ir importo PVM mokėjimo prievolės, jeigu nustatyta, kad prekė fiziškai buvo išgabenta iš Sąjungos muitų teritorijos.

2.4. Muitinės departamento išvada, kad (duomenys neskelbtini) valstybinio muitinės komiteto pažymėjimai su originaliais (duomenys neskelbtini) regioninės muitinės antspaudais nėra tinkami, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas šiuo atveju ne tik įrodinėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjo pateikti dokumentai gali ir turi būti pripažinti pakankamais ir tinkamais įrodymais dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo, bet ir įrodinėjo faktą, kad Prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros ir yra fiziškai išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Tačiau Muitinės departamentas neįvertino, jog Teritorinės muitinės sprendime nepateikta jokių objektyvių faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų, kodėl pareiškėjo pateikti įrodymai, patvirtinantys tranzito procedūros užbaigimą / Prekių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos, yra nepriimtini muitinei. Muitinės departamento sprendime iš esmės lakoniškai nurodoma, kad pateikti įrodymai nepriimtini muitinei, o alternatyvūs įrodymai gali būti muitinei priimtini tik tuo atveju, jeigu nėra jokių abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo. Nei Teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas nenurodė jokių argumentų, kodėl keliamos abejonės dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų autentiškumo. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) valstybinio muitų komiteto pažymėjimus su originaliais (duomenys neskelbtini) regioninės muitinės antspaudais, patvirtinančiais Prekių įvežimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją faktą ir paneigiančius Muitinės departamento išvadą, kad Prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros Sąjungos muitų teritorijoje, tačiau pateikti įrodymai buvo ignoruojami, deklaratyviai nurodant, kad negalima įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu, nes nėra pridėtas šių dokumentų gavimą iš trečiosios valstybės muitinės patvirtinantis vokas ir suinteresuoto asmens kreipimasis į (duomenys neskelbtini) valstybinį muitinės komitetą, bei šios institucijos atsakymas pasikreipusiam asmeniui.

2.5. Muitinės departamentas neįvertino, jog Teritorinė muitinė nagrinėjamu atveju turėjo, bet nepasinaudojo jai suteiktomis teisėmis surinkti informaciją iš trečiosios šalies muitinės, ir centriniam mokesčių administratoriui suteiktomis teisėmis ginčo nagrinėjimo metu surinkti bylai reikšmingą medžiagą, nors tai yra Teritorinės muitinės pareiga, ypač kilus abejonėms dėl pateiktų įrodymų autentiškumo.

2.6. Tuo atveju, jeigu vertinti, jog pareiškėjas nepateikė muitinei Įgyvendinimo reglamente nurodytų alternatyvių įrodymų importo muito ir PVM prievolės nustatymo prasme, savaime nėra pagrindo nevertinti visų surinktų įrodymų ir skaičiuoti pareiškėjui importo PVM. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 3 straipsnio 3 dalį importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal PVM įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Šio įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nustojus taikyti išorinio tranzito procedūrą, prekės tebėra šalies teritorijoje, jos laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Pagal ESTT išaiškinimus bet koks eksportas ar jam prilyginamas sandoris turi būti neapmokestinamas PVM, kad būtų užtikrinta, jog nagrinėjamas sandoris bus apmokestinamas tik atitinkamų prekių vartojimo vietoje, PVM pagal pobūdį yra vartojimo mokestis, jis taikomas prekėms ir paslaugoms, kurios patenka į Sąjungos ekonominę apyvartą ir gali būti vartojamos. Pareiškėjas Muitinės departamentui nuosekliai įrodinėjo ir, remdamasis, be kita ko, nacionalinių teismų praktika, pagrindė, kad nagrinėjamu atveju fiziškai išgabenus T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTLU90000013A891 deklaruotas Prekes iš Sąjungos teritorijos, šios Prekės negali būti laikomos muitinės administruojamų mokesčių objektu. Byloje surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Prekės yra fiziškai išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl jų apmokestinti importo PVM Lietuvoje nėra jokio teisinio pagrindo.

2.7. Pareiškėjas nesutiko su Teritorinės muitinės nustatyta Prekių muitine verte. Teritorinė muitinė apskaičiuodama Prekių muitinę vertę pagal viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nepaisė Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Rinkos sąlygomis importuojamos apgadintos ar sužalotos transporto priemonės pirmiausiai turi būti vertinamos atsižvelgiant į individualius požymius, o ne pagal mokesčių administratoriaus naudojamą VšĮ „Emprekis“ katalogą. Nagrinėjamu atveju Prekės buvo gabenamos tranzitu į trečiąją valstybę, todėl mokesčių administratorius Prekių muitinę vertę galėjo ir turėjo apskaičiuoti laikydamasis muitinio įvertinimo metodų taikymo eiliškumo. Teritorinės muitinės sprendime nurodoma, jog SMK 74 straipsnio c) punktas netaikytas, nes tam reikia informacijos iš importuotojo, tačiau Teritorinė muitinė tokios informacijos neprašė, todėl apskaičiuodama Prekių muitinę vertę pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, o ne pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies a), b) ir c) punktus, pažeidė imperatyvias SMK 74 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 15 punkto nuostatas. Teritorinė muitinė sprendime nepagrindė importo muito ir PVM sumos dydžio apskaičiavimo, o Muitinės departamentas neįvertino šių muitinės pažeidimų.

2.8. Teritorinė muitinė nepagrįstai apmokestino iš Lietuvos Respublikos išgabentas Prekes importo PVM, o Muitinės departamentas, bandydamas pateisinti tokį Teritorinės muitinės sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatas, ignoravo ESTT suformuotą praktiką, klaidingai sprendė dėl PVMĮ nuostatų taikymo ir nepaisė muitinio įvertinimo principų.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiga pateikti prekes ir dokumentus paskirties muitinės įstaigai, t. y. tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus arba pateikti muitinei alternatyvius įrodymus, atitinkančius Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tenka procedūros vykdytojui. Išvykimo muitinės įstaigos veiksmus, kurių ji privalo imtis atlikdama tyrimo procedūrą, susijusią su prekėmis, gabenamomis pagal Sąjungos tranzito procedūrą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 310 straipsnis. Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra nurodyti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Jokie kiti įrodymai, neatitinkantys šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjas Įgyvendinimo reglamento paminėtas nuostatas interpretuoja priešingai. Nei mokesčių administratoriui, nei Muitinės departamentui nebuvo pateikti originalūs dokumentai ar jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino trečiosios šalies institucija, kuri patvirtino originalius dokumentus, kaip tai numatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje yra grindžiama (duomenys neskelbtini) valstybinio muitinės komiteto dokumentų kopijomis. Teisės aktai nenustato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Be to, bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių nevyksta.

4.2. Kadangi gabentoms transporto priemonėms nepateikti jų pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją dokumentai muitiniam vertinimui, sandorio vertės metodas netaikytinas. Pareiškėjo pateiktos sąskaitos faktūros nevertintinos kaip galinčios pagrįsti sandorio vertės muitinio vertinimo metodo taikymą Prekių muitinei vertei nustatyti, nes, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, Prekės buvo skirtos ne eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, o eksportui į (duomenys neskelbtini).

4.3. Pareiškėjo skunde nurodyti ESTT sprendimai ir juose suformuota praktika nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktuali, nes skiriasi išnagrinėtų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. ESTT nebuvo nagrinėjamas tranzitu gabenamų ne Sąjungos prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos klausimas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą iš esmės pritardama Muitinės departamento pozicijai ir atsiliepime nurodytiems argumentams.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Atlantic Express“ skundą.

7. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. spalio 15 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją MRN 22LTLU90000013A891, kurioje deklaruotos ginčo prekės (BMV X7, kėbulo Nr. 5UXCW2C04L9A00135, 2020 m., su defektais; SUBARU FORESTER kėbulo Nr. JF2SKARC3MH495891, 2021 m., su defektais; VOLKSWAGEN TIGUAN, kėbulo Nr. 3VV1B7AX6KM103122, 2019 m., su defektais, VOLKSWAGEN TIGUAN, kėbulo Nr. 3VV3B7AX4LM169324, 2020 m,. su defektais; FORD EDGE, kėbulo Nr. 2FMPK3J92KBC68682, 2019 m., su defektais; NISSAN LEAF, kėbulo Nr. 1N4AZ0CP2FC314586, 2015 m., su defektais; FORD FUSION, kėbulo Nr. 3FA6P0HD5KR199097, 2019 m., su defektais; BMW X4, kėbulo Nr. 5UX2V5C07LLE69433, 2020 m., su defektais). Procedūros vykdytojas – pareiškėjas, paskirties muitinės įstaiga – Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postas (LTVK8000), muitinio tranzito procedūros įvykdymo terminas – 2022 m. spalio 20 d. Teritorinė muitinė 2022 m. spalio 20 d. negavo iš paskirties muitinės įstaigos patvirtinimo apie prekių ir tranzito lydimojo dokumento (T1 deklaracija MRN 22LTLU90000013A891) pateikimą šiai įstaigai, todėl atliko tyrimą. Teritorinė muitinė pranešimais Nr. (8.1Mr)11DE-9997 (2022 m. spalio 26 d.) ir Nr. (8.1Mr)11DE-10913 (2022 m. lapkričio 23 d.) apie neužbaigtą Sąjungos tranzito procedūrą informavo pareiškėją, tačiau pareiškėjas nepateikė informacijos apie tinkamai užbaigtą procedūrą.

7.2. Teritorinė muitinė 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1(LM18)-105 nusprendė pripažinti, kad dėl nebaigtos Sąjungos / bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis NTKS priemonėmis pagal T1 deklaraciją MRN 22LTLU90000013A891 (2022 m. spalio 15 d.), atsirado mokestinė prievolė – 14 345 Eur muito, 33 137 Eur PVM, 96 Eur muito delspinigių, 1 184 Eur PVM delspinigių; skolininku muitinei pripažino procedūros vykdytoją, t. y. pareiškėją, kuriam skyrė 14 247 Eur baudą.

7.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Teritorinės muitinės 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1(LM18)-105 2023 m. kovo 10 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, prie kurio pridėjo (duomenys neskelbtini) muitinės pažymėjimų kopijas.

7.4. Muitinės departamentas, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1AE-216 patvirtino Teritorinės muitinės sprendimą. Muitinės departamentas, įvertinęs pareiškėjo kartu su skundu pateiktus dokumentus, nurodė, kad šių dokumentų tikrumas kelia abejonių, t. y. dokumentai yra be dokumentus tvirtinusio asmens vardo, pavardės, parašo ir datos. Be to, kartu su pateiktais dokumentais nepateiktas jų gavimą iš trečiosios šalies muitinės patvirtinantis vokas, nepridėtas suinteresuoto asmens kreipimasis į (duomenys neskelbtini) valstybinį muitinės komitetą, šios institucijos atsakymas pasikreipusiam asmeniui. Dėl to Muitinės departamentas nepripažino pareiškėjo pateiktų dokumentų muitinei priimtinu būdu pateiktais alternatyviais Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymais.

8. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatė, kad pareiškėjas pateikė Muitinės departamentui (duomenys neskelbtini) valstybinio muitų komiteto pažymėjimų kopijas kaip alternatyvius tranzito procedūros užbaigimo įrodymus. Muitinės departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus nusprendė, kad tokie įrodymai nepriimtini, nes jie kelia abejonių dėl jų tikrumo (nenurodyti pateiktų dokumentų pagrindiniai rekvizitai, nepateikti jų gavimą arba kreipimąsi į šią instituciją patvirtinantys įrodymai), nedetalizuotos dokumentų gavimo aplinkybės. Teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) valstybinio muitinės komiteto pažymėjimų kopijas nustatė, kad jos nėra tinkamai patvirtintos. Teismas vertino, jog Teritorinė muitinė tinkamai įvertino pažymėjimų atitiktį Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 daliai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nors pareiškėjas užbaigtą tranzito procedūrą grindė paminėtų pažymėjimų kopijomis, tačiau konstatavo, kad Prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, nepateikė tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, todėl muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, todėl pagrįstai pareiškėjo pateikti dokumentai nebuvo pripažinti tranzito procedūros užbaigimo įrodymais.

9. Teismas, įvertinęs, kad Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postas pateikė informaciją apie paskirties muitinės įstaigai nepristatytas Prekes, konstatavo, kad Prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį atsirado importo skola muitinei, o pareiškėjas, būdamas tranzito procedūros vykdytoju, pagrįstai pripažintas skolininku muitinei. Teismas, be kita ko, akcentavo, jog pagal esamą teisinį reguliavimą muitinės įstaigos neturi pareigos rinkti įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

10. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Prekių muitinė vertė apskaičiuota vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant alternatyvų muitinės vertės nustatymo metodą. Pareiškėjas nepateikė Prekių rinkos vertės panašios būklės kaip ginčo transporto priemonės. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos faktūros, invoice) nedetalizuoja prekių požymių, jų būklės, tačiau patvirtina, kad sandorio vertės metodas negalėjo būti taikomas. Pareiškėjo pateiktos komercinės sąskaitos patvirtina, kad ginčo prekės buvo parduotos eksportui į kitą teritoriją nei Sąjungos muitų teritorija, todėl Muitinės departamento išvada, kad Teritorinė muitinė neturėjo pagrindo Prekių muitinę vertę nustatyti taikant SMK 74 straipsnio 2 dalies a–d punktus, yra pagrįsta ir teisėta.

11. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriui nustačius, jog Prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir pareiškėjo vykdyta tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, o iš pateiktų įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kur prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, taip pat nesant patikimų įrodymų, leidžiančių spręsti, kurioje valstybėje narėje prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą ir buvo vartojamos, pagrįstai pareiškėjui nustatyta ir įregistruota importo PVM mokestinė prievolė, kadangi muitinės procedūros tinkamai neužbaigus, laikoma, jog prekė paimta iš muitinės priežiūros ir importuota į Sąjungos teritoriją. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad ginčijami Teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo jų naikinti.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Atlantic Express“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir tai turėjo esminės įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Pareiškėjas jau daugiau nei dešimtmetį gabena krovinius ir pastaruoju metu susiduria su muitinės įstaigų pareigų vykdymo aplaidumu, kai nėra užbaigiamos išorinio tranzito procedūros, o pareiškėjas pripažįstamas skolininku muitinei.

13.2. Pareiškėjas priešingai nei teigia atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ir pirmosios instancijos teismas pateikė tinkamai patvirtintas (duomenys neskelbtini) valstybinio muitų komiteto pažymėjimų kopijas. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalis nenustato reikalavimų, kokiu būdu turi būti patvirtintos alternatyvių dokumentų kopijos, tik detalizuoja, kokios institucijos gali patvirtinti kopijų tikrumą. Pareiškėjas pateikė institucijos, patvirtinusios originalius dokumentus, antspaudu patvirtintas pažymėjimų kopijas, todėl jos turėjo būti laikomos tinkamais alternatyviais dokumentais, įrodančiais Prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos. Nagrinėjamu atveju liko neaišku, kokiems įrodymams prieštaravo pareiškėjo pateikti paminėti dokumentai.

13.3. Teismo išvada, kad Prekių muitinė vertė pagrįstai buvo nustatyta remiantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, yra formali, neįvertinus byloje surinktų įrodymų ir neatsižvelgus į individualias bylos aplinkybes. Aplinkybė, kad sąskaitose faktūrose buvo detaliai aprašyti Prekių defektai, nereiškia, kad ginčo prekes galima laikyti naudotomis transporto priemonėmis ir vertinti jas kaip nesugadintas. Teritorinė muitinė leido pradėti tranzito procedūrą pagal pateiktus dokumentus, nenustatė pažeidimo, kad tranzitu gabenamos Prekės yra be defektų. Todėl tokiu atveju rinkos sąlygomis importuojamos apgadintos transporto priemonės pirmiausiai turi būti vertinamos atsižvelgiant į individualius požymius, o ne pagal mokesčių administratoriaus naudojamą VšĮ „Emprekis“ katalogą.

13.4. Nagrinėjamu atveju nei muitinės įstaigos, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė importo muito ir PVM sumos dydžio skaičiavimų. ESTT yra išaiškinęs, kad importo PVM nėra „importo muitų“ dalis, už prekių importą renkamas PVM nėra tokių importo mokesčių dalis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad prekių išgabenimui iš Sąjungos muitų teritorijos tam, kad jos būtų neapmokestintos pagrįsti pakanka to, kad prekės buvo faktiškai išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir faktiškai pateko į trečiąją šalį. Šį faktą galima įrodinėti muitinės patvirtinimu ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir pašto tarnybų išduotus dokumentus ir kt. Šiuo atveju nenustatyta, kad Prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje, o remtasi iš esmės prielaida, kad Prekės buvo importuotos į Sąjungos teritoriją, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė pareiškėjui prievolę sumokėti importo PVM už prekes, kurios niekada nebuvo išleistos į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje.

14. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

15. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Europos Sąjungos teisės normas bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismo sprendimas yra pagrįstas, nėra pagrindo kitaip aiškinti bylai aktualų teisinį reguliavimą ir vertinti pateiktus dokumentus.

15.2. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai, kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Šiuo atveju nei mokesčių administratoriui, nei Muitinės departamentui nebuvo pateikti trečiosios šalies muitinės originalūs dokumentai, patvirtinantys, jog Prekėms buvo įforminta muitinės procedūra ar Prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą.

15.3. Pareiškėjas netinkamus įrodymus muitinei teikė dar ir muitinei nepriimtinu būdu. UAB „Atlantic Express“, būdama muitinio tranzito procedūros vykdytoja, pateikdama Prekes bei jas lydinčius dokumentus muitinės kontrolei, taip pat turi įsitikinti, jog muitinės formalumai buvo įforminti tinkamai. Tačiau pareiškėjas to nepadarė.

15.4. Pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojami ESTT sprendimai ir juose suformuota praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali. ESTT nebuvo nagrinėjamas tranzitu gabenamų ne Sąjungos prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos klausimas.

15.5. Teritorinė muitinė nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo Prekių muitinę vertę nustatyti taikant Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a-d punktus, ir pagrįstai jų muitinę vertę nustatė remdamasi SMK 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodyta atitinkamų pagaminimo metų, markės ir modelio automobilio rinkos verte.

15.6. Pirmosios instancijos teismo, Muitinės departamento ir Teritorinės muitinės sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Teritorinės muitinės 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-105 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir Muitinės departamento 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 1AE-216 „Dėl UAB „Atlantic Express“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas), kuriais pripažinta, kad dėl tinkamai neįvykdytos muitinio tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTLU90000013A891 pareiškėjui, kaip tranzito procedūros vykdytojui, atsirado mokestinė prievolė muitinei, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Atlantic Express“ skundą, padaręs išvadą, kad Teritorinė muitinė teisingai konstatavo (Muitinės departamentas pagrįstai patvirtino šį sprendimą), pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir pagrįstai įregistravo jam skolą muitinei.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Teritorinės muitinės ir Muitinės departamento priimtus sprendimus. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

22. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių, Pridėtinės vertės mokesčio, Mokesčių administravimo įstatymo ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių nuostatos.

23. Byloje nustatyta, kad Teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. spalio 15 d. lengvieji automobiliai: BMW X7 (pagaminimo metai 2020, kėbulo Nr. 5UXCW2C04L9A00135, 3000 CMQ, 250 KW, benzinas, su defektais), SUBARU FORESTER (pagaminimo metai 2021, kėbulo Nr. JF2SKARC3MH495891, 2500 CMQ, 136 KW, benzinas, su defektais), VOLKSWAGEN TIGUAN (pagaminimo metai 2019, kėbulo Nr. 3VV1B7AX6KM103122, 2000 CMQ, 137 KW, benzinas, su defektais), VOLKSWAGEN TIGUAN (pagaminimo metai 2020, kėbulo Nr. 3VV3B7AX4LM169324, 2000 CMQ, 137 KW, benzinas, su defektais), FORD EDGE (pagaminimo metai 2019, kėbulo Nr. 2FMPK3J92KBC68682, 2000 CMQ, 186 KW, benzinas, su defektais), NISSAN LEAF (pagaminimo metai 2015, kėbulo Nr. 1N4AZ0CP2FC314586, 0 CMQ, 80 KW, elektra, su defektais), FORD FUSION (pagaminimo metai 2019, kėbulo Nr. 3FA6P0HD5KR199097, 1500 CMQ, 133 KW, benzinas, su defektais), BMW X4 (pagaminimo metai 2020, kėbulo Nr. 5UX2V5C07LLE69433, 3000 CMQ, 285 KW, benzinas, su defektais), naudojantis Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis buvo deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai (tranzito deklaracija MRN Nr. 22LTLU90000013A891). Procedūros vykdytojas nurodytas UAB „Atlantic Express“. Prekės paskirties įstaigai – Raigardo kelio postui (LTVK8000) turėjo būti pateiktos iki 2022 m. spalio 20 d. Per nustatytą terminą Teritorinė muitinė NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad Prekės pateiktos paskirties įstaigai, todėl pradėjo tyrimą. Teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1(LM18)-105 nusprendė pripažinti, kad UAB „Atlantic Express“ už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2022 m. spalio 15 d. tranzito deklaraciją MRN Nr. 22LTLU90000013A891, atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 14 345 Eur muito, 33 137 Eur PVM, 96 Eur muito delspinigių, 1 184 Eur PVM delspinigių ir 14 247 Eur baudos, t. y. iš viso 63 009 Eur. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui, kuris 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1AE-216 patvirtino Teritorinės muitinės 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-105. Taigi byloje ginčas kilo dėl UAB „Atlantic Express“ tinkamai neįvykdytos muitinės tranzito procedūros, vykdytos pagal 2022 m. spalio 15 d. T1 tranzito deklaraciją Nr. 22LTLU90000013A891.

24. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 2 dalį muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai.

25. Pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktą importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Kadangi atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio 3 dalies a) punktas).

26. SMK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Pagal SMK 5 straipsnio 27 punktą muitinės priežiūra – tai veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų, o pagal SMK 5 straipsnio 33 punktą prekių pateikimas muitinei suprantamas kaip pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą.

27. SMK 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Nagrinėjamu atveju Prekės paskirties muitinės įstaigai nebuvo pateiktos ir paskirties muitinės įstaigoje nėra duomenų apie Prekių, kurioms buvo įforminta tranzito deklaracija, išvykimą iš muitų teritorijos.

28. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija (Įgyvendinimo reglamento 312 str. 2 d.).

29. Pareiškėjas tranzito procedūros užbaigimą grindžia (duomenys neskelbtini) valstybinio muitinės komiteto pažymėjimų Nr. 259256, 259215, 260410, 260323, 260490, 259138, 259035 kopijomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Teritorinė muitinė, Muitinės departamentas ir pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog pareiškėjo pateikti alternatyvūs įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytina, kad muitinės tranzito procedūra, vykdyta pagal 2022 m. spalio 15 d. T1 tranzito deklaraciją Nr. 22LTLU90000013A891, neužbaigta. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Muitinės departamento atstovė pakankamai detaliai paaiškino, kokių konkrečių reikalavimų neatitiko pareiškėjo pateikti dokumentai ir kokie dokumentai įprastai teikiami Muitinės departamentui minėtos procedūros baigtumui patvirtinti. Apelianto pateikti alternatyvūs tranzito procedūros užbaigimą patvirtinantys dokumentai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti, kadangi pateikti dokumentai kelia abejonių dėl jų tikrumo, t. y. pateiktų pažymėjimų kopijos nėra tinkamai patvirtintos, t. y. nėra duomenų, koks institucijos pareigūnas patvirtino minėtas kopijas bei kokiu pagrindu šie pažymėjimai buvo išduoti. Be to, kartu su šiais dokumentais nepateiktas jų gavimą iš trečiosios valstybės muitinės patvirtinantis vokas, nepridėtas suinteresuoto asmens kreipimasis į (duomenys neskelbtini) valstybinį muitinės komitetą, šio institucijos atsakymas besikreipusiam asmeniui, nedetalizuotos dokumentų gavimo aplinkybės, todėl pagrįstai šie dokumentai nepripažinti tranzito procedūros užbaigimo įrodymais.

30. MAĮ 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-602/2016 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo transporto priemonių muitinė vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi taikant alternatyvų muitinės vertės nustatymo metodą. Vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Kadangi šiuo atveju nebuvo pateikti ginčo prekių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją dokumentai muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Pareiškėjo pateiktos sąskaitos faktūros pagrįstai nevertintos kaip galinčios pagrįsti sandorio vertės muitinės vertinimo metodo taikymą prekių muitinei vertei nustatyti, nes ginčo prekės buvo skirtos ne eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, o eksportui į (duomenys neskelbtini).

32. SMK 74 straipsnio, reglamentuojančio antrinius muitinio įvertinimo metodus, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Pagal SMK 74 straipsnio 2 dalį muitinė vertė tai:

a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė;

b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė;

c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma:

i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Teritorinė muitinė pagrįstai netaikė SMK 74 straipsnio 2 dalies punkte įtvirtintų a-d punktų muitinei vertei nustatyti, kadangi muitinė neturėjo duomenų apie tapačių, panašių prekių sandorius tam, kad galėtų nustatyti, ar ginčo prekės atitinka tapačių ir panašių prekių savybes.

Teisėjų kolegija sutinka su Muitinės departamento išvada, kad Teritorinė muitinė neturėjo pagrindo šiuo konkrečiu atveju ginčo prekių muitinę vertę nustatyti taikant SMK 74 straipsnio 2 dalies a–d punktus, ir pagrįstai jų muitinę vertę nustatė remdamasi SMK 74 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodyta atitinkamų pagaminimo metų, markės ir modelio automobilio rinkos verte. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kreipdamasis su skundu į Muitinės departamentą dėl Teritorinės muitinės sprendimo panaikinimo, skunde nenurodė argumentų dėl ginčo prekių muitinės vertės, šiuos argumentus pareiškėjas nurodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

33. Dėl importo PVM mokestinės prievolės pakankamai išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo tikrinamame sprendime, todėl teisėjų kolegija papildomai nesikartodama, pastebi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau jo neanalizuoja.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

35. Byloje konstatavus, kad pareiškėjo vykdyta muitinės tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta ir Prekės nebuvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, nereikšmingi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Taip pat pažymėtina, jog nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos nenukrypta (teismų praktikoje dokumentų fotokopijos nėra laikomos tinkamais įrodymais, patvirtinančiais muitinės tranzito procedūros užbaigimą, t. y. prekės iš Sąjungos muitų teritorijos išgabenimą).

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis