f35086e9-d71d-43d2-be68-e4badcc85c1c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-784-343/2012(Proceso Nr. 2-21-3-01046-2011-3)Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena SabaitienėProcesinio sprendimo kategorijos: 30; 32.1; 33; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 3 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

E. Ž. ir atsakovės B. V. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1605-97/2011 pagal ieÅ¡kovo J. E. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams B. V., VÄ® Registrų centrui, tretiesiems asmenims A. Ž., notarei R. S. dėl pažeistų teisių atstatymo, teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisių pripažinimo ir atsakovės B. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. E. Ž. dėl servituto nustatymo ir n u s t a t ė:              patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 97-99, t.

1) ieÅ¡kovas prašė atstatyti pažeistas jo teises, panaikinti Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ mirusio atsakovės B. V. sutuoktinio A. V. vardu, pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiomis 2007 m. birželio 27 d. nuosavybės teisės liudijimo ir tos pačios dienos paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuriomis atsakovė B. V. paveldėjo minėtÄ Å¡ulinį, pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į ½ Å¡ulinio dalį. IeÅ¡kovas nurodė, jog ginčo Å¡ulinys pastatytas ant jam ir atsakovei B.

V. priklausančių žemės sklypų ribos. Šį šulinį ieškovas nurodė statęs kartu su jau mirusiu atsakovės sutuoktiniu dar 1974 m. Šalims pradėjus konfliktuoti 2010 m., atsakovė šulinį užrakino ir pareiškė, jog šulinys yra jos. Ieškovui pradėjus aiškintis su šulinio teisiniu statusu susijusias aplinkybes, paaiškėjo, jog dar 2007 m. birželio 27 d. nuosavybės teisės į jį įregistruotos atsakovės vardu. Tačiau vertinant pirminius dokumentus tampa akivaizdu, jog šulinys nebuvo priimtas eksploatuoti, nebuvo pažymėtas ūkinėse knygose.

Neteisėtai įregistravus šulinį atsakovės vardu susiklostė situacija, kai atsakovė naudojasi jai priklausančiu statiniu, kuris yra ant ieškovui priklausančio žemės sklypo.              Atsiliepimais į ieškinį (b.l. 56-59, t.

1) ir patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 101-102, t.

1) atsakovas VÄ® Registrų centras prašė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl teisinės registracijos panaikinimo nagrinėjimÄ nutraukti, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti ir nurodė, kad nuosavybės teisės į Å¡ulinį atsakovės B. V. vardu įregistruotos laikantis teisės aktų reikalavimų kartu su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, registravimo metu registre ieÅ¡kovui priklausantis sklypas ir jo ribos dar nebuvo įregistruotos, ieÅ¡kovas nepasinaudojo teise ginčyti teritorinio registratoriaus sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl registracijos panaikinimo. Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokio nuosavybės teisės įgijimo dokumento, pripažinti jam nuosavybės teises į dalį Å¡ulinio nėra pagrindo.              Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 104, t.

1) trečiasis asmuo A. Ž. prašė ieÅ¡kinį patenkinti ir nurodė visiÅ¡kai sutinkanti su ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytais argumentais.              Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 114, t.

1) trečiasis asmuo notarė R. S. nurodė esanti be pagrindo įtraukta į bylÄ dalyvaujančiu asmeniu, pareiÅ¡kė neginčijanti ieÅ¡kovo teisės į jo pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimÄ .              PrieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l. 108-110, t.

1) atsakovė B. V. prašė nustatyti servitutÄ , suteikiantį jai, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkei teisę naudotis ieÅ¡kovo vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kuriÄ užima ginčo Å¡ulinys, pagal UAB „Toposfera“ paruoÅ¡tÄ projektÄ . Atsakovė nurodė nesutinkanti su ieÅ¡kovo pateikto patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais, akcentavo, jog Å¡ulinys yra jai priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, Å¡ulinio tinkamam naudojimui bÅ«tina nustatyti servitutÄ .             Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 132-133, t.

1) atsakovas VÄ® Registrų centras nurodė nesantis suinteresuotas Å¡io klausimo sprendimu, todėl prašė teismo klausimÄ spręsti savo nuožiÅ«ra.             Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 135-136, t.

1) ieÅ¡kovas prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, jog servituto nustatymas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluotiems reikalavimams. IeÅ¡kovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog servitutÄ nustatyti nėra pagrindo dar ir dėl to, jog atsakovė Å¡uliniu turi visas galimybes naudotis ir be servituto nustatymo.              Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b.l. 23-29, t.

2) atmetė ir ieÅ¡kinį, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės B. V. valstybei po 27,07 Lt teismo iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad teisinė registracija negali bÅ«ti tapatinama su nuosavybės teisių atsiradimo faktu. Kokie dokumentai patvirtina nuosavybės teisių įgijimÄ ir laikytini pagrindu nuosavybės teisėms įregistruoti, nurodyta teisės aktuose. Å iuo atveju Å¡ulinys buvo įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys.

IeÅ¡kovo žemės sklypas tuo metu dar nebuvo įregistruotas. IeÅ¡kovas teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo teritorinio registratoriaus atsisakymo iÅ¡registruoti nuosavybės teises į ginčo Å¡ulinį atsakovės vardu. Nurodytų aplinkybių visumÄ teismas įvertino kaip pagrindÄ reikalavimui dėl teisinės registracijos panaikinimo atmesti. Nuosavybės teisės į turtÄ gali bÅ«ti pripažįstamos tik konkrečiais įstatyme nustatytais jų įgijimo pagrindais. ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo ieÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti jį įgijus nuosavybės teises į ginčo turtÄ , todėl atitinkamas ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat atmestas.

Atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl servituto nustatymo teismas nurodė, jog servitutas teismo sprendimu nustatomas tik tuo atveju, kai tam yra objektyvi bÅ«tinybė. Nagrinėjamu atveju Å¡ulinys yra ant sklypų ribos, juo naudotis pagal paskirtį atsakovė gali iÅ¡ savo sklypo, be to, atsakovė namuose naudojasi centralizuotai teikiamu vandeniu, Å¡ulinio vandenį naudoja tik Å¡iltnamiui laistyti, Å¡uns gardui plauti, todėl suteikti jai teisę naudotis ieÅ¡kovo žemės sklypo dalimi nėra teisinio pagrindo.

            Apeliaciniu skundu (b.l. 45-50, t.

2) ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria jo ieÅ¡kinys atmestas, dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti ir nurodo, jog priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytas svarbias aplinkybes, jog ieÅ¡kovas prisidėjo prie Å¡ulinio statybos, pirko Å¡ulinio žiedus, jog didžioji dalis Å¡ulinio yra jam priklausančiame žemės sklype. Å ios aplinkybės patvirtina, jog nuosavybės teises į Å¡ulinio dalį ieÅ¡kovas įgijo statybos bÅ«du.

Statinių teisinė registracija atliekama įgijimo dokumento pagrindu, tačiau, nagrinėjamu atveju Å¡ulinys atsakovės vardu įregistruotas nesant tokio dokumento. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas neskundė teritorinio registratoriaus sprendimo atsisakyti panaikinti teisinę registracijÄ , nelaikytina kliÅ«timi ieÅ¡kinio reikalavimui dėl teisinės registracijos panaikinimo pareikÅ¡ti. Pripažinęs, jog Å¡ulinys yra atsakovei priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, teismas be pagrindo nurodo, jog ieÅ¡kovui priklausančiu turtu Å¡ulinys negalėjo bÅ«ti pripažintas dėl to, jog jam priklausantis žemės sklypas nebuvo įregistruotas, tačiau nepasisakydamas apie tai, kodėl Å¡ulinys negalėjo bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovo namo priklausiniu.

IeÅ¡kinio reikalavimų atmetimas Å¡iuo atveju prilygsta nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį priverstiniam paėmimui.              Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (b.l. 66-70, t.

2) atsakovė B. V. praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodo, kad ieÅ¡kovas atsakovės vyrui Å¡ulinį statyti padėjo kaip kaimynas, ieÅ¡kovo žemės sklype yra kitas tik jam priklausantis Å¡ulinys. IeÅ¡kovo į bylÄ kviesti liudytojai nepatvirtino faktų, susijusių su nuosavybės teisių į Å¡ulinį įgijimu. Å ulinys buvo priskirtas atsakovės namų valdai, pažymėtas jos gyvenamojo namo techniniame pase. Akcentuoja ir tai, jog jos vyras dar iki žemės sklypų įregistravimo sutiko susisiaurinti jo valdomÄ Å¾emės sklypÄ , kad analogiÅ¡kai bÅ«tų padidintas ieÅ¡kovo žemės sklypo plotis. BÅ«tent dėl to Å¡ulinys ir atsidÅ«rė ant žemės sklypų ribos.              Apeliaciniu skundu (b.l. 33-37, t.

2) atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria jos prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priimti naujÄ sprendimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodo objektyviai Å¡uliniu galinti naudotis tik per ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , naudojimuisi Å¡uliniu trukdo sklypus skirianti tvora, Å¡ulinio dangtis atsidaro tik nustÅ«mus jį į atsakovo sklypo pusę.

Be to, ieÅ¡kovas nesutinka iÅ¡betonuoti žemę aplink Å¡ulinį, netoliese pasodino medžius, pasėjo žolę, kuriuos tręšdamas terÅ¡ia Å¡ulinio vandenį. Nenustačius servituto atsakovė neturi galimybės Å¡uliniu naudotis, jį eksploatuoti ir prižiÅ«rėti. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sprendimu buvo atmesti trys ieÅ¡kinio reikalavimai ir vienas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nebuvo sprendžiamas.              Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ (b.l. 54-57, t.

2) ieÅ¡kovas prašė skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grįsdamas aplinkybėmis, analogiÅ¡komis nurodytoms paties ieÅ¡kovo teismui pateiktame apeliaciniame skunde, taip pat papildomai nurodydamas, jog atsakovė Å¡uliniu gali naudotis iÅ¡ jai priklausančio žemės sklypo, juo ilgÄ laikÄ nesinaudoja, savo reikalavimui ir skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.              Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 58-62, t.

2) atsakovas VÄ® Registrų centras praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti, atsakovės skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsakovas nurodo neturintis jokio teisinio suinteresuotumo atsakovės B. V. prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡sprendimu. Savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo skundo nepagrįstumo atsakovas grindžia aplinkybėmis, analogiÅ¡komis nurodytoms atsakovo pateiktuose atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės B. V. apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas keistinas, sprendimo dalys, kuriomis atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas ir iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas naikintinos, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas iÅ¡ esmės, prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas, iÅ¡ naujo spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.Kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , Å¡iuo klausimu priėmė nepagrįstÄ , todėl naikintinÄ sprendimÄ (CPK 330 str.). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 1.138 str., CPK 5 str. nuostatas darytina iÅ¡vada, jog teisę į ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimÄ turi tik toks asmuo, kurio teisėms ir teisėtiems interesams teismo priimamas sprendimas turi tiesioginę įtakÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas suformulavo tris reikalavimus: panaikinti turto teisinę registracijÄ , pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiais nuosavybės teisių įgijimÄ patvirtinančius dokumentus, pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į dalį turto.

Å ie reikalavimai, vertinant civiline procesine prasme, yra tiesiogiai susiję tarpusavyje, pagrindiniu iÅ¡ jų laikytinas reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tuo tarpu kiti reikalavimai vertintini kaip iÅ¡vestiniai, jų pagrįstumas priklauso nuo to, ar gali bÅ«ti tenkinamas pagrindinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju tik nustačius, jog nuosavybės teisės į dalį Å¡ulinio priskirtinos ieÅ¡kovui, bÅ«tų pagrindas tenkinti reikalavimus dėl atsakovės nuosavybės teisių įgijimo faktÄ patvirtinančių dokumentų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais ir nuosavybės teisių į atitinkamÄ Å¡ulinį teisinės registracijos atsakovės vardu panaikinimo.

Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas VÄ® Registrų centras, savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl teisinės registracijos naikinimo nagrinėtinas administracine Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-32 straipsniuose nustatyta tvarka. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog civiliniame ieÅ¡kinyje negali bÅ«ti ginčijamas teisinės nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ registracijos teisėtumas remiantis teisės aktuose nustatytų registravimo procedÅ«rų nesilaikymu, nes toks klausimas priskirtinas administracines procedÅ«ras vykdančių ir kontroliuojančių institucijų, taip pat administracinius ginčus sprendžiančių teismų kompetencijai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (b.l. 19-20, t. 1), teritorinis registratorius dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2011 m. balandžio 4 d. atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į Å¡ulinį iÅ¡registravimo, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui tokio sprendimo apskundimo tvarkÄ . Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas tokį sprendimÄ bÅ«tų skundęs. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , jog civilinio proceso ribose pasisakyti dėl ieÅ¡kinio, o kartu ir apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuosavybės teisių į ginčo Å¡ulinį įregistravimo procedÅ«rų teisėtumu, nėra pagrindo.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo gali bÅ«ti vertinamas tik ta apimtimi, kiek tokios registracijos buvimas ir ja sukuriamos teisinės pasekmės gali įtakoti ieÅ¡kovo daiktinių teisių į atitinkamÄ Å¡ulinio dalį pripažinimÄ ir įgyvendinimÄ . Akcentuotina ir tai, jog nuosavybės teisių kito asmens vardu teisinė registracija pati savaime nėra kliÅ«tis įrodinėti savo teisių į atitinkamÄ daiktÄ egzistavimÄ .Vertinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių į dalį Å¡ulinio pripažinimo, dėmesys atkreiptinas į tai, jog nuosavybės teisių įgijimo pagrindai yra iÅ¡vardinti CK 4.47 str.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė egzistavus kurį nors iÅ¡ nurodytų pagrindų. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas savo reikalavimo pagrįstumÄ sieja su C 4.47 str. 4 p. įvardintu pagrindu, kai nuosavybės teisė įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog statant ginčo Å¡ulinį dalyvavo tiek atsakovės sutuoktinis, tiek ir ieÅ¡kovas, nesutariama tik dėl to, ar statinys buvo statomas bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais, ar ieÅ¡kovas tiesiog padėjo kaimynui.

Aplinkybes, jog šulinys buvo statomas bendrai naudotis dviem sklypams, ieškovas grindžia tik teismo posėdyje (b.l. 3-20, t.

2) apklaustų liudytojų parodymais, jog Å¡ulinį kurį laikÄ ieÅ¡kovas su atsakovės sutuoktiniu naudojo bendrai, jog žiedus Å¡uliniui pirko bÅ«tent ieÅ¡kovas. Å ie liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai dėl jų prieÅ¡taringumo su kitų liudytojų parodymais, kurie tvirtino, jog Å¡ulinys buvo statomas bÅ«tent kaip atsakovei priklausančio namo priklausinys. Å iuo aspektu yra reikÅ¡mingos kelios aplinkybės: pirma, byloje nėra jokių duomenų, jog Å¡ulinio statybos metu sklypų riba buvo nustatyta bÅ«tent taip, jog Å¡ulinys patektų į abiejų sklypų teritorijÄ , prieÅ¡ingai, kaip nustatyta neginčijamai, ieÅ¡kovo žemės sklypas nebuvo suformuotas iki Å¡ulinio įregistravimo; antra, iÅ¡ į bylÄ pateiktų projektavimo dokumentų (b.l. 37-39, t.

1) matyti, jog prie gyvenamojo namo priklausinių buvo priskirtas ir ginčo šulinys, šulinio buvimo faktas užfiksuotas ir byloje esančiame Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase (b.l. 41-42, t. 1); trečia, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 7-8, t.

1) ieškovui priklausančiame žemės sklype yra kitas šulinys, kuris, kaip matyti iš registro duomenų, statytas panašiu metu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia abejoti ieškovo argumentu, jog vienas šulinys dviem sklypams buvo statomas siekiant sutaupyti lėšas, aplinkybe, jog liudytoju apklausto S. M. minimi šulinio žiedai, kuriuos ieškovas pirko iš įmonės, kurioje dirbo tiek ieškovas, tiek liudytojas, buvo naudojami būtent ginčo šuliniui statyti. Bendro naudojimosi šuliniu faktas, kurį patvirtino kai kurie teisme apklausti liudytojai, negali turėti įtakos nuosavybės teisių atsiradimui ir jų apimčiai.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė nuosavybės teisių į ginčo Å¡ulinį ar jo dalį įgijimo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atitinkamÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių į dalį Å¡ulinio ieÅ¡kovui pripažinimo, kaip nepagrįsti buvo atmesti ir kiti ieÅ¡kinio reikalavimai, kurie, kaip minėta, laikytini iÅ¡vestiniais. Ä®vertinusi atsakovės pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis CK 4.126 str. 1 d., teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog atsakovė Å¡uliniu gali naudotis ir iÅ¡ savo žemės sklypo, todėl servituto nustatymas nėra bÅ«tinas. Su tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikÅ¡tas ne dėl naudojimosi Å¡uliniu, bet dėl naudojimosi ieÅ¡kovo žemės sklypo dalimi, kuriÄ užima atsakovei priklausantis Å¡ulinys. Atsakovei priklausančio statinio buvimas ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype pats savaime apriboja ieÅ¡kovo galimybes naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kelia abejones dėl atsakovės naudojimosi atitinkamu statiniu teisėtumo.

Tam, kad galėtų teisėtai naudotis jai priklausančiu daiktu, atsakovei turi bÅ«ti suteiktos ir tam tikros daiktinės teisės, susijusios su kitam asmeniui priklausančia žemės sklypo dalimi, kuriÄ daiktas užima. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės reikalavimas dėl servituto nustatymo pripažintinas pagrįstu. Nustatant servitutÄ bÅ«tina pasisakyti ir dėl jo turinio (CK 4.112 str.). Dėmesys atkreiptinas į tai, jog, nors apeliaciniame skunde savo teisę į servituto nustatymÄ atsakovė sieja su bÅ«tinybe naudotis ir Å¡alia Å¡ulinio esančia ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo dalimi tam, kad atsakovė galėtų Å¡ulinį prižiÅ«rėti, apsaugoti nuo tarÅ¡os ir juo naudotis pagal paskirtį, atitinkamas reikalavimas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo suformuluotas, jo pagrįstumas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertintas, atsakovė formuluodama reikalavimÄ apsiribojo nuostata, jog servitutas turi bÅ«ti nustatytas tokiai ieÅ¡kovo sklypo daliai, kuriÄ fiziÅ¡kai užima Å¡ulinys, bet ne teritorijai aplink Å¡ulinį, nenurodė jokių servitutui priskirtinų papildomų atsakovės teisių į likusiÄ atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį.

Kadangi apeliaciniame procese vertinamas ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 301 str. 1 d., CPK 320 str.), apeliaciniame skunde negali būti reiškiami jokie reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo (CPK 312 str.), teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatyti platesnį servituto turinį, nei suformuluotas priešieškinyje, teismas neturi procesinio pagrindo. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pakankamas pagrindas ginčijamo sprendimo daliai, kuria priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestas, panaikinti, klausimui išspręsti iš esmės, priešieškiniui patenkinti, servitutui atsakovei naudotis ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri užstatyta atsakovei priklausančiu šuliniu, nustatyti.

Atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinus, iÅ¡ naujo spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimas. Kadangi ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo atmestas, tuo tarpu atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkintas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas atsakovės paduodant prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis (b.l. 111, t. 1), atsakovės bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų 2057 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurios, atsižvelgiant į atstovavimo paslaugų apimtį, pripažintinos pagrįstomis, atlyginimas (b.l. 86, t. 1) (CPK 93 str. 1 d.), be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos visų pirmosios instancijos teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - 54,14 Lt - atlyginimas (CPK 96 str.).

Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovės - patenkintas, analogiÅ¡kai spręstinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas atsakovės paduodant apeliacinį skundÄ sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis (b.l. 38, t. 2), atsakovės bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas (b.l. 41, t. 2). Bendra atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina žyminio mokesčio suma - 278 Lt, bendra priteistina atstovavimo iÅ¡laidų suma - 3057 Lt.

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : IeÅ¡kovo J. E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovės B. V. apeliacinį skundÄ patenkinti.Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas ir iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.Atsakovės B. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, nustatyti servitutÄ , suteikiantį ieÅ¡kovei B.

V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkei teisę naudotis ieÅ¡kovo J. E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kuriÄ užima ieÅ¡kovei priklausantis Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).LikusiÄ ginčijamo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ naujo iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 278 Lt žyminio mokesčio, 3057 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54,14 Lt iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi iÅ¡laidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ pirmosios instancijos teismui.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                    Rūta Palubinskaitė Kolegijos teisėjai                                                    Algimantas Kukalis                                                                  Arvydas Žibas