Legislator Case Law & Legislation
f347b200-9441-49dd-908a-451ff9b77dcf AI generated

f347b200-9441-49dd-908a-451ff9b77dcf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f347b200-9441-49dd-908a-451ff9b77dcf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Legislator headnote

AI generated

f347b200-9441-49dd-908a-451ff9b77dcf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: NeaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai nelaikyti kaip tęstiniai, kokiu pagrindu skirta nuobauda. PareiÅ¡kėjo nuomone, tęstinio nusižengimo atveju asmens neveikimo ar veikimo atskirais laikotarpiais tarnybinės atsakomybės taikymo prasme negalima vertinti skirtingai, nes tęstinis nusižengimas iÅ¡ esmės yra vienas nusižengimas, padarytas viena veika, kuri tik tęsėsi tam tikrÄ laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neva pažeidė ne tik tuos pačius Kodekso straipsnius, bet ir tarnybinį nusižengimÄ padarė tais pačiais veiksmais – pasisakymu apie prokuratÅ«ros ydas ir apie tam tikras rezonansines bylas.

Keywords

AI generated
legal profession professional misconduct professional association attorney disciplinary proceedings conflict of interest attorney-client privilege
AI generated
537aace2-d9d3-4f0c-a840-7ac7a8c0a8d5
Administracinė byla Nr. I-110-621/2010                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 73 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. balandžio 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,kolegijos teisėjų Donato Daunio ir Gražvydo PoÅ¡kaus,sekretoriaujant Lauritai Pocienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,  dalyvaujant atsakovės Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos atstovei Raimondai Vainoraitei,dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos profesinės sÄ jungos 2010 m. sausio 26 d. sprendime Nr.LP17-4(10) iÅ¡reikÅ¡to nesutikimo S. Å . patraukti tarnybinėn atsakomybėn panaikinimo.
325e81e2-96dd-403e-b40f-a3b45cedc219
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Å idagienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sÄ jungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo- R. K., n u s t a t ė:
b776c18f-bf70-463c-b947-b91030184e50
G., trečiajam suinteresuotam asmeniui R.
1470d753-b6bb-4ce7-98de-12fdc3325f32
Nutartis tvirtinti taikos sutartįCivilinė byla Nr.
c7b3f30e-32ff-4c09-a581-62ca74735957
G., J. G., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2017-08-02 pareiÅ¡kimÄ dėl pareiÅ¡kimo atsisakymo,n u s t a t ė :Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), kuriuo praÅ¡o paskirti K. G. teismo psichiatrinę ekspertizę.Teismas 2017-04-24 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę ir civilinę bylÄ sustabdė iki byloje bus atlikta ekspertizė.Teismas, gavęs teismo ekspertizės aktÄ , 2017-07-28 priėmė nutartį, kuria civilinę bylÄ atnaujino ir paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.Teisme gautas prokuroro pareiÅ¡kimas dėl pareiÅ¡kimo atsisakymo, kuriame nurodoma, kad procesinės atsisakymo nuo pareiÅ¡kimo pasekmės yra žinomos.Bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI3-3981-331/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01591-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymÄ Nr. P-293 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ (toliau – ir Ä®sakymas.) 2.1. PaaiÅ¡kina, kad Prokurorų etikos komisija (toliau – ir Komisija) pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2019 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1.6-18 ,,Dėl prokuroro J. R. veiksmų“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 5.2.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiÅ«lė skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

Papeikimas pasiÅ«lytas skirti todėl, kad pareiÅ¡kėjas, paminėdamas Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai komisijai (toliau – ir LRS komisija), atliekančiai parlamentinį tyrimÄ dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, susitikimo su R. M. faktÄ ir jo metu aptartÄ teisinį procesÄ dėl vadinamojo VijÅ«nėlės dvaro, savo iniciatyva, nebÅ«damas minėto teisinio proceso dalyvis, ir remdamasis iÅ¡ esmės vien tik R.

M. pasakojimu, kaip prokuroras reiškė abejones dėl proceso pagrįstumo ir (ar) šališkumo. Komisija taip pat nurodė, kad pareiškėjo komentarai LRS komisijai apie galimas sistemines prokuratūros veiklos ydas galėtų būti pateisinami visuomenės informavimo ir viešojo intereso tikslais, tačiau atkreipė dėmesį, kad prokuroras turi susilaikyti nuo nepagrįstų komentarų apie konkrečius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus. Komisija Išvadoje konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas teikė komentarus apie konkrečias bylas ir ikiteisminius tyrimus (vadinamosios Garliavos ir Vijūnėlės dvaro bylos), o šių komentarų pagrįstumas kelia rimtų abejonių.

Generalinis prokuroras 2019 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija pritarė IÅ¡vados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus, ir sutiko su IÅ¡vadoje nurodytu siÅ«lymu skirti jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Prokurorų profesinė sÄ junga (toliau – ir PPS) 2019 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tu Nr. T-2 nesutiko, kad pareiÅ¡kėjui (PPS pirmininkui) bÅ«tų paskirta tarnybinė nuobauda. PPS nesutikimas buvo panaikintas įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 16 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu. 2.2. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, pasisakymų LRS komisijoje. Pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip PPS pirmininkui, dėl pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse 2020 m. kovo 5 d. jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasisakymai buvo išreikšti ne visuomenės informavimo priemonėse, o LRS komisijoje, tačiau jų turinys iš esmės tapatus.

PareiÅ¡kėjo statutas yra kitoks nei eilinio prokuroro. SužinotÄ informacijÄ , kuri iÅ¡ dalies buvo komentuota LRS komisijoje, lemia bÅ«tent jo, kaip PPS pirmininko, statusas. Kiti prokurorai įvairiÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjui pateikia bÅ«tent dėl to, kad jis yra PPS pirmininkas. Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjas laiko kaip itin svarbiÄ , pabrėždamas, kad LRS komisijai pateiktos informacijos nebÅ«tų žinojęs, jei nebÅ«tų buvęs PPS pirmininkas. PareiÅ¡kėjui informacijÄ apie prokuratÅ«roje esančias problemas buvo iÅ¡sakę prokuratÅ«ros bendruomenės nariai, kreipdamiesi į jį, kaip PPS pirmininkÄ (anksčiau – PPS pavaduotojÄ ), o ir pačioje LRS komisijoje pareiÅ¡kėjas dalyvavo ne kaip paprastas prokuroras, o kaip PPS pirmininkas, atstovaudamas prokurorams.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, kaip darbuotojų atstovas, vykdydamas savo funkcijas, privalo iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, ypač tais atvejais, kai jam yra žinomi įstaigos darbo organizavimo trÅ«kumai. 2.3. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ir į LRS komisijÄ buvo kviestas bÅ«tent dėl to, kad yra PPS pirmininkas. Ä® Å¡iÄ aplinkybę atsakovė neatsižvelgė, todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovė siekia susidoroti su atsakovės darbuotojams (prokurorams) atstovaujančiu PPS pirmininku, kuris iÅ¡sakė jam žinomÄ informacijÄ apie atsakovės darbo organizavimo trÅ«kumus ir problemas. 2.4.

Nurodo, kad abi tarnybinės nuobaudos (tiek pažeminimas pareigose, tiek papeikimas) yra skirtos ne tik dėl to paties pažeidimų turinio (pasisakymų apie prokuratÅ«ros sistemoje egzistuojančias ydas), bet ir už tuos pačius Kodekso pažeidimus ir už tuos pačius veiksmus. Teigia, kad yra neaiÅ¡ku, kodėl buvo nustatytas Kodekso 7.1 punkto pažeidimas, kuriame kalbama apie prokuroro bendravimÄ su visuomenės informavimo priemonėmis, nors Å¡i tarnybinė nuobauda buvo skirta dėl pasisakymų LRS komisijoje, kuri nėra visuomenės informavimo priemonė.

Tai tik patvirtina, kad ProkuratÅ«ra, skirdama tarnybinę nuobaudÄ , neįsigilino į faktinę situacijÄ ir formaliai pritaikė tuos pačius pagrindus tarnybinei nuobaudai skirti kaip ir tarnybinės nuobaudos pažeminimo pareigose atveju (administracinė byla Nr. el3-2860-1047/2020). 2.5. Atkreipia dėmesį, kad net ir pati atsakovė IÅ¡vadoje yra nurodžiusi, kad tokie pareiÅ¡kėjo pasisakymai bÅ«tų pateisinami visuomenės informavimo ir vieÅ¡ojo intereso tikslais. PareiÅ¡kėjui abejonę kelia tai, kodėl vienu atveju jo, kaip PPS pirmininko, veiksmai ir pasisakymai apie sistemines prokuratÅ«ros veiklos ydas vertintini kaip galimai pateisinami vieÅ¡ojo intereso tikslais, o kiti – kaip nepateisinami.

NeaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai nelaikyti kaip tęstiniai, kokiu pagrindu skirta nuobauda. PareiÅ¡kėjo nuomone, tęstinio nusižengimo atveju asmens neveikimo ar veikimo atskirais laikotarpiais tarnybinės atsakomybės taikymo prasme negalima vertinti skirtingai, nes tęstinis nusižengimas iÅ¡ esmės yra vienas nusižengimas, padarytas viena veika, kuri tik tęsėsi tam tikrÄ laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neva pažeidė ne tik tuos pačius Kodekso straipsnius, bet ir tarnybinį nusižengimÄ padarė tais pačiais veiksmais – pasisakymu apie prokuratÅ«ros ydas ir apie tam tikras rezonansines bylas.

Todėl nėra jokio pagrindo pareiÅ¡kėjui skirtÄ tarnybinę nuobaudÄ laikyti atskira tarnybine nuobauda. 2.6. Teigia, kad susidaro situacija, kai po pirmųjų pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse dar 2019 m. balandžio mėn. jis nebegali atlikti jokių veiksmų (viešų pasisakymų) veikdamas kaip PPS pirmininkas. Mano, kad skirta tarnybinė nuobauda laikytina dar viena priemone, siekiant apriboti jo, kaip PPS pirmininko, įgaliojimus. 2.7. PareiÅ¡kėjo teigimu, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudÄ yra grįstas diskriminaciniais motyvais, nes tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, požiÅ«rio, nuomonės apie visÄ prokuratÅ«ros ir politinę sistemÄ apskritai, darbo organizavimÄ , rezonansines bylas.

Pažymi, kad persekiojimas už profesinės sÄ jungos veiklÄ ir iÅ¡sakomÄ kritikÄ parodo prokuratÅ«ros vadovybės siekį sugniuždyti PPS pirmininkÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, antra nuobauda skirta neproporcingai už iÅ¡ esmės tokius pačius pažeidimus. 2.8. Remiasi teismų praktika, Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei nurodo, kad iÅ¡sakyta kritika buvo susijusi su ProkuratÅ«roje esančiomis ydomis, prokuratÅ«ros darbo organizavimu bei politiniais sprendimais, galimai darančiais įtakÄ prokuratÅ«ros darbui.

Dėl Å¡ių aspektų pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakyta kritika turi bÅ«ti vertinama kaip nepažeidžianti įstatymo, Kodekso reikalavimų, priimtina ir reikÅ¡minga vieÅ¡ojo intereso tikslais. 2.9. Teigia, kad nei iÅ¡ IÅ¡vados, nei iÅ¡ Ä®sakymo nematyti, kad atsakovė prieÅ¡ priimdama Ä®sakymÄ bÅ«tų nustačiusi pareiÅ¡kėjo kaltę, todėl neegzistuoja visos tarnybinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. 2.10. PareiÅ¡kėjo teigimu, net jei ir bÅ«tų prielaidų manyti, kad veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neproporcinga.

Skiriant tarnybinę nuobaudÄ , privalėjo bÅ«ti atsižvelgta ir į asmenį charakterizuojančias aplinkybes, tarnybos trukmę, buvusias (esamas) tarnybines nuobaudas, asmens skatinimus, kitas aplinkybes, lėmusias galimo tarnybinio pažeidimo padarymÄ . 2.11. Teigia, kad tarnybinė nuobauda skirta praleidus Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatyme (toliau – ir ProkuratÅ«ros įstatymas) įtvirtintÄ 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminÄ . Å i aplinkybė tik dar kartÄ parodo, kad tarnybinės nuobaudos pareiÅ¡kėjui skiriamos siekiant su juo susidoroti ir jį diskredituoti.

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra (toliau – ir Generalinė prokuratÅ«ra) su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Prokurorų etikos komisija, iÅ¡nagrinėjusi surinktÄ medžiagÄ , IÅ¡vadoje nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. gegužės 29 d. liudijo LRS komisijoje dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje. Komisija nustatė, kad tam tikrais pasisakymais (bylų vežiojimas, bylų laikymas seife ir kt.) pareiÅ¡kėjas skleidė gandus ir pažeidė Kodekse nustatytÄ padorumo principÄ (5.2.2 papunktis).

Komisija taip pat įvertino susitikimo su R. M. faktÄ ir pokalbį bei nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Kodekso 7.1 papunkčio reikalavimus. 3.1. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad nuobauda jam buvo skirta dėl to, kad yra PPS pirmininkas, skirta diskriminaciniais motyvais, yra nepagrįsti ir paneigti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5096-595/2019. Teismai konstatavo, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta ne dėl jo narystės PPS, o tai reiÅ¡kia ir ne dėl diskriminavimo dėl narystės PPS.

Kitų argumentų, paneigiančių teismų jau nustatytas iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėjas nepateikė. 3.2. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad vieÅ¡ai pasisakydamas kritikavo valstybės institucijų ir pareigÅ«nų darbÄ bei reiÅ¡kė savo įsitikinimus, tačiau pareiÅ¡kėjo pasisakymai yra dezinformacinio pobÅ«džio ir neatitiko Kodekso reikalavimų. 3.3. Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, kad skiriant nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä , kitas charakteristikas.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad į tai buvo atsižvelgta. Be to, skiriant tarnybinę nuobaudÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ , tačiau jam buvo skirta Å¡velnesnė nuobauda. 3.4. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nurodo, kad ProkuratÅ«ros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytas maksimalus 36 mėnesių terminas nuo veikos padarymo dienos. Posėdis LRS komisijoje vyko 2019 m. gegužės 29 d., nuobauda skirta 2020 m. balandžio 3 d., taigi terminas nėra praleistas. Teismas k o n s t a t u o j a :

3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-293, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Nustatyta, kad Prokurorų etikos komisijoje buvo išnagrinėtas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2019 m. birželio 10 d. kreipimasis Nr. 17.9-8186 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. galimai padarytų pažeidimų“. Kreipimesi buvo nurodyta, kad pareiškėjas, 2019 m. gegužės 29 d. LRS komisijoje liudydamas dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, savo pasisakymais galimai pažeidė Kodekse nustatytus padorumo ir nepiktnaudžiavimo įgaliojimais principus. 5.1.

Komisija priėmė 2019 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1.6-18 ,,Dėl prokuroro J. R. veiksmų“, kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, paminėdamas LRS komisijai susitikimo su R. M. faktÄ ir jo metu aptartÄ teisinį procesÄ (procesus) dėl vadinamojo VijÅ«nėlės dvaro, nebÅ«damas minėto teisinio proceso dalyvis ir remdamasis iÅ¡ esmės vien tik R. M. pasakojimu, reikÅ¡damas abejones dėl proceso pagrįstumo ir (ar) Å¡aliÅ¡kumo, pažeidė Kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčių nuostatas, ir pasiÅ«lė skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 5.2.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija pritarė IÅ¡vados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Kodekso 5.2.2 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus, ir sutiko su IÅ¡vados siÅ«lymu paskirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 5.3. Generalinė prokuratÅ«ra su 2019 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-3991 ,,Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ prokurorų profesinės sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariui“ kreipėsi į PPS, praÅ¡ydama suteikti sutikimÄ paskirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 5.4.

PPS 2019 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tu Nr. T-2 informavo, jog nesutinka, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų paskirta tarnybinė nuobauda. 5.5. Generalinė prokuratÅ«ra su 2019 m. rugsėjo 13 d. praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ dėl PPS nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ PPS valdymo organo nariui panaikinimo. 5.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. eI-5096-595/2019 Generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 1 d. nutartį. 5.7.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ pripažino, kad pareiÅ¡kėjas IÅ¡vadoje nurodytais veiksmais pažeidė Kodekso 5.2.2 (Padorumo principas) ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir paskyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 5.8. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Ä®sakymu, padavė skundÄ teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino, panaikino Ä®sakymÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui 1028 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas sprendė, jog tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta praleidus ProkuratÅ«ros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ imperatyvų 6 mėnesių terminÄ tarnybinei nuobaudai paskirti, 5.9. LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-65-815/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatuodamas, kad 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – privalomo kreipimosi į PPS, siekiant gauti sutikimÄ skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ , tačiau nepraleidus naikinamojo 36 mėnesių nuobaudos skyrimo termino.

5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, argumentuoja, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, pasisakymų LRS komisijoje; dėl pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse 2020 m. kovo 5 d. jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose; paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga.

6. Atsakovė su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda yra paskirta pagrįstai.

7. ProkuratÅ«ros įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminančius poelgius, taip pat kitus Kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

8. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktÄ , jį padariusį valstybės tarnautojÄ , pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Vertinant, ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkrečias pareigÅ«no veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

9. Taigi teismas vertins, ar atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį pažeidimÄ , ar jam paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.

10. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad bÅ«tent tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018-02-01 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimÄ ir jos pasirinkimÄ nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikÅ¡mingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1308/2012;

Nr. A438-384/2013). Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar IÅ¡vada pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra suraÅ¡yta iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinus surinktÄ medžiagÄ .

11. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ nagrinėjant ginÄÄ teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).

12. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, kad jis pažeidė Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (nuo 2012 m. sausio 9 d. galiojanti redakcija) 5.2.2 ir 7.1. papunkčius. 13.1. Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatyta, kad prokuroras, vadovaudamasis padorumo principu privalo neÅ¡meižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimÄ grįsti mandagumu ir tolerancija. 13.2. Pagal Kodekso 7.1 papunktį, prokuroras, sakydamas vieÅ¡as kalbas, raÅ¡ydamas straipsnius, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, yra dalykiÅ¡kas ir santÅ«rus, dėsto gerai apgalvotas mintis, suvokdamas, kad jos gali bÅ«ti suprastos kaip visos prokuratÅ«ros nuomonė.

13. Visų pirma, pažymėtina, kad LVAT 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-65-815/2022 nurodė, kad šioje byloje ginčijama nuobauda pareiškėjui paskirta nepraleidus naikinamojo 36 mėnesių nuobaudos skyrimo termino, todėl teismas iš naujo nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tarnybinės nuobaudos skyrimo terminu.

14. PareiÅ¡kėjas skunde pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda jam skirta dėl jo užimamų PPS pirmininko pareigų. Teismas tokiÄ pareiÅ¡kėjo pozicijÄ laiko gynybine, su ja nesutinka. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-5096- 595/2019, kurio teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020, sprendė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Prokurorų profesinėje sÄ jungoje.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Prokurorų profesinė sÄ junga savo atsiliepime į skundÄ nurodė, jog prokuroras J. R., vieÅ¡ai iÅ¡sakydamas teiginius, už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudÄ , neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sÄ jungos ir nepasisakė jos vardu, pateikdamas savo nuomonę vieÅ¡ai, nevykdė Prokurorų profesinės sÄ jungos pirmininko funkcijų, diskutavo apie klausimus, kurie yra artimai susiję su profesinių sÄ jungų funkcijomis ir veikla.

Å iuo atveju teismas sutiko su Generaline prokuratÅ«ra, jog J. R. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Prokurorų etikos komisijos IÅ¡vadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Kodekso pažeidimai yra susiję su prokuroro J. R. veikla ar naryste profesinėje sÄ jungoje nustatyti nebuvo. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu neginčijamai konstatuota, kad tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su pareiÅ¡kėjo veikla Prokurorų profesinėje sÄ jungoje, todėl Å¡is klausimas iÅ¡ naujo nėra įrodinėjimas.

15. Tais pačiais motyvais atmestini ir pareiÅ¡kėjo argumentai dėl diskriminacijos jo atžvilgiu, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, požiÅ«rio, nuomonės apie visÄ prokuratÅ«ros ir politinę sistemÄ apskritai, darbo organizavimÄ , rezonansines bylas. Pažymėtina, kad LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020, be kita ko, aiÅ¡kiai konstatavo, jog apeliantas J. R. teigia, kad Generalinės prokuratÅ«ros siekimas skirti nuobaudÄ yra grįstas diskriminaciniais motyvais dėl aktyvios veiklos profesinėje sÄ jungoje. Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, vertino, kad Å¡is apelianto argumentas nėra įrodytas.

16. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad šioje byloje analizuojama nuobauda skirta už iš esmės tokius pačius pažeidimus, dėl kurių nuobauda jau anksčiau buvo paskirta. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. P-256 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda dėl 2019 m. balandžio 27 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuoto prokuroro J. R. interviu. Šioje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo liudijimo 2019 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje. Taigi nuobaudos skirtos už skirtingus pasisakymus, todėl nėra pagrindo šių pareiškėjo veiksmų laikyti tęstiniais, atsakovė pagrįstai priėmė dvi išvadas ir skyrė dvi nuobaudas.

17. Komisija, susipažinusi su LRS komisijos 2019 m. gegužės 29 d. posėdžio vaizdo įraÅ¡u, vertino Å¡iuos pareiÅ¡kėjo pasisakymus, pateiktus atsakant į Lietuvos Respublikos Seimo nario E. G. klausimÄ : Ar prokurorai. JÅ«sų žiniomis, buvo kada nors spaudžiami, daroma įtaka pareikÅ¡ti įtarimus?: 18.1. „...jeigu žmonės nesiskundžia, tiesiogiai nepasako, preziumuojam, kad viskas vyksta teisėtai ir pagrįstai. Bet yra, sakykim, ne aÅ¡ sugalvojau tam tikrus dalykus, kaip yra apraÅ¡omos situacijos, apraÅ¡omos bylos, ir jų metu vyksta vieni ar kiti dalykai, ...rašė apie „Akvaparkas“ bylÄ , tenai klausimai lieka atviri.

Vadovai, kurie turėtų komunikuoti ir pateikti atsakymus, jokių atsakymų į tai nėra. Tas klausimas, kas tai. AÅ¡ suprantu, jei tai bÅ«tų pavienis atvejis. Bet jeigu tie atvejai yra, kaip pavyzdžiui, Panevėžio apygardoj buvo, nežinau, 40 procentų iÅ¡teisintų iÅ¡ tų korupcinių bylų, Å¡itoj srity didesnis ekspertas yra G. J. <...>“; 18.2. „ ...buvo pas mane atvažiavęs R. M.. AÅ¡ nežinau, ar ­tai teisybė, jis daug pasakojo apie VijÅ«nėlės dvarÄ ...aÅ¡ nežinau, kuo tikėti, man reikia turėt visÄ bylÄ , kad įvertinti, nesu aÅ¡ ekspertas <...>“; 18.3.

„...turėjau informacijos apie taip vadinamÄ Garliavos bylÄ . Ten, buvo Å¡turmuojama prokuratÅ«ra, ten su karstais, piketai, ...aÅ¡ žinojau iÅ¡ tam tikrų žmonių, iÅ¡ D. B., kad bylos buvo vežiojamos į PrezidentÅ«rÄ . Ta byla tenai, ir panaÅ¡iai. TÄ dalykÄ Å¾mogus pasakė, žinojo nežinojo, bet turbÅ«t žinojo. Pasakysiu vežiojo, pasakys nevežiojo. AÅ¡ ...tam tikros bylos pas generalinį prokurorÄ gulėjo seife 8, 9 mėnesius. TÄ dalykÄ galima patikrinti, lydraščius, gavimo datÄ ...<...>“.

18. Komisija, konstatuodama Kodekso 5.2.2 papunkčio pažeidimÄ , IÅ¡vadoje nurodė, kad atsižvelgdama į D. B. ir D. V. paaiÅ¡kinimus, prokuroro J. R. LRS komisijai iÅ¡sakytÄ teiginį, kad vadinamoji Garliavos byla (bylos) buvo vežiojama į PrezidentÅ«rÄ , o neįvardytos bylos 8, 9 mėnesius buvo laikomos generalinio prokuroro seife, vertino, jog pareiÅ¡kėjas taip skleidė gandus ir pažeidė Kodekse numatyto padorumo principo (5.2.2 p.) reikalavimus. Komisijos požiÅ«riu, tokiais pasisakymais pareiÅ¡kėjas LRS komisijai sudarė prielaidas nepagrįstai manyti, kad prokuratÅ«ros vadovams, prokurorų procesiniams sprendimams galimai daroma neteisėta įtaka ir (ar) poveikis ir taip pažeidžiamas prokuratÅ«ros veiklos nepriklausomumo principas. 19.1.

Teismas sutinka su Komisijos padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas skleidė gandus, teigdamas, kad „aÅ¡ žinojau iÅ¡ tam tikrų žmonių, iÅ¡ D. B., kad bylos buvo vežiojamos į PrezidentÅ«rÄ â€œ; „tam tikros bylos pas generalinį prokurorÄ gulėjo seife 8, 9 mėnesius“. PareiÅ¡kėjas dėstydamas minėtus teiginius, jų niekaip nepagrindė, konkrečių bylų neįvardijo nei LRS komisijai, nei Komisijai, nei teismui. Å ie teiginiai atliekant tyrimÄ buvo paneigti Komisijos surinkta medžiaga, o bÅ«tent:

1) D. B. 20019 m. rugpjūčio 8 d. paaiÅ¡kinimu, kuriame teigė, jog su J. R. apie ikiteisminių tyrimų medžiagų vežimÄ Ä¯ PrezidentÅ«rÄ nekalbėjo, tokios informacijos neturėjo ir pagal savo pareigas negalėjo turėti;

2) Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. V. 2019 m. rugpjūčio 20 d. paaiÅ¡kinimu, kad jo, kaip generalinio prokuroro, vadovavimo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 15 d. nei viena byla, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusi su Garliavos įvykiais, nebuvo vežama ar kitaip perduodama Lietuvos Respublikos PrezidentÅ«rai. <...>. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nurodytais teiginiais, jų tinkamai nepagrįsdamas ir negalėdamas įrodyti, skleidė gandus, kas atitinka Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatytÄ padorumo principo pažeidimÄ .

19. Komisija, padarydama iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Kodekso 7.1 papunktį, nurodė, jog pareiÅ¡kėjas susitikimo su R. M. faktÄ ir jo metu aptartÄ teisinį procesÄ (procesus) dėl vadinamojo VijÅ«nėlės dvaro savo iniciatyva paminėdamas LRS komisijai, nebÅ«damas minėto teisinio proceso dalyviu ir remdamasis iÅ¡ esmės vien tik R. M. (suinteresuoto asmens) pasakojimu, kaip prokuroras reikÅ¡damas abejones dėl jo (proceso) pagrįstumo ir (ar) neÅ¡aliÅ¡kumo, pažeidė Kodekso 7.1 papunkčio reikalavimÄ sakant vieÅ¡as kalbas bÅ«ti dalykiÅ¡kam, dėstyti gerai apgalvotas mintis. 20.1.

Tokios iÅ¡vados Komisija priėjo įvertinusi pareiÅ¡kėjo teiginį: „buvo pas mane atvažiavęs R. M.. AÅ¡ nežinau, ar ­tai teisybė, jis daug pasakojo apie VijÅ«nėlės dvarÄ ...aÅ¡ nežinau, kuo tikėti, man reikia turėt visÄ bylÄ , kad įvertinti, nesu aÅ¡ ekspertas <...>“. Teismo vertinimu, Å¡iuo teiginiu pareiÅ¡kėjas nepažeidė Kodekso 7.1 papunkčio reikalavimų. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė, kad R. M. daug pasakojo apie VijÅ«nėlės dvarÄ , tačiau jis aiÅ¡kios nuomonės tuo klausimu neturi, kad galėtų įvertinti situacijÄ , reikėtų turėti visÄ bylÄ .

Taigi, pareiškėjas neigiamai neatsiliepė apie kitų prokurorų atliekamus ikiteisminius tyrimus. Teismas nesutinka su Išvados teiginiais, kad pareiškėjas reiškė abejones dėl teisinio proceso pagrįstumo ir (ar) nešališkumo, todėl Kodekso 7.1 papunkčio nepažeidė.

20. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta už adekvačiÄ kritikÄ ProkuratÅ«ros vadovybei bei politikams. Å iame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybės (Konstitucijos 25 str. 3 ir 4 d. reikalavimai; reikalavimas nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos ir pan.) ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei jo pagrindu priimto Lietuvos prokurorų etikos kodekso paminėtos nuostatos, yra tos teisės normos, kurios riboja prokuroro, kaip valstybės institucijos pareigÅ«no teisę – kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , t. y., nustato sÄ lygas ir ribas, kurių nepažeisdamas prokuroras gali įgyvendinti savo konstitucinę teisę – kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ .

Lietuvos prokurorų etikos kodeksas nustato dvejopo pobÅ«džio reikalavimus, kuriuos turi atitikti prokuroro vieÅ¡ai iÅ¡sakyta kritika, o bÅ«tent, kritikos turiniui keliamas tiesos, pagrįstumo reikalavimas („neÅ¡meižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų,“; „susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų“), o kritikos reiÅ¡kimo bÅ«dui (formai) – kultÅ«ringo ir moralaus elgesio reikalavimai („bendravimÄ grįsti mandagumu ir tolerancija“; „su žiniasklaidos atstovais, politikais, teisinio proceso dalyviais elgtis santÅ«riai, objektyviai, vengti familiarumo ar prieÅ¡iÅ¡kumo“;

„vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigÅ«no, ir prokuratÅ«ros, kaip valstybės institucijos, vardÄ â€œ) (LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2561/2011).

21. Teismui Å¡ioje byloje konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas skleidė gandus, tokiu bÅ«du pažeisdamas Kodekso 5.2.2 papunktyje nustatytÄ padorumo principo reikalavimÄ , nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo pozicija dėl adekvačios kritikos dėstymo. PareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡ta kritika buvo neadekvati, neįrodyta, todėl negali bÅ«ti pateisinama.

22. Sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad Komisija IÅ¡vadoje nėra atskirai aiÅ¡kiai pasisakiusi dėl pareiÅ¡kėjo kaltės formos. Tačiau iÅ¡ IÅ¡vados turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjo veikÄ laikė padarytÄ tyčine kaltės forma. Teismas sutinka, kad pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai suvokė savo neteisėtus veiksmus (gandų skleidimas), numatė, kad dėl jų atsiras neigiamų pasekmių ir norėjo taip elgtis, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo veika padaryta tiesiogine tyčia.

23. LVAT yra pažymėjęs, kad teisė parinkti atitinkamÄ tarnybinę nuobaudÄ Ä¯statymo suteikta turinčiam teisę skirti nuobaudas prokuratÅ«ros pareigÅ«nui, tačiau, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007).

24. ProkuratÅ«ros įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardÄ Å¾eminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) perkėlimas į žemesnes pareigas;

4) atleidimas iš tarnybos.

25. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, kad parenkant tarnybinę nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, kaltės formÄ , pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (6.2. punktas); tarnybinė nuobauda skiriama tik esant motyvuotam teikimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (6.4. punktas); teikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo generalinio prokuroro nesaisto (6.5. punktas); generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas), gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagÄ su iÅ¡vada ir motyvuotÄ teikimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimÄ ir skirti nuobaudÄ (40.1 p.) 26.

PareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjo elgesys, kai jis, bÅ«damas prokuroru, negalėdamas įrodyti savo teiginių, skleidė gandus ir pažeidė padorumo principÄ (Kodekso 5.2.2 papunkčio pažeidimas), yra netoleruotinas ir nepateisinamas. Tačiau įvertinus tai, kad teismas pripažino, jog pareiÅ¡kėjas nepažeidė Kodekso 7.1 papunkčio, be to, pareiÅ¡kėjas prokuratÅ«roje dirba nuo 1993 m., charakterizuojamas tik teigiamai, tarnybos metu skatintas 11 kartų, tyrimo atlikimo metu tarnybinės nuobaudos jam nebuvo paskirtos, yra akivaizdu, kad papeikimas – neproporcinga poveikio priemonė.

27. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; kt.). Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi bÅ«ti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5486-556/2019).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo ankščiau baustas, daug kartų skatintas už gerus rezultatus, darbe buvo charakterizuojamas tik gerai ir labai gerai 28. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui, nes teismas atsižvelgia į ilgametę nepriekaiÅ¡tingÄ pareiÅ¡kėjo tarnybÄ , į pareiÅ¡kėjo eitas pareigas, jų sudėtingumÄ , ilgametį nepriekaiÅ¡tingÄ pareiÅ¡kėjo tiesioginių pareigų atlikimÄ , pareiÅ¡kėjas nebuvo anksčiau baustas, jo tarnybinis nusižengimas nesusijęs su pareiÅ¡kėjo tiesioginių pareigų vykdymu, charakterizuojamas teigiamai, yra aukÅ¡tos teisinės kvalifikacijos specialistas, gerbiamas prokurorų ir darbuotojų, tai patvirtina gausÅ«s skatinimai.

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai buvo tik vienas iÅ¡ veiksnių, formuojančių visuomenės požiÅ«rį į prokuratÅ«rÄ , valstybės institucijas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pakeičiant ginčijamo Ä®sakymo dalį, kuria pareiÅ¡kėjui skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas, pakeičiant į tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

29. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

30. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 31.1. IÅ¡ dalies tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , jis įgyja teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovės priteisti 1 028,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro:

1) skundo parengimas ir pateikimas teismui – 605 Eur;

2) pasirengimas ir atstovavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje – 423,50 Eur. Ä® bylÄ yra pateikti praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys duomenys – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. 31.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka. 31.3. Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2019 m. IV ketvirtį – 1 358,60 Eur, 2020 m. II ketvirtį – 1 398,50 Eur. 31.4. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už skundo parengimÄ taikomas koeficientas – 2,5. PraÅ¡oma priteisti už skundo parengimÄ 605 Eur suma nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio (3396,50 Eur), todėl gali bÅ«ti priteistina pareiÅ¡kėjui. 31.5.

Remiantis Rekomendacijų 8.19. p. rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ â€“ 0,1. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, už 1 val. pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje gali bÅ«ti priteistina 139,85 Eur (0,1*1 398,50) iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjo interesus 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje (teismo posėdžio pradžia 10.29 val., pabaiga – 11.39 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 1 val. 10 min.) atstovavo advokatas V.

M.. Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Remiantis Rekomendacijų 8.19. p. už atstovavimÄ Å¡iame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti priteisiama 139,85 Eur (1398,50*0,1*1). Teismas sprendžia, kad pasirengimas Å¡iam teismo posėdžiui galėjo užtrukti 2,5 valandas, todėl už pasirengimÄ teismo posėdžiui pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti priteisiama 349,63 Eur (1398,50*0,1*2,5).

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma už pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ (423,50 Eur) nevirÅ¡ija galimos priteisti sumos už Å¡ias paslaugas dydžio, todėl galėtų bÅ«ti priteisiama. 31.6. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso galėtų bÅ«ti priteisiama praÅ¡oma 1028,50 Eur suma, tačiau kadangi skundas tenkinamas iÅ¡ dalies (teismas laiko, kad patenkinta 50 proc. pareiÅ¡kėjo reikalavimų), priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis lygi 514,25 Eur (1028,50 Eur / 2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-293 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Specializuoto skyriaus prokurorui J. R. skyrimo“ dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ papeikimo į pastabÄ .

Priteisti pareiÅ¡kėjo J. R. naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 514,25 Eur (penkis Å¡imtus keturiolika eurų ir dvideÅ¡imt penkis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo J. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas