2019-01-23 Nr. AB-2864-3-61-3-04110-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-12-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04110-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, V. Č. (V. Č.) ir S. Č.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (V. P.) 2016 m. spalio 17 d. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. csprl-236 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas) (b. l. 9–10); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2014 m. birželio 25 d. sprendimą (toliau – ir teritorinio registratoriaus sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu buvo nepagrįstai atmestas jo skundas dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimo. Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad V. D. 2014 m. vasario 15 d. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą pasirašė tuo metu buvusi 0,0603 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 2), savininkė V. Č., iš kurios pareiškėjas minėtą sklypą įsigijo 2014 m. birželio 16 d. Aplinkybė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 1) ribų paženklinimo aktą pasirašė V. Č. Komisijos buvo laikoma pakankamu pagrindu priimti ginčijamą teritorinio registratoriaus sprendimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti neatsižvelgiant į tai, kad: 1) teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimo priėmimo metu sklypo Nr. 2 savininku jau buvo ne V. Č., o pareiškėjas; 2) priimant teritorinio registratoriaus sprendimą, buvo pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenys neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, turėjo būti nustatyta, ar pateiktame žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodytų žemės sklypų savininkų duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–17) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad teritorinis registratorius, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. 2014 m. birželio 17 d. prašymą turėjo patikrinti, ar V. Č. ir S. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo sklypo Nr. 1 žemės sklypo ribų ženklinimo akte yra pasirašę šio sklypo ženklinimo metu buvę gretimų žemės sklypų savininkai. Sklypo Nr. 1 paženklinimo aktą 2014 m. vasario 15 d. pasirašė gretimo sklypo Nr. 2 savininkė V. Č.. Nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – ir Kadastro įstatymas), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose kadastro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-224 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nenurodyta, jog teritorinis registratorius, atlikdamas patikrinimą ir keisdamas kadastro duomenis, turėjo teisę reikalauti, jog sklypo Nr. 1 ribų ženklinimo akte būtų pasirašę ne tik ženklinimo metu gretimų žemės sklypų savininkai, bet ir vėliau, po jau įvykusio paženklinimo, nuosavybės teises įgiję asmenys. Taip pat teisės aktuose nenumatyta teisė teritoriniam registratoriui atsisakyti keisti Sklypo Nr. 1 kadastro duomenis ar sustabdyti pateikto prašymo nagrinėjimo procedūrą, jei pasikeičia kažkuris iš besiribojančių žemės sklypų savininkų.

Pareiškėjas nuosavybės teises į sklypą Nr. 2 įgijo 2014 m. birželio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi buvusi sklypo savininkė, pasirašydama 2014 m. vasario 15 d. paženklinimo akte, sutiko su nustatyta ir paženklinta bendra sklypų riba, o naujasis šeimininkas su šia bendra sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 riba susipažino dar prieš sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjo argumentai, jog vien nuosavybės teisių perleidimo faktas yra pakankamas pagrindas pripažinti teritorinio registratoriaus sprendimą negaliojančiu, atsakovo teigimu, yra nepagrįsti.

Teritorinis registratorius, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, patikrinęs V. D. parengtą kadastro duomenų bylą, teisėtai ir pagrįstai 2014 m. birželio 25 d. nustatė, jog pateikta byla yra tinkama kadastro duomenų pakeitimui bei šios bylos pagrindu pakeitė Sklypo Nr. 1 kadastro duomenis.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 91–92) prašė jį atmesti.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, gretimo žemės sklypo savininko pasikeitimas jau po atliktų matavimų nėra pagrindas teritoriniam registratoriui nepriimti sprendimo įregistruoti parengtą kadastrinę bylą, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti tuo metu, kai pareiškėjas dar nebuvo sklypo Nr. 2 savininku ir fiziškai ribų žymėjime galėjo dalyvauti tik tuo metu buvę gretimų sklypų savininkai. Pareiškėjas, įsigydamas sklypą Nr. 2 vėliau, nei buvo atlikti matavimai, neįgijo jokių teisių į atliktų matavimų ginčijimą. Teritorinio registratoriaus sprendimas priimti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis nėra administracinė procedūra, tai yra įprastinis tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimas pagal asmens pateiktus dokumentus kadastro bylai registruoti, be to, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas registruoti naują kadastro bylą nėra susijęs su pareiškėjo teisiniu statusu ar jo pakeitimu, todėl VAĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 132–139) pareiškėjo V. P. skundą tenkino iš dalies: panaikino Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. csprl-236 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. skundo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.

9. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. 2014 m. birželio 17 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą patikrinti jo ir S. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), V. D. 2014 m. vasario 15 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei šios bylos pagrindu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktus duomenis, 2014 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre bei pakeitė sklypo Nr. 1 kadastro duomenis. Pareiškėjas V. P. 2016 m. balandžio 18 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą patikrinti jo asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), V. D. 2015 m. vasario 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei šios bylos pagrindu pakeisti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4107/1221:14) kadastro duomenis. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad pareiškėjo pateikta Sklypo Nr. 2 kadastro duomenų byla neatitinka Taisyklių 5 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimų, 2016 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą, kuriame buvo nurodyta, jog sklypo Nr. 2 ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo Nr. 1, kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas. Pareiškėjo atstovas 2016 m.birželio 20 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą panaikinti teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2016 m. liepos 13 d. sprendimu jį tenkinti atsisakė. Nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į centrinį registratorių.

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. csprl-201 dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. rugsėjo 19 d. pašalinti teismo nurodytus trūkumus. Pareiškėjui teismo nurodytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje ginčijamo Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priėmimo metu buvo nepanaikintas ir galiojantis Komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. csprl-201, kuriuo pareiškėjo 2016 m. liepos 19 d. skundą dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti, nustačius, kad jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą ir pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Taigi Komisija išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. skundą neatsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjui pateikiant skundą jau buvo priimtas ir galiojo Komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. csprl-201, nors tokį pareiškėjo skundą Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėjo atsisakyti priimti nagrinėti.

12. Atsižvelgęs į tai, kad centrinis registratorius be įstatyme numatyto pagrindo išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. skundą ir priėmė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas privalomas ikiteisminės procedūros nuostatas pažeidžiantį sprendimą, pirmosios instancijos teismas panaikino Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. csprl-236 ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. 13. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde (b. l. 144–148) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjo teigimu, vienas iš pagrindų panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą yra tas, kad V. D. 2014 m. vasario 15 d. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo aktą buvusi gretimo žemės sklypo savininkė V. Č. 2014 m. vasario 15 d. nepasirašinėjo, tai už ją atgaline data padarė kitas asmuo, neturėjęs tam įgaliojimo. S. K. pasirašė V. D. 2014 m. vasario 15 d. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo aktą tik 2014 m. birželio mėn. Pareiškėjas mano, kad V. D. 2014 m. vasario 15 d. parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas buvo netinkamai surašytas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikrinami kadastriniai matavimai viešajame registre. Pareiškėjas pažymi, kad būtent trečiojo suinteresuoto asmens V. Č. ir įgalioto asmens S. K. neteisėti veiksmai nulėmė tai, kad teritorinis registratorius buvo suklaidintas.

15. Tretieji suinteresuoti asmenys V. Č. ir S. Č. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 161–162) prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su teismo išvada, kad Komisija apskritai neturėjo teisės priimti nagrinėti pareiškėjo skundo, nes skundo padavimo metu buvo nepanaikintas ir galiojantis Komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas. Jų nuomone, nors paženklinimo aktas buvo pasirašytas ne buvusio gretimo sklypo savininkės V. Č., o jos įgalioto asmens, tai nereiškia, kad patys kadastriniai matavimai yra neteisingi ir turi būti panaikinti. Atliekant matavimus, gretimo sklypo savininkės nebuvo įmanoma surasti ir su ja susisiekti, tačiau vėliau, pavykus tai padaryti ir jai išdavus įgaliojimą S. K., šis aktas buvo pasirašytas. Tai reiškia, kad gretimo sklypo savininkė neprieštaravo tokiam matininko parengtam aktui ir atliktiems kadastriniams matavimams. Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas praėjus nemažai laiko po sklypo įsigijimo sugalvojo, kad nori užginčyti atliktus matavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis, bei Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. csprl-236, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl 2014 m. birželio 25 d. teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti ir pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo išnagrinėtas iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. 2014 m. birželio 17 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas atlikti žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimą bei pakeisti sklypo Nr. 1 kadastro duomenis. Teritorinis registratorius, nustatęs, kad pateikta byla atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, 2014 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino V. Č. prašymą. Pareiškėjas V. P. 2016 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas patikrinti ir pakeisti sklypo Nr. 2 kadastro duomenis. Teritorinis registratorius 2016 m. balandžio 28 d. priimtame sprendime Nr. ZN-618 nustatė, kad kadastro duomenų byla neatitinka Taisyklių 5 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimų. 2016 m. birželio 20 d. V. P. kreipėsi į teritorinį registratorių, siekdamas panaikinti 2014 m. birželio 25 d. teritorinio registratoriaus sprendimą, tačiau teritorinis registratorius 2016 m. liepos 13 d. sprendimu atsisakė tai padaryti. Nesutikdamas su tokiu teritorinio registratoriaus sprendimu, 2016 m. liepos 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. csprl-201 panaikino teritorinio registratoriaus 2016 m. liepos 13 d. sprendimą, konstatavusi, jog pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti. V. P. 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijai pateikė skundą dėl 2014 m. birželio 25 d. teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Komisija 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atnaujino skundo padavimo terminą ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Pažymėtina, jog dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. csprl-201 panaikinimo pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau pareiškėjui nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. Šiame įstatyme taip pat nustatyta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų apskundimo bei skundų dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų nagrinėjimo tvarka (šio įstatymo 30–32 straipsniai). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. liepos 19 d. skundą, 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo V. P. skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo panaikinimo, kadangi pareiškėjas praleido terminą minėtam sprendimui apskųsti, o prašymo atnaujinti terminą nepateikė. 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas su skundu vėl kreipėsi į Komisiją, tačiau šiuo atveju kartu pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. birželio 25 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Komisija pareiškėjo prašyme nurodytą skundo padavimo termino praleidimo priežastį laikė svarbia ir objektyvia, todėl atnaujino terminą skundui paduoti ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija, priimdama šioje byloje ginčijamą 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. csprl-236 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, nepažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nustatančių, kad Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų. Ši įstatymo nuostata neturi būti aiškinama plačiau, negu ABTĮ nustatyti reikalavimai pareiškėjo pateikiamo skundo turiniui ir formai.

21. Pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą kaip priimtą pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas šioje byloje, spręsdamas klausimą dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo, turėjo iš esmės jį įvertinti teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, nustatyti, ar Komisija ištyrė ir tinkamai įvertino pareiškėjo V. P. 2016 m. rugsėjo 8 d. pakartotiniame skunde nurodytas aplinkybes.

22. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, pakartotinai kreipdamasis į Komisiją dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo panaikinimo, pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Centrinis registratorius gali atnaujinti terminą, jeigu jis praleistas dėl priežasčių, kurias pripažino svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad jis buvo priimtas galiojant Komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimui Nr. csprl-201, padarė nepagrįstą išvadą, kad Komisija turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į galimybę atnaujinti terminą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teises normas, neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, todėl negalėjo teisingai įvertint pareiškėjo skundo pagrįstumo ir priimti visapusiškai pagrįsto, t. y. teisingo, sprendimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendime nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus, nenagrinėja pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog 2014 m. vasario 15 d. parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas buvo surašytas netinkamai. Šioje byloje apsiribojama tik aktualiu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimto sprendimo procedūros teisėtumo vertinimu.

25. Pirmosios instancijos teismo padaryti materialiosios ir proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė