2013-12-20 Nr. AB-10546-3-61-3-03328-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-2128/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03328-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – P. D.), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Avere“ (toliau – ir UAB „Avere“, Administratorius, pareiškėjas, apeliantas) skundu (t. I, b. l. 1-11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (6.16)A2-4215 patvirtintas išvadas (toliau – ir Išvados).

Nurodė, kad išvadomis buvo konstatuota, jog bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „BSI kompanija“ administratorius UAB „Avere“ pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 11.2 punkte nustatytą profesionalumo principą, nes 2012 m. rugsėjo 19 d. kreditorių komiteto (toliau – ir Komitetas) susirinkime pasiūlė priimti nutarimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28.1 – 28.3 punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat pasiūlė priimti nutarimą, kuris prieštarauja Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių pagrindu yra areštuoti žemės sklypai ir apribota BUAB „BSI kompanija“ teisė disponuoti šiais žemės sklypais.

Pasisakydamas dėl patikrinimo eigos pareiškėjas nurodė, jog su priimta Išvada buvo supažindintas ne kitą darbo dieną, kaip numato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42 punktas, o tik trečios darbo dienos pabaigoje, taip pat nebuvo supažindintas ir su trečiojo suinteresuoto asmens P. D. skundų Departamentui dėl pareiškėjo veiklos vertinimo papildymu. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nesilaikė Taisyklių 35, 37.4 punktų reikalavimų, taip pat nebuvo surinkta pakankamai informacijos iš kitų šaltinių.

Nurodė, kad Departamentas atlikdamas tyrimą dėl pasiūlymo priimti nutarimą, kuris neatitiko Aprašo reikalavimams ir prieštaravo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarčiai, nepaaiškino, kokiu pagrindu nustatė, kad pasiūlymą inicijavo būtent administratorius. Taip pat, Departamentas neinicijavo patikrinimo sustabdymo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos teismui dar 2012 m. spalio 26 d. buvo pateikęs ieškinį dėl kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo. Pabrėžė, kad Departamentas negali vertinti kreditorių priimtų nutarimų teisėtumo, nes tokį sprendimą gali priimti tik teismas, todėl tuo pagrindu padaryta Departamento išvada, kurioje nurodyta, kad nutarimas varžytines pripažinti neteisėtomis, nes buvo nesivadovauta Aprašo 28 punktu, yra neteisėtas ir laikytinas Departamento kompetencijos ribų peržengimu.

Taip pat Departamento kompetencijos ribų peržengimu laikytina ir tai, kad Departamentas neturi teisės aiškinti teismų sprendimų, todėl nepagrįstai dėl pasiūlymo priimti nutarimą, kuris, pasak Departamento, prieštarauja teismo priimtai nutarčiai, administratoriaus atžvilgiu buvo konstatuotas Kodekso 11.2 punkto pažeidimas. Pažymėjo, kad kaip numatyta Komiteto darbo reglamente (toliau – ir Reglamentas), klausimus komiteto posėdžiams siūlyti gali ne tik administratorius, tačiau ir Komiteto pirmininkas bei kiti nariai, todėl niekuo nepagrįsta Departamento išvada, kad pasiūlymą priimti nutarimą, neatitinkantį Aprašo 28.1-28.3 punktų reikalavimų, pasiūlė priimti būtent administratorius.

Pareiškėjas pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 11 d., gavęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį, kuria buvo apribotos teisės į žemės sklypus, apie tai informavo kreditorių komiteto pirmininką. Susitikimo su Komiteto pirmininku ir kitais nariais metu buvo nuspręsta, kad Varžytinių aktai nebus tvirtinami dėl galimai pažeisto viešojo intereso. Po susitikimo pagal komisijos pirmininko parengtas gaires administratorius parengė nutarimo projektą. Tuo pagrindu teigė, jog Reglamento 2.9 ir 2.12 punktuose nustatyta tvarka pažeista nebuvo. Toks nutarimas buvo priimtas kvalifikuota visų kreditorių balsų dauguma. Pabrėžė, kad vykdant BUAB „BSI kompanija“ bankroto procedūras, paaiškėjo, kad ant minėtai bendrovei priklausančių žemės sklypų pastatytų gyvenamųjų namų butų savininkai nebuvo išsprendę nuosavybės teisės į jiems tenkančias žemės sklypų dalis klausimą. Nors administratorius dėl šios susiklosčiusios situacijos, t. y., kodėl klausimas dėl gyventojų nuosavybės nebuvo išspręstas iki bankroto bylos iškėlimo, negalėjo paaiškinti, tačiau dėl to kilus pagrįstoms abejonėms dėl varžytinių teisėtumo, Komiteto pirmininkas atsisakė patvirtinti varžytinių aktus ir dėl ko vėliau priėmė atitinkamus nutarimus. Taigi, pareiškėjo teigimu, tokiais veiksmais buvo siekiama, jog būtų kuo mažiau pažeistos trečiųjų asmenų teisės.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu (t. I, b. l. 86-96) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, jog varžytinių laimėtojui nurodė, kad pasibaigus varžytinėms administratorius surašė 2012 m. rugpjūčio 21 d. protokolą, kurį pasirašė tiek administratorius, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl administratorius turėjo surašyti varžytinių aktą, kurio egzemplioriai taip pat turėjo būti pasirašyti tiek administratoriaus, tiek trečiojo suinteresuoto asmens. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad varžytinių aktai, be trečiojo suinteresuoto asmens parašo buvo pateikti tvirtinti Komiteto pirmininkui. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuotas Aprašo 25 punkto ir Kodekso 11.2 punkto, kuriame nustatytas profesionalumo principas, pažeidimas ir buvo priimta išvada, kad varžytinės yra įvykusios, tačiau dėl Komiteto pirmininko veiksmų varžytinių aktas trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra išduotas.

Nurodė, kad administratoriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. Komiteto posėdžio metu pasiūlymas varžytines laikyti neįvykusiomis neturi teisinio pagrindo, nes neatitiko Aprašo 28 punkte nurodytų varžytinių pripažinimo neįvykusiomis pagrindų. Todėl nepagrįstai pasiūlius varžytines laikyti neįvykusiomis, buvo pažeistas Kodekso 11.2 punktas. Nutarimas dėl varžytinių pripažinimo neįvykusiomis buvo priimtas Komiteto posėdyje. Atsakovas teigė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog administratorius 2012 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi buvo įpareigotas sustabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypų pardavimu varžytinėse.

Nepaisant to, administratorius 2012 m. rugsėjo 19 d. parengė Komiteto posėdžio 2 klausimo nutarimo projektą, kuriame siūlė žemės sklypus perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Įvertinus patikrinimo medžiagą buvo konstatuota, kad Administratorius pažeidė Kodekso 11.2 punkte nustatytą profesionalumo principą ir vadovaujantis Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 909, 5 punktu, apie nustatytą pažeidimą nuspręsta pranešti teismams, kai administratoriaus kandidatūra bus siūloma.

Administratoriui apie sprendimo priėmimą buvo pranešta laiku, kaip numatyta Taisyklių 42 punkte, faktinės aplinkybės buvo vertinamos atsižvelgiant tiek į trečiojo suinteresuoto asmens, tiek į administratoriaus argumentus, be to, Administratoriui buvo suteikta galimybė paneigti Išvadoje konstatuotus faktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu (t. I, b. l. 185-191) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. Komiteto 2 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas administratoriaus buvo priimtas ir inicijuotas net ir esant galiojančiai Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarčiai, būtent kurios pagrindu administratorius sužinojo ne tik apie laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypų atžvilgiu, bet ir apie grupės ieškovų pareikštus ieškininius reikalavimus administratoriui, kaip atsakovui. Tačiau nežiūrint į tai, minėto nutarimo pagrindu buvo nuspręsta, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. įvykusios varžytinės pripažintos neįvykusiomis. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, bei nurodė, jog Administratorius po įvykusių varžytinių, net ir esant kreditorių komiteto prieštaravimams, privalėjo varžytinių laimėtojams išduoti varžytinių aktus. Pažymėjo, jog apie tai, kad bus skelbiamos varžytinės, buvo nuspręsta dar 2012 m. liepos 9 d., todėl visi klausimai, susiję su būsimomis neigiamomis pasekmėmis, turėjo būti išanalizuoti sutarimo dėl varžytinių metu. Be to, dėl galimai kilsiančių neigiamų pasekmių administratorius galėjo veiksmų imtis iš karto po dalyvių registracijos, nes administratorius turi teisę bet kuriuo metu atšaukti paskelbtas varžytines.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (t. II, b. l. 15-20) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčas administracinėje byloje kilo dėl Departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (6.16)A2-4215 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiksmų, administruojant BUAB „BSI kompaniją“ patvirtintų išvadų, kuriomis konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 11.2 punkte nustatytą profesionalumo principą, teisėtumo bei pagrįstumo. Remdamasis Aprašo 15, 24 ir 28 punktais, suformulavo išvadą, kad teisinis reguliavimas imperatyviai pažymi, jog varžytines pripažinti neįvykusiomis galima tik tuo atveju, jei esama veiksnių atitinkančių nurodytas teisės normas.

Nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. vykusios varžytinės negaliojančiomis buvo pripažintos dėl to, jog po varžytinių kilo ginčai dėl parduotų žemės sklypų priklausomybės, todėl atsižvelgiant į viešą interesą buvo nuspręsta svarstyti klausimą dėl turto perdavimo gyvenamųjų namų butų savininkams, ar bendrijoms. Komiteto posėdžio metu buvo priimtas nutarimas – panaikinti 2012 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „BSI kompanija“ priklausančių žemės sklypų pardavimo iš varžytinių rezultatus bei pripažinti 2012 m. rugpjūčio 21 d.

Žemės sklypų pardavimo varžytines neįvykusiomis. Teismas sprendė, kad ši faktinė aplinkybė patvirtina, jog varžytinės buvo panaikintos visai kitu, nei reglamentuoja teisės normos, teisiniu pagrindu. Nors pareiškėjas atliekamo tyrimo metu nurodė, kad šis klausimas neturėtų būti sprendžiamas, kol teisme nėra išspręstas ginčas dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. priimtų nutarimų teisėtumo, nes kitu atveju, susidarytų situacija, kai būtų priimti skirtingi sprendimai, tačiau Departamentui pareikalavus pateikti įrodymus dėl galimo nutarimų apskundimo teisme, pareiškėjas tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti argumentus, jog ne pareiškėjos iniciatyva buvo priimtas sprendimas dėl varžytinių nutraukimo, todėl tokius pareiškėjo argumentus vertino tik kaip gynybinius. Atsižvelgiant į tai, kad varžytines pripažinti neįvykusiomis buvo nuspręsta kitais, ne įstatymo nustatytais pagrindais, tuo tarpu duomenų, jog šiuo klausimu priimti nutarimai atliekamo tyrimo metu ginčijami teisme nebuvo, taip pat pareiškėjui neįrodžius jo nedalyvavimo sprendžiant varžytinių pripažinimo neįvykusiomis klausimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas suformulavo išvadą, jog Departamentas pagrįstai pažeidimu pripažino 2012 m. rugsėjo 19 d.

Komiteto susirinkime pasiūlymą priimti nutarimą, kaip neatitinkantį Aprašo 28.1-28.3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas sustabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypų disponavimu. Nevykdant šio teismo įpareigojimo buvo patvirtintas 2012 m. rugsėjo 19 d. Komiteto susirinkime 2 darbotvarkės klausime įtrauktas pasiūlymas priimti nutarimą žemės sklypus neatlygintinai perduoti gyvenamųjų namų, kurie pastatyti ant žemės sklypų, bendrijoms, jeigu jos yra įsteigtos, arba butų, esančių tuose gyvenamuosiuose namuose, savininkams, t. y. tokio nutarimo priėmimas reiškia teismo nutartyje išdėstytų privalomųjų nurodymų nevykdymą. Dėl to teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo veiksmus vertino kaip pažeidžiančius Kodekso 11.2 punkto reikalavimus. Vertino, kad procedūrinių pažeidimų atliekant neplaninį patikrinimą ir priimant ginčijamą sprendimą padaryta nebuvo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių jo dalyvavimą sprendžiant nutarimo, neatitinkančio Aprašo 28.1-28.3 punktuose nustatytų reikalavimų, klausimą, bei nutarimo, kuris prieštarauja Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo veiksmus įvertino kaip pažeidžiančius Kodekso 11.2 punkte nustatytą profesionalumo principą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 26-31) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad priimtu Departamento Sprendimu administratoriui yra ribojama teisė vykdyti pagrindinę veiklą – administruoti bankrutuojančias įmones, kai iš kelių kandidatų administruoti bankrutuojančią įmonę administratoriaus kandidatūra bankroto bylą nagrinėjančio teismo bus nepriimtina, kas turės neigiamų pasekmių ir administratoriaus darbuotojams.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, pažymi, jog administratoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvimo faktą bei administratoriaus kaltę privalėjo įrodyti Departamentas. Taip pat, Departamentas privalėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvimo faktą bei administratoriaus kaltę pagrįsti įrodymais, o ne savo ar trečiųjų asmenų nuomone. Departamentas ir pirmosios instancijos teismas taikė kaltumo prezumpciją, kai nekaltumo įrodinėjimo pareiga buvo perkelta administratoriui ir administratorius privalėjo paneigti bei įrodyti Departamento ar kitų trečiųjų asmenų išdėstytų teiginių ar nuomonių neteisingumą (nepagrįstumą). Byloje nėra jokių įrodymų, kad Nutarimo projektą pasiūlė būtent Administratorius. Mano, kad Nutarimo projektą – „panaikinti varžytinių aktus“ – pasiūlė būtent Kreditorių susirinkimo pirmininkas.

Atkreipia dėmesį, kad Departamentas neplaninį tyrimą atliko tendencingai, aplaidžiai, taikant kaltumo prezumpciją. Tokius teiginius patvirtina ir tas faktas, kad 2012 m. spalio 24 d. Departamento Išvadose buvo konstatuota aplinkybė, jog administratorius pateikė Kreditorių susirininkimo pirmininkui tvirtinti varžytinių aktus, kurių buvo nepasirašęs trečiasis suinteresuotas asmuo P. D.. Savo tokių išvadų Departamentas nebuvo pagrindęs jokiais įrodymais ir kaip paaiškėjo vėliau, gavus tik varžytinių aktus iš Kreditorių susirinkimo pirmininko, Departamento išvados buvo klaidingos – varžytinių aktai buvo pasirašyti.

Mano, kad vadovaujantis Nuostatais ir Taisyklėmis, Departamentas negali spręsti ir priimti sprendimo dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo / kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, kadangi tokia teisė Departamentui nėra suteikta. Taip pat ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, pasisakydamas dėl Nutarimo projekto teisėtumo peržengė savo kompetencijos ribas, sau priskirdamas bendrosios kompetencijos teismų funkcijas. Šį ginčą gali spręsti tik bendrosios kompetencijos teismas. Departamentas Sprendimą priėmė 2012 m. lapkričio 21 d., tuo tarpu trečiojo suinteresuoto asmens pareikštą ieškinį dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. Kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo neteisėtu ir varžytinių akto išdavimo administratorius iš Vilniaus apygardos teismo gavo tik 2012 m. gruodžio 17 d. Administratorius, neturėdamas informacijos apie užvestą civilinę bylą, tokių duomenų Departamentui pateikti negalėjo. Taigi susidarė situacija, kai skirtingos kompetencijos teismai nagrinėja tą patį klausimą dėl Kreditorių komiteto Nutarimų teisėtumo.

VAAT nepagrįstai ir neteisingai įvertino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarties turinį ir reikšmę, kadangi šio teismo nutartimi nebuvo apriboti bet kokie veiksmai, susiję su turto perdavimu, o buvo sustabdyti bet kokie perdavimo varžytinėse veiksmai, t. y. buvo uždrausta surašyti ir patvirtinti varžytinių aktus, turtą perduoti varžytinių laimėtojui ir pan. Tai įrodo, jog VAAT bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir nesigilino į jam pateiktus įrodymus.

Paaiškina, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. Kreditorių komiteto nutarimas 2 darbotvarkės klausimu atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsnio bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

Atsakovas atsiliepimu (t. II, b. l. 51-60) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išsamiai apibūdina faktines bylos aplinkybes ir atsakovo poziciją bei priimtą sprendimą pagrindžiančius argumentus, taip pat nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri nebūtų vertinta Departamento atliekamo patikrinimo metu ar VAAT.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu (t. II, b. l. 62-65) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Sprendimas yra pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, priimtas ne tendencingai, o objektyviai įvertinus paties administratoriaus teiktus dokumentus. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Be to, kreditorių susirininkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam. Taigi su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Mano, kad siekiant išvengti interesų konflikto ir įstatymų pažeidimo, kreditorių komiteto pirmininkui atsisakant pasirašyti varžytinių aktus, po administratoriaus vykdytų ir įvykusių 2012 m. rugpjūčio 21 d. viešųjų varžytinių, būtent administratoriaus pareiga yra kreiptis į teismą siekiant, kad pirmininkas būtų įpareigotas pasirašyti varžytiniu aktus.

Mano, kad visi apelianto apeliaciniame skunde dėstomi motyvai yra tik klaidinantys ir aiškiai negerbiantys tiek teismo, tiek kitų proceso šalių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (6.16)A2-4215 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiksmų, administruojant BUAB „BSI kompanija“.

Ginčijamame atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. (6.16)A2-4215 nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą, kadangi 2012 m. rugsėjo 19 d. kreditorių komiteto susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu pasiūlė priimti nutarimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28.1 – 28.3 punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat kuris prieštarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių pagrindu buvo areštuoti žemės sklypai (unikalus Nr. 0101-0016-0721 ir Nr. 0101-0016-0720) (toliau – ir Žemės sklypai) ir apribota BUAB „BSI kompanija“ teisė disponuoti šiais Žemės sklypais. Sprendime nuspręsta neskirti UAB „Avere“ nuobaudos, tačiau apie nustatytą pažeidimą nutarta informuoti teismus, kai bus siūloma bankroto administratoriaus UAB „Avere“ kandidatūra (Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 909, 5 p.) bei apie pažeidimą pažymėti įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkte numatyta, kad administratorius savo veikloje vadovaujasi profesionalumo principu – administratorius gali administruoti bankrutuojančią, bankrutavusią ar restruktūrizuojamą įmonę tik turėdamas pakankamai žinių ir patirties, būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto ir restruktūrizavimo procesus, ir kurių reikia procedūroms atlikti. Administratorius turi aiškiai dėstyti savo mintis, nuolat kelti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, palaikyti gerus dalykinius ryšius su administruojamos bankrutuojančios, bankrutavusios ar restruktūrizuojamos įmonės darbuotojais, kitais asmenimis.

Aprašo 28 punktas (redakcija, galiojusi aptariamo pažeidimo padarymo metu) nustatė, kad varžytynės laikomos neįvykusiomis ir tai įrašoma varžytynių protokole, jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas (28.1 punktas), nė vienas iš varžytynių dalyvių nepasiūlo lygios ar didesnės už pradinę pardavimo kainą sumos (28.2 punktas), varžytynių dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, neįvykdė šio Aprašo 24 punkte nurodytų reikalavimų arba paaiškėja, kad jis pagal šio Aprašo 15 punkto nuostatas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (28.3 punktas).

Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto posėdžio metu 2 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, be kita ko, panaikinti 2012 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „BSI kompanija“ priklausančių Žemės sklypų pardavimo iš varžytinių rezultatus bei pripažinti 2012 m. rugpjūčio 21 d. Žemės sklypų pardavimo varžytines neįvykusiomis, taip pat neatlygintinai perduoti žemės sklypus gyvenamųjų namų, kurie pastatyti ant Žemės sklypų, bendrijoms, jeigu jos yra įsteigtos, arba butų, esančių tuose gyvenamuosiuose namuose, savininkams (t. I, b. l. 68-70). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas parengė kreditorių komiteto nutarimo projektą (t. I, b. l. 128, 129).

Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių. BUAB „BSI kompanija“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2010 m. balandžio 29 d., metu buvo nutarta sudaryta BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komitetą bei patvirtinti kreditorių komiteto darbo reglamentą (t. I, b. l. 57-62). Remiantis byloje pateiktu Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.4 punktu, klausimus kreditorių komiteto posėdžiams siūlo bankroto administratorius, kreditorių komiteto pirmininkas bei kreditorių komiteto nariai. Asmuo (ir (ar) asmenys), pasiūlęs klausimą komiteto posėdžiui, jį parengia bei pateikia atitinkamus dokumentus (arba įgalioja bankroto administratorių juos parengti) ir pateikia kreditorių komiteto nariams.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad klausimus dėl Žemės sklypų pardavimo 2012 m. rugpjūčio 21 d. varžytynių pripažinimo neįvykusiomis ir Žemės sklypų perdavimo neatlygintinai gyvenamųjų namų bendrijoms arba butų savininkams, 2012 m. rugsėjo 19 d. kreditorių komiteto posėdžiui pasiūlė BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorius, t. y. pareiškėjas. Kaip matyti iš minėto Kreditorių komiteto darbo reglamento, klausimus kreditorių komiteto posėdžiams turi teisę siūlyti tiek bankroto administratorius, tiek ir kreditorių komiteto pirmininkas bei kreditorių komiteto nariai. Nors pareiškėjas dėl 2 kreditorių komiteto susirinkimo darbotvarkės klausimo parengė nutarimo projektą, tačiau, kaip minėta, pagal Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.4 punktą, klausimą komiteto posėdžiui gali rengti jį pasiūlęs asmuo, kuris taip pat gali įgalioti bankroto administratorių juos parengti. Pareiškėjo teigimu, kreditorių komiteto nutarimo projektą jis parengė kreditorių susirinkimo pirmininkui – „Swedbank“, AB – nurodžius, kad varžytinių rezultatai turi būti panaikinti. Byloje nesant priešingų įrodymų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo argumentus ir patvirtinti pareiškėjo iniciatyvą siūlyti priimti aptariamą kreditorių komiteto nutarimą, nėra pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad būtent pareiškėjas pasiūlė priimti nutarimą pripažinti 2012 m. rugpjūčio 21 d. Žemės sklypų pardavimo varžytynes neįvykusiomis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi skyrė BUAB „BSI kompanija“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tame tarpe ir ginčo Žemės sklypų, areštą, uždraudžiant šiuo nekilnojamuoju turtu disponuoti, bei sustabdė bet kokius žemės sklypų pardavimo varžytynėse, vykusiose 2012 m. rugsėjo 5 d., veiksmus (t. I, b. l. 148-149).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs prašymą išaiškinti minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį, nurodė, jog BUAB „BSI kompanija“ kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas turi teisę priimti sprendimus (nutarimus) dėl areštuotų Žemės sklypų perdavimo ar perleidimo ieškovams, nevykdant faktinio nuosavybės teisės perleidimo ieškovams veiksmų (t. I, b. l. 55-56).

Byloje pateikta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, kuri pareiškėjo prašymu prijungiama prie nagrinėjamos administracinės bylos, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-681-262/2013 išnagrinėjus trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria buvo išaiškinta minėta apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje, vertinant pirmosios instancijos teismo pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties išaiškinimą, konstatuota, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta pabaigti 2012 m. rugsėjo 5 d. vykusių pardavimo varžytynių procedūras, o ne apskritai vykdyti bet kokius BUAB „BSI kompanija“ kreditorių ir bankroto administratoriaus veiksmus, įskaitant ir sprendimų priėmimą areštuoto turto atžvilgiu, taip pat kad teismo nutartis, kuria yra apribota disponavimo teisė, negali būti aiškinama taip, kad asmuo, kurio atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, negalėtų atlikti netgi paruošiamųjų veiksmų sandorio sudarymui, nevykdant faktinio nuosavybės teisės perleidimo (t. II, b. l. 70-72).

Taigi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-681-262/2013, iš esmės konstatuota, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nebuvo uždrausta BUAB „BSI kompanija“ kreditoriams ir bankroto administratoriui priimti sprendimą dėl areštuoto turto. Priešinga Įmonių bankroto valdymo departamento išvada, padaryta ginčijamame 2012 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. (6.16)A2-4215, t. y. kad sprendimas neatlygintinai perduoti žemės sklypus gyvenamųjų namų bendrijoms arba butų, esančių tuose gyvenamuosiuose namuose, savininkams, prieštarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamai pagrįsta ir negali būti pripažinta teisėta.

Pažymėtina, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent Įmonių bankroto valdymo departamentas, kaip pažeidimą inkriminuoti institucija, turi neabejotinai įrodyti padarytą pažeidimą. Tai reiškia, kad būtent pastarasis subjektas turi išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę. Tačiau analizuojamu atveju, nors 2012 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. (6.16)A2-4215 ir konstatavo, kad BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorius pasiūlė kreditorių komiteto 2012 m. rugsėjo 19 d. susirinkimui priimti Aprašo 28.1 – 28.3 punkto reikalavimų neatitinkantį ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 d. rugsėjo 10 d. nutarčiai prieštaraujantį nutarimą, Įmonių bankroto valdymo departamentas šios išvados pakankamai nedetalizavo ir nepagrindė įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog byloje vertinamu atveju pareiškėjas pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą.

Taigi, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant ir priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, o Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (6.16)A2-4215 panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ skundą tenkinti.

Panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-4215 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiksmų, administruojant BUAB „BSI Kompanija“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys