2024-09-04 Nr. AB-12607-3-61-3-02438-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2271-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02438-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3

(N)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 24S121613 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes bijo būti persekiojama savo kilmės valstybėje dėl jos viešai socialiniuose tinkluose reiškiamo nepritarimo (duomenys neskelbtini). Ji dalyvaudavo mitinguose, aktyviai platino informaciją apie vykstančius įvykius socialiniuose tinkluose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, viešose vietose platino lapelius ir plakatus. Dėl politinių pažiūrų (duomenys neskelbtini), ji patirdavo grasinimus ir psichologinį spaudimą iš aplinkinių, todėl išvyko iš šalies. Jai išvykus, jos gyvenamosios vietos adresu du kartus lankėsi policijos pareigūnai, norėjo sužinoti jos buvimo vietą. Lietuvoje pareiškėja taip pat dalyvauja (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad negali grįžti į kilmės valstybę, nes bijo, kad bus suimta.

3. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas Sprendime nepagrįstai akcentavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie jos dalyvavimą mitinguose, o pateiktos nuotraukos nepagrįstai atmestos kaip turinčios žemą įrodomąją galią. Pareiškėjos teigimu, jos pasakojimas ir pateiktos nuotraukos turėjo būti vertinami visų tyrimo metu surinktų įrodymų kontekste (ji sistemingai nuo 2014 m. reiškia politinę nuomonę prieš režimą, pateiktos nuotraukos iš mitingų, susibūrimų, kur fiksuoti asmenys su plakatais), o kilus klausimų turėjo būti užduodami patikslinti klausimai. Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjos pasakojimą apie dalintus bukletus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad nepateikus savanoriškos veiklos sutarties, pareiškėjos pateikti „Word“ formatu sumaketuoti dokumentai neįrodo jos veiklos. Taip pat atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pateiktame susirašinėjime apie bukletų dalinimą nėra galimybės identifikuoti susirašinėjančių asmenų. Atsakovas nesuteikė teisės bendradarbiauti, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjos pasakojimas apie savanoriavimą yra prieštaringas. Atsakovas nepažįstamų žmonių grasinimus nepagrįstai vertino kaip turinčius žemą įrodomąją galią. Iš atsiųsto bukleto („Word“ formato failo) metaduomenų matosi failo sukūrimo data (2022 m. vasario 27 d.), o autoriaus vardas yra kelionių agentūros pavadinimas, nes pareiškėja jį sukūrė ir atspausdino biure, kuriame dirbo. Jos paskyra socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo turinio įrašų/vaizdų talpinimo buvo užblokuota 2 kartus. Antrojo socialinės paskyros blokavimo atsakovas nepaneigė ir darė nepagrįstą išvadą, kad teisėsaugos institucijoms nekilo jokio susidomėjimo pareiškėjos veikla. Pats paskyros blokavimas reiškia, kad susidomėjimas pareiškėjos pateikta informacija socialinėje paskyroje buvo.

4. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjos susirašinėjimo su motina ekrano momentinę nuotrauką ir motinos pareigūnams pateiktą paaiškinimą raštu kaip įrodymą, kad (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs policijos pareigūnas, apklausė motiną, siekdamas nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, rodė jos paskyros socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ įrašų ir komentarų ekrano nuotraukas. Pareiškėjos motinai nebuvo leista nusifotografuoti pareigūno ranka surašyto dokumento „Paaiškinimas“, skyriuje jai buvo atiduota pareigūno atspausdinto dokumento kopija, todėl į bylą pateiktos susirašinėjimo su motina ekrano momentinės nuotraukos ir dokumentas „Paaiškinimas“ pareiškėjos pasakojimo kontekste turėjo būti vertinami pareiškėjos naudai. Atsakovas nepagrįstai darė išvadas, kad pinigai (duomenys neskelbtini), fondui „(duomenys neskelbtini)“, galėjo būti pervedami už suteiktą psichologinę pagalbą, o ne kaip parama Ukrainai. Mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis verčiama kaip auka. Pareiškėja teigė, kad patyrusio psichologo, kurio auditorija yra 1,6 mln. žmonių, psichologinė pagalba objektyviai negali kainuoti (duomenys neskelbtini) (sumos per mažos).

5. Pareiškėja pateikė pavyzdį apie BBC naujienų portale rašomą atvejį, kai (duomenys neskelbtini) iškėlė išdavystės bylą (duomenys neskelbtini), ilgą laiką gyvenusiai (duomenys neskelbtini), apkaltintai lėšų rinkimu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Žmogaus teisių aktyvistai aiškina, kad baudžiamosios bylos priežastis buvo jos paaukotas 51 doleris vienam iš Amerikos fondų, remiančių Ukrainą. Atsakovas Sprendime nesivadovavo naujausia informacija apie kilmės valstybę, ignoravo ir nesiekė vadovautis prieglobsčio teisėje nustatytu perspektyviniu rizikos vertinimu. Faktas, kad pareiškėja nebuvo sulaikyta, nėra pagrindas išvadai, kad ji nebus sulaikyta ateityje. Migracijos departamentas iš esmės nepateikė atsakymo, ar pareiškėjai, kuri dalyvavo protestuose dar iki išvykimo iš kilmės valstybės ir vėliau Lietuvoje, socialinėje medijoje periodiškai reiškia savo politinę nuomonę, nukreiptą prieš (duomenys neskelbtini), saugu viešai savo politinius įsitikinimus išreikšti kilmės valstybėje ir į ją grįžti. Pareiškėja nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) 2022 m. priimtus įstatymus numatyta baudžiamoji atsakomybė už (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai toliau tokiais pačiais veiksmais reiškiant savo politinius įsitikinimus, jos baimė patirti realius sunkaus pobūdžio persekiojimo veiksmus, patirti kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį iš teisėsaugos pareigūnų kilmės valstybėje yra pagrįsta ir reali. Taip pat yra grėsmė, kad pareiškėjai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, todėl ji atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas priimtas nenustačius pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, jos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Vien politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, jog asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Prieglobsčio prašytoja nepateikė patikimos informacijos, jog kilmės valstybės institucijos žinojo/žino apie jos politines pažiūras, tyrimo metu tokia informacija taip pat nebuvo rasta. Migracijos departamentas pripažįsta faktą, kad pareiškėja dalyvavo mitinguose, tačiau vien šis faktas nėra pagrindas pareiškėjai suteikti prieglobstį, nes dėl dalyvavimo mitinguose ji nei karto nebuvo suimta ar sulaikyta. Pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina aplinkybių, susijusių su skrajučių dalijimu, nėra galimybės nustatyti susirašinėjimo dalyvių, nenustatyta šio susirašinėjimo data bei apie kokį laikotarpį kalbama, nėra aišku, kokio turinio skelbimus prieglobsčio prašytoja tariamai klijavo. Todėl susirašinėjimas nelaikytas patikimu ir atmestas kaip turintis žemą įrodomąją vertę. Pareiškėja apklausoje teigė, kad medžiagą gavo (duomenys neskelbtini), o skunde teigė, kad medžiagą atsispausdino darbe. Skunde nurodyta aplinkybė, kad iš atsiųstos bukleto („Word“ formato failo) metaduomenų matosi failo sukūrimo data, o autoriaus vardas yra (duomenys neskelbtini), niekaip nepatvirtina, kad būtent pareiškėja sukūrė minėtą lankstinuką biure, kuriame dirbo, tokios informacijos pareiškėja nenurodė nei vienos apklauso metu. Pareiškėja neturi savanoriavimo sutarties su organizacija, todėl Sprendime aplinkybė apie savanoriavimą pagrįstai nenustatyta.

8. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų turinį, jų populiarumą (komentarų, „patiktukų“/„širdelių“ skaičių), mažai tikėtina, kad jie galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, ar valdžios dėmesį bei sąlygoti represinius veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjos veikla internete (duomenys neskelbtini) institucijų kvalifikuojama kaip ekstremistinė ir teroristinė. Tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžia prieglobsčio prašytojos platintos informacijos nepriskiria (nepriskirtų) prie „pažeidžiamo turinio informacijos“, ypač atsižvelgiant į itin mažą informacijos sklaidą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos istorijos dalis apie sulauktus grasinimus dėl savo publikacijų/komentarų socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ atmesta dėl ją patvirtinančių įrodymų trūkumo. Nustatyta, kad pareiškėjos „(duomenys neskelbtini)“ paskyra bent vieną kartą buvo užblokuota tinklo administratoriaus, tačiau pareiškėja apklausoje nurodė, jog ji pati paskyrą atblokavo ir turi galimybę laisvai šia paskyra naudotis.

9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nepavyko nustatyti, kokiu tikslu prieglobsčio prašytoja pervedė pinigines lėšas (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimose nurodydama – „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimas (duomenys neskelbtini). Nepavyko nustatyti ryšio tarp (duomenys neskelbtini), identifikuoti gavėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepaneigė Sprendime nustatytų aplinkybių, nepagrindė, kad lėšos buvo pervestos Ukrainai remti. Pareiškėja nebuvo mitingų ar pinigų rinkimo Ukrainai organizatorė ar aktyvi dalyvė, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistė, disidentė ar nepriklausoma žurnalistė, t. y. jos profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Buvo patikrintos aktualios interneto svetainės, organizacijų ir fizinių asmenų susijusių su ekstremistine veikla arba terorizmu sąrašai, Interpolo bei pareiškėjos kilmės valstybės vidaus reikalų ministerijos nutekinta paieškomų asmenų duomenų bazė, tačiau įrašų apie pareiškėją nerasta. Pareiškėja taip pat nurodė neturinti duomenų apie jai pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš šalies neišvyko skubotai, jai nebuvo sudarytos kliūtys išvykti, todėl padaryta išvada, kad ji nėra patekusi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos motinos (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams pateiktas „Paaiškinimas“ turi klastojimo požymių (nėra dokumentą „Paaiškinimas“ priėmusio pareigūno parašo, apklausiamosios parodymai atspausdinti, o ne surašyti ranka, nors, pareiškėjos teigimu, protokolas buvo surašytas motinos namuose, nėra kopiją patvirtinančio antspaudo, nors toks reikalavimas yra (duomenys neskelbtini) tipinėse instrukcijose, susijusiose su valstybinių institucijų dokumentais), todėl nelaikytas patikimu, o policijos pareigūno apsilankymas pas pareiškėjos motiną, siekiant išsiaiškinti pareiškėjos buvimo vietą, nelaikytas nustatytu faktu. Nenustatyta atvejų, kai (duomenys neskelbtini) piliečiai būtų areštuojami arba teisiami dėl protestų užsienyje, todėl tikimybė prieglobsčio prašytojai nukentėti dėl dalyvavimo keliuose mitinguose (duomenys neskelbtini) vertinta kaip išimtinai hipotetinė. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valdžia/teisėsauga identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam režimui, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo, nenustatyta (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų tikėtinų motyvų ir siekio pareiškėją sulaikyti/nubausti. Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teikti visus papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini) ir čia nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, tikimybė, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taip pat nenustatyta, todėl ji neatitinka teisės aktuose nustatytų papildomos apsaugos kriterijų.

II. 11. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

12. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog jį priimant buvo vertinamos pareiškėjos politinės pažiūros jos pateiktų įvykių kontekste, atlikta socialiniuose tinkluose jos patalpintų įrašų, vaizdų, komentarų analizė, jų peržiūrų statistika, kilmės valstybės informacija apie neigiamas tendencijas žmogaus teisių srityje, t. y. apie pareiškėjos kilmės valstybės valdžios vykdomą pilietinės visuomenės atstovų ir vyriausybės kritikų persekiojimą, apie priimtus naujus įstatymus, ribojančius žodžio laisvę internete, naujai kriminalizuotas veikas dėl (duomenys neskelbtini), apie protestų malšinimą. Įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, Sprendime laikoma nustatytu faktu, kad pareiškėjos kilmės valstybėje dėl socialiniuose internetiniuose tinklapiuose išsakytų komentarų ar kitos informacijos, priešingos ar kritikuojančios (duomenys neskelbtini) valdžią, tame tarpe dėl informacijos (duomenys neskelbtini), asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Ypatingo dėmesio sulaukia žurnalistai, politikai, žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai.

13. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad susidomėjimas jos pateikta informacija socialinėje paskyroje buvo ir tai patvirtina paskyros socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ blokavimas, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja pati atblokavo paskyrą ir laisvai, be kliūčių turi galimybę ja naudotis, nepaneigia domėjimosi jos pateikta informacija socialiniuose tinkluose. Tačiau vien tai, kad susidomėjimas buvo, nereiškia, kad kiekviena publikacija internete turi didelę auditoriją ir kad į šią auditoriją patenka tikėtinas persekiojimo vykdytojas (pvz. kilmės valstybės teisėsauga). Atsakovas nustatė ir pareiškėja byloje neginčija, kad pareiškėjos paskyra socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ yra sukurta (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), iš viso joje patalpinta (duomenys neskelbtini) „netinkamo“ pobūdžio įrašų, kurie surenka nuo 0 iki 8 „patiktukų“ ir turi vidutiniškai po 500 peržiūrų. Teismo vertinimu, pareiškėjos paskyra „(duomenys neskelbtini)“ neturi didelės auditorijos, todėl teismas pritarė atsakovo išvadai dėl itin mažos tikimybės, kad jos pateikta informacija socialinėje paskyroje galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, ar (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei sąlygoti represinius veiksmus prieglobsčio prašytojos atžvilgiu. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad ir pareiškėjos įrašai socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje nebuvo labai populiarūs pagal „patiktukų“ ir peržiūrų skaičių, ši paskyra nėra pašalinta, kas atitinkamai reiškia, kad joje esantys įrašai ir pačių pareigūnų nėra vertinami kaip šmeižiantys valstybės pareigūnus, diskredituojantys ginkluotąsias pajėgas ir pan.

14. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl jos savanoriavimo. Teismas nurodė, kad Sprendime atsakovas vertino, jog pareiškėja nepateikė savanoriavimo sutarties su jos nurodyta organizacija, o tariamai platintų bukletų nuotrauka savaime nepatvirtina jos (duomenys neskelbtini) ir šią istorijos dalį vertinamo kritiškai. Teismas pritarė šiai atsakovo išvadai, nes pareiškėja į bylą nepateikė jokių papildomų įrodymų, galinčių patvirtinti jos savanoriavimą, neteigė, kad ši veikla sulaukė kokio nors išskirtinio jos kilmės valstybės teisėsaugos tarnybų dėmesio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokio dėmesio gali sulaukti ateityje.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo, jog ji buvo paprašyta išeiti iš darbo dėl turimų politinių įsitikinimų, tačiau 2023 m. apklausoje Migracijos departamente nurodė, kad iš darbo išėjo savo noru, nors formali jos išėjimo iš darbo priežastis – sumažėjusios darbo apimtys. Teismas pritarė atsakovo Sprendimo išvadai, kad atleidimas iš darbo pagal pareiškėjos prašymą nebūtinai susijęs su jos politinėmis pažiūromis.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog pinigai (duomenys neskelbtini), fondui „(duomenys neskelbtini)“, galėjo būt pervedami už suteiktą psichologinę pagalbą, nes mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis verčiama kaip auka, o sumos yra per mažos kaip atlygis už patyrusio psichologo paslaugas, nepatvirtina išvados, kad auka, jei ji buvo aukojama, buvo aukojama fondui, kuriuo remiama Ukraina. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl lėšų aukojimo aplinkybės vertinimo.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjos motinos dokumentą „Paaiškinimas“ atmetė kaip nepatikimą, teismas pastebėjo, kad pareiškėja yra pateikusi atsakovui (duomenys neskelbtini) dokumentus, patvirtinančius bankinius piniginių lėšų pervedimus, kuriuose yra dokumentą išdavusio asmens parašas, antspaudas. Todėl teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjos kilmės valstybėje galioja teisės normos, reglamentuojančios asmenims išduodamų dokumentų privalomų rekvizitų, tokių kaip antspaudas ir parašas, reikalavimus. Teismo vertinimu, pareigūno išduotas dokumentas nėra jo pasirašytas, neturi antspaudo, taigi pagrįstai atsakovo vertintas kaip nepatikimas. Be to, iš pareiškėjos pasakojimo ir pateikto susirašinėjimo su motina matyti, kad pareigūnai dokumentą „Paaiškinimas“ surašė jos namuose, taigi dokumentas, kurį namuose pasirašė pareiškėjos motina, turėjo būti nespausdintas. Atsakovui pareiškėja pateikė spausdintą dokumento „Paaiškinimas“ kopiją su motinos parašais. Aplinkybės, kad pareiškėjos motina du kartus pasirašė tą patį paaiškinimų dokumentą (vieną kartą pareigūno rašytą ranka, kitą kartą pareigūno spausdintą) nei pareiškėja byloje, nei jos motina susirašinėjimuose nenurodė. Kita vertus, nors, pareiškėjos teigimu, pareigūnai neleido fotografuoti namuose ranka rašyto dokumento „Paaiškinimas“ dėl to, kad nepatektų į viešąją erdvę, tačiau buvo labai geranoriški pateikdami tą patį dokumentą atspausdintą, kurio kopijos joks pareigūnas nepatvirtino. Šios aplinkybės ir nepateikta ranka rašyto dokumento „Paaiškinimas“ kopija kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos pasakojimo patikimumo ir jos bendro nuoširdumo. Nustačius aplinkybes, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo patikimumo ir jo bendro nuoširdumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 5 dalimi, abejonės privilegijos taisyklė netaikytina ir duomenys dėl pareigūnų apsilankymo pareiškėjos motinos namuose atmetami kaip nepatvirtinti galimais rašytiniais įrodymais.

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos teigimu, jai byla galėjo būti sugeneruota po 3 ar 4 mėnesių po pirmojo pareigūnų apsilankymo, t. y. po (duomenys neskelbtini). Apsilankymo (duomenys neskelbtini) priežastimi pareigūnai nurodė dėl pareiškėjos gautą skundą. Pareiškėjos nurodyti bylos sugeneravimo terminai, vykstant 2024 m. gegužės 3 d. apklausai Migracijos departamente, buvo akivaizdžiai pasibaigę, pareiškėja duomenų apie jai iškeltą bylą nepateikė, o tai leidžia daryti išvadą, kad byla pareiškėjos atžvilgiu nėra iškelta, todėl nėra pagrįstos baimės, kad grįžusi į kilmės valstybę ji galėtų būti suimta.

19. Teismas nurodė, kad atlikęs kilmės valstybės informacijos paiešką, atsakovas nenustatė atvejų, kai (duomenys neskelbtini) piliečiai būtų areštuojami arba teisiami dėl protestų užsienyje fakto. Todėl tikimybė prieglobsčio prašytojai nukentėti dėl dalyvavimo keliuose mitinguose (duomenys neskelbtini) pagrįstai vertinta kaip hipotetinė. Teismas pritarė atsakovo išvadai dėl nenustatytos sąlygos, jog ateityje pareiškėjai asmeniškai gali kilti rimta grėsmė.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl atsakovo nesuteiktos teisės jai bendradarbiauti nustatęs, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja teikė atsakovui dokumentus po abiejų apklausų Migracijos departamente, Sprendime atsakovas rėmėsi pareiškėjos pasakojimu, jos pateiktais įrodymais bei paties surinkta medžiaga ir visa tai analizuodamas darė išvadas.

21. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų dėl visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ir 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos sutekimo. Skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

III. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą bei įpareigoti Migracijos Departamentą išnarinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą iš naujo.

23. Pareiškėja, be jos skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų aplinkybių, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pareiškėjos pasakojimas apie jos savanoriavimo faktą apklausų metu nekito, taip pat pareiškėja pateikė lapelių nuotraukas, patvirtinančias dalintus bukletus. Pareiškėjos pasakojimas apie jos savanoriavimą buvo tiek išsamus, detalus ir nuoseklus, kiek įmanoma (turint omenyje, kad pirminės apklausos metu jai pasakojant apie savanoriavimą ji buvo nutraukta). Atsakovas nepagrįstai sutapatino du skirtingus pareiškėjos pasakojimo epizodus: 2024 m. gegužės 3 d. apklausoje buvo pasakojama apie savanoriavimą 2020 m., paaiškinant, kad pareiškėja neturėjo sutarties, medžiaga jai buvo perduota (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, apie 2022 m. įvykius pareiškėja nurodė, kad ji išspausdindavo bukletus, plakatus, klijuodavo juos (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šiuos failus galima atidaryti ir pamatyti datą, kad ji juos sukūrė. Pareiškėja atsakovui atsiuntė sukurtų bukletų failus. Atsakovui kilus papildomų klausimų, jis turėjo kreiptis į pareiškėją dėl nurodyto failo metaduomenų ar kitų jo sukūrimą patvirtinančių duomenų, juolab, kai atsidarius paties failo metaduomenis matyti failo sukūrimo data ((duomenys neskelbtini)), o autoriaus vardas yra (duomenys neskelbtini) pavadinimas, kurioje pareiškėja dirbo, kas iš esmės patvirtina jos pasakojimą.

23.2. Pareiškėja niekada neminėjo kitokio pobūdžio pavedimų nei parama Ukrainai. Įvertinus pareiškėjos ilgalaikes politines pažiūras, viešai reiškiamą nepritarimą (duomenys neskelbtini), jos pateiktas mokėjimo kopijas, kur paskirtyje nurodoma „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimas (duomenys neskelbtini), jos dalyvavimą mitinguose Lietuvoje bei įvertinus atsakovo konstatuotą bendrą pareiškėjos patikimumą, jos pasakojimas apie aukojimą Ukrainai, remiantis abejonės privilegija, turėjo būti vertinamas jos naudai ir pripažintas nustatytu faktu.

23.3. Pareiškėjos pasakojimas apie jos tėvų gyvenamosios vietos adresu atvykusio policijos pareigūno vykdytą jos motinos apklausą buvo nuoseklus, suderinamas ne tik su kilmės valstybės informacija, bet ir su pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja apklausos metu pateikė paaiškinimą dėl spausdintų jos mamos duotų parodymų ir pateikė jos pasakojimą patvirtinantį susirašinėjimą. Dokumentas „Paaiškinimas“ yra surašytas ant specialios formos ir yra suderinamas tiek su pareiškėjos parodymais, tiek su surinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė abejonės privilegiją, o pateiktus rašytinius įrodymus vertino izoliuotai nuo pareiškėjos pasakojimo.

23.4. Pareiškėjos baimė patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje grindžiama kumuliatyviomis priežastimis, t. y., pareiškėja dalyvavo protestuose kilmės valstybėje ir Lietuvoje, socialinėje medijoje periodiškai reiškia savo politinę nuomonę, nukreiptą tiek prieš bendrai režimą, tiek prieš (duomenys neskelbtini), dėl ko ji susilaukė neigiamos reakcijos socialinėje medijoje ir jos motinos namuose jau antrą kartą lankėsi teisėsaugos pareigūnai, kas rodo teisėsaugos institucijų susidomėjimą ja ir pagrindžia jos baimę patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į kilmės valstybę. Pareiškėjai kyla grėsmė patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus, kurie yra sąlygoti jos turimais politiniais įsitikinimais, ką pagrindžia ir anksčiau nurodyta kilmės valstybės informacija ir praeityje buvę įvykiai (socialinės paskyros blokavimas bei grasinantys komentarai; pareigūnų iš ekstremistinių nusikaltimų skyriaus vizitai, klausimai apie jos veiklą). Pareiškėjos baimė patirti teisėsaugos institucijų persekiojimo veiksmus yra akivaizdžiai suderinama su kilmės valstybės informacija, todėl turėjo būti pripažinta pagrįsta ir realia. Nei Migracijos departamentas, nei teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, reikšmingų tinkamam papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai klausimo išsprendimui.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be aplinkybių, išdėstytų atsakovo atsiliepime į skundą, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Savanoriavimo veikla buvo tik vienas iš aspektų, nagrinėtų prieglobsčio procedūros metu ir jo reikšmė nėra lemiama sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjai suteikimo. Šis aspektas buvo vertinamas sprendžiant, ar pareiškėja turi politines pažiūras jos pateiktų įvykių kontekste.

25.2. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, detaliai ir išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, tinkamai įvertinęs visus surinktus duomenis ir pritaikęs teisės normas, pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų ir pareiškėjos argumentų vertinimu, laikosi pozicijos, kad jos baimė patirti teisėsaugos institucijų persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje yra pagrįsta ir reali.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė (duomenys neskelbtini). Apklausų Migracijos departamente metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

36. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad dėl dalyvavimo protestuose kilmės valstybėje ir Lietuvoje, socialinėje medijoje periodiškai reiškiamos politinės nuomonės, nukreiptos tiek prieš (duomenys neskelbtini), ji susilaukė neigiamos reakcijos socialinėje medijoje ir jos motinos namuose jau antrą kartą lankėsi teisėsaugos pareigūnai, kas rodo teisėsaugos institucijų susidomėjimą ja ir pagrindžia jos baimę patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjos socialiniuose tinkluose talpinta informacija didelio dėmesio nesulaukė, jos įrašų peržiūrų skaičius nedidelis, žmonės įrašų beveik nekomentavo, pareiškėjos įrašai nesulaukė didesnės sklaidos („(duomenys neskelbtini)“ paskyra turi (duomenys neskelbtini) sekėjų, įrašai – vidutiniškai po 500 peržiūrų, 8 „patiktukus“; pareiškėjos „(duomenys neskelbtini)“ paskyros įrašai – 300–700 peržiūrų, vidutiniškai 20 „patiktukų“, 1–2 komentarus). Patalpintų įrašų, kuriuose pasisakoma prieš (duomenys neskelbtini), skaičius socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ 12–13, „(duomenys neskelbtini)“ – 15. Taigi, pareiškėja nelaikytina plačią auditoriją turinčia tinklaraštininke, taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ji yra politinė aktyvistė, kokių nors organizacijų narė, žmogaus teisių gynėja, žurnalistė, t. y. ji nepatenka į asmenų, kurie, pagal jos prieglobsčio prašymo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, sulaukia didesnio institucijų dėmesio, ratą (prieš išvykdama iš kilmės valstybės dirbo kelionių agentūroje). Vien aplinkybė, kad vieną kartą buvo blokuota pareiškėjos paskyra socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, savaime nepatvirtina kilmės valstybės institucijų susidomėjimo ja.

37. Aplinkybę, kad pas pareiškėjos mamą lankėsi pareigūnai ir klausinėjo apie pareiškėją, ji įrodinėjo pateiktomis susirašinėjimo telefone nuotraukomis ir dokumentu „Paaiškinimas“, kuriame užfiksuoti, jos mamos parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymai, kad jau po išvykimo iš kilmės valstybės pas pareiškėjos mamą lankėsi pareigūnai ir klausinėjo apie pareiškėją, nėra patikimi – pateiktas dokumentas, kuriame užrašyti pareiškėjos mamos parodymai, yra pasirašytas tik jos mamos, nėra nei pareigūno parašo, nei institucijos antspaudo ar kopijos/nuorašo tikrumą patvirtinančio spaudo. Pateiktos susirašinėjimo (pareiškėjos teigimu, jos ir jos mamos) ekrano nuotraukos taip pat nelaikytinos patikimu įrodymu, nes neįmanoma patikimai identifikuoti susirašinėjančių asmenų (matomas tik vieno iš susirašinėjančių asmenų slapyvardis).

38. Taip pat pažymėtina, kad būdama kilmės valstybėje pareiškėja teisėsaugos dėmesio nesulaukė, laisvai išvyko iš šalies, iš darbo ji išėjo savo noru, nurodė, kad formali išėjimo iš darbo priežastis – sumažėjusios darbo apimtys dėl (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų apie tai, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

39. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėja baiminasi, kad kilmės valstybėje ji gali būti persekiojama ir dėl to, kad dalyvavo mitinguose prieš (duomenys neskelbtini), dalino skrajutes, kabino plakatus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo teiktus paaiškinimus, pažymi, jog nėra duomenų, kad pareiškėja kilmės valstybėje dalyvaudama mitinguose būtų sulaikyta ar suimta, kad ji būtų mitingų organizatorė arba aktyvi jų dalyvė, taip pat nėra kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jai dalyvaujant mitinguose kilmės valstybės pareigūnai galėjo identifikuoti jos asmenybę. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, kad ji platino skrajutes ir plakatus, tuo labiau, kad pareiškėjos tapatybė vykdant tokią veiką buvo / galėjo būti identifikuota pareigūnų.

40. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėja aukojo lėšas Ukrainai. Nors jos banko pavedime matyti, kad lėšų pervedimo paskirtis yra auka, vis dėlto atsakovui neidentifikavus lėšų gavėjo ir pareiškėjai nepateikus paaiškinimų dėl pavedime nurodyto lėšų gavėjo bei nepateikus lėšų gavėją nustatyti leidžiančių įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo aukojama fondui, kuriuo remiama Ukraina.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsižvelgus į pareiškėjos individualias aplinkybes ir jos profilį, pareiškėjos baimė būti persekiojamai laikytina hipotetine, nėra pagrįstos tikimybės, kad pareiškėja grįžimo į kilmės valstybę atveju bus persekiojama. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms šiuo aspektu.

42. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos prašymo dalį dėl papildomos apsaugos jai suteikimo, tyrimo metu nenustatė realios rizikos pareiškėjai jos kilmės valstybėje, pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taip pat, kad šiuo metu pareiškėjos gyvenamojoje vietoje kilmės valstybėje vyktų tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai sprendė, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan