2021-07-08 Nr. CB-6594-2-69-3-21275-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3800

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21275-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2021 m. liepos 1 d. paduotu atsakovo V. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas V. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir sodų bendrijos „Vėtrungė“ patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl pažeistų teisių gynimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnį ir 1.98 straipsnio 2 dalį, pažeidė suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant negatorinio ieškinio tenkinimo būtinąsias sąlygas – nagrinėjamu atveju teismai nenustatę, kad SB „Vėtrungė“ yra ginčo teritorijos savininkė, kurioje būtų įrengti kasatoriaus tvora, vartai ir tujos, taikė CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisių gynimo institutą ir nepagrįstai įpareigojo kasatorių pašalinti tvorą, vartus ir tujas. Teismai netinkamai aiškinio ir taikė CK 4.37 straipsnio 1 dalį, CK 4.27 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, gynė ieškovės SB „Vėtrungė“ valdymo teisę, nors ši teisė įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruota ir įrodyta šioje byloje, gynė ieškovės SB „Vėtrungė“ valdymo teisę, nors byloje pareikštas negatorinis ieškinys, kuriuo negalima reikšti reikalavimo dėl valdymo teisės pažeidimo. Teismai, pasisakydami dėl ginčo žemės sklypo ribų, išėjo už pareikšto ieškinio ribų, pažeisdami CPK 265 straipsnio 2 dalį, bei nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos, esant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindui. Teismai pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 – 178, 185 straipsniai): (i) netinkamai atliko įrodymų vertinimą, (ii) netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už atsakovą V. P. žyminį mokestį sumokėjusiai A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 30 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 10.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Egidija Tamošiūnienė