Court allows lawsuit against state for ECHR violations, overturning dismissal due to jurisdictional error.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court overturned the first-instance dismissal of a claim for damages against the state regarding alleged ECHR violations. The plaintiffs argued that the district court erred by refusing to accept their case, incorrectly assigning jurisdiction to the European Court of Human Rights instead of the domestic court. The court ruled that the first-instance judge improperly applied procedural law by failing to recognize the direct applicability of the ECHR and the necessity of considering ECtHR case law when adjudicating claims against state institutions.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 27, 137, 259, 329, 337; The domestic court must accept claims alleging violations of the ECHR against state bodies and cannot dismiss them on jurisdictional grounds solely because the ECtHR has competence to interpret the Convention.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2-450-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02296-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.4; 3.1.14.8.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Egidijus Žironas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJGK statybaâ, J. G., A. K. (A. K.) atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJGK statybaâ, J.
G., A. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo, nustatÄ:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovai UAB âJGK statybaâ, J. G., A. K. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydami:pripažinti, kad bylose, kuriose priimti: Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjÅ«Äio 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsÄjo 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkriÄio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkriÄio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsÄjo 12 d. nutartis, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â EŽTK) 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos.IÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos priteisti: ieÅ¡kovei UAB âJGK statybaâ - 1 450 829 Eur tiesioginių nuostolių, 2 057 408 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 70 000 Eur neturtinÄs žalos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, bylinÄjimosi iÅ¡laidas; ieÅ¡kovui J.
G. - 50 000 Eur neturtinÄs žalos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, bylinÄjimosi iÅ¡laidas; ieÅ¡kovui A. K. - 50 000 Eur neturtinÄs žalos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodÄ, kad atsakovÄ turi jiems atlyginti civilinių ir administracinių bylų nagrinÄjimo metu neteisÄtais teismo (teisÄjo) veiksmais padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , kuomet buvo pažeistos bei suvaržytos UAB âJGK statybaâ teisÄs ir galimybÄs naudotis/valdyti statinių užstatymo ir eksploatavimo tikslu jai perduotu didelio ploto valstybinÄs žemÄs sklypu bei užbaigti 1 500 gyventojų âJGK SalotÄâ komplekso statybÄ .
IeÅ¡kovų vertinimu, pagrindinis teismo procesinis sprendimas, turÄjÄs esminÄs įtakos vÄlesniems teismų sprendimams, yra Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. 2-430-45/2006, kuriame konstatuota, kad tarp UAB âJGK statybaâ ir valstybinÄs žemÄs savininko susiklostÄ sutartiniai žemÄs nuomos teisiniai santykiai. Å ioje byloje teisÄja peržengÄ bylos nagrinÄjimo ribas ir pažeidÄ dispozityvumo principÄ , tokiais neteisÄtais veiksmais buvo pažeistos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 17 straipsnio, 178 straipsnio, 265 straipsnio nuostatos.
UAB âJGK statybaâ atžvilgiu valstybÄ pažeidÄ EŽTK 14 straipsnį, neužtikrino vidaus teismų proceso skaidrumo ir aiÅ¡kumo, pažeidÄ teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄKauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kovų âJGK statybaâ, J. G., A. K. ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį pateikusiems asmenims.Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o įvertinti priimtus bei įsiteisÄjusius teismų sprendimus ir nustatyti, ar jie pažeidžia EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas.
IeÅ¡kovai savo teises ir teisÄtus interesus siekia apginti įrodinÄdami aplinkybes, susijusias su valstybÄs pareigomis užtikrinti neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ , proceso rungtyniÅ¡kumÄ , kad bylos bÅ«tų nagrinÄjamos per įmanomai trumpesnį laikÄ . Teismo teigimu tokių ginÄų nagrinÄjimas priskirtas ne pirmosios instancijos teismo, bet Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) kompetencijai. Teismas, atsižvelgdamas į paminÄtas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendÄ, kad ieÅ¡kinys nenagrinÄtinas teisme civilinio proceso tvarka.III.
Atskirojo skundo argumentaiIeÅ¡kovai UAB âJGK statybaâ, J. G., A. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalių, pagal kurias žalÄ , atsiradusiÄ dÄl neteisÄtų teisÄjo ar teismo veiksmų nagrinÄjant civilinÄ bylÄ , atlygina valstybÄ, jeigu žala atsirado dÄl teisÄjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltÄs, pagrindu.
TodÄl remiantis CK bei CPK normomis ieÅ¡kinys dÄl žalos atlyginimo nagrinÄjamu atveju yra teismingas Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismui.AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovai savo teisių pažeidimus grindžia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, Konstitucija, bet ir EŽTK, nepaneigia ieÅ¡kovų teisÄs kreiptis į Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismÄ .Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ pareiÅ¡kÄjai, prieÅ¡ kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių TeismÄ , klausimÄ dÄl patirtos žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs priteisimo visų pirma turi iÅ¡sprÄsti nacionaliniuose teismuose.
Taigi, ieÅ¡kovų reikalavimai dÄl žalos atlyginimo pirmiausiai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinÄti Lietuvos Respublikos teismuose ir tik po to jie gali kreiptis į EŽTT.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacine tvarka sprendžiama, ar teisÄtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį pateikusiems asmenims. Šį klausimÄ apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje nenustatyta.Asmens teisÄ kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, Å¡i teisÄ yra ir vienas iÅ¡ civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakÄs, kad asmens konstitucinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ â ir dÄl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dÄl įgytųjų teisių â negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas Å¡ios teisÄs įgyvendinimas, Å¡ios teisÄs negalima paneigti.
TeisÄ kreiptis į teismÄ , be kita ko, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimÄ , kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinÄs valstybÄs principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužÄs 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad teisÄs kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinÄs asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys â kiekvieno suinteresuoto asmens teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama subjektinÄ materialioji teisÄ arba įstatymų saugomas interesas.
Pasisakydamas dÄl teisÄs į teisminÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodÄs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminÄs gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijÄs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisÄs pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisÄ ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.).
TeisÄs kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-199/2011).NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovai, manydami, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinÄjant civilinÄ bylÄ Nr. 2-430-45/2006, taip pat kituose teismuose nagrinÄjant kitas bylas, galimai neteisÄtais teismų (teisÄjų) veiksmais buvo pažeistos ieÅ¡kovų teisÄs ir tokiu bÅ«du padaryta žala, pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavÄs, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o įvertinti priimtus bei įsiteisÄjusius teismų sprendimus ir nustatyti, ar jie pažeidžia EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, padarÄ klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atsisakyti priimti paduotÄ ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes tokių ginÄų nagrinÄjimas priskirtas ne pirmosios instancijos teismo, bet EŽTT kompetencijai. Remiantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, bylos dÄl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, kai ieÅ¡kinio suma didesnÄ kaip 40 000 Eur, yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams.
Tuo tarpu EŽTT jurisdikcija apima visus Europos žmogaus teisių Konvencijos ir jos protokolų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimus, kurie jam pateikiami pagal 33, 34, 46 ir 47 straipsnius (EŽTK 32 straipsnio 1 dalis). Pagal EŽTK 34 straipsnį individualiÄ peticijÄ EŽTT gali pateikti kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybinÄs organizacijos ar grupÄs asmenų, teigiantys, kad jie yra Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo auka. Toks reglamentavimas reiÅ¡kia, kad EŽTT nesprendžia tiesioginių ieÅ¡kinių dÄl žalos priteisimo, todÄl apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dÄl žalos atlyginimo teismingas ne apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, bet EŽTT.
Pagal skundžiamos nutarties esmÄ apygardos teismas ieÅ¡kinio priÄmimo procesinÄje stadijoje konstatavo jo nepagrįstumÄ . TaÄiau tokios iÅ¡vados galimos tik iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs (CPK 259 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovai pateiktu ieÅ¡kiniu savo galimus teisių pažeidimus grindžia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, bet ir EŽTK. Tai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinÄtinÄ teisme. EŽTK, turinti tarptautinÄs sutarties galiÄ , yra tiesioginio taikymo teisÄs aktas, nacionalinių valstybių teisÄs aktų hierarchijoje užimantis aukÅ¡tesnÄ vietÄ už nacionalinius įstatymus.
DÄl to ir nacionaliniuose teismuose sprendžiant dÄl valstybÄs institucijų veiksmų bÅ«tina taikyti EŽTK nuostatas bei remtis EŽTT formuojama praktika (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinÄs teisÄs normÄ pritaikÄ netinkamai, nepagrįstai atsisakÄ priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo, todÄl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieÅ¡kinio priÄmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui sprÄsti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria: panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovų uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJGK statybaâ, J.
G., A. K. ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ tam paÄiam pirmosios instancijos teismui sprÄsti iÅ¡ naujo. TeisÄjas                                                                                                                     Egidijus Žironas