Legislator Case Law & Legislation
f349c3a5-0f41-49ca-8829-273f8d2d9fdb AI generated

Court allows lawsuit against state for ECHR violations, overturning dismissal due to jurisdictional error.

Case Number f349c3a5-0f41-49ca-8829-273f8d2d9fdb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court overturned the first-instance dismissal of a claim for damages against the state regarding alleged ECHR violations. The plaintiffs argued that the district court erred by refusing to accept their case, incorrectly assigning jurisdiction to the European Court of Human Rights instead of the domestic court. The court ruled that the first-instance judge improperly applied procedural law by failing to recognize the direct applicability of the ECHR and the necessity of considering ECtHR case law when adjudicating claims against state institutions.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 27, 137, 259, 329, 337; The domestic court must accept claims alleging violations of the ECHR against state bodies and cannot dismiss them on jurisdictional grounds solely because the ECtHR has competence to interpret the Convention.

Keywords

AI generated
ECHR direct applicability state liability damages jurisdictional error civil procedure code ECtHR case law procedural dismissal constitutional rights

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 27
Civil Procedure Code Art. 137
Civil Procedure Code Art. 259
Civil Procedure Code Art. 329
Civil Procedure Code Art. 337

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court Civil Case No. 3K-3-364/2008

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-450-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02296-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.4; 3.1.14.8.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. G., A. K. (A. K.) atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J.

G., A. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, nustatė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai UAB „JGK statyba“, J. G., A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami:pripažinti, kad bylose, kuriose priimti: Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos.IÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti: ieÅ¡kovei UAB „JGK statyba“ - 1 450 829 Eur tiesioginių nuostolių, 2 057 408 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 70 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas; ieÅ¡kovui J.

G. - 50 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas; ieÅ¡kovui A. K. - 50 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė turi jiems atlyginti civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo metu neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kuomet buvo pažeistos bei suvaržytos UAB „JGK statyba“ teisės ir galimybės naudotis/valdyti statinių užstatymo ir eksploatavimo tikslu jai perduotu didelio ploto valstybinės žemės sklypu bei užbaigti 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ komplekso statybÄ .

IeÅ¡kovų vertinimu, pagrindinis teismo procesinis sprendimas, turėjęs esminės įtakos vėlesniems teismų sprendimams, yra Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006, kuriame konstatuota, kad tarp UAB „JGK statyba“ ir valstybinės žemės savininko susiklostė sutartiniai žemės nuomos teisiniai santykiai. Å ioje byloje teisėja peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė dispozityvumo principÄ , tokiais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 17 straipsnio, 178 straipsnio, 265 straipsnio nuostatos.

UAB „JGK statyba“ atžvilgiu valstybė pažeidė EŽTK 14 straipsnį, neužtikrino vidaus teismų proceso skaidrumo ir aiÅ¡kumo, pažeidė teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų „JGK statyba“, J. G., A. K. ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį pateikusiems asmenims.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o įvertinti priimtus bei įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nustatyti, ar jie pažeidžia EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas.

IeÅ¡kovai savo teises ir teisėtus interesus siekia apginti įrodinėdami aplinkybes, susijusias su valstybės pareigomis užtikrinti neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ , proceso rungtyniÅ¡kumÄ , kad bylos bÅ«tų nagrinėjamos per įmanomai trumpesnį laikÄ . Teismo teigimu tokių ginčų nagrinėjimas priskirtas ne pirmosios instancijos teismo, bet Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) kompetencijai. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendė, kad ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.III.

Atskirojo skundo argumentaiIeÅ¡kovai UAB „JGK statyba“, J. G., A. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalių, pagal kurias žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės, pagrindu.

Todėl remiantis CK bei CPK normomis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju yra teismingas Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismui.Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai savo teisių pažeidimus grindžia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, Konstitucija, bet ir EŽTK, nepaneigia ieÅ¡kovų teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismÄ .Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ pareiÅ¡kėjai, prieÅ¡ kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių TeismÄ , klausimÄ dėl patirtos žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisimo visų pirma turi iÅ¡spręsti nacionaliniuose teismuose.

Taigi, ieÅ¡kovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo pirmiausiai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose ir tik po to jie gali kreiptis į EŽTT.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį pateikusiems asmenims. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Asmens teisė kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, Å¡i teisė yra ir vienas iÅ¡ civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ â€“ ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas Å¡ios teisės įgyvendinimas, Å¡ios teisės negalima paneigti.

Teisė kreiptis į teismÄ , be kita ko, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimÄ , kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

Teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, manydami, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-430-45/2006, taip pat kituose teismuose nagrinėjant kitas bylas, galimai neteisėtais teismų (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos ieÅ¡kovų teisės ir tokiu bÅ«du padaryta žala, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o įvertinti priimtus bei įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nustatyti, ar jie pažeidžia EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atsisakyti priimti paduotÄ ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes tokių ginčų nagrinėjimas priskirtas ne pirmosios instancijos teismo, bet EŽTT kompetencijai. Remiantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, kai ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams.

Tuo tarpu EŽTT jurisdikcija apima visus Europos žmogaus teisių Konvencijos ir jos protokolų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimus, kurie jam pateikiami pagal 33, 34, 46 ir 47 straipsnius (EŽTK 32 straipsnio 1 dalis). Pagal EŽTK 34 straipsnį individualiÄ peticijÄ EŽTT gali pateikti kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybinės organizacijos ar grupės asmenų, teigiantys, kad jie yra Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo auka. Toks reglamentavimas reiÅ¡kia, kad EŽTT nesprendžia tiesioginių ieÅ¡kinių dėl žalos priteisimo, todėl apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo teismingas ne apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, bet EŽTT.

Pagal skundžiamos nutarties esmę apygardos teismas ieÅ¡kinio priėmimo procesinėje stadijoje konstatavo jo nepagrįstumÄ . Tačiau tokios iÅ¡vados galimos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovai pateiktu ieÅ¡kiniu savo galimus teisių pažeidimus grindžia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, bet ir EŽTK. Tai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme. EŽTK, turinti tarptautinės sutarties galiÄ , yra tiesioginio taikymo teisės aktas, nacionalinių valstybių teisės aktų hierarchijoje užimantis aukÅ¡tesnę vietÄ už nacionalinius įstatymus.

Dėl to ir nacionaliniuose teismuose sprendžiant dėl valstybės institucijų veiksmų bÅ«tina taikyti EŽTK nuostatas bei remtis EŽTT formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normÄ pritaikė netinkamai, nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria: panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J.

G., A. K. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus Žironas