f341f0ee-6095-4bef-ba4f-2668ee3252df · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2109-673/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04451-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.3; 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3.; 1.2.25.4.2.4; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant prokurorui O. S., nukentėjusiesiems I. B., L. B., V. B., nukentėjusiųjų I.

B., L. B. ir L. B. atstovei advokatei Nonai Pulokienei, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei, kaltinamojo gynėjai advokatei I. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1996 m. rugsėjo 8 d., Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vieta Alytaus m., Topolių g. 10-17, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė: 2019 m. vasario 1 d. apie 09.30 val., R. K., Kėdainių r., kelio A8 Panevėžys – Aristava – SitkÅ«nai 61-e kilometre, kryptimi link Panevėžio, vairuodamas vilkikÄ â€žMercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 131.3 punktų reikalavimus, tai yra kelyje, kuriame leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, važiavo 89 km/val. greičiu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamu R.

B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas - žuvo automobilio „VW Touran“ vairuotojas R. B., o automobilio „VW Touran“ keleiviui L. B. (dėl abipusinių dubens kaulų lūžimų - deÅ¡inės pusės gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimo, kryžkaulio lūžimo, kurie suardė dubens žiedo vientisumÄ , dėl kairio Å¡launikaulio pergumburinio lūžimo, deÅ¡inės pusės sėdynkaulio lūžimo, muÅ¡tinės žaizdos veide, nosies kaulų lūžimo) buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, patvirtino, kad 2019-02-01 apie 09.30 val., blaivus vairavo vilkikÄ â€žMercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772. Važiavo link Panevėžio keliu A8 Panevėžys – Aristava – SitkÅ«nai, galėjo bÅ«ti 61 km., kai įvyko eismo įvykis. Pripažino, kad virÅ¡ijo leistinÄ greitį, važiavo 89 km/h greičiu, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, pripažino, kad nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės., iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su kita transporto priemone – juodos spalvos „VW Touran“.

Ä®vykio metu buvo mirtinai sužalotas to automobilio vairuotojas ir sužalotas keleivis, kurių jis nepažinojo. Viso automobilyje važiavo trys žmonės. Tai buvo pirmas eismo įvykis jo gyvenime. Bendras jo vairavimo stažas Å¡iuo metu 5 metai, vilkikÄ vairavo apie pusę metų. Jo uždarbis apie 1200 Eur. Ä® prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ iÅ¡važiavo, nes stabdė prieÅ¡ais jį važiavusi transporto priemonė - vilkikas, jis pražioplino saugų atstumÄ , per vėlai pastebėjo, kad vilkikas stabdo, suveikė savisaugos instinktas.

To vilkiko vairuotas paaiÅ¡kino, kad jis stabdė, nes priekyje jam atsirado kliÅ«tis. Blogai, kad jis važiavo įjungęs autopilotÄ , nes tada per daug atsipalaiduoja. Savo noru atlygino 10000 Eur už kapavietės sutvarkymÄ , tai yra dalį, kuriÄ draudimo bendrovė atsisakė atlyginti. Å iuo metu dirba toje pačioje įmonėje, darbas susijęs su vairavimu, netekęs vairuotojo pažymėjimo netektų ir darbo, kitos specialybės neturi. Atsiprašė ir pareiÅ¡kė didelę užuojautÄ nukentėjusiųjų Å¡eimai, atsiprašė, kad dėl jo kaltės jie patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus.

Ä® laidotuves nuvykti pabijojo. Rašė SMS žinutę. Žuvusiojo brolis atsakė, kad dabar jiems didelis Å¡okas, nieko jam negali pasakyti, o jei kils kokių klausimų – susisieks. Labai gailisi. Apmokėjo 2000 Eur proceso iÅ¡laidas. Labai gailisi. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta kitais bylos duomenimis ir raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad 2019 m. vasario 1 d. apie 08.00 val., iÅ¡ Pasvalio rajono kartu su tėčiu R. B. ir dėde V. B. važiavo į KaunÄ automobiliu „VW Touran“, tiksliai valstybinio numerio neprisimena, automobilį vairavo tėtis. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo dėdė V.. Pats sėdėjo ant galinės sėdynės deÅ¡inėje. Visi segėjo saugos diržus. Važiavo apie 80 – 90 km/val. greičiu, neskubėjo. Važiuojant keliu Nr. A8, Kėdainių r., kelio danga buvo drėgna, tačiau neslidi, buvo teigiama oro temperatÅ«ra, matomumas geras, oro sÄ lygos geros.

Važiuojant tiesiu kelio ruožu prasilenkė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu traktoriumi, paskui kurį važiavo vilkikas. Beveik pilnai susigretinus su vilkiku, bÅ«nant ties vidurine vilkiko dalimi, staiga, likus labai mažam atstumui - apie 5 metrus, prieÅ¡ais iÅ¡ prieÅ¡ingos eismo juostos iÅ¡važiavo vilkikas. R. B. tik spėjo pasukti vairÄ deÅ¡iniau ir iÅ¡ karto įvyko susidÅ«rimas. L. B. prisimena, kad po įvykio jam V. atsegė dirÅ¾Ä , norėjo padėti iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, tačiau dėl patirtų sužalojimų iÅ¡lipti jis nesugebėjo.

Jį iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė tik medikai. R. B. mirė greitosios med. pagalbos automobilyje, kai jis buvo vežamas į Kauno klinikas. Jis pats po eismo įvykio buvo pristatytas į Kauno klinikas. Dėl Å¡io įvykio patyrė turtinę, fizinę ir moralinę žalÄ (1 tomas, b. l. 106-107). Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2019 m. vasario 1 d. apie 10 val., važiavo automobilyje „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo kartu su broliu R. B., kuris vairavo minėtÄ automobilį, ir jo sÅ«numi L.

B., kuris sėdėjo automobilio gale. Visi buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo keliu Nr. A8, Panevėžys – Kaunas, kai ties 61/26 kilometru, prieÅ¡ais juos iÅ¡važiavo vilkikas „Mercedes Benz“, valstybinio numerio nežino. Vilkikas staigiai metėsi į kairę pusę prieÅ¡ais jų automobilį ir įvyko susidÅ«rimas. SmÅ«gis buvo stiprus. Jie važiavo apie 70-80 km/val., o koks galėjo bÅ«to vilkiko važiavimo greitis - nežino. Po susidÅ«rimo jam nieko neskaudėjo, buvo tik keli nubrozdinimai ant rankų, o brolis buvo be sÄ monės, bet kvėpavo, iÅ¡ nosies truputį bėgo kraujas.

Kad galėtų iÅ¡likti iÅ¡ automobilio prireikė gaisrininkų, nes durys buvo užsikirtusios. Dėl Å¡io eismo įvykio patyrė didelę moralinę žalÄ , kadangi neteko brolio. Pats eismo įvykio metu fiziÅ¡kai nenukentėjo, į gydymo įstaigÄ nesikreipė (1 tomas, b. l. 114-117). Nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2019 m. vasario 1 d., Kėdainių r. eismo įvykio metu žuvo jos sutuoktinis R. B.. Dėl Å¡io įvykio ji patyrė didelę moralinę žalÄ , taip pat patyrė turtinę žalÄ , teko rÅ«pintis laidojimo iÅ¡laidomis.

Apie eismo įvykio aplinkybes nieko pasakyti negali, nes girdėjo tik iÅ¡ aplinkinių, kad į R. B. vairuojamÄ automobilį atsitrenkė vilkikas, iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ prieÅ¡inę eismo juostÄ (1 tomas, b. l. 181). Nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2019 m. vasario 1 d. eismo įvykio metu Kėdainių r. žuvo jos tėvas R. B.. Dėl netekties patyrė didelę moralinę žalÄ . Patyrė ir turtinę žalÄ , nes prisidėjo prie laidojimo iÅ¡laidų (1 tomas, b. l. 125). Liudytojas J. Č. parodė, kad datos tiksliai nepamena, gal vasario mėnesio 2 dienÄ , važiuojant iÅ¡ NociÅ«nų į AristavÄ , prieÅ¡ pat geležinkelį, berods ties Å ilainėlių kaimu, tikslios vietos kitaip apibÅ«dinti negali, įvyko eismo įvykis.

Važiavo traktoriumi, o iÅ¡ paskos prisivijo sunkvežimis („fÅ«ra“), tam sunkvežimiui iÅ¡ paskos privažiavo dar vienas sunkvežimis, o lengvasis automobilis važiavo nuo Aristavos, t. y. prieÅ¡prieÅ¡ai J. Č. važiavimo krypčiai. Antrasis sunkvežimis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡Ä eismo juostÄ , galimai jis norėjo J. Č. ir pirmÄ sunkvežimį lenkti, tuo metu ir įvyko susidÅ«rimas su lengvuoju automobiliu. Pačiame auto įvykyje dalyvavo sunkvežimis ir lengvasis automobilis.

Traktorius ir kitas sunkvežimis buvo tik liudininkai. Modelių ir markių transporto priemonių nežino. J. Č. važiavo traktoriuje „Zetor Proximus“, tiksliai nežino ar taip raÅ¡osi jo pavadinimas. Traktoriuje buvo keleivis. Vairavo jo brolis I. Č.. Kaip jau minėjo, važiavo, nuo NociÅ«nų į Aristavos pusę. Ä®vykus eismo įvykiui, lengvasis automobilis nuvažiavo į deÅ¡inį (jų pusės) griovį, o sunkvežimis nuvažiavo į tÄ patį griovį, bet tik vilkiko priekinė dalis.

Traktorius, kuriame važiavo, judėjo apie 35 km/h greičiu. PrieÅ¡ais traktorių nevažiavo jokios kitos transporto priemonės. Kai matė įvykstantį eismo įvykį, nuo įvykio vietos buvo nutolęs apie 20-30 metrų, tiksliai negali pasakyti, nes per veidrodėlį sunku apskaičiuoti atstumÄ . Ä®vykus eismo įvykiui, J. Č. su broliu nuvažiavo toliau, nieko nedarė. Sunkvežimis važiavęs iÅ¡ paskos – sustojo. Kelias buvo drėgnas, ore buvo dulksna, panaÅ¡iai kaip rÅ«kas, tačiau matomumas buvo geras, apie kilometrÄ galėjo įžiÅ«rėti.

Autoįvykis įvyko kylant į kalnÄ , t. y., važiuojant ant viaduko per geležinkelio bėgius, gal dėl to sunkvežimio vairuotojas nepamatė anksčiau atvažiuojančio lengvojo automobilio. (1 tomas, b. l. 150-152, 168-170). Liudytojas I. Č. parodė, kad eismo įvykis įvyko Kėdainių r., Å ilainėlių k., 2019 m. vasario 2 d. apie 09.30 val. Paties įvykio nematė, nes buvo susikoncentravęs į keliÄ , kadangi vairavo traktorių, važiavo iÅ¡ NociÅ«nų link Aristavos, kartu važiavo jo brolis Juozas.

Per veidrodėlį nespėjo nieko pamatyti. Tik jo brolis pasakė, kad sunkvežimis su lengvuoju automobiliu nuvažiavo nuo kelio. Ä®važiuodamas į pagrindinį keliÄ matė artėjantį vilkikÄ , kuris po to važiavo jam iÅ¡ paskui. IÅ¡ paskos važiavo du vilkikai. Jis važiavo apie 35 km/h greičiu, greičiau nevažiavo, nes traktoriaus variklis buvo dar Å¡altas. PrieÅ¡ais važiavęs automobilis važiavo tolygiu greičiu, savo eismo juostoje. Ore buvo dulksna, beveik kaip rÅ«kas, matomumas buvo apie pusė kilometro, matomumas buvo neblogas (1 tomas, b. l. 160, 164).

Liudytojas G. D. parodė, kad 2019 m. vasario 1 d. apie 09.30 val., važiavo link Panevėžio keliu SitkÅ«nai - Aristava - Panevėžys, važiavo su vilkiku „MAN“, v/n (duomenys neskelbtini) Netoli Kėdainių r., Å ilainių k., jį pasivijo kitas vilkikas, kurio valst. Nr. nematė. Ä®vykio metu priekyje jo važiavo traktorius, kuris važiavo apie 20-30 km/h. Kai prieÅ¡ais jį važiavęs dar vienas vilkikas aplenkė traktorių, jis pradėjo savo vilkikÄ stabdyti, nes matė, kad prieÅ¡ais atvažiuoja automobiliai, todėl traktoriaus aplenkti jam nepavyks.

Kai jis pradėjo stabdyti, matė, kad vilkikas, kuris važiavo jam iÅ¡ paskos, pradėjo greitai prie jo vilkiko artėti, per Å¡oninį veidrodėlį pamatė, kad tas vilkikas kažkodėl iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir jis iÅ¡girdo smÅ«gį. Sustojo ir ėjo pažiÅ«rėti kas nutiko. Pamatė, kad minėtas vilkikas beveik kaktomuÅ¡a yra susidaužęs su lengvuoju automobiliu, kurio valst. Nr. nematė. Matė, kad lengvajame automobilyje yra sužeistų žmonių, buvo iÅ¡kviestos visos pagalbos.

Vilkiko vairuotojas, kuris važiavo jam iÅ¡ paskos, buvo Å¡oko bÅ«senoje, sakė jam, kad per vėlai pamatė, kad jis pradėjo stabdyti savo vilkikÄ , todėl staigiai stabdė ir jo vilkikÄ užmetė į kitÄ kelio pusę. Vilkiko vairuotojas sužeistas nebuvo. Jis vilkike vaizdo registratoriaus neturi (1 tomas, b. l. 137-139). 2019 m. vasario 1 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole buvo užfiksuota, jog eismo įvykio vieta - kelio A8 Panevėžys – Aristava – SitkÅ«nai 61-as kilometras, Kėdainių r. sav.

Kelių eismo įvykio rūšis - susidūrimas. Tiesus kelio ruožas, asfaltas, danga šlapia. Važiuojamojoje kelio dalyje padangų pėdsakų nėra. Kelio ženklai galiojimo zonoje: KET 1 priedo kelio ženklas 131 „Laukiniai gyvūnai“. Matomumas 400 m. (1 tomas, b. l. 16-21). Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, fotografuota (1 tomas, b. l. 37-48). Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: juodos spalvos piniginė, su joje buvusiais 205,31 Eur, transporto priemonės registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimai, išduoti R.

B. ir kiti dokumentai (1 tomas, b. l. 19). 2019 m. vasario 1 d. Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog buvo apžiūrėti automobiliai „VW Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir vilkikas „Mercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772, fiksuoti išoriniai sugadinimų požymiai bei būklė po eismo įvykio (1 tomas, b. l. 22-26, 27-36). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad vilkiko „Mercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), savininkas AB „Luminor“ bankas (1 tomas, b. l. 53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M124/2019(02) nurodoma, kad R. B. mirė nuo kūno sumušimo vyraujant galvos traumai. Į tai nurodo muštinės ir plėštinė žaizdos galvoje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kūne, smilkinkaulių, kaktikaulio, kairio momenkaulio, galvos pamato, kairio skruostikaulio jungčių, daugybiniai apatinio žandikaulio lūžiai, sumušimo židiniai smegenų jungties projekcijoje, kairio pusrutulio kaktinėje, smilkininėje skiltyje, kraujas smegenų šoniniuose skilveliuose, kraujas pilvaplėvės ertmėje, plaučių sumušimas, minkštųjų audinių kraujosruvos inkstų vartų projekcijoje, didžiojoje taukinėje, žarnų pasaite, šonkaulių lūžiai, kairio klubakaulio ir gūžduobės lūžiai.

R. B. kraujyje ir Å¡lapime etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b. l. 94-98). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G677/2019(02) nurodoma, kad L. B. konstatuota kairio Å¡launikaulio pergumburinis lūžimas, deÅ¡inės pusės gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimas, kairės pusės kryžkaulio lūžimas, deÅ¡inės pusės sėdynkaulio lūžimas, muÅ¡tinės žaizdos veide, nosies kaulų lūžimas. Abipusiai dubens kaulų lūžimai – deÅ¡inės pusės gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimas, kryžkaulio lūžimas, suardę dubens žiedo vientisumÄ , atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ Â (1 tomas, b. l. 100-101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 1363/2019(01) nurodoma, kad R. K. kraujyje, paimtame 2019-02-01 13.20 val., etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b. l. 181). Alkotesteriu R. K. nustatytos 0.00 promilės (1 tomas, b. l. 174). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2019 m. vasario 1 d. apie 09.30 val., R. K., Kėdainių r., kelio A8 Panevėžys – Aristava – SitkÅ«nai 61-e kilometre, kryptimi link Panevėžio, vairuodamas vilkikÄ â€žMercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 131.3 punktų reikalavimus, tai yra kelyje, kuriame leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, važiavo 89 km/val. greičiu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamu R.

B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas - žuvo automobilio „VW Touran“ vairuotojas R. B., o automobilio „VW Touran“ keleiviui L. B., dėl abipusinių dubens kaulų lūžimų - deÅ¡inės pusės gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimo, kryžkaulio lūžimo, kurie suardė dubens žiedo vientisumÄ , dėl kairio Å¡launikaulio pergumburinio lūžimo, deÅ¡inės pusės sėdynkaulio lūžimo, muÅ¡tinės žaizdos veide, nosies kaulų lūžimo, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiÅ¡kai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimÄ , kad bÅ«tų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus Å¡altinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai.

BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryÅ¡ys yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinas objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtÄ veikÄ su pavojingais padariniais ir nustatantis, kad bÅ«tent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamÄ rezultatÄ .

Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ , visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Å iuo atveju iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad kaltinamasis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 127, 131.3 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad bÅ«damas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET „Bendros eismo dalyvių pareigos“ 9 p.), kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 p.) ir, kad krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, taip pat Å¡ių krovininių automobilių ir priekabų junginiais, autobusais su priekabomis automagistralėse ir greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (KET 131.3. p).

Dėl KET 9 p. („Bendros eismo dalyvių pareigos“) pažeidimo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paminėtame punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobÅ«džio normÄ , o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl Å¡is punktas turi bÅ«ti iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas kaip perteklinis. Dėl KET 127. ir 131.3. p. pažeidimo. Kaltinamasis pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino visiÅ¡kai, pripažino, kad pažeidė KET 127. ir 131.3. p., vairuodamas vilkikÄ , kuris buvo su puspriekabe, kelyje, kuriame leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, važiavo 89 km/val. greičiu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumÄ , į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas - žuvo automobilio vairuotojas, o automobilio keleiviui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, tame tarpe teismo medicinos specialisto išvados, kurios patvirtina, kad nukentėjusysis žuvo dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų, o nukentėjusiajam keleiviui dėl to paties buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Todėl byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytus KET reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi.

Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga ir Å¡ių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, vairavo specifinį padidinto pavojaus Å¡altinį - vilkikÄ , turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos bÅ«klę) turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimÄ jis padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo žmogus. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryÅ¡ys, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus). Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, taip pat savo noru atlygino nukentėjusiosios nurodytÄ Å¾alÄ .

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl praÅ¡ymo kaltinamajam taikyti BK 38 str. Visi byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, tai yra: I. B., L. B., L. B., V. B., G. B., V. B. teismui pateikė raÅ¡ytinius praÅ¡ymus (2 t., b. l. 176-178) atleisti kaltinamÄ jį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė ir jie su juo susitaikė. Pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam nukentėjusieji nepareiÅ¡kė. I. B. nurodė, kad ji iÅ¡ kaltinamojo gavo 10000 Eur už kapavietės įrengimÄ , tai yra iÅ¡ esmės tokiÄ sumÄ , kuriÄ draudimo įmonė atsisakė iÅ¡mokėti.

Prokuroras ir kiti proceso dalyviai praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Teismo pozicija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra neatsargi, labai gailėjosi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiaisiais, kurie jam pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo, atsižvelgdamas į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltininko asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už sunkius administracinius nusižengimus nebaustas, jauno amžiaus, dirba, darbovietės charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡is nusikaltimas buvo atsitiktinis kaltinamojo gyvenime, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į proceso dalyvių iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ praÅ¡ant bylÄ kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus, jis vairavo bÅ«damas blaivus, į kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis, į tai, kad vairavimas yra pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo Å¡altinis, nes jis dirba vilkiko vairuotoju, į teisiamajame posėdyje dalyvavusių nukentėjusiųjų nuomonę tuo klausimu, byloje, kaip teismas jau pasisakė, nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad nusikaltimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam nėra bÅ«tina skirti baudžiamojo poveikio priemonės (-ių), tame tarpe uždraudimo naudotos specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 196-198), kuri panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes tokios kardomosios priemonės toliau taikyti vilkiko vairuotoju dirbančiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam kaltinamajam nėra jokio pagrindo. Civiliniai ieÅ¡kiniai. Nukentėjusieji I. B., L. B., L. B. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį likusiai neatlygintai 994,98 Eur turtinei ir 849 445,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 140-142), kuriame iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti I.

B. kuro iÅ¡laidas - 347,68 Eur, maitinimo iÅ¡laidas per laidotuves - 257,30 Eur ir maitinimo iÅ¡laidas praėjus keturioms savaitės po laidotuvių (Ketvirtynos) - 390,00 Eur, kurias grindė sÄ skaitomis – faktÅ«romis, kvitais (2 t., b. l. 56, 63-74), bei iÅ¡ jų pirminiame ieÅ¡kinyje bendrai praÅ¡ytos atlyginti 1 000 000 Eur neturtinės žalos, prašė priteisti tokiÄ neturtinę žalÄ : I. B. – 285000,00 Eur, L. B. – 279445,00 Eur, L. B. – 285000,00 Eur, viso 849 445,00 Eur neturtinę žalÄ .

Kiti nukentėjusieji (žuvusiojo tėvai ir brolis) civilinių ieÅ¡kinių byloje nereiÅ¡kė. Automobilio „Mercedes Benz Actros 1844“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį darbo metu vairuodamas kaltinamasis R. K. padarė eismo įvykį, savininkas yra AB „Luminor“, o valdytojas – UAB „Vilktukas“. Paminėta transporto priemonė įvykio metu buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo įmonė atlygina iki 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Paminėtas įstatymas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Draudimo įmonės atstovo patvirtinimu, Å¡ioje byloje transporto priemonės savininkas/valdytojas, buvo sudaręs paminėtÄ naujÄ draudimo sutartį. Taigi Å¡iuo civilinės atsakomybės draudimo atveju, įvykus draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsirado tik draudimo įmonei (draudikui). AB „Lietuvos draudimas“ dėl byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiesiems atlygino tokiÄ turtinę žalÄ :

I. B. laidojimo iÅ¡laidas ir už kapo sutvarkymÄ - 5814,64 Eur ir L. B. – 137, 92 Eur už vartotus medikamentus bei 234,87 Eur už kurÄ . Atlygino neturtinę žalÄ : I. B. (sutuoktinė), L. B. (sÅ«nus) ir L. B. (dukra) po 15000 Eur žuvus sutuoktiniui/tėvui, o L. B. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo – dar 5550 Eur. Kaltinamasis savo noru I. B. atlygino 10 000,00 Eur žalÄ už kapavietės sutvarkymÄ , ta yra iÅ¡ esmės tÄ turtinės žalos sumÄ , kuriÄ draudimo įmonė atlyginti atsisakė.

Už nukentėjusiajam L. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, AB „Lietuvos draudimas“ apmokėjo 4094,58 Eur (1 t. b. l. 79-80). Dokumentų, kiek draudimo įmonė atlygino Ligonių kasai, byloje pateikta nebuvo. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė N. Pulokienės nurodė, kad nukentėjusiesiems pasekmės yra labai sunkios. Vienas žmogus žuvo, kitas labai sunkiai sužalotas, jaunas žmogus, gimęs 1996 metais, nesulaukęs nei 26 metų.

Jo bÅ«klė labai sunki. Jis, bÅ«damas jaunas žmogus, netenka darbingumo, visÄ gyvenimÄ bus Å¡lubas, neaiÅ¡ku ar galės gyventi pilnavertį gyvenimÄ . I. B. yra neįgali, pastaruosius 10 metų buvo vyro iÅ¡laikoma, visiÅ¡kai negali dirbti darbo, susijusio su rizikingais veiksniais, tai yra su vibracija, taip pat negali nieko sunkiai kilnoti, negali dirbti naktine pamaina, negali dirbti darbo su pasikartojančiais pečių juostos nusilenkimais, rankų, pirÅ¡tų judesiais, negali ilgai stovėti, negali ilgai vaikščioti, sėdėti.

Visada buvo vyro palaikoma, vyro iÅ¡laikoma ir džiaugėsi tuo gyvenimu, tikėjosi gyventi kartu iki gilios senatvės. Bet atsitiko taip, kad ji prarado artimÄ Å¾mogų. L. B. labai rÅ«pinasi savo broliu, tačiau, kaip L. B. pati nurodė posėdžio metu, jai dabar labai sunku, ji turi maÅ¾Ä vaikÄ , turi rÅ«pintis tiek broliu, tiek Å«kiu. Be to, jos ryÅ¡ys su tėvu buvo labai artimas. Jie gyveno su tėvais, tėvas visapusiÅ¡kai jÄ rėmė, ragino studijuoti, sakė, kad Å«kis bus perraÅ¡ytas jai ir Lukui.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė ir nukentėjusioji I. B., sÅ«nui Lukui yra sulėtėjęs Å¡launikaulio kaulo gijimas, jis vaikÅ¡to su lazdomis, jam dar reikia atlikti keletÄ operacijų. Jis aukÅ¡to Å«gio, sunku vaikščioti, jam yra atliktos 2 operacijos, laukia trečia, gydytojai nežino, kÄ daryti. Ir, nors I. B. įregistravo savo Å«kį, perėmė jį iÅ¡ vyro, dengė ir paskolas, tačiau, mano, kad jos sveikatos bÅ«klė neleis jai ateityje tuo Å«kiu rÅ«pintis. Tiesiog buvo toks susitarimas su vyru, kad bÅ«tent vaikai paaugs, L.

B. studijuoja Kauno Vytauto Didžiojo universitete žemės Å«kio specialybę, tikėjo, kad vaikai perims tÄ Å«kį ir galės sėkmingai vystyti. Kadangi iÅ¡ deklaracijų matyti, kad Å«kio metinės pajamos tikrai buvo didelės ir siekė virÅ¡ dviejų Å¡imtų tÅ«kstančių, kad toliau vykdytų veiklÄ , I. B. samdo buhalterius, ekspertus ir darbininkus, kurie remontuoja žemės Å«kio technikÄ , apdirba laukus ir neaiÅ¡ku ar ji galės ilgai iÅ¡laikyti tÄ Å«kį, todėl ji norėjo užsitikrinti, kad moralinė žala jai bÅ«tų atlyginta ženkliai didesnė, tai yra ta, kuri nurodyta patikslintame ieÅ¡kinyje.

Pažymėjo, jog nesvarbu, kad teismų praktika buvo formuojama kitokia, tačiau mano, kad bus dėl pasikeitusių įstatymų, kurie turi bÅ«ti suderinti su Europos sÄ junga, bus suformuota kita praktika. PraÅ¡o tenkinti patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nukentėjusiųjų parodymais ir jų atstovės advokatės paaiÅ¡kinimu liko neatlygintos 347,68 Eur kuro iÅ¡laidos, susijusios su I. B. lankymusi ligoninėje po avarijoje sužaloto sÅ«naus operacijos/gydymo, sÅ«naus vežimu į Druskininkus reabilitacijai bei jo lankymu reabilitacijoje, iÅ¡laidas kurui ruoÅ¡iantis laidotuvėms, tai yra važiavimui pas muzikantus, duobkasius, į kapines, į maitinimo įstaigÄ .

Liko neatlygintos 257,30 Eur iÅ¡laidos už maitinimÄ laidotuvių metu, kaip tai nurodė I. B., nes buvo pavalgydinti į laidotuves atvykę žmonės. Taip pat liko neatlygintos 390 Eur iÅ¡laidos už maitinimÄ Ketvirtynų metu, tai yra praėjus 4 savaitėms nuo laidotuvių, nes Lietuvoje yra tokia tradicija. Nukentėjusieji viso 994,98 Eur turtinę žalÄ prašė priteisti nukentėjusiajai I. B.. Prokuroras prašė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 994,98 Eur turtinės žalos atmesti, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ pateikė iÅ¡samiÄ informacijÄ , atlygino žalÄ , pagrindo netikėti draudimu nėra.

Taip pat prašė nukentėjusiesiems I. B., L. B. ir L. B. papildomai priteisti kiekvienam po 10 000 Eur neturtinės žalos. AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visÄ bÅ«tinÄ Å¾alÄ Ä¯monė atlygino, iÅ¡mokėtos sumos atitinka teismų praktikÄ ir pasikeitus įstatymams. Nurodė, kad teismų praktikoje priteisiamos bÅ«tent bÅ«tinosios turtinės iÅ¡laidos. Pagerbimai, važiavimai į kapines ir panaÅ¡iai, nėra bÅ«tinosios laidojimo iÅ¡laidos. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡laidos už Ketvirtynas, metines ir panaÅ¡iai, nepriteisiamos.

Atkreipė dėmesį, kad L. B. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo konstatuotas dėl dubens kaulų lūžių, vadinamo žiedo suardymo. BÅ«tent Å¡is sužalojimas lėmė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Jeigu bÅ«tų tik Å¡launikaulio lūžis ir kitokie lūžiai, vadintųsi nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad atsiradusios papildomos iÅ¡laidos dėl tolesnio gydymo, bus nebe neturtinė žala, o turtinė žala. Draudimo įmonė iki Å¡iol sumokėjo apie 10000 Eur ir akivaizdu, kad ateityje dar mokės Ligonių kasoms už papildomÄ L.

B. gydymÄ . Nurodė, kad ateityje, jei paskirs gydytojas, jie atlygins ir Ligonių kasų neapmokamas reabilitacijos iÅ¡laidas. O dėl turtinės žalos, tai ji nėra iÅ¡matuojama, nes pergyvenimas yra begalinis. Mano, kad Å¡ioje byloje iÅ¡mokėtos sumos atitinka teismų praktikÄ ir Finansų ministerijos 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 priimtÄ poįstatyminį aktÄ â€“ rekomendacijas dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Tame akte yra per kelis metus surinkta teismų praktika dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžių.

Todėl prašė patikslinto civilinio ieÅ¡kinio netenkinti. Kaltinamojo gynėja nurodė, kad jos ginamas kaltinamasis savo noru atlygino 2000 Eur proceso iÅ¡laidas ir 10000 Eur žalos atlyginimÄ . Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių pasisakyti atsisakė. Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė baigiamųjų kalbų metu nedalyvavo. Patikslintas civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl turtinės žalos. Akivaizdu, kad sutuoktinį palaidojusi nukentėjusioji I. B. patyrė turtinę žalÄ .

Dalį laidojimų iÅ¡laidų, tai yra 5814,69 Eur AB „Lietuvos draudimas“ jai atlygino. 10 000 Eur draudimo įmonės neatlygintos turtinės žalos atlygino pats kaltinamasis. I. B. liko neatlyginta, kaip tai nurodyta patikslintame ieÅ¡kinyje, viso 994,98 Eur turtinė žala, tai yra iÅ¡laidos už kurÄ , maitinimÄ per laidotuves ir per žuvusio paminėjimÄ praėjus keturioms savaitėms po laidotuvių (Ketvirtynos). Dėl iÅ¡laidų kurui. Nukentėjusieji prie pirminio ieÅ¡kinio bendrai pateikė 7 kvitus už sumokėtÄ kurÄ - kurio vertė viso 347,68 Eur (2 t., b. l. 66-68).

IÅ¡ nurodytos 347,68 Eur sumos draudimo įmonė nukentėjusiajam L. B. (2 t., b. l. 163) atlygino 234,87 Eur, tai yra neatlygino 112,81 Eur nurodant, kad Å¡i suma nepagrįsta dokumentais. Kokie konkrečiai dokumentai (kvitai) buvo pagrindu draudimo įmonei atsisakyti atlyginti 112,81 Eur - nedetalizuota, apie jÄ nepasisakė ir draudimo įmonės atstovas. IÅ¡ teismui pateiktų ir byloje esančių kuro kvitų matyti, kad kuras buvo piltas 2019 m. vasario/kovo mėn., o paskutinį kartÄ 2019-04-04, tai tuo laiku, kai buvo laidojamas žuvusysis, o nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, buvo vežamas bÅ«tinai apžiÅ«rai į Kauno klinikas, į reabilitacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad du mėnesius po įvykio nukentėjusysis dėl sužalojimų buvo gulintis ligonis, dėl to jį buvo bÅ«tina vežioti į medicinos ir reabilitacijos įstaigas, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiųjų praÅ¡oma atlyginti likusi neatlyginta suma, tai yra 112,81 Eur, kuriÄ pagrindžia ir pateikti kvitai, nėra susijusi su įvykyje kilusiomis pasekmėmis, yra neprotinga ar nereali, todėl turi bÅ«ti priteista, kaip to prašė nukentėjusieji - nukentėjusiajai I.

B. iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi patikslintame ieÅ¡kinyje buvo praÅ¡oma atlyginti viso 347,68 Eur iÅ¡laidas už kurÄ , tai yra tokiÄ sumÄ , kurios pagrindimui byloje buvo pateikti paminėti 7 kvitai, o kiti kvitai pateikti nebuvo, darytina iÅ¡vada, kad patikslintame ieÅ¡kinyje buvo reikalaujama priteisti tÄ pačiÄ sumÄ , kurios dalį draudimo bendrovė jau yra atlyginusi, todėl teismui nusprendus priteisti ir likusiÄ neatlygintÄ 112,81 Eur sumÄ už kurÄ , visos patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos kuro sumos, tai yra 347,68 Eur atlyginimo/priteisimo klausimas yra iÅ¡spręstas, o reikalavimas priteisti visÄ 347,68 Eur sumÄ už kurÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį įraÅ¡ytas per klaidÄ .

Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kinys dalyje dėl reikalavimo priteisti 234,87 Eur kuro iÅ¡laidas, kurios jau yra apmokėtos, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl maitinimo laidotuvių metu. IÅ¡laidas už gedulingus pietus draudimo įmonė atlygino. Tačiau nukentėjusioji prašė atlyginti ir iÅ¡laidas už į Å¡ermenis atvykusių žmonių pamaitinimÄ . IÅ¡ 2019 m. vasario 7 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros (2 t., b. l.

72) matyti, kad nukentėjusioji dėl to patyrė 257,30 Eur iÅ¡laidas. SÄ skaita patvirtina, kad perkamas buvo tik maistas (vieno kÄ snio užkandžiai ir kibinai). SÄ skaitos data patvirtina, kad toks nukentėjusiosios tvirtinimas realus, iÅ¡laidas ji patyrė laidotuvių/Å¡ermenų metu, reikalavimas, kaip jau paminėta, yra pagrįstas raÅ¡ytiniu įrodymu. Teismo manymu, praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos maistui Å¡ermenų/laidotuvių metu yra realios, ne per didelės, buvo bÅ«tinos organizuojant laidotuves, žalos dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl nukentėjusiosios I.

B. reikalavimas priteisti turtinę žalÄ už maistÄ tuo laiku yra pagrįstas ir tenkintinas, iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisiant 257,30 Eur. Dėl iÅ¡laidų Ketvirtynoms. Nors nukentėjusioji prašė priteisti iÅ¡laidas, susijusias su Ketvirtynomis, kurių metu buvo užsakytas maistas ir, kaip nurodė nukentėjusiosios advokatė, tai bÅ«tinos iÅ¡laidos krikščioniÅ¡koje visuomenėje, teismas atmeta reikalavimÄ priteisti Å¡ias 390,00 Eur maitinimo iÅ¡laidas kaip nebÅ«tinas, nes pagal teismų praktikÄ atlyginamos laidojimo ir tiesiogiai su jomis susijusios iÅ¡laidos.

Dėl neturtinės žalos. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: į įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.) nustatytus kriterijus (pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; taip pat į konkrečios situacijos ypatumus bei faktines aplinkybes bei skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo principÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ , kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje asmens gyvybės atėmimo atveju pripažįstama ir įstatyme neiÅ¡vardintų pilnamečių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ ir tokių asmenų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo asmenims klausimÄ , reikia atsižvelgti į Å¡ių asmenų santykius su žuvusiuoju (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluoti teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijai). Esant tokiai teismų praktikai, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbingumo, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Dėl neturtinės žalos žuvus nukentėjusiųjų artimam giminaičiui ir nukentėjusiajam L.

B. eismo įvykio metu patyrus sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji su žuvusiuoju buvo artimieji giminaičiai - sutuoktinė ir vaikai, kurie nurodė, jog iki sutuoktinio/tėvo žūties jie kartu gyveno/bendravo, buvo remiami, santykiai su žuvusiuoju buvo artimi, geri ir glaudÅ«s, todėl nusikalstama veika sukėlė sunkius padarinius, nes iÅ¡ jų R. B. žūtis yra neatitaisoma. Artimiausių asmenų netikėta tragiÅ¡ka žūtis iÅ¡ esmės visada sukelia didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, neigiamų emocijų dėl artimo žmogaus praradimo, dėl ryÅ¡io su artimu žmogumi nutrÅ«kimo ir tÄ eismo įvykio, sukelto kaltinamojo, metu žuvus R.

B., patyrė nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai, todėl neturtinė žala jiems padaryta buvo. To neneigė ir draudimo įmonės atstovas, kÄ patvirtina ir tai, jog draudimo įmonė civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiems nukentėjusiesiems atlygino po 15 000 Eur neturtinės žalos dėl žuvusio jiems artimo giminaičio. Be to, kad įvykio metu žuvo nukentėjusiųjų artimas giminaitis, dar buvo sunkiai sužalotas ir žuvusiojo sÅ«nus, taip pat nukentėjusiųjų artimas giminaitis - nukentėjusysis L.

B.. Draudimo įmonė nustatė, kad L. B. neturtinė žala dėl jo sužalojimo yra 5550 Eur ir tokiÄ sumÄ jam iÅ¡mokėjo. Neturtinės žalos dydį nustato ne nukentėjusieji, bet teismas, o spręsdamas dėl neturtinės žalos teismas privalo atsižvelgti į jau paminėtus kriterijus. ŽalÄ padariusio asmens kaltė. Kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kilo pareiga atlyginti žalÄ , padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimÄ , tai yra kaltinamasis sÄ moningai nesiekė tokių pasekmių, kurios nutiko, nesiekė tyčia nukentėjusiesiems sukelti dvasines kančias, dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir pergyveno, savo noru nukentėjusiajai I.

B., pinigus pasiskolinęs, sumokėjo 10000 Eur žalÄ , nors įstatymai to daryti jo ir neįpareigojo, taip pat sumokėjo ir nukentėjusiųjų 2000 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Ä®vykio metu kaltinamasis buvo blaivus, jo vairuota transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga. Už žalÄ atsakingų asmenų turtinė padėtis. Pareiga atlyginti žalÄ Å¡iuo atveju tenka tik draudimo įmonei. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie sunkiÄ civilinio atsakovo - draudimo bendrovės padėtį, be to, pareigÄ atlyginti žalÄ bendrovė prisiėmė sudarydama draudimo sutartį, prisiimdama draudimo rizikÄ .

Turtinės žalos dydis. Draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino: 5 814,64 Eur turtinę žalÄ I. B., po 15 000 Eur neturtinės žalos už žuvusįjį I. B., L. B. ir L. B., o L. B. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo – dar 5550 Eur neturtinę žalÄ . Be to, draudimo įmonės atstovas nurodė, kad jie apmokėjo ir ateityje apmokės L. B. gydymo iÅ¡laidas, tvirtino, kad už tai jau yra sumokėję apie 10000 Eur. Teismas taip pat nusprendė, kad I. B. papildomai turi bÅ«ti priteista ir 370,11 Eur turtinė žala, kuriÄ draudimo įmonė apmokėti atsisakė.

Kitos aplinkybės. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad žuvusysis buvo pakankamai stambaus Å«kio savininkas ir valdytojas, todėl akivaizdu, kad po jo žūties veiklÄ turėjo perimti kiti asmenys, turintys tam specialių žinių, kas tikrai nėra nesudėtinga. Tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad žuvusiojo sutuoktinė, kuri po sutuoktinio žūties vertingÄ (2 t., b. l. 126-127, 131-136, 155) Å«kį paveldėjo, neliko be turto ar pajamų. Nukentėjusiosios dukros L.

B. sutuoktinis (2 t. b. l.

59) taip pat yra Å«kininkas, tai yra turi specialių žinių vystyti Å«kio veiklÄ , pas jį net įdarbintas nukentėjusysis L. B. (2 t., b. l. 48, 51). Pati nukentėjusioji L. B. nurodė, kad jos Å¡eima rÅ«pinasi Å«kio veikla, gyvena kartu su nukentėjusiÄ ja I. B. (2 t., b. l. 58), tai yra Å«kio veikla vystoma ir toliau, nebuvo nepelninga ir nėra duomenų, kad bÅ«tų tokia tapusi. Akivaizdu, kad iki įvykio buvusios neįgalios (2 t., b. l.

60) I. B. sveikata po įvykio nepagerėjo, dėl pergyvenimų ir su jais atsiradusios pasekmės – galvos skausmo, ji kreipėsi į medikus (2 t., b. l. 50), tačiau taip pat nėra duomenų, kad bÅ«tent tokia jos sveikatos bÅ«klė, susijusi su patirtu stresu, iÅ¡liks jai visam laikui ar įtakos jos didesnį neįgalumÄ . Nukentėjusioji I. B. – žuvusiojo sutuoktinė, gyveno kartu su žuvusiuoju, kuris, jai esant neįgaliai, buvo jos ramstis ir padėjėjas. Abu žuvusiojo vaikai, nors įvykio metu buvo pilnamečiai, tačiau labai artimai bendravo su tėvu, palaikė su juo Å¡iltus ir glaudžius ryÅ¡ius.

Aplinkybė, kad suaugę vaikai jau buvo savarankiÅ¡kos ir brandžios asmenybės, turinčios savÄ gyvenimÄ , savaime niekaip nesumažina jų iÅ¡gyvento skausmo bei patirtos neturtinės žalos dėl tėvo žūties. Todėl, teismo manymu, visiems nukentėjusiesiems patyrus iÅ¡ esmės vienodai sunkius emocinius neigiamus padarinius, jų neturtinės žalos dydis neturi bÅ«ti diferencijuojamas. TÄ pripažino ir draudimo įmonė, nukentėjusiesiems iÅ¡mokėjusi vienodas sumas neturtinės žalos atlyginimui.

Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl artimo žmogaus netekties patirtos kančios ir dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, nukentėjusieji pačias skaudžiausias pasekmes patyrė ir jautė nelaimės metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiųjų dėl artimo žmogaus žūties patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę jiems kokias nors ilgalaikes ypač neigiamas pasekmes, kad nukentėjusieji ateityje dėl to nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Dėl nukentėjusiojo L. B. sveikatos sunkaus sutrikdymo. Teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė ar sveikata gynimo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės, tai yra ir fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio pasekmės turi bÅ«ti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu (pvz. kokiÄ jos įtakÄ turės nukentėjusiojo profesinei ar kt. veiklai ir t. t.).

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi bÅ«ti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Eismo įvykio metu kartu su žuvusiuoju važiavusiam 25 metų amžiaus žuvusiojo sÅ«nui L. B. dėl abipusinių dubens kaulų lūžimų - deÅ¡inės pusės gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimo, kryžkaulio lūžimo, kurie suardė dubens žiedo vientisumÄ , dėl kairio Å¡launikaulio pergumburinio lūžimo, deÅ¡inės pusės sėdynkaulio lūžimo, muÅ¡tinės žaizdos veide, nosies kaulų lūžimo, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

L. B. klinikose buvo gydomas nuo 2019-02-01 iki 2019-02-15, jis buvo operuotas, jam atlikta kairio Å¡launikaulio repozicija (kaulo lūžgalių, lūžimo metu pasislinkusių iÅ¡ vietos, atitaisymas) ir osteosintezė IMV (operacija, kurios metu sujungiami kaulo lūžgaliai), koja sutvirtinta medicininiais sraigtais ir vinimis. Po stacionaraus gydymosi nukentėjusysis vyko į KMUK bÅ«tinoms konsultacijoms. Gydytojo jam buvo rekomenduota atlikti reabilitacinį gydymÄ . Jis buvo nuvežtas į reabilitacijÄ Druskininkuose.

Reabilitacijoje iÅ¡buvo nuo 2019-04-09 iki 2019-04-23. Gydytojo reabilitacijoje jam buvo paskirta kinizeterapija, ergoterapija, masažai, ir dar kitos net 7 procedÅ«ros. IÅ¡leidžiant rekomenduota reabilitacijÄ tęsti, pratęstas nedarbingumas. Taigi nukentėjusysis L. B. ilgÄ laikÄ gydėsi, buvo operuotas, du mėnesius buvo gulintis ligonis, reabilitavosi, negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, dirbti, juo turėjo rÅ«pintis kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nesant pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai, darytina iÅ¡vada, jog nukentėjusysis L.

B. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ypatingas fizines kančias, kentė didelius skausmus, patyrė emocinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, patyrė nepatogumus dėl sužaloto kÅ«no bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais. O ir Å¡iuo metu nukentėjusiojo, kuris iki eismo įvykio buvo visiÅ¡kai sveikas ir darbingas, 198 cm Å«gio, sveikata nėra atsistačiusi, jis vis dar yra nedarbingas, jo judėjimo laisvė apribota, nes Å¡launyje žaizda negyja, kaip nurodė nukentėjusioji I.

B., jos sÅ«naus organizmas nepriima operacijos metu į organizmÄ Ä¯vestų svetimkÅ«nių, kÄ patvirtina ir medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e apraÅ¡yti duomenys, žaizda linkusi į puvimÄ , nukentėjusiajam ir toliau skauda, jis geria vaistus, vaikÅ¡to dviejų lazdų pagalba, kaip nurodė nukentėjusiojo motina I. B. – sÅ«nui yra sutrumpėjusi koja ir, gydytojų aiÅ¡kinimu, neaiÅ¡ku, ar jis kada nors galės normaliai vaikščioti, gydytojai nurodo, kad greičiausiai jis visiÅ¡kai nepasveiks, Å¡lubuos.

Nukentėjusysis negali užsiimti aktyvia darbine veikla, tai yra jis negali dirbti ir padėti Å«kyje, negali vairuoti transporto priemonių, negali įlipti į kombainÄ , o tokios bÅ«klės negali rÅ«pintis savo Å¡eima, neseniai gimusiu kÅ«dikiu, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusioji I. B. nurodė, kad jos sÅ«nus L. B. yra emociÅ¡kai sužlugdytas, jaučiasi nevisavertis, baiminasi, kad jį gali palikti jo draugė, labai pergyvena dėl tokios savo sveikatos bÅ«klės, jam vis dar reikalinga reabilitacija, kuriÄ atlikti yra vežiojamas pas privačius gydytojus, kas kainuoja, nukentėjusiajam ateityje bus reikalingos greičiausiai dar dvi operacijos, tačiau nėra jokių garantijų, kad jis visiÅ¡kai pasveiks, tai yra nukentėjusiojo dėl eismo įvykyje kilusių pasekmių jaučiamos fizinės kančios su jomis susiję dvasiniai iÅ¡gyvenimai dar nėra pasibaigę ir nėra duomenų, kada jie pasibaigs.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, dėl ko turėtų būti ne tik saugoma, bet ir ginama. Įvykio aplinkybių ir su juo susijusių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiojo eismo įvykyje patirti sužalojimai buvo pakankamai sunkūs (atsižvelgiant į tai, kad iki eismo įvykio jaunas nukentėjusysis buvo geros sveikatos, neturėjo sveikatos problemų) ir kilę bei išlikę sveikatos praradimai šiam jaunam žmogui yra pakankamai reikšmingi.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigÄ užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrÄ , kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai, neturi bÅ«ti vartojama sÄ voka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad kiti byloje nukentėjusiaisiais pripažinti artimi giminaičiai, byloje turėję teisę reikÅ¡ti civilinius ieÅ¡kinius, jų nepareiÅ¡kė, todėl draudimo įmonė dėl to iÅ¡laidų neturėjo, atsižvelgdamas į tai, kad jokio dydžio neturtinės žalos suma neatstatys nukentėjusiųjų padėties iki įvykio, tačiau privalėdamas spręsti dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, nustato, kad be draudimo įmonės nukentėjusiesiems iÅ¡mokėtų 15000 Eur sumų kiekvienam nukentėjusiajam, neturtinei žalai atlyginti, papildomai I.

B., L. B. ir L. B. dėl eismo įvykyje žuvusio artimo giminaičio dar atlygintinas neturtinės žalos dydis po 5000 Eur kiekvienam, o L. B. dėl jo sveikatos sutrikdymo, be jam draudimo sumokėtos 5550 Eur neturtinės žalos, papildomai dar atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 10000 Eur. Teismas mano, jog tokio dydžio neturtinės žalos kompensacijos, atsižvelgiant ir į naujai įsigaliojusį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , nėra per didelės ar per mažos, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktiniai įrodymai. Vilkikas „Mercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772, perduoti saugoti UAB (duomenys neskelbtini), paliktini automobilio ir puspriekabės savininkui (-ams). CD, esančius byloje, palikti saugoti byloje. Proceso išlaidos. Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 37,30 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei. 2000,00 Eur proceso išlaidas nukentėjusiesiems kaltinamasis yra atlyginęs. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

R. K., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam (-siems) asmeniui (-ims) ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ R. K. atžvilgiu nutraukti. KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis PK, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019-11-20. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. B., gim. (duomenys neskelbtini), 370,11 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų 11 ct) turtinę ir 5000,00 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų 00 ct) neturtinę žalÄ , neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos. Priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui L.

B., gim. (duomenys neskelbtini), viso 15000,00 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių eurų 00 ct) neturtinę žalÄ , neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos. Priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų 00 ct) neturtinę žalÄ , neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos.

Likusioje dalyje patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Daiktinius įrodymus – vilkikÄ â€žMercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772, perduotus saugoti UAB „Vilktukas“, palikti automobilio ir puspriekabės savininkui (-ams). CD, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. K. proceso (teismo paÅ¡to) iÅ¡laidas valstybei – 37,30 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus 30 ct) (mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus iÅ¡ieÅ¡kojimas perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad teikiant apeliacinį skundÄ , jame turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). Teisėja Laima Å ablevičienė