2015-10-14 Nr. AB-20083-3-61-3-00717-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1542-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00717-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 22; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. su skundu (I t., b. l. 1-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2014 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 17.2-517;

2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą pareiškėjo 2014 m. sausio 12 d. skundą reg. Nr. 5.6-124 (toliau – ir Skundas) nagrinėti iš naujo;

3) įpareigoti atsakovą atlikti šiuos veiksmus: 3.1 Generalinėje prokuratūroje nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. skundą Nr. P-10207 dėl Kauno rajono policijos komisariato viršininko (toliau – ir Kauno rajono PK) R. O. veikų, turinčių nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnį ir 169 straipsnį, požymių; 3.2 Generalinėje prokuratūroje pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą dėl Kauno rajono PK viršininko R. O. veikų, turinčių nusikaltimo pagal BK 235 straipsnį ir 169 straipsnį požymių; pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju; 3.3 Kauno rajono PK viršininkui R.

O. ikiteisminiame tyrime pateikti kaltinimus pagal BK 235 straipsnį ir 169 straipsnį; 3.4 ikiteisminiame tyrime pagal pareiškėjo 2013 m. vasario 5 d. skundą Nr. P-10207 liudininkais apklausti dėl pareiškėjo kankinimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje ir jo pagrindu vykdyto bei tęsiamo pareiškėjo persekiojimo galinčius duoti parodymus asmenis: S. L., S. K., R. K., G. P., V. F., E. R., A. E., B. M., N. I., N. K., I. G., V. N., V. B., D. S., A. M., J. B.; 3.5 duoti rezoliuciją Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. pradėti tarnybinį patikrinimą; 3.6 Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. pradėti tarnybinį patikrinimą; pareiškėjui pateikti tinkamai patvirtintą Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintos S. N. rašytinio pasiaiškinimo nuorašą; 3.7 Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. nurodyti pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas; 3.8 Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. skirti tarnybinę nuobaudą; 3.9 dėl Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintos S. N. nepagrįstų neteisėtų veiksmų pateikti teikimą Prokurorų etikos komisijai ir iš Prokurorų etikos komisijos pareikalauti siūlymo dėl tarnybinės nuobaudos S. N. taikymo už Prokurorų etikos kodekso pažeidimus; 3.10 priimti Lietuvos Respublikos prokuratūros administravimo aktą, kuriuo prokuratūros įstaigos yra įpareigojamos dokumentus išsiųsti vokuose su ant voko uždėtu antspaudu, su nurodyta išsiuntimo paštu data bei nurodytu prokuratūros rašto numeriu; 3.11 priimti Lietuvos Respublikos prokuratūros administravimo aktą, kuriuo prokuratūros įstaigos yra įpareigojamos su ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus gavėjams išsiųsti registruotais laiškais vokuose su ant voko uždėtu antspaudu su nurodyta išsiuntimo paštu data bei nurodytu prokuratūros rašto numeriu.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atsakovas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą ir jį persiųsdamas Kauno apygardos prokuratūrai (toliau – ir KAP) ir Kauno apylinkės prokuratūrai (toliau – ir KMAP), sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą ir pažeidė Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 15, 17, 19 punktų ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pažymėjo, kad KAP ir KMAP neturi įgaliojimų nagrinėti Skundo reikalavimų, be to, šios institucijos pareiškėjo skundų dėl nusikalstamų ar/ir neteisėtų KMAP, KAP, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate (toliau – ir KAVPK) įdarbintų asmenų bei jų grupuočių veiksmų prieš pareiškėją netiria ir juos grąžina pareiškėjui, o nurodytas nusikalstamas veikas įvardina „deklaratyviomis“, be to, jos slepia KMAP, KAP, KAVPK įdarbintų asmenų prieš pareiškėją vykdomas neteisėtas/nusikalstamas veikas.

Teigė, kad atsakovas savo veiksmais/neveikimu pažeidė šiuos teisės aktus:

1) Prokuratūros įstatymo 2 straipsnį, nes neatliko savo funkcijų, 3 straipsnį, nes pažeidė įstatymus, protingumo principą, diskriminavo pareiškėją, 4 straipsnio 5 dalį, nes neteikė informacijos apie itin svarbius visuomenei bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei S. L. ir jo grupuotės nusikaltimus, 8 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, nes neteisėtai nepradėjo ikiteisminių tyrimų dėl KMAP įdarbintos S. N., KAP įdarbintos R. V. nusikalstamos veiklos prieš pareiškėją, bet šioms prokuratūros įstaigoms persiuntė pareiškėjo skundą dėl susijusių veikų; 14 straipsnio 2 dalį, nes KAP, KMAP privalo pranešti Generalinei prokuratūrai apie Generalinės prokuratūros administracinio sprendimo 2014 m. sausio 14 d.

Nr. 17.2-517 prieštaravimą įstatymams, o Generalinė prokuratūra privalėjo tai žinoti; 16 straipsnį, nes pareiškėjo skundo dalykas liečia tik Generalinės prokuratūros kompetenciją, tačiau ne KAP ir KMAP kompetenciją; 20 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 5 dalį, 23 straipsnio 2 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 6 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnį, nes ji S. N. nepaskyrė tarnybinės nuobaudos, 41 straipsnį, nes S. N. veikla turi įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, ji priėmė neteisėtą administracinį sprendimą nenagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. skundo KMAP, 43 straipsnį, nes Generalinė prokuratūra nenušalino S. N. nuo pareigų ir šį reikalavimą nagrinėti nepagrįstai atsisakė, o KMAP tai atlikti neįgaliota; 44 straipsnį, 53 straipsnį, nes tik atsakovas gali nurodyti pasitikrinti S. N. ir kitiems prokurorais įdarbintiems asmenims sveikatą;

2) Lietuvos Respublikos Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 2 straipsnio 2.1., 2.2. punktus, 3.1., 3.2., 4, 9, 25, 26, 27, 38 ir 39 straipsnių nuostatas;

3) Lietuvos Respublikos Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija) 7.1., 7.10, 8.2., 8.3 ir 8.4 straipsnius, nes ji atlieka ikiteisminį tyrimą ypatingos svarbos bylose, 44, 45, 50 ir 51 straipsnius, 52 straipsnio 1, 3 ir 6 dalių reikalavimus;

4) Lietuvos prokurorų etikos kodekso 1-19 straipsnių nuostatas;

5) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnį, 5 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 11 ir 12 straipsnius, 15 straipsnio 4 dalį, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių reikalavimus, 23 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, nes neteisėtai persiuntė pareiškėjo skundą KMAP kaip viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai skundžiami, 26 ir 28 straipsnius ir 28 straipsnio 2 dalį, nes atsisakė apklausti susijusius KMAP prokurorais įdarbintus asmenis, taip pat ir S. N., ir tiesiogiai apklausti pareiškėją apie jo pažeistas teises ir interesus, 31 ir 37 straipsnius, nes atsisakė iš KMAP, KAVPK, KAP prašyti tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti; 40 straipsnį, nes nepagrindė tarnybinės pagalbos prašymo pagrįstumo ir teisėtumo;

6) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 13, 14 straipsnių reikalavimus, nes dėl atsakovo veiksmų ir kaltės pareiškėjas patyrė ilgalaikį ir sistemingą psichologinį kankinimą, jo orumą žeminantį elgesį, o taip pat netiesioginį fizinį kankinimą, susijusį su pareiškėjo fizine negalia; pažeidė pareiškėjo teises į veiksmingą gynybos priemonę administracinėse bei baudžiamosiose bylose pareiškėjui kreipiantis į valstybės institucijas; diskriminavo pareiškėją dėl jo įsitikinimų ir kilmės – priklausymo žmonių grupei, kuri atsisako nesipriešinti atsakovui, kitiems asmenims, kurie prievarta, klastojimais, melu ir nepagrįstais bei/ar neteisėtais veiksmais netiesiogiai kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, tiesiogiai kėsinasi į Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką;

6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 18, 20, 21, 25, 29, 30 ir 33 straipsnių reikalavimus, nes „policijos pareigūno“ S. L. grupuotės, R. V., S. N. nusikalstamų veiksmų netyrimu ir dengimu, reikalaujamų veiksmų neatlikimo pagrindu sudarė sąlygas „policijos pareigūno“ S. L. ir jo organizuotos nusikalstamos grupuotės sunkaus nusikaltimo prieš pareiškėją 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje dengimui, pareiškėjo neteisėtam sulaikymui, kankinimui bei išvežimui į psichikos įstaigą, žemina pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų garbę ir orumą, netiesiogiai toliau šmeižia pareiškėją kaip tariamai „psichinę negalią“ turintį asmenį, dengia tyčinius V. F. ir S. L. nusikaltimus, įvykdytus 2010 m. rugpjūčio 19 d., ir nusikalstamas antikonstitucinių susivienijimų veikas prieš pareiškėją, varžo pareiškėjo teises dėl jo nepriklausymo antikonstitucinėms grupuotėms, dėl jo tautinių antiokupacinių pažiūrų;

7) Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 ir 4 straipsnius, 5 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus, 4 straipsnio 5 punktą, 13 straipsnį, 14 straipsnio 1-3 dalis, 21, 22, 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime (I t., b. l. 20-21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija), 7.4 punktu, 2014 m. sausio 14 d. raštu pareiškėjo V. J. 2014 m. sausio 13 d. skundą perdavė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Pagal VAĮ 2 straipsnio 9 punkto, 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjo ginčijamas 2014 m. sausio 14 d. raštas Nr. 17.2-517 nėra individualus administracinis aktas. Tai informacinio pobūdžio raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo V. J. skundas pavestas nagrinėti teritorinės prokuratūros aukštesniajam prokurorui. Pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. skundas Nr. 5.6-124 šiuo metu yra išnagrinėtas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu (I t., b. l. 165-170) pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 5 d. skundu Nr. P-10207 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą ir jame nurodė, kad Kauno rajono PK viršininkas R. O. baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013 2013 m. lapkričio 18 d. įvykusio teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, todėl tuo pagrindu pareikalavo minėtą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė S. N., išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. skundą Nr. P-10207, į jį atsakė 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 3S-854, kuriuo atsisakė tenkinti skundą ir nurodė, kad liudytojo R. O. parodymus įvertins teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje. Nesutikdamas su atsakymu į jo 2013 m. gruodžio 5 d. skundą, pareiškėjas 2014 m. sausio 13 d. skundu, reg. Nr. 5.6-124, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas, kad Generalinė prokuratūra:

1) nagrinėtų jo 2013 m. gruodžio 5 d. skundą Nr. P-10207 dėl Kauno rajono PK viršininko R. O. veikų, turinčių nusikaltimo pagal BK 235 ir 169 straipsnius, požymių;

2) pradėtų ir vykdytų ikiteisminį tyrimą dėl Kauno rajono PK viršininko R. O. veikų, turinčių nusikaltimo pagal BK ir 169 straipsnius, požymių ir pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju;

3) Kauno rajono PK viršininkui R. O. ikiteisminiame tyrime pateiktų kaltinimus pagal BK 235 ir 169 straipsnius.;

4) ikiteisminiame tyrime pagal pareiškėjo 2013 m. gruodžio 5 d. skundą Nr. P-10207 liudininkais apklaustų dėl pareiškėjo kankinimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje ir jo pagrindu vykdyto bei tęsiamo persekiojimo galinčius duoti parodymus asmenis: S. L., S. K. ir kt.;

5) duotų rezoliuciją Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. pradėti tarnybinį patikrinimą;

6) Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. pradėtų tarnybinį patikrinimą ir pareiškėjui pateiktų tinkamai patvirtintą Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintos S. N. rašytinio pasiaiškinimo nuorašą;

7) Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. nurodytų pasitikrinti sveikatą ir pateiktų medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas;

8) Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. skirtų tarnybinę nuobaudą;

9) dėl Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintos S. N. nepagrįstų neteisėtų veiksmų pateiktų teikimą Prokurorų etikos komisijai ir iš Prokurorų etikos komisijos pareikalautų siūlymo dėl tarnybinės nuobaudos S. N. taikymo už Prokurorų etikos kodekso pažeidimus;

10) priimtų Lietuvos Republikos prokuratūros administravimo aktą, kuriuo prokuratūros įstaigos yra įpareigojamos dokumentus išsiųsti vokuose su ant voko uždėtu antspaudu su nurodyta išsiuntimo paštu data bei nurodytu prokuratūros rašto numeriu. Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija), 7.4 punktu, pareiškėjo V. J. 2014 m. sausio 13 d. skundą, reg. Nr. 5.6-124, dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. 2013 m. gruodžio 19 d. atsakymo Nr. 3S-854, 2014 m. sausio 14 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo” Nr. 17.2-517 perdavė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ir apie skundo perdavimą nagrinėti pranešė pareiškėjui.

Teismas, rėmėsi ginčui aktualiomis Prokuratūros įstatymo, VAĮ, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (toliau – ir Kompetencijos nuostatai) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis ir pažymėjo, kad Prokuratūra, kaip valstybės institucija, iš esmės atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas, kurios pasireiškia su baudžiamuoju persekiojimu ir viešuoju administravimu susijusiais veiksmais.

Nurodyta, jog nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokuratūros sprendimo jai pareiškėjo pateiktą Skundą, kuriuo ginčijamas Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės atsisakymas liudytoją R. O. baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013 patraukti baudžiamojon atsakomybėn, vadovaujantis Kompetencijos nuostatų 7.4 punktu perduoti nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 14 d. raštas Nr. 17.2-517 savo pobūdžiu, t. y. turiniu ir forma, nėra atsakovui vykdant viešojo administravimo funkcijas priimtas individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes, nes tai yra atsakovui vykdant su baudžiamuoju persekiojimu susijusias funkcijas priimtas procesinis informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo atsakovas, pasinaudodamas Kompetencijos nuostatų 7.4 punkte jam suteikta, pareiškėjo V. J. skundą pagal kompetenciją pavedė nagrinėti teritorinės prokuratūros aukštesniajam prokurorui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo V. J. 2014 m. sausio 13 d. skundas Nr. 5.6-124 Kauno apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas ir dėl pareiškėjo skundžiamų Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veiksmų 2014 m. vasario 3 d. buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą, o dėl prokurorės S. N. 2013 m. gruodžio 19 d. atsakymo Nr. 3S-854 buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014 m. vasario 3 d. atsakymas Nr. 3S-9765.

Teismas vertino, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas darė išvadą, jog tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 5-6), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai vadovaudamasis teisės aktais nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą.

2) Teismas nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis grindžia sprendimą ir/ar jų tinkamai nevertino.

3) Teismas nenustatė, kad atsakovas pažeidė skunde nurodytas įstatymų nuostatas ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

4) Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog jis turi patikrinti visą bylą pateiktų įrodymų ir argumentų pagrindu, naudotis apeliantui palankiais ir skundo pagrįstumą įrodančiais Lesto sistemoje esančių kitų bylų įrodymais, patikrinti apelianto teiginius dėl prorusiško, prookupacinio, prosovietinio, prokolonijinio rėžimo Lietuvoje įsigalėjimo ir šio totalitarinio rėžimo „teisingumo laimėjimų“, vertinti jų prilygintinumą apelianto atveju Vokietijos nacionalsocialistinių bei sovietinės Rusijos imperijos „teismų“ „teisingumo laimėjimams“ „liaudies vardu“ šioje konkrečioje byloje neiškraipytos Europos Sąjungos teismų praktikos demokratinėse šalyse kontekste.

Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 42-43) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tinkamai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas Generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 17.2-517, Generalinė prokuratūra būtų įpareigota pareiškėjo 2014 m. sausio 12 d. skundą reg. Nr. 5.6-124 nagrinėti iš naujo bei atlikti minėtame Skunde pareiškėjo prašytus atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai, vadovaudamasis teisės aktais nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą, nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis grindžia sprendimą ir/ar jų tinkamai nevertino, nenustatė, kad atsakovas pažeidė skunde nurodytas įstatymų nuostatas ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokia apelianto pozicija nesutinka, mano, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti, todėl atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčui aktualių faktinių aplinkybių (pareiškėjo Skundo pateikimo aplinkybėmis, atsakymo į jį turiniu) ir teisės aktų nuostatų (Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d., 2 d. 1-4, 8 p., 3 str. 1 d., VAĮ 2 str. 1, 8-11 d., 8 str. 1 d., 19 str. 1 d., Kompetencijos nuostatų 2, 7.4 p., Aprašo 4, 5, 30, 37 p.) analize, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad Prokuratūra, kaip valstybės institucija, iš esmės atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas, kurios pasireiškia su baudžiamuoju persekiojimu ir viešuoju administravimu susijusiais veiksmais, o pareiškėjo ginčijamas Generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 14 d. raštas Nr. 17.2-517 savo pobūdžiu, t. y. turiniu ir forma, nėra atsakovui vykdant viešojo administravimo funkcijas priimtas individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes, nes tai yra atsakovui vykdant su baudžiamuoju persekiojimu susijusias funkcijas priimtas procesinis informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo atsakovas, pasinaudodamas Kompetencijos nuostatų 7.4 punkte jam suteikta teise, pareiškėjo V. J. skundą pagal kompetenciją pavedė nagrinėti teritorinės prokuratūros aukštesniajam prokurorui.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nustatyta, jog pareiškėjo Skundas Kauno apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas ir dėl pareiškėjo skundžiamų Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veiksmų 2014 m. vasario 3 d. buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą, o dėl prokurorės S. N. 2013 m. gruodžio 19 d. atsakymo Nr. 3S-854 buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014 m. vasario 3 d. atsakymas Nr. 3S-9765. Pažymėtina, jog pastarieji aktai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog naikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 14 d. raštą “Dėl skundo persiuntimo” Nr. 17.2-517 ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. sausio 12 d. skundą, reg. Nr. 5.6-124, iš naujo bei įpareigoti ją atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas turi patikrinti visą bylą pateiktų įrodymų ir argumentų pagrindu, naudotis apeliantui palankiais ir skundo pagrįstumą įrodančiais Lesto (manytina, jog turėta omenyje Lietuvos teismų informacinė sistema Liteko) sistemoje esančių kitų bylų įrodymais, patikrinti apelianto teiginius dėl prorusiško, prookupacinio, prosovietinio, prokolonijinio rėžimo Lietuvoje įsigalėjimo ir šio totalitarinio rėžimo „teisingumo laimėjimų“, vertinti jų prilygintinumą apelianto atveju Vokietijos nacionalsocialistinių bei sovietinės Rusijos imperijos „teismų“ „teisingumo laimėjimams“ „liaudies vardu“ šioje konkrečioje byloje neiškraipytos Europos Sąjungos teismų praktikos demokratinėse šalyse kontekste, pažymėtina, jog, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas patikrino visą bylą, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo priimti tokį sprendimą, kokio siekia pareiškėjas. Kiti minėti apelianto argumentai nepagrįsti, nesusiję su byla, atmestini.

Pareiškėjui nepateikus kitų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir/ar neteisėtumo, bylą patikrinusiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo taip pat nenustačius, sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų pagrindu prieitomis išvadomis, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė