f347c4c2-c997-4e5a-a7cc-445e3204564a · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-795/2022 Proceso Nr. 1-01-1-09144-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A.

K. gynėjos (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitytas A. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 25 d. 23.24 val. iki 2021 m. kovo 26 d. 2.39 val., t. y. viena para, šį laikÄ prilyginant 2 MGL (100 Eur), ir galutinė bausmė paskirta –78 MGL (3 900 Eur) bauda.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir uždraudimas naudotis specialia teise – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. nuspręsta konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). A. K. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. K. nuteista už tai, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 23.30 val., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi, ir policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu pirmu pÅ«timu nustačius, kad jos iÅ¡vėptame ore yra 2,38 promilių etilo alkoholio koncentracija, atsisakė antrÄ kartÄ tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė tolimesnio neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Nuteistosios A. K. gynėja (duomenys neskelbtini) S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendį:

1) taikyti Å¡velnesnę bausmę arba pakeisti paskirtÄ bausmę į kitÄ ;

2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl konfiskuojamos transporto priemonės vertės. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Ä®statymų leidėjas nėra nurodęs, kaip konkrečiai turėtų bÅ«ti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas, ir pagal teismų praktikÄ nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismai turi spręsti individualius atvejus dėl bausmės dydžio nustatymo. Vis dėlto teismų praktika formuojama tuo keliu, kad, skiriant bausmę, ji turi bÅ«ti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes.

Nuteistosios nuomone, teismas paskyrė bausmę, kuri gali pabloginti galimybę pasiekti jai keliamus tikslus, nes neteisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir A. K. asmenybę. 2.2. Dėl nuteistosios veiksmų niekas nenukentėjo, automobilį ji vairavo nakties metu, apie 23 val., kai kito transporto kelyje nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės sveikatos problemas, kurios taip pat turėjo įtakos jos elgesiui nusikalstamos veikos metu. Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad A.

K. diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini) pažeidimas, ir (duomenys neskelbtini). Nuteistosios teigimu dėl Å¡ių ligų ji negirdėjo policijos garsinių signalų ir nevisiÅ¡kai galėjo suprasti policininkų reikalavimus. 2.3. Dėl aptartų ir kitų diagnozuotų ligų yra apsunkintas A. K. įsidarbinimas, todėl nuosprendžio paskelbimo dienÄ ji gyveno praktiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) sÄ lygomis. Vienintelis A. K. pragyvenimo Å¡altinis yra (duomenys neskelbtini) iÅ¡moka (140,80 Eur per mėnesį), iÅ¡ kurios ji tenkina savo poreikius ir sumoka komunalines iÅ¡laidas.

Neskaitant automobilio, A. K. turi vienintelį bÅ«stÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai yra (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini), piniginių santaupų neturi, todėl jai paskirta 78 MGL (3 900 Eur) bauda yra neįgyvendinama. A. K. sutinka, jog bÅ«tų konfiskuotas jos automobilis ir jai atimtų teisę vairuoti, tačiau yra nepajėgi sumokėti baudos, kuri net nėra atidėta vėlesniam laikui. Pažymėta, kad A.

K. anksčiau nebuvo teista. BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti paskirtÄ baudÄ , teismas nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. 2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 pažymėjo, jog BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje numatytas įrodinėjimo taisykles.

Turto vertė paprastai nustatoma, remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę. Pagal VÅ¡Ä® „E.“ duomenis, transporto priemonės „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintos (duomenys neskelbtini) metais, rinkos vertė su PVM sudaro 2 200 Eur. Å i kaina turėjo bÅ«ti nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. 3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) R.

G. atsiliepimu praÅ¡o nuteistosios A. K. gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, todėl teisinio pagrindo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės ir automobilio konfiskavimo nėra. 3.2. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl bausmės ir jos dydžio, pasisakė, kad kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė.

A. K. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje neteista, administracine tvarka bausta ir nusikaltimo padarymo metu turėjo vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , (duomenys neskelbtini), nedirbanti, bet registruota Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo. 3.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pripažino, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus 80 MGL dydžio baudÄ .

Taip pat teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ . Konfiskuojant A. K. priklausantį automobilį „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas konfiskuojamas daiktas, kaip to ir reikalauja BK 72 straipsnio 6 dalis. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistosios A. K. gynėjos (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, A. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistosios kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami Å¡iame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas A. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad A. K. buvo paskirta per griežta baudos bausmė ir ji turėtų bÅ«ti Å¡velninama. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja bÅ«tent šį klausimÄ , t. y., ar A. K. buvo paskirta pagrįsta bausmė ir ar ji neturėtų bÅ«ti Å¡velninama. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsakys į klausimÄ , ar turi bÅ«ti keičiama nuosprendžio dalis dėl konfiskuojamo turto vertės.

7. Nors nuteistoji A. K. praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, tačiau apygardos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Atsižvelgdamas į aptartÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog A. K. nėra teista (t. 1, b. l. 200), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ji turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (t. 2, b. l. 1). Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistoji nėra linkusi daryti nusikalstamas veikas ir Å¡is nusikaltimas buvo greičiau atsitiktinis, o ne A. K. pasirinkto gyvenimo bÅ«do nuosekli pasekmė. Nuteistajai nėra bÅ«dingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistosios pataisos procesas be laisvės suvaržymo bus itin efektyvus ir kad ji gali savarankiÅ¡kai dėti maksimalias pastangas tam, jog pakeistų savo mÄ stymÄ , elgesį ir daugiau nevairuotų transporto priemonės, bÅ«dama neblaivi.

Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistosios asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė pačiÄ Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , kuri visiÅ¡kai nesusijusi su asmens laisvės apribojimu.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) lygyje ir yra nepajėgi susimokėti jai paskirtos baudos bausmės. Tai, visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pačiÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį, numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. minimoje normoje yra numatyta galimybė kaltininkui paskirti baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ . Nuteistajai A. K., net jai pačiai sutinkant, negali bÅ«ti paskirti vieÅ¡ieji darbai, nes tokios bausmės paskyrimo galimybė nėra numatyta įstatyme.

BK 47 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl baudos pakeitimo vieÅ¡aisiais darbais, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi, gali bÅ«ti taikomos nuosprendžio vykdymo metu, kai yra objektyviai nustatyta, kad asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ . Antra, nuteistoji prieÅ¡tarauja pati sau, nes, jeigu jai bÅ«tų paskirta kita įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, tai ji bÅ«tų griežtesnė už baudÄ , kadangi, kaip jau ir minėta, baudos bausmė yra pati Å¡velniausia.

Atkreiptinas dėmesys, jog vien sunki nuteistojo materialinė padėtis, t. y. nuteistoji neturi darbo (t. 2, b. l. 3), registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l.

2) ir gauna (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokÄ (t. 2, b. l. 119-126), savaime nesudaro pagrindo keisti jai paskirtos bausmės. Sunki asmens finansinė padėtis nepanaikina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, taip pat nerodo mažesnio asmenybės pavojingumo ar teigiamo jo elgesio charakterizavimo / pasikeitimo po nusikalstamos veikos padarymo.

10. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik paskyrė pačiÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį, bet ir jos dydį nustatė ne tik mažesnį negu vidurkis (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ â€“ už nesunkų nusikaltimÄ skiriama bauda nuo 50 MGL iki 2 000 MGL, todėl vidurkis yra 1 025 MGL), bet ir labai artimÄ minimaliam, t. y. virÅ¡ijantį minimalų dydį tik 30 MGL ir mažesnį už vidurkį 945 MGL. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudos bausmę keisti į kitÄ bausmės rūšį nėra įstatymo normos sankcijoje numatytos galimybės, o suÅ¡velninti baudos dydį nėra teisinio pagrindo.

Nors A. K. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatidėjo baudos bausmės įvykdymo, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams A. K. nebuvo pateikusi praÅ¡ymo atidėti ar iÅ¡dėstyti baudos bausmės. Apie tokiÄ galimybę yra tik užsiminta apeliaciniame skunde, tačiau, jeigu nuteistoji A. K. mano, kad dėl savo sunkios finansinės padėties negalės sumokėti jai paskirtos baudos, ji turi galimybę bausmės vykdymo metu kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti jai paskirtÄ baudos bausmę. 10.1.

Vienoje iÅ¡ bylų Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įstatymų leidėjas prioritetÄ teikia savanoriÅ¡kam nuosprendžio įvykdymo bÅ«dui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečiÄ teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytÄ tvarkÄ . Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo bÅ«do, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, privalo bÅ«ti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis).

Dėl to nuteistas asmuo yra / turi bÅ«ti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu bÅ«du įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. 10.2. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriÅ¡kai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymÄ , ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiÅ¡kiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. PraÅ¡ymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos iÅ¡dėstymo) gali bÅ«ti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriÅ¡kai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ , ir galimybių jÄ sumokėti per teismo nustatytÄ terminÄ sumažėjimo visumai.

Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminÄ , bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rÅ«Å¡is, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018). 10.3. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali atidėti baudos bausmės vykdymo ar iÅ¡dėstyti Å¡ios bausmės įvykdymÄ , kadangi toks praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamas nuosprendis bÅ«tų keičiamas, nors bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teisėjas neturėjo pagrindo priimti kitokį sprendimÄ negu priėmė, be to, taip pat bÅ«tų peržengiamos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos, nes, kaip jau ir minėta, analogiÅ¡kas praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡dėstytas ir Å¡iame skunde.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡dėstyti baudos bausmės ar atidėti jos vykdymÄ , vadovaujantis vien tuo, kad, atsižvelgiant į A. K. sunkiÄ finansinę padėtį, galima preziumuoti, jog nuteistoji tokio bausmės vykdymo palengvinimo ateityje gali norėti ar tai gali jai padėti bausmę įvykdyti savanoriÅ¡kai, antstoliui neinicijuojant priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

11. Galiausiai atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡kai nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės ir niekas nenukentėjo. Nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra formalus. NusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal Å¡iÄ normÄ pakanka paties vairavimo fakto, esant neblaiviam, o sukeltos pasekmės bÅ«tų kito, jau sunkesnio nusikaltimo, kuris bÅ«tų kvalifikuojamas pagal kitÄ BK straipsnį, požymis.

Taigi ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekilo neigiamos pasekmės, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės, tuo labiau, kad akivaizdu, jog šios pasekmės nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Nors apeliaciniame skunde nėra išdėstytas prašymas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paskirti ir švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo sankcijoje. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi nėra nė vienos A.

K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, ji net neprisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai nesigaili (4 dalis tuo labiau negali bÅ«ti taikoma, nes A. K. nuteista ne už nužudymÄ , bendrininkaujant organizuota grupe ar esant nusikalstamam susivienijimui). A. K. paskirta bausmė, kurios dydis parinktas BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, negali bÅ«ti laikoma neteisinga BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytų jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios iÅ¡skirtinai apibÅ«dintų nuteistÄ jÄ ar jos padarytÄ nusikaltimÄ .

12. Kartu su apeliaciniu skundu teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys A. K. sveikatos bÅ«klę. Atkreiptinas dėmesys, jog visos nuteistajai diagnozuotos ligos nepaneigia jos galimybės aiÅ¡kiai suvokti ir valdyti savo veiksmus nusikaltimo padarymo metu, kai ji vairavo transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad A. K. dėl savo sunkios sveikatos bÅ«klės ne visiÅ¡kai gerai girdėjo ir suprato policijos pareigÅ«nų reikalavimus, pažymėtina, kad ji buvo kaltinama ir nuteista pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimÄ , esant neblaiviai, o ne jai taikyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį. Taigi Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir nagrinėjamu atveju neaktualus.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Pagal teismų praktikÄ bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Ä®vertinęs visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti, paskyrus Å¡velnesnę bausmę. Taigi, A. K. paskirta bauda atitiks bausmės tikslus, nuteistosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir įgyvendins teisingumo principÄ .

14. Aptariant nuosprendžiu paskirtÄ nuteistosios A. K. automobilio „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ , bÅ«tina pažymėti, jog apeliaciniame skunde yra painiojami du institutai – transporto priemonės konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, buvo nuspręsta konfiskuoti A. K. priklausančiÄ transporto priemonę, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje Å¡ios transporto priemonės vertė neturėjo bÅ«ti nurodoma.

Transporto priemonės vertė nuosprendyje turi bÅ«ti nurodoma tais atvejais, kai transporto priemonė priklauso ne kaltininkui ir iÅ¡ jo yra konfiskuojama ne pati transporto priemonė, o tik iÅ¡ieÅ¡koma jos vertė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Kai transporto priemonė, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso pačiam kaltininkui, jos vertė gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai teismas, nagrinėjantis bylÄ , nusprendžia, jog transporto priemonės vertė neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo ir yra pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti tik vertės dalį, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nurodyta automobilio „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 200 Eur, yra lygiai tokia pati, kokia nurodyta (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui pateikto pažymoje iš VšĮ „E.“ (t. 1, b. l. 81), o tai rodo, kad pačios transporto priemonės vertės A. K. neginčijo.

15. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, konstatuoja, kad Å¡ios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį.

BK 72 straipsnyje numatytas konfiskavimo institutas A. K. automobiliui „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pritaikytas teisėtais ir pagrįstai. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios gynėjos apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios A. K. gynėjos (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjos Daiva Jazbutienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė