f346e3ce-ea0f-4d58-9b90-e16fd9be08c5 · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. b. Nr. 2A-813-262/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31305-2016-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų Ž.

D. bei J. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Bosta investicijų sprendimai“ ieÅ¡kinį atsakovams Ž. D. bei J. D. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: priteisti iÅ¡ atsakovų 26 781,92 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o likusioje dalyje, t. y. dėl 741 Eur sumos, atsisakė Å¡ių ieÅ¡kininių reikalavimų bei prašė civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. 2.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartimi UAB „Bosta investicijų sprendimai“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas V. S., be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartimi minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Atsakovė J. D. buvo ieškovo vienintelė akcininkė nuo 2011-08-25 (imtinai), be to, ji ėjo direktorės pareigas laikotarpyje nuo 2013-02-01 iki 2015-01-15 (imtinai), o jos sutuoktinis atsakovas Ž. D. ėjo direktoriaus pareigas laikotarpyje nuo 2011-03-03 iki 2013-02-01 (imtinai) ir nuo 2015-07-23 (imtinai) iki bankroto bylos įsiteisėjimo (2015-09-22).

UAB „Bosta investicijų sprendimai“ padėtis, kai ji negalėjo atsiskaityti su savo kontrahentais, tęsėsi mažiausiai dvejus metus, tačiau įmonės vadovai ne tik kad nekėlė bankroto bylos įmonei, bet dar ir siekė iÅ¡vengi jos iÅ¡kėlimo. Laikytina, kad abu atsakovai yra padarę įmonei žalÄ , kadangi neįmanoma konkrečiai nustatyti tų aplinkybių, kuriÄ Å¾alos dalį kurio iÅ¡ jų veiksmai nulėmė, todėl abu atsakovai atsako solidariai.3. Atsakovai atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad dalyvio civilinė atsakomybė yra grindžiama kalte, todėl turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo patvirtinta nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma (t. y. žala) atsirado ar padidėjo tik dėl to, jog atsakovai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl yra laikytina, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų tariamai atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir iÅ¡ jų reikalaujamos priteisti žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovų ieškovui solidariai priteista 26 781,92 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteista 803 Eur žyminio mokesčio ir 20,25 Eur pašto išlaidų; bylos dalis dėl 741 Eur žalos išieškojimo nutraukta.

5. Teismas nurodė, kad UAB „Bosta investicijų sprendimai“ buvo nemoki jau nuo 2014 metų, todėl atsakovai jau tuo metu privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui, tačiau savo pareigos nevykdė. Atsakovai buvo pilnai susipažinę su visais įmonės finansiniais dokumentais, todėl bÅ«dami rÅ«pestingi bei veikdami atidžiai ir nustatę sunkiÄ Ä¯monės turtinę padėtį bei jos nemokumÄ , galėjo ir privalėjo kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios savo pareigos atsakovai nevykdė.

Tiek atsakovė J. D., tiek jos sutuoktinis atsakovas Ž. D. laiku nesikreipė su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, t. y. tokiu bÅ«du atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai6. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.7. Nurodė, kad teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai apie blogÄ Ä¯monės padėtį žinojo 2014 m., nes atsakovai 2014 m. nesuprato, kad įmonė jau yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kad pastatÄ â€“konditerijos cechÄ atsakovai galėjo parduoti už 16 000 Eur. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovų atsakomybė yra solidari, nes jeigu pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsirado 2014 m., tai tuomet už padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti tik atsakovė.

Teismas nepateikė argumentų, kodėl žala laikytina lygia patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiui.8. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad teismas tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog abu atsakovai yra solidariai atsakingi už žalos UAB „Bosta investicijų sprendimai“ ir jos kreditoriams atsiradimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

11. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog 2014 m. jie negalėjo suprasti, kad UAB „Bosta investicijų sprendimai“ (toliau – įmonė) yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad abu atsakovai yra glaudžiai susiję su įmone: atsakovė buvo įmonės akcininkė ir tam tikrÄ laikotarpį direktorė, o atsakovas direktorius. Patys atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog tai buvo Å¡eimos verslas. Taigi, tiek atsakovas, tiek atsakovė savo žinioje turėjo visus įmonės buhalterinius dokumentus, vykdė sandorius atlikinėjo finansines operacijas, todėl laikytina, kad atsakovai visÄ laikÄ Å¾inojo apie realiÄ Ä¯monės padėtį.

Be to, įmonės vadovams ir savininkams yra keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo atidumo, bei teisinio ir buhalterinio iÅ¡prusimo reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai siekė iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo (ir tokiu bÅ«du dar užvilkino proceso pradžiÄ ) nepaneigia to fakto, kad įmonės nemokumas bet kuriam atidžiam asmeniui turėjo bÅ«ti akivaizdus. Taigi, atsakovai turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kai pradelsti įmonės įsiskolinimai virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.12.

Atsakovai teigia, kad teismas nepagrįstai taikė solidariÄ jÄ atsakomybę abiem atsakovams. Teismas su Å¡iuo teiginiu taip pat nesutinka. Kaip jau minėta, įmonė buvo atsakovų Å¡eimos verslas, abu atsakovai tvarkė įmonės reikalus, todėl jiems visÄ laikÄ turėjo bÅ«ti žinoma įmonės situacija. Kadangi atsakovai pažeidė įmonės vadovų ir savininkų pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, veikti tiek pačios įmonės, tiek jų kreditorių interesais ir nedidinti įmonės nuostolių bei įsipareigojimų kreditoriams, jie privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Kadangi atsakovai laiku to nepadarė, jie abu ir turi solidariai prisiimti atsakomybę už įmonei ir jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų atsakomybė yra solidari.13. Atsakovai teigia, kad reali pastato - konditerijos cecho vertė yra didesnė nei jo pardavimo kaina. Atsakovai savo teiginius apie gamybinių patalpų vertę grindžia turto vertintojos R. K. iÅ¡vada, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iuo atsakovų argumentus ir įrodymus neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais teiginiais sutinka.

Pastatas buvo parduotas už 8001 Eur, o turto vertintojos iÅ¡vadoje nurodyta, kad jo rinkos kaina galėtų bÅ«ti nuo 14 000 iki 16 000 Eur, t. y. dvigubai didesnė nei ta, už kuriÄ buvo parduotas pastatas. Jeigu pastatas bÅ«tų parduotas už dvigubai didesnę kainÄ , tai nuostoliai įmonei ir jos kreditoriams bÅ«tų buvę mažesni. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų aplinkybių susijusių su realia pastato-konditerijos cecho verte, t. y. nepaÅ¡alino visų abejonių ar pastatas nebuvo parduotas ženkliai mažesne kaina.14.

Atsakovai nurodo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek teismas nepateikė argumentų, kodėl iÅ¡ atsakovų priteistina žala laikytina lygia patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu sutinka. Pagal naujausiÄ teismų praktikÄ Å¾ala kreditoriams laikoma ne bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, bet suma, kuria padidėjo bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nuo tada, kai turėjo bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.15.

Kadangi tam tikri įmonės įsiskolinimai kreditoriams galėjo atsirasti dar prieÅ¡ įmonei tampant nemokia, Å¡iÄ aplinkybę buvo bÅ«tina nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokiÄ realiÄ Å¾alÄ patyrė ieÅ¡kovo kreditoriai, t. y. nebuvo nustatinėjamas kreditorinių reikalavimų dydis prieÅ¡ įmonei tampant nemokia ir nuo tada kai atsakovai turėjo kreiptis, tačiau nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi visų duomenų kada ir kaip susidarė įmonės įsiskolinimai kreditoriams ir kokia realiai yra jiems padaryta žala, todėl Å¡iuos klausimus turi iÅ¡siaiÅ¡kinti pirmosios instancijos teismas.16.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes (nenustatė realios pastato-konditerijos cecho vertės ir tikslaus įmonės kreditoriams padarytos žalos dydžio). Šių aplinkybių neįmanoma išsiaiškinti apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                    Ona Gasiulytė                                                                  Henrichas Jaglinskis                                                                  Tatjana Žukauskienė