f347b200-9441-49dd-908a-451ff9b77dcf · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293 ,,DÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimoâ (toliau â ir Ä®sakymas) pareiÅ¡kÄjui paskirta tarnybinÄ nuobauda â papeikimas.
Legislator headnote
AI generatedf347b200-9441-49dd-908a-451ff9b77dcf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: NeaiÅ¡ku, kodÄl pareiÅ¡kÄjo atlikti veiksmai nelaikyti kaip tÄstiniai, kokiu pagrindu skirta nuobauda. PareiÅ¡kÄjo nuomone, tÄstinio nusižengimo atveju asmens neveikimo ar veikimo atskirais laikotarpiais tarnybinÄs atsakomybÄs taikymo prasme negalima vertinti skirtingai, nes tÄstinis nusižengimas iÅ¡ esmÄs yra vienas nusižengimas, padarytas viena veika, kuri tik tÄsÄsi tam tikrÄ laikotarpį. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neva pažeidÄ ne tik tuos paÄius Kodekso straipsnius, bet ir tarnybinį nusižengimÄ padarÄ tais paÄiais veiksmais â pasisakymu apie prokuratÅ«ros ydas ir apie tam tikras rezonansines bylas.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
? AdministracinÄ byla Nr. eI3-3981-331/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01591-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Henrikas Sadauskas, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J. R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dÄl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä:
1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293 ,,DÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimoâ (toliau â ir Ä®sakymas) pareiÅ¡kÄjui paskirta tarnybinÄ nuobauda â papeikimas.
2. PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymÄ Nr. P-293 ,,DÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimoâ (toliau â ir Ä®sakymas.) 2.1. PaaiÅ¡kina, kad Prokurorų etikos komisija (toliau â ir Komisija) pateikÄ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2019 m. rugpjÅ«Äio 30 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1.6-18 ,,DÄl prokuroro J. R. veiksmųâ (toliau â ir IÅ¡vada), kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso (toliau â ir Kodeksas) 5.2.2 ir 7.1 papunkÄiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiÅ«lÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ .
Papeikimas pasiÅ«lytas skirti todÄl, kad pareiÅ¡kÄjas, paminÄdamas Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai komisijai (toliau â ir LRS komisija), atliekanÄiai parlamentinį tyrimÄ dÄl galimos neteisÄtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybÄs tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, susitikimo su R. M. faktÄ ir jo metu aptartÄ teisinį procesÄ dÄl vadinamojo VijÅ«nÄlÄs dvaro, savo iniciatyva, nebÅ«damas minÄto teisinio proceso dalyvis, ir remdamasis iÅ¡ esmÄs vien tik R.
M. pasakojimu, kaip prokuroras reiÅ¡kÄ abejones dÄl proceso pagrįstumo ir (ar) Å¡aliÅ¡kumo. Komisija taip pat nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo komentarai LRS komisijai apie galimas sistemines prokuratÅ«ros veiklos ydas galÄtų bÅ«ti pateisinami visuomenÄs informavimo ir vieÅ¡ojo intereso tikslais, taÄiau atkreipÄ dÄmesį, kad prokuroras turi susilaikyti nuo nepagrįstų komentarų apie konkreÄius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus. Komisija IÅ¡vadoje konstatavo, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjas teikÄ komentarus apie konkreÄias bylas ir ikiteisminius tyrimus (vadinamosios Garliavos ir VijÅ«nÄlÄs dvaro bylos), o Å¡ių komentarų pagrįstumas kelia rimtų abejonių.
Generalinis prokuroras 2019 m. rugpjÅ«Äio 30 d. rezoliucija pritarÄ IÅ¡vados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkÄiuose nustatytų principų reikalavimus, ir sutiko su IÅ¡vadoje nurodytu siÅ«lymu skirti jam tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ . Prokurorų profesinÄ sÄ junga (toliau â ir PPS) 2019 m. rugsÄjo 10 d. raÅ¡tu Nr. T-2 nesutiko, kad pareiÅ¡kÄjui (PPS pirmininkui) bÅ«tų paskirta tarnybinÄ nuobauda. PPS nesutikimas buvo panaikintas įsiteisÄjusiu 2019 m. gruodžio 16 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. 2.2. PareiÅ¡kÄjo teigimu, tarnybinÄ nuobauda buvo skirta dÄl jo, kaip PPS pirmininko, pasisakymų LRS komisijoje. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjui, kaip PPS pirmininkui, dÄl pasisakymų visuomenÄs informavimo priemonÄse 2020 m. kovo 5 d. jau buvo skirta tarnybinÄ nuobauda â pažeminimas pareigose. Taigi, nors nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo pasisakymai buvo iÅ¡reikÅ¡ti ne visuomenÄs informavimo priemonÄse, o LRS komisijoje, taÄiau jų turinys iÅ¡ esmÄs tapatus.
PareiÅ¡kÄjo statutas yra kitoks nei eilinio prokuroro. SužinotÄ informacijÄ , kuri iÅ¡ dalies buvo komentuota LRS komisijoje, lemia bÅ«tent jo, kaip PPS pirmininko, statusas. Kiti prokurorai įvairiÄ informacijÄ pareiÅ¡kÄjui pateikia bÅ«tent dÄl to, kad jis yra PPS pirmininkas. Å iÄ aplinkybÄ pareiÅ¡kÄjas laiko kaip itin svarbiÄ , pabrÄždamas, kad LRS komisijai pateiktos informacijos nebÅ«tų žinojÄs, jei nebÅ«tų buvÄs PPS pirmininkas. PareiÅ¡kÄjui informacijÄ apie prokuratÅ«roje esanÄias problemas buvo iÅ¡sakÄ prokuratÅ«ros bendruomenÄs nariai, kreipdamiesi į jį, kaip PPS pirmininkÄ (anksÄiau â PPS pavaduotojÄ ), o ir paÄioje LRS komisijoje pareiÅ¡kÄjas dalyvavo ne kaip paprastas prokuroras, o kaip PPS pirmininkas, atstovaudamas prokurorams.
Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjas, kaip darbuotojų atstovas, vykdydamas savo funkcijas, privalo iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonÄ, ypaÄ tais atvejais, kai jam yra žinomi įstaigos darbo organizavimo trÅ«kumai. 2.3. Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas ir į LRS komisijÄ buvo kviestas bÅ«tent dÄl to, kad yra PPS pirmininkas. Ä® Å¡iÄ aplinkybÄ atsakovÄ neatsižvelgÄ, todÄl, pareiÅ¡kÄjo nuomone, atsakovÄ siekia susidoroti su atsakovÄs darbuotojams (prokurorams) atstovaujanÄiu PPS pirmininku, kuris iÅ¡sakÄ jam žinomÄ informacijÄ apie atsakovÄs darbo organizavimo trÅ«kumus ir problemas. 2.4.
Nurodo, kad abi tarnybinÄs nuobaudos (tiek pažeminimas pareigose, tiek papeikimas) yra skirtos ne tik dÄl to paties pažeidimų turinio (pasisakymų apie prokuratÅ«ros sistemoje egzistuojanÄias ydas), bet ir už tuos paÄius Kodekso pažeidimus ir už tuos paÄius veiksmus. Teigia, kad yra neaiÅ¡ku, kodÄl buvo nustatytas Kodekso 7.1 punkto pažeidimas, kuriame kalbama apie prokuroro bendravimÄ su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, nors Å¡i tarnybinÄ nuobauda buvo skirta dÄl pasisakymų LRS komisijoje, kuri nÄra visuomenÄs informavimo priemonÄ.
Tai tik patvirtina, kad ProkuratÅ«ra, skirdama tarnybinÄ nuobaudÄ , neįsigilino į faktinÄ situacijÄ ir formaliai pritaikÄ tuos paÄius pagrindus tarnybinei nuobaudai skirti kaip ir tarnybinÄs nuobaudos pažeminimo pareigose atveju (administracinÄ byla Nr. el3-2860-1047/2020). 2.5. Atkreipia dÄmesį, kad net ir pati atsakovÄ IÅ¡vadoje yra nurodžiusi, kad tokie pareiÅ¡kÄjo pasisakymai bÅ«tų pateisinami visuomenÄs informavimo ir vieÅ¡ojo intereso tikslais. PareiÅ¡kÄjui abejonÄ kelia tai, kodÄl vienu atveju jo, kaip PPS pirmininko, veiksmai ir pasisakymai apie sistemines prokuratÅ«ros veiklos ydas vertintini kaip galimai pateisinami vieÅ¡ojo intereso tikslais, o kiti â kaip nepateisinami.
NeaiÅ¡ku, kodÄl pareiÅ¡kÄjo atlikti veiksmai nelaikyti kaip tÄstiniai, kokiu pagrindu skirta nuobauda. PareiÅ¡kÄjo nuomone, tÄstinio nusižengimo atveju asmens neveikimo ar veikimo atskirais laikotarpiais tarnybinÄs atsakomybÄs taikymo prasme negalima vertinti skirtingai, nes tÄstinis nusižengimas iÅ¡ esmÄs yra vienas nusižengimas, padarytas viena veika, kuri tik tÄsÄsi tam tikrÄ laikotarpį. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neva pažeidÄ ne tik tuos paÄius Kodekso straipsnius, bet ir tarnybinį nusižengimÄ padarÄ tais paÄiais veiksmais â pasisakymu apie prokuratÅ«ros ydas ir apie tam tikras rezonansines bylas.
TodÄl nÄra jokio pagrindo pareiÅ¡kÄjui skirtÄ tarnybinÄ nuobaudÄ laikyti atskira tarnybine nuobauda. 2.6. Teigia, kad susidaro situacija, kai po pirmųjų pasisakymų visuomenÄs informavimo priemonÄse dar 2019 m. balandžio mÄn. jis nebegali atlikti jokių veiksmų (viešų pasisakymų) veikdamas kaip PPS pirmininkas. Mano, kad skirta tarnybinÄ nuobauda laikytina dar viena priemone, siekiant apriboti jo, kaip PPS pirmininko, įgaliojimus. 2.7. PareiÅ¡kÄjo teigimu, sprendimas skirti tarnybinÄ nuobaudÄ yra grįstas diskriminaciniais motyvais, nes tarnybinÄ nuobauda pareiÅ¡kÄjui buvo skirta dÄl jo, kaip PPS pirmininko, požiÅ«rio, nuomonÄs apie visÄ prokuratÅ«ros ir politinÄ sistemÄ apskritai, darbo organizavimÄ , rezonansines bylas.
Pažymi, kad persekiojimas už profesinÄs sÄ jungos veiklÄ ir iÅ¡sakomÄ kritikÄ parodo prokuratÅ«ros vadovybÄs siekį sugniuždyti PPS pirmininkÄ . PareiÅ¡kÄjo teigimu, antra nuobauda skirta neproporcingai už iÅ¡ esmÄs tokius paÄius pažeidimus. 2.8. Remiasi teismų praktika, Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei nurodo, kad iÅ¡sakyta kritika buvo susijusi su ProkuratÅ«roje esanÄiomis ydomis, prokuratÅ«ros darbo organizavimu bei politiniais sprendimais, galimai daranÄiais įtakÄ prokuratÅ«ros darbui.
DÄl Å¡ių aspektų pareiÅ¡kÄjo iÅ¡sakyta kritika turi bÅ«ti vertinama kaip nepažeidžianti įstatymo, Kodekso reikalavimų, priimtina ir reikÅ¡minga vieÅ¡ojo intereso tikslais. 2.9. Teigia, kad nei iÅ¡ IÅ¡vados, nei iÅ¡ Ä®sakymo nematyti, kad atsakovÄ prieÅ¡ priimdama Ä®sakymÄ bÅ«tų nustaÄiusi pareiÅ¡kÄjo kaltÄ, todÄl neegzistuoja visos tarnybinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygos. 2.10. PareiÅ¡kÄjo teigimu, net jei ir bÅ«tų prielaidų manyti, kad veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudÄties elementų, paskirta tarnybinÄ nuobauda â papeikimas â yra neproporcinga.
Skiriant tarnybinÄ nuobaudÄ , privalÄjo bÅ«ti atsižvelgta ir į asmenį charakterizuojanÄias aplinkybes, tarnybos trukmÄ, buvusias (esamas) tarnybines nuobaudas, asmens skatinimus, kitas aplinkybes, lÄmusias galimo tarnybinio pažeidimo padarymÄ . 2.11. Teigia, kad tarnybinÄ nuobauda skirta praleidus Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatyme (toliau â ir ProkuratÅ«ros įstatymas) įtvirtintÄ 6 mÄnesių tarnybinÄs nuobaudos skyrimo terminÄ . Å i aplinkybÄ tik dar kartÄ parodo, kad tarnybinÄs nuobaudos pareiÅ¡kÄjui skiriamos siekiant su juo susidoroti ir jį diskredituoti.
2. AtsakovÄ Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«ra (toliau â ir GeneralinÄ prokuratÅ«ra) su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Prokurorų etikos komisija, iÅ¡nagrinÄjusi surinktÄ medžiagÄ , IÅ¡vadoje nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas 2019 m. gegužÄs 29 d. liudijo LRS komisijoje dÄl galimos neteisÄtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybÄs tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje. Komisija nustatÄ, kad tam tikrais pasisakymais (bylų vežiojimas, bylų laikymas seife ir kt.) pareiÅ¡kÄjas skleidÄ gandus ir pažeidÄ Kodekse nustatytÄ padorumo principÄ (5.2.2 papunktis).
Komisija taip pat įvertino susitikimo su R. M. faktÄ ir pokalbį bei nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Kodekso 7.1 papunkÄio reikalavimus. 3.1. Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad nuobauda jam buvo skirta dÄl to, kad yra PPS pirmininkas, skirta diskriminaciniais motyvais, yra nepagrįsti ir paneigti įsiteisÄjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-5096-595/2019. Teismai konstatavo, kad tarnybinÄ nuobauda pareiÅ¡kÄjui skirta ne dÄl jo narystÄs PPS, o tai reiÅ¡kia ir ne dÄl diskriminavimo dÄl narystÄs PPS.
Kitų argumentų, paneigianÄių teismų jau nustatytas iÅ¡vadas, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. 3.2. Atkreipia dÄmesį, kad nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad vieÅ¡ai pasisakydamas kritikavo valstybÄs institucijų ir pareigÅ«nų darbÄ bei reiÅ¡kÄ savo įsitikinimus, taÄiau pareiÅ¡kÄjo pasisakymai yra dezinformacinio pobÅ«džio ir neatitiko Kodekso reikalavimų. 3.3. AtsakovÄ nesutinka su skundo argumentais, kad skiriant nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į pareiÅ¡kÄjo darbo staÅ¾Ä , kitas charakteristikas.
IÅ¡vadoje nurodyta, kad į tai buvo atsižvelgta. Be to, skiriant tarnybinÄ nuobaudÄ , pareiÅ¡kÄjas turÄjo galiojanÄiÄ nuobaudÄ , taÄiau jam buvo skirta Å¡velnesnÄ nuobauda. 3.4. DÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo termino nurodo, kad ProkuratÅ«ros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytas maksimalus 36 mÄnesių terminas nuo veikos padarymo dienos. PosÄdis LRS komisijoje vyko 2019 m. gegužÄs 29 d., nuobauda skirta 2020 m. balandžio 3 d., taigi terminas nÄra praleistas. Teismas k o n s t a t u o j a :
3. NagrinÄjamoje byloje kilo ginÄas dÄl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-293, kuriuo pareiÅ¡kÄjui paskirta tarnybinÄ nuobauda (papeikimas), teisÄtumo ir pagrįstumo.
4. Nustatyta, kad Prokurorų etikos komisijoje buvo iÅ¡nagrinÄtas Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro D. V. 2019 m. birželio 10 d. kreipimasis Nr. 17.9-8186 âDÄl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. galimai padarytų pažeidimųâ. Kreipimesi buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas, 2019 m. gegužÄs 29 d. LRS komisijoje liudydamas dÄl galimos neteisÄtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybÄs tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, savo pasisakymais galimai pažeidÄ Kodekse nustatytus padorumo ir nepiktnaudžiavimo įgaliojimais principus. 5.1.
Komisija priÄmÄ 2019 m. rugpjÅ«Äio 30 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1.6-18 ,,DÄl prokuroro J. R. veiksmųâ, kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas, paminÄdamas LRS komisijai susitikimo su R. M. faktÄ ir jo metu aptartÄ teisinį procesÄ (procesus) dÄl vadinamojo VijÅ«nÄlÄs dvaro, nebÅ«damas minÄto teisinio proceso dalyvis ir remdamasis iÅ¡ esmÄs vien tik R. M. pasakojimu, reikÅ¡damas abejones dÄl proceso pagrįstumo ir (ar) Å¡aliÅ¡kumo, pažeidÄ Kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkÄių nuostatas, ir pasiÅ«lÄ skirti tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ . 5.2.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. rugpjÅ«Äio 30 d. rezoliucija pritarÄ IÅ¡vados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkÄiuose nustatytų principų reikalavimus, ir sutiko su IÅ¡vados siÅ«lymu paskirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ . 5.3. GeneralinÄ prokuratÅ«ra su 2019 m. rugsÄjo 4 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-3991 ,,DÄl sutikimo paskirti tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ â prokurorų profesinÄs sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariuiâ kreipÄsi į PPS, praÅ¡ydama suteikti sutikimÄ paskirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ . 5.4.
PPS 2019 m. rugsÄjo 10 d. raÅ¡tu Nr. T-2 informavo, jog nesutinka, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų paskirta tarnybinÄ nuobauda. 5.5. GeneralinÄ prokuratÅ«ra su 2019 m. rugsÄjo 13 d. praÅ¡ymu kreipÄsi į teismÄ dÄl PPS nesutikimo skirti tarnybinÄ nuobaudÄ PPS valdymo organo nariui panaikinimo. 5.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. eI-5096-595/2019 GeneralinÄs prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisÄjo priÄmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2020 m. balandžio 1 d. nutartį. 5.7.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293 ,,DÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimoâ pripažino, kad pareiÅ¡kÄjas IÅ¡vadoje nurodytais veiksmais pažeidÄ Kodekso 5.2.2 (Padorumo principas) ir 7.1 papunkÄiuose nustatytų principų reikalavimus ir paskyrÄ pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ â papeikimÄ . 5.8. PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su Ä®sakymu, padavÄ skundÄ teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkino, panaikino Ä®sakymÄ ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kÄjui 1028 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas sprendÄ, jog tarnybinÄ nuobauda pareiÅ¡kÄjui paskirta praleidus ProkuratÅ«ros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ imperatyvų 6 mÄnesių terminÄ tarnybinei nuobaudai paskirti, 5.9. LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-65-815/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimÄ panaikino ir perdavÄ bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, konstatuodamas, kad 6 mÄnesių nuobaudos skyrimo terminas praleistas dÄl objektyvių priežasÄių â privalomo kreipimosi į PPS, siekiant gauti sutikimÄ skirti pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobaudÄ , taÄiau nepraleidus naikinamojo 36 mÄnesių nuobaudos skyrimo termino.
5. PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su Ä®sakymu paskirta tarnybine nuobauda, argumentuoja, kad tarnybinÄ nuobauda pareiÅ¡kÄjui buvo skirta dÄl jo, kaip PPS pirmininko, pasisakymų LRS komisijoje; dÄl pasisakymų visuomenÄs informavimo priemonÄse 2020 m. kovo 5 d. jau buvo skirta tarnybinÄ nuobauda â pažeminimas pareigose; paskirta tarnybinÄ nuobauda yra neproporcinga.
6. AtsakovÄ su pareiÅ¡kÄjo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobauda yra paskirta pagrįstai.
7. ProkuratÅ«ros įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminanÄius poelgius, taip pat kitus Kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinÄn atsakomybÄn.
8. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , ne kartÄ yra pažymÄjÄs, jog tam, kad valstybÄs tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinÄn atsakomybÄn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudÄties elementus â pažeidimo padarymo faktÄ , jį padariusį valstybÄs tarnautojÄ , pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybÄs tarnautojo kaltÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkriÄio 14 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkriÄio 29 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužÄs 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Vertinant, ar pareigÅ«nas padarÄ tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkreÄias pareigÅ«no veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisÄs aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
9. Taigi teismas vertins, ar atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiÅ¡kÄjas padarÄ tarnybinį pažeidimÄ , ar jam paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.
10. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybÄs tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad bÅ«tent tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudÄties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisÄs aktų normas, apibrÄžiamos tarnybinÄs atsakomybÄs ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybÄs tarnautojas turi teisÄ gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018-02-01 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-689-552/2018).
Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada yra įsakymo dÄl tarnybinÄs nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinÄs nuobaudos paskyrimÄ ir jos pasirinkimÄ nulÄmusios faktinÄs ir kitos aplinkybÄs yra reikÅ¡mingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, sprÄsdamas šį klausimÄ , teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinÄje byloje įvertinimo taisykles (LVAT administracinÄs bylos Nr. A143-1308/2012;
Nr. A438-384/2013). Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar IÅ¡vada pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu yra suraÅ¡yta iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinus surinktÄ medžiagÄ .
11. Atkreiptinas dÄmesys, kad teismo atliekamas vertinimas administracinÄje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ nagrinÄjant ginÄÄ teisme dÄl tarnybinÄs nuobaudos pagrįstumo bei teisÄtumo valstybÄs tarnautojui (LVAT administracinÄs bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).
12. Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui tarnybinÄ nuobauda paskirta konstatavus, kad jis pažeidÄ Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojanti redakcija) 5.2.2 ir 7.1. papunkÄius. 13.1. Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatyta, kad prokuroras, vadovaudamasis padorumo principu privalo neÅ¡meižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimÄ grįsti mandagumu ir tolerancija. 13.2. Pagal Kodekso 7.1 papunktį, prokuroras, sakydamas vieÅ¡as kalbas, raÅ¡ydamas straipsnius, bendraudamas su visuomenÄs informavimo priemonÄmis, yra dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, dÄsto gerai apgalvotas mintis, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonÄ.
13. Visų pirma, pažymÄtina, kad LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-65-815/2022 nurodÄ, kad Å¡ioje byloje ginÄijama nuobauda pareiÅ¡kÄjui paskirta nepraleidus naikinamojo 36 mÄnesių nuobaudos skyrimo termino, todÄl teismas iÅ¡ naujo nepasisako dÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų, susijusių su tarnybinÄs nuobaudos skyrimo terminu.
14. PareiÅ¡kÄjas skunde pabrÄžia, kad tarnybinÄ nuobauda jam skirta dÄl jo užimamų PPS pirmininko pareigų. Teismas tokiÄ pareiÅ¡kÄjo pozicijÄ laiko gynybine, su ja nesutinka. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. eI-5096- 595/2019, kurio teisÄtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-3506-575/2020, sprendÄ, kad Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros nustatytas tarnybinis pažeidimas nÄra susijÄs su treÄiojo suinteresuoto asmens veikla Prokurorų profesinÄje sÄ jungoje.
Teismas atkreipÄ dÄmesį ir į tai, jog Prokurorų profesinÄ sÄ junga savo atsiliepime į skundÄ nurodÄ, jog prokuroras J. R., vieÅ¡ai iÅ¡sakydamas teiginius, už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinÄ nuobaudÄ , neveikÄ Ä¯galiotas Prokurorų profesinÄs sÄ jungos ir nepasisakÄ jos vardu, pateikdamas savo nuomonÄ vieÅ¡ai, nevykdÄ Prokurorų profesinÄs sÄ jungos pirmininko funkcijų, diskutavo apie klausimus, kurie yra artimai susijÄ su profesinių sÄ jungų funkcijomis ir veikla.
Å iuo atveju teismas sutiko su Generaline prokuratÅ«ra, jog J. R. teisÄs pažeidimo sudÄtis konstatuota Prokurorų etikos komisijos IÅ¡vadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Kodekso pažeidimai yra susijÄ su prokuroro J. R. veikla ar naryste profesinÄje sÄ jungoje nustatyti nebuvo. Taigi įsiteisÄjusiu teismo sprendimu neginÄijamai konstatuota, kad tarnybinis pažeidimas nÄra susijÄs su pareiÅ¡kÄjo veikla Prokurorų profesinÄje sÄ jungoje, todÄl Å¡is klausimas iÅ¡ naujo nÄra įrodinÄjimas.
15. Tais paÄiais motyvais atmestini ir pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl diskriminacijos jo atžvilgiu, kad tarnybinÄ nuobauda pareiÅ¡kÄjui buvo skirta dÄl jo, kaip PPS pirmininko, požiÅ«rio, nuomonÄs apie visÄ prokuratÅ«ros ir politinÄ sistemÄ apskritai, darbo organizavimÄ , rezonansines bylas. PažymÄtina, kad LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eA-3506-575/2020, be kita ko, aiÅ¡kiai konstatavo, jog apeliantas J. R. teigia, kad GeneralinÄs prokuratÅ«ros siekimas skirti nuobaudÄ yra grįstas diskriminaciniais motyvais dÄl aktyvios veiklos profesinÄje sÄ jungoje. Teismas susipažinÄs su bylos medžiaga, vertino, kad Å¡is apelianto argumentas nÄra įrodytas.
16. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kÄjo teiginiais, kad Å¡ioje byloje analizuojama nuobauda skirta už iÅ¡ esmÄs tokius paÄius pažeidimus, dÄl kurių nuobauda jau anksÄiau buvo paskirta. Teismų informacinÄs sistemos duomenimis nustatyta, kad Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. P-256 âDÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimoâ pareiÅ¡kÄjui buvo paskirta nuobauda dÄl 2019 m. balandžio 27 d. dienraÅ¡tyje âLietuvos rytasâ publikuoto prokuroro J. R. interviu. Å ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl pareiÅ¡kÄjo liudijimo 2019 m. gegužÄs 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje. Taigi nuobaudos skirtos už skirtingus pasisakymus, todÄl nÄra pagrindo Å¡ių pareiÅ¡kÄjo veiksmų laikyti tÄstiniais, atsakovÄ pagrįstai priÄmÄ dvi iÅ¡vadas ir skyrÄ dvi nuobaudas.
17. Komisija, susipažinusi su LRS komisijos 2019 m. gegužÄs 29 d. posÄdžio vaizdo įraÅ¡u, vertino Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo pasisakymus, pateiktus atsakant į Lietuvos Respublikos Seimo nario E. G. klausimÄ : Ar prokurorai. JÅ«sų žiniomis, buvo kada nors spaudžiami, daroma įtaka pareikÅ¡ti įtarimus?: 18.1. â...jeigu žmonÄs nesiskundžia, tiesiogiai nepasako, preziumuojam, kad viskas vyksta teisÄtai ir pagrįstai. Bet yra, sakykim, ne aÅ¡ sugalvojau tam tikrus dalykus, kaip yra apraÅ¡omos situacijos, apraÅ¡omos bylos, ir jų metu vyksta vieni ar kiti dalykai, ...raÅ¡Ä apie âAkvaparkasâ bylÄ , tenai klausimai lieka atviri.
Vadovai, kurie turÄtų komunikuoti ir pateikti atsakymus, jokių atsakymų į tai nÄra. Tas klausimas, kas tai. AÅ¡ suprantu, jei tai bÅ«tų pavienis atvejis. Bet jeigu tie atvejai yra, kaip pavyzdžiui, PanevÄžio apygardoj buvo, nežinau, 40 procentų iÅ¡teisintų iÅ¡ tų korupcinių bylų, Å¡itoj srity didesnis ekspertas yra G. J. <...>â; 18.2. â ...buvo pas mane atvažiavÄs R. M.. AÅ¡ nežinau, ar tai teisybÄ, jis daug pasakojo apie VijÅ«nÄlÄs dvarÄ ...aÅ¡ nežinau, kuo tikÄti, man reikia turÄt visÄ bylÄ , kad įvertinti, nesu aÅ¡ ekspertas <...>â; 18.3.
â...turÄjau informacijos apie taip vadinamÄ Garliavos bylÄ . Ten, buvo Å¡turmuojama prokuratÅ«ra, ten su karstais, piketai, ...aÅ¡ žinojau iÅ¡ tam tikrų žmonių, iÅ¡ D. B., kad bylos buvo vežiojamos į PrezidentÅ«rÄ . Ta byla tenai, ir panaÅ¡iai. TÄ dalykÄ Å¾mogus pasakÄ, žinojo nežinojo, bet turbÅ«t žinojo. Pasakysiu vežiojo, pasakys nevežiojo. AÅ¡ ...tam tikros bylos pas generalinį prokurorÄ gulÄjo seife 8, 9 mÄnesius. TÄ dalykÄ galima patikrinti, lydraÅ¡Äius, gavimo datÄ ...<...>â.
18. Komisija, konstatuodama Kodekso 5.2.2 papunkÄio pažeidimÄ , IÅ¡vadoje nurodÄ, kad atsižvelgdama į D. B. ir D. V. paaiÅ¡kinimus, prokuroro J. R. LRS komisijai iÅ¡sakytÄ teiginį, kad vadinamoji Garliavos byla (bylos) buvo vežiojama į PrezidentÅ«rÄ , o neįvardytos bylos 8, 9 mÄnesius buvo laikomos generalinio prokuroro seife, vertino, jog pareiÅ¡kÄjas taip skleidÄ gandus ir pažeidÄ Kodekse numatyto padorumo principo (5.2.2 p.) reikalavimus. Komisijos požiÅ«riu, tokiais pasisakymais pareiÅ¡kÄjas LRS komisijai sudarÄ prielaidas nepagrįstai manyti, kad prokuratÅ«ros vadovams, prokurorų procesiniams sprendimams galimai daroma neteisÄta įtaka ir (ar) poveikis ir taip pažeidžiamas prokuratÅ«ros veiklos nepriklausomumo principas. 19.1.
Teismas sutinka su Komisijos padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas skleidÄ gandus, teigdamas, kad âaÅ¡ žinojau iÅ¡ tam tikrų žmonių, iÅ¡ D. B., kad bylos buvo vežiojamos į PrezidentÅ«rÄ â; âtam tikros bylos pas generalinį prokurorÄ gulÄjo seife 8, 9 mÄnesiusâ. PareiÅ¡kÄjas dÄstydamas minÄtus teiginius, jų niekaip nepagrindÄ, konkreÄių bylų neįvardijo nei LRS komisijai, nei Komisijai, nei teismui. Å ie teiginiai atliekant tyrimÄ buvo paneigti Komisijos surinkta medžiaga, o bÅ«tent:
1) D. B. 20019 m. rugpjÅ«Äio 8 d. paaiÅ¡kinimu, kuriame teigÄ, jog su J. R. apie ikiteisminių tyrimų medžiagų vežimÄ Ä¯ PrezidentÅ«rÄ nekalbÄjo, tokios informacijos neturÄjo ir pagal savo pareigas negalÄjo turÄti;
2) GeneralinÄs prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. V. 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. paaiÅ¡kinimu, kad jo, kaip generalinio prokuroro, vadovavimo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 15 d. nei viena byla, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusi su Garliavos įvykiais, nebuvo vežama ar kitaip perduodama Lietuvos Respublikos PrezidentÅ«rai. <...>. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas nurodytais teiginiais, jų tinkamai nepagrįsdamas ir negalÄdamas įrodyti, skleidÄ gandus, kas atitinka Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatytÄ padorumo principo pažeidimÄ .
19. Komisija, padarydama iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Kodekso 7.1 papunktį, nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas susitikimo su R. M. faktÄ ir jo metu aptartÄ teisinį procesÄ (procesus) dÄl vadinamojo VijÅ«nÄlÄs dvaro savo iniciatyva paminÄdamas LRS komisijai, nebÅ«damas minÄto teisinio proceso dalyviu ir remdamasis iÅ¡ esmÄs vien tik R. M. (suinteresuoto asmens) pasakojimu, kaip prokuroras reikÅ¡damas abejones dÄl jo (proceso) pagrįstumo ir (ar) neÅ¡aliÅ¡kumo, pažeidÄ Kodekso 7.1 papunkÄio reikalavimÄ sakant vieÅ¡as kalbas bÅ«ti dalykiÅ¡kam, dÄstyti gerai apgalvotas mintis. 20.1.
Tokios iÅ¡vados Komisija priÄjo įvertinusi pareiÅ¡kÄjo teiginį: âbuvo pas mane atvažiavÄs R. M.. AÅ¡ nežinau, ar tai teisybÄ, jis daug pasakojo apie VijÅ«nÄlÄs dvarÄ ...aÅ¡ nežinau, kuo tikÄti, man reikia turÄt visÄ bylÄ , kad įvertinti, nesu aÅ¡ ekspertas <...>â. Teismo vertinimu, Å¡iuo teiginiu pareiÅ¡kÄjas nepažeidÄ Kodekso 7.1 papunkÄio reikalavimų. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nurodÄ, kad R. M. daug pasakojo apie VijÅ«nÄlÄs dvarÄ , taÄiau jis aiÅ¡kios nuomonÄs tuo klausimu neturi, kad galÄtų įvertinti situacijÄ , reikÄtų turÄti visÄ bylÄ .
Taigi, pareiÅ¡kÄjas neigiamai neatsiliepÄ apie kitų prokurorų atliekamus ikiteisminius tyrimus. Teismas nesutinka su IÅ¡vados teiginiais, kad pareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ abejones dÄl teisinio proceso pagrįstumo ir (ar) neÅ¡aliÅ¡kumo, todÄl Kodekso 7.1 papunkÄio nepažeidÄ.
20. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad tarnybinÄ nuobauda jam paskirta už adekvaÄiÄ kritikÄ ProkuratÅ«ros vadovybei bei politikams. Å iame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje yra nurodÄs, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybÄs (Konstitucijos 25 str. 3 ir 4 d. reikalavimai; reikalavimas nekenkti valstybÄs valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos ir pan.) ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei jo pagrindu priimto Lietuvos prokurorų etikos kodekso paminÄtos nuostatos, yra tos teisÄs normos, kurios riboja prokuroro, kaip valstybÄs institucijos pareigÅ«no teisÄ â kritikuoti valstybÄs įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , t. y., nustato sÄ lygas ir ribas, kurių nepažeisdamas prokuroras gali įgyvendinti savo konstitucinÄ teisÄ â kritikuoti valstybÄs įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ .
Lietuvos prokurorų etikos kodeksas nustato dvejopo pobÅ«džio reikalavimus, kuriuos turi atitikti prokuroro vieÅ¡ai iÅ¡sakyta kritika, o bÅ«tent, kritikos turiniui keliamas tiesos, pagrįstumo reikalavimas (âneÅ¡meižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų,â; âsusilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarųâ), o kritikos reiÅ¡kimo bÅ«dui (formai) â kultÅ«ringo ir moralaus elgesio reikalavimai (âbendravimÄ grįsti mandagumu ir tolerancijaâ; âsu žiniasklaidos atstovais, politikais, teisinio proceso dalyviais elgtis santÅ«riai, objektyviai, vengti familiarumo ar prieÅ¡iÅ¡kumoâ;
âvengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybÄs pareigÅ«no, ir prokuratÅ«ros, kaip valstybÄs institucijos, vardÄ â) (LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-438-2561/2011).
21. Teismui Å¡ioje byloje konstatavus, kad pareiÅ¡kÄjas skleidÄ gandus, tokiu bÅ«du pažeisdamas Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatytÄ padorumo principo reikalavimÄ , nÄra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kÄjo pozicija dÄl adekvaÄios kritikos dÄstymo. PareiÅ¡kÄjo iÅ¡reikÅ¡ta kritika buvo neadekvati, neįrodyta, todÄl negali bÅ«ti pateisinama.
22. Sutiktina su pareiÅ¡kÄju, kad Komisija IÅ¡vadoje nÄra atskirai aiÅ¡kiai pasisakiusi dÄl pareiÅ¡kÄjo kaltÄs formos. TaÄiau iÅ¡ IÅ¡vados turinio matyti, kad pareiÅ¡kÄjo veikÄ laikÄ padarytÄ tyÄine kaltÄs forma. Teismas sutinka, kad pareiÅ¡kÄjas aiÅ¡kiai suvokÄ savo neteisÄtus veiksmus (gandų skleidimas), numatÄ, kad dÄl jų atsiras neigiamų pasekmių ir norÄjo taip elgtis, todÄl laikytina, kad pareiÅ¡kÄjo veika padaryta tiesiogine tyÄia.
23. LVAT yra pažymÄjÄs, kad teisÄ parinkti atitinkamÄ tarnybinÄ nuobaudÄ Ä¯statymo suteikta turinÄiam teisÄ skirti nuobaudas prokuratÅ«ros pareigÅ«nui, taÄiau, nagrinÄjant administracines bylas dÄl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisÄtumo, teismine tvarka kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinÄs nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A11-319/2007).
24. ProkuratÅ«ros įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminanÄius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios tarnybinÄs nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) perkÄlimas į žemesnes pareigas;
4) atleidimas iš tarnybos.
25. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinÄs atsakomybÄs taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, kad parenkant tarnybinÄ nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, kaltÄs formÄ , pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (6.2. punktas); tarnybinÄ nuobauda skiriama tik esant motyvuotam teikimui dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo (6.4. punktas); teikimas dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo generalinio prokuroro nesaisto (6.5. punktas); generalinis prokuroras (jo nesant â generalinio prokuroro pavaduotojas), gavÄs tarnybinio patikrinimo medžiagÄ su iÅ¡vada ir motyvuotÄ teikimÄ dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo, gali pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimÄ ir skirti nuobaudÄ (40.1 p.) 26.
PareiÅ¡kÄjui buvo paskirta tarnybinÄ nuobauda â papeikimas. NagrinÄjamu atveju, nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kÄjo elgesys, kai jis, bÅ«damas prokuroru, negalÄdamas įrodyti savo teiginių, skleidÄ gandus ir pažeidÄ padorumo principÄ (Kodekso 5.2.2 papunkÄio pažeidimas), yra netoleruotinas ir nepateisinamas. TaÄiau įvertinus tai, kad teismas pripažino, jog pareiÅ¡kÄjas nepažeidÄ Kodekso 7.1 papunkÄio, be to, pareiÅ¡kÄjas prokuratÅ«roje dirba nuo 1993 m., charakterizuojamas tik teigiamai, tarnybos metu skatintas 11 kartų, tyrimo atlikimo metu tarnybinÄs nuobaudos jam nebuvo paskirtos, yra akivaizdu, kad papeikimas â neproporcinga poveikio priemonÄ.
27. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinÄ nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kÄjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnÄ nuobaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A438-649/2013; kt.). Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi bÅ«ti parinka tokia poveikio priemonÄ, kuri atitiktų pažeidÄjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkriÄio 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-5486-556/2019).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas nebuvo ankÅ¡Äiau baustas, daug kartų skatintas už gerus rezultatus, darbe buvo charakterizuojamas tik gerai ir labai gerai 28. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjui paskirta tarnybinÄ nuobauda nÄra proporcinga padarytam pažeidimui, nes teismas atsižvelgia į ilgametÄ nepriekaiÅ¡tingÄ pareiÅ¡kÄjo tarnybÄ , į pareiÅ¡kÄjo eitas pareigas, jų sudÄtingumÄ , ilgametį nepriekaiÅ¡tingÄ pareiÅ¡kÄjo tiesioginių pareigų atlikimÄ , pareiÅ¡kÄjas nebuvo anksÄiau baustas, jo tarnybinis nusižengimas nesusijÄs su pareiÅ¡kÄjo tiesioginių pareigų vykdymu, charakterizuojamas teigiamai, yra aukÅ¡tos teisinÄs kvalifikacijos specialistas, gerbiamas prokurorų ir darbuotojų, tai patvirtina gausÅ«s skatinimai.
Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo neteisÄti veiksmai buvo tik vienas iÅ¡ veiksnių, formuojanÄių visuomenÄs požiÅ«rį į prokuratÅ«rÄ , valstybÄs institucijas, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pakeiÄiant ginÄijamo Ä®sakymo dalį, kuria pareiÅ¡kÄjui skiriama tarnybinÄ nuobauda â papeikimas, pakeiÄiant į tarnybinÄ nuobaudÄ â pastabÄ .
29. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstÄ daugiau argumentų, taÄiau, teismo vertinimu, jie nÄra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinÄ bylÄ ir niekaip nekeiÄia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todÄl teismas jų nenagrinÄs. Å iame kontekste paminÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkriÄio 14 d. LVAT administracinÄ byla Nr. A261-3555/2011).
30. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 31.1. IÅ¡ dalies tenkinus pareiÅ¡kÄjo skundÄ , jis įgyja teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjas pateikÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovÄs priteisti 1 028,50 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro:
1) skundo parengimas ir pateikimas teismui â 605 Eur;
2) pasirengimas ir atstovavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo posÄdyje â 423,50 Eur. Ä® bylÄ yra pateikti praÅ¡omas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys duomenys â PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, jų apmokÄjimÄ patvirtinantys dokumentai. 31.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padÄjÄjo pagalbai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau â ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka. 31.3. Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesÄio už advokato civilinÄse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaiÄiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraÄjusio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraÄjusio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2019 m. IV ketvirtį â 1 358,60 Eur, 2020 m. II ketvirtį â 1 398,50 Eur. 31.4. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už skundo parengimÄ taikomas koeficientas â 2,5. PraÅ¡oma priteisti už skundo parengimÄ 605 Eur suma nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesÄio dydžio (3396,50 Eur), todÄl gali bÅ«ti priteistina pareiÅ¡kÄjui. 31.5.
Remiantis Rekomendacijų 8.19. p. rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesÄio dydžiai už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posÄdžiui valandÄ â 0,1. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, už 1 val. pasirengimÄ teismo posÄdžiui ir atstovavimÄ 2020 m. lapkriÄio 25 d. teismo posÄdyje gali bÅ«ti priteistina 139,85 Eur (0,1*1 398,50) iÅ¡laidų. PareiÅ¡kÄjo interesus 2020 m. lapkriÄio 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posÄdyje (teismo posÄdžio pradžia 10.29 val., pabaiga â 11.39 val., t. y. teismo posÄdis tÄsÄsi 1 val. 10 min.) atstovavo advokatas V.
M.. Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaiÄiuojama valandomis. MinutÄmis skaiÄiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minuÄių atmetama, 30 ir daugiau minuÄių laikoma kaip valanda. Remiantis Rekomendacijų 8.19. p. už atstovavimÄ Å¡iame teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjui gali bÅ«ti priteisiama 139,85 Eur (1398,50*0,1*1). Teismas sprendžia, kad pasirengimas Å¡iam teismo posÄdžiui galÄjo užtrukti 2,5 valandas, todÄl už pasirengimÄ teismo posÄdžiui pareiÅ¡kÄjui galÄtų bÅ«ti priteisiama 349,63 Eur (1398,50*0,1*2,5).
PareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti suma už pasirengimÄ teismo posÄdžiui ir atstovavimÄ (423,50 Eur) nevirÅ¡ija galimos priteisti sumos už Å¡ias paslaugas dydžio, todÄl galÄtų bÅ«ti priteisiama. 31.6. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovÄs iÅ¡ viso galÄtų bÅ«ti priteisiama praÅ¡oma 1028,50 Eur suma, taÄiau kadangi skundas tenkinamas iÅ¡ dalies (teismas laiko, kad patenkinta 50 proc. pareiÅ¡kÄjo reikalavimų), priteistina bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalis lygi 514,25 Eur (1028,50 Eur / 2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86â87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo J. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-293 ,,DÄl tarnybinÄs nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimoâ dalį dÄl tarnybinÄs nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ papeikimo į pastabÄ .
Priteisti pareiÅ¡kÄjo J. R. naudai iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros 514,25 Eur (penkis Å¡imtus keturiolika eurų ir dvideÅ¡imt penkis euro centus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. LikusiÄ pareiÅ¡kÄjo J. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas Henrikas Sadauskas