2020-12-16 Nr. AB-23951-3-61-3-00839-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2901-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00839-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, atsakovas) Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SS-2238 (toliau – ir NDNT Sprendimas); panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S-10 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); įpareigoti NDNT pakartotinai įvertinti jo specialiuosius poreikius. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. STS-936 „Dėl L. S. specialiųjų poreikių“ nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pareiškėjui turėjo būti nustatytas ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.

1.2. NDNT minėto poreikio nevertino, motyvuodama tuo, jog jis 2018 m. rugsėjo 3 d. prašyme dėl specialiųjų poreikių nustatymo neva raštu patvirtino, kad atsisako specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių vertinimo. Pareiškėjas tokio atsisakymo jis nerašė. Be to, specialieji poreikiai jam turėjo būti nustatyti neterminuotai, nes jo sveikata nuolat blogėja.

2. Atsakovas NDNT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjo specialieji poreikiai ginčo laikotarpiu buvo vertinami vadovaujantis aktualiais teisės aktais. Šiuo atveju dėl judėjimo funkcijos sutrikimo pareiškėjo savarankiškumas Barthel indeksu vertinamas 40 balų suma, o tokie medicininiai duomenys neatitinka minėto kriterijaus, kuomet yra nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Dėl diagnozuotos širdies ligos pareiškėjo savarankiškumas Barthel indeksu vertinamas 40 balų suma, hipertenzinė širdies liga yra be širdies nepakankamumo – tokie medicininiai duomenys neatitinka minėto kriterijaus, kuomet yra nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) jam taip pat negali būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kadangi jo sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 1.8 papunkčio dispozicijos, kuri taikoma esant (duomenys neskelbtini), kai yra (duomenys neskelbtini), vertinant pagal trumpą (duomenys neskelbtini)tyrimą (MMSE) nuo 0 iki 10 balų, pagal B LES SĖD (duomenys neskelbtini) skalę – nuo 23 iki 28 balų. Kuo yra mažesnis MMSE įvertis, tuo sveikatos funkcinis sutrikimas yra sunkesnis ir, priešingai, sunkesnę (duomenys neskelbtini) formą parodo didesnis BLESSED (duomenys neskelbtini) skalės įvertinimas).

2.2. Pareiškėjui negali būti nustatyti ir specialieji lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ar/ir transporto išlaidų kompensacijos poreikiai, kadangi pareiškėjo sveikatos būklė neatitinka nei vieno kriterijaus, esančio Kriterijų sąrašo 3 ir 4 punktuose, nes diagnozuoti sveikatos funkcijos sutrikimai nėra susiję su labai ryškiu judėjimo funkcijos sutrikimu. Atsakovo teigimu, pastarieji poreikiai yra nustatomi, kuomet yra diagnozuojamas vienos arba abiejų kojų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba labai ryški kontraktūra, (duomenys neskelbtini), trukdančios vaikščioti ar stovėti ir pan.

III. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas, be kita ko, byloje nustatė, kad NDNT Kauno II teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. gautą prašymą, atliko bendrą pirminį L. S. specialiųjų poreikių vertinimą. NDNT Kauno II teritorinis skyrius, vadovaudamasis Kriterijų sąrašo 2.13.1. papunkčiu ir remdamasis 2018 m. rugpjūčio 30 d. siuntime į NDNT Nr. 111 pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-I0-AM nurodytomis diagnozėmis: (duomenys neskelbtini)sutrikimais, 2018 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. STS-936 „Dėl L. S. specialiųjų poreikių“, kuriuo jam nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. NDNT Kauno II teritorinis skyrius, vadovaudamasis 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. STS-936, pareiškėjui išdavė Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 2108, kurioje nurodė, kad pareiškėjui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d.

5. Teismas pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. Todėl teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, vertino, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

6. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas dėl specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT kreipėsi 2018 m. rugsėjo 3 d. Kaip matyti iš prašymo, pareiškėjas prašė specialiuosius poreikius nustatyti atgaline data, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. ir atlikus specialiųjų poreikių vertinimą, prašė išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Pareiškėjas pasirašydamas prašymą patvirtino, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nebūtų vertinamas. R. S. į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui nukreiptas LSMUL VšĮ Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojos 2018 m. rugsėjo 30 d. siuntimu Nr. 111 (toliau – ir Siuntimas). Tiek NDNT Kauno II teritorinis skyrius, tiek NDNT ir Komisija, nagrinėjamu atveju spręsdami specialiojo poreikio nustatymo klausimą, rėmėsi pareiškėją gydančios gydytojos 2018 m. rugsėjo 30 d. Siuntimo Nr. 111 ir užpildytos Barthel lentelės duomenimis.

7. Teismas vertino, kad NDNT ir Komisija, atsisakydami tenkinti pareiškėjo skundą, vadovavosi Kriterijų sąrašo 1.9.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad asmeniui specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas, kai yra nustatyta (duomenys neskelbtini) ir kiti ryškūs įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai asmenims nuo 18 m. Barthel indeksas (užpildyta Barthel indekso lentelė) iki 20 balų. Nei Siuntime, nei kituose byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatyta vienos arba abiejų kojų (duomenys neskelbtini) arba ryški parezė.

Siuntime nurodyta, kad pareiškėjui yra nustatyti judėjimo funkcijos sutrikimai, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjui diagnozuotą ryškią (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui yra būtina nuolatinė slauga ir jo fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jo galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, nėra. Pareiškėjas jokių nesutikimo motyvų dėl jo gebėjimo savarankiškai veikti bei apsitarnauti vertinimo pagal Barthel indeksą nenurodo.

NDNT ir Komisijos išvada, kad pareiškėjas neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9.2 papunktyje, 4.1 papunktyje, 4.2 papunktyje nurodytų pagrindinių kriterijų, būtinų specialiojo nuolatinės slaugos ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikiams nustatyti, yra pagrįsta. Teismas padarė išvadą, kad atlikdama patikrinimo pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, NDNT įvertino ir pareiškėjo specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikį, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad NDNT Kauno II teritorinis skyrius nepagrįstai atsisakė vertinti šį specialųjį poreikį, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas.

Teismas pažymėjo, kad byloje jokių duomenų, verčiančių abejoti medicininiuose dokumentuose užfiksuotos pareiškėjo sveikatos būklės teisingumu, nėra. Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos L. S. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis nepaneigia NDNT vertinimo. Pareiškėjui išduota Pažyma „Dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo“ nesuteikia pareiškėjui teisės į specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, nes tokio poreikio vertinimas yra išimtinė NDNT kompetencija. Savivaldybėms nesuteikta teisė nustatyti asmenims specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.

Teismas pažymėjo ir tai, kad specialiųjų poreikių nustatymas yra NDNT kompetencija, todėl NDNT specialistai, vadovaudamiesi turimais objektyviais duomenimis, įvertino pareiškėjo sveikatos sutrikimų atitiktį pagal kiekvieną iš Kriterijų sąrašo punktą ir tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjui specialusis poreikis buvo nustatytas remiantis atsakovui pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek NDNT, tiek Komisija, pareiškėjo skundus išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir argumentuotai, nepažeidžiant specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamus sprendimus ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.

IV. 9. Pareiškėjo L. S. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, 2018 m. rugsėjo 3 d. pasirašydamas prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, patvirtino, jog specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nebūtų vertinamas. Pati prašymo forma užpildyta ne jo ranka, todėl jis to prašymo net neperskaitė. Pasirašė prašyme ten, kur jam buvo nurodyta pasirašyti, ir niekas jam nepaaiškino, kad pasirašė ne tik prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, bet tuo pačiu ir atsisakymą vertinti specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.

9.2. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis nepaneigia NDNT vertinimo, nes jam išduota pažyma „Dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo“ nesuteikia teisės į specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, kurio vertinimas yra išimtinė NDNT kompetencija. Tačiau pagal Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. Al-316, ir galiojusių iki 2019 m. sausio 1 d., 12.3. papunktį didelių specialiųjų poreikių lygis nustatomas esant ne tik nustatytam specialiajam nuolatinės slaugos poreikiui, bet ir esant visiškai ribotai veiklai ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybėms, didelei specialiosios pagalbos priemonių apimčiai. Būtent pagal šiuos kriterijus pareiškėjui savivaldybė ir nustatė didelių specialiųjų poreikių lygį. Todėl akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos nustatytas pareiškėjo didelių specialiųjų poreikių lygis prieštarauja NDNT specialiųjų poreikių vertinimui.

10. Atsakovas NDNT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1. Priešingai, nei teigia apeliantas, NDNT Sprendime atsakovas išsamiai argumentavo, kodėl specialusis poreikis negali būti nustatytas, o teismas, įvertinęs šią aplinkybę, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad NDNT įvertino ir šį poreikį. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad NDNT Kauno II teritorinis skyrius nepagrįstai atsisakė vertinti šį specialųjį poreikį, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas.

10.2. Pareiškėjo skundo motyvas – specialiuosius poreikius nustatyti atsižvelgiant į nustatytą specialiųjų poreikių lygį – taip pat yra nepagrįstas. Remiantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, NDNT yra suteikta kompetencija nustatyti specialiuosius poreikius. Vadovaujantis Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygomis bei taisyklėmis, galiojusiomis ginčo laikotarpiu iki 2019 m. sausio 1 d., asmuo, gavęs NDNT išvadą dėl specialiųjų poreikių nustatymo (specialiųjų poreikių nustatymo pažymas), dėl specialiųjų poreikių tenkinimo kreipdavosi į gyvenamosios vietos savivaldybę. Asmens specialiųjų poreikių lygį savivaldybėje pagal kompetenciją nustatinėjo administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės administracijos specialistas ar administracijos direktoriaus arba savivaldybės tarybos sudaryta komisija pagal nustatytus kriterijus ir atsižvelgiant į reikalingų specialiosios pagalbos priemonių apimtį bei į jiems NDNT nustatytus specialiuosius poreikius. Esant tokiai specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo procedūrai teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis nepaneigia NDNT vertinimo pagrįstumo ir nesuteikia pareiškėjui teisės į specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, nes juos vertina skirtingi viešojo administravimo subjektai vadovaudamiesi skirtingais teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl specialiųjų poreikių nustatymo pareiškėjui pagrįstumo.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas pasirašė prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo ten, kur jam buvo nurodyta pasirašyti, ir niekas jam nepaaiškino, kad pasirašė ne tik prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, bet tuo pačiu ir atsisakymą vertinti specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Be to, akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos nustatytas pareiškėjo didelių specialiųjų poreikių lygis prieštarauja NDNT specialiųjų poreikių vertinimui.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas, kuriame nurodyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (Įstatymo 24 str. 1, 2 d.).

15. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, numatytos Įstatymo IV ir V skirsniuose, detalizuotos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintame Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos apraše (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-220/V-505 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintame Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąraše (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A1-214/V-655 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Kriterijų sąrašas).

16. Apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas pasirašė prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo ten, kur jam buvo nurodyta pasirašyti, bet tuo neišreiškė pageidavimo nevertinti specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos nagrinėjamoje byloje pareiškėjui aktualūs specialieji poreikiai buvo vertinami pagal Tvarkos aprašo 6 punkto nuostatas. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 6.1. specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 6.2. specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 6.3. specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, išskyrus atvejus, kai asmeniui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šiems asmenims specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatomas; 6.4. specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Nežiūrint į pareiškėjo minimą prašymą, atsakovas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. SS-2238 aiškiai, išsamiai ir pagrįsdamas ginčui aktualiomis teisės normomis motyvavo, kodėl pareiškėjui L. S. negali būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei specialieji lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikiai.

18. Vadovaujantis Kriterijų sąrašo 2.13.1. papunkčiu, atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 30 d. siuntime į NDNT pareiškėją gydančių specialistų nurodytas diagnozes (pagal (duomenys neskelbtini)) ir NDNT įvertintus organizmo funkcijų sutrikimus, pripažinta, kad pareiškėjo sveikatos funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9.2. papunkčio reikalavimų. Todėl jam pagrįstai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime taip pat aiškiai ir motyvuotai pasisakė apie priežastis ir aplinkybes, dėl kurių L. S. negali būti nustatyti specialieji lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, taip pat ir transporto išlaidų kompensacijos poreikiai. Sprendime padaryta išvada, kad šie specialieji poreikiai pareiškėjui negali būti nustatyti, kadangi jo sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 3.1, 4.1, 4.2 papunkčiuose išdėstytų nuostatų.

19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime šias aplinkybes taip pat aptarė ir teisingai konstatavo, jog atsakovo NDNT sprendimas bei Komisijos išvada šiais klausimais yra pagrįsta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendžiant klausimą dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio pareiškėjui nustatymo, esminė aplinkybė buvo ne ta, ar pareiškėjas atsisakė (ar neatsisakė), kad būtų vertinamas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (Tvarkos aprašo 18 p.), bet ta, jog jam minėtas specialusis poreikis negalėjo būti nustatytas dėl jo neatitikimo Kriterijų sąrašo 3.1, 4.1, 4.2 papunkčiuose išvardintų reikalavimų.

20. Apeliacinio skundo argumentas, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos nustatytas pareiškėjo didelių specialiųjų poreikių lygis prieštarauja NDNT specialiųjų poreikių vertinimui, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą NDNT priima sprendimus dėl bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo. Tvarkos aprašo 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad specialiuosius poreikius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių (galiojusių iki 2019 m. sausio 1d.) 11 punkte buvo nurodyta, kad specialieji poreikiai savivaldybėse nustatomi pagal šiuos pagrindinius kriterijus: techninės pagalbos priemonių poreikį (11.1); finansinės pagalbos priemonių poreikį (11.2); socialinių paslaugų poreikį (11.3). Pagal Taisyklių 12 punktą skiriami tokie specialiųjų poreikių lygiai: 12.1. nedidelių – nežymiai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, nedidelė specialiosios pagalbos priemonių apimtis; 12.2. vidutinių – vidutiniškai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, vidutinė specialiosios pagalbos priemonių apimtis; 12.3. didelių – visiškai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, didelė specialiosios pagalbos priemonių apimtis arba nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šios normos dispozicija suponuoja išvadą, jog NDNT ir Savivaldybių administracijos socialinės paramos skyriai neįgalių asmenų specialiuosius poreikius nustato pagal skirtingus teisės aktus, remdamiesi atskirais aspektais ir kriterijais.

21. Tad įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. 62-23-719, kuria pareiškėjui Taisyklių pagrindu nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nepaneigia NDNT sprendime išdėstyto specialiųjų poreikių L. S. vertinimo, ir jam neprieštarauja.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime aiškiai ir nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, ir ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Tuo metu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliantas nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė