f3415e8a-43e7-4e39-8435-0db43a01e05a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-510-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-05568-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 121.15; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų A. Auruškevičiaus, H. Jaglinskio,sekretoriaujant R. Anderson,dalyvaujant suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (apelianto) atstovei D.

Dambrauskaitei,kolegijos posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VÄ® Valstybės turto fondas apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo B. V. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, Valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas, B.

V., įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į kÅ«rybinių dirbtuvių patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje. Nurodė, kad 1989-12-04 gavo leidimÄ statybai negyvenamosiose patalpose įrengti kÅ«rybines dirbtuves; statybos eigoje kÅ«rybinių dirbtuvių patalpos buvo faktiÅ¡kai naujai suformuotos statybos bÅ«du, statybos darbai Å«kio bÅ«du buvo vykdomi apie 9 metus. Dirbtuvės priduotos eksploatacijai 1999-06-15, tačiau dėl pareiÅ¡kėjo teisinio neiÅ¡prusimo, patalpų teisinė registracija laiku neatlikta.

Nurodė, kad yra visos sÄ lygos nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti: pareiÅ¡kėjas turtÄ Ä¯gijęs sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savÄ valdė daugiau kaip 10 metų. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas, kadangi neįrodo visų CK 4.68-4.71 str. numatytų sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į kÅ«rybines dirbtuves, nepatvirtina fakto, kad patalpos savininko neturi, o tik tai, kad Å¡ių patalpų savininkas nėra iÅ¡vieÅ¡intas. Ä®gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. KÅ«rybinių dirbtuvių patalpos liko valstybės nuosavybe, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduotos savivaldybei. Dėl statybos darbų ir atliktos rekonstrukcijos galimai buvo suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas.

Kai asmuo pats sukuria nekilnojamÄ jį daiktÄ , nuosavybės teisė negali atsirasti įgyjamosios senaties instituto pagrindu. Jei daiktas buvo sukurtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, nuosavybės teisė atsiranda CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Jeigu daiktas sukurtas nesilaikant nustatytų reikalavimų, savavaliÅ¡kai, nuosavybės teisė į tokį statinį negali atsirasti. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog jis sÄ Å¾iningai ir teisėtai valdo kÅ«rybines dirbtuves ne mažiau kaip 10 metų.

Pagal CK 4.27 str., nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre. NeiÅ¡vieÅ¡intas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį. Slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bylose dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijimo taikoma CK 4.27 str. 2 d., numatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie valdymo įregistravimÄ vieÅ¡ame registre.

Suinteresuotas asmuo VÄ® Valstybės turto fondas atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodo visų CK 4.68-4.71 str. numatytų sÄ lygų, kurios yra privalomos nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. Kai asmuo pats teisėtai sukuria daiktÄ , nuosavybės teisė į daiktÄ jam negali atsirasti įgyjamosios senaties pagrindu, nuosavybė atsiranda CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Po rekonstrukcijos buvo suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad objektas buvo sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad jis pastatytas teisėtai.

Daikto valdymas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre. NeiÅ¡vieÅ¡intas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį. CK 4.68 str. 1 d. reiÅ¡kia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre nepriklausomai nuo to, kada valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Galioja prezumpcija, pagal kuriÄ visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Byloje nėra įrodymų, jog valstybė įstatymų nustatyta tvarka šį objektÄ perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Prezumpcija, kad kÅ«rybinės dirbtuvės nuosavybės teise priklauso valstybei, nėra paneigta, o pagal CK 4.69 str. 3 d., įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus.

Nurodė, kad objektas nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , Valstybės turto fondas patikėjimo teise jo nevaldo, nenaudoja ir juo nedisponuoja. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su pareiÅ¡kimu nesutiko. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das, kuris taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 str. 1 d., kitais bÅ«dais.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis pasistatė kÅ«rybines dirbtuves. PareiÅ¡kėjas nuosavybės teisę į statinį įgijo ne įgyjamosios senaties bÅ«du, bet pagaminant naujÄ daiktÄ , todėl pareiÅ¡kimas atmestinas. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) teismui 2009-12-14 pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡taravo, kad bÅ«tų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pateiktas atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ yra analogiÅ¡kas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimui.Suinteresuoto asmens VÄ® Registro centro pavedimu VÄ® Registro centro Vilniaus filialas teismui 2009-12-14 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad negyvenamosios patalpos- kÅ«rybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1999-06-15 statinio priėmimo naudoti akto Nr.444 pagrindu. Daiktinės teisės į šį daiktÄ Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

PareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės į daiktÄ nebuvo įregistruotos, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimÄ . Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui 2010-05-25 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad leidime vykdyti individualiÄ statybÄ Nr.R-127/89 aiÅ¡kiai nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui leidžiama įrengti kÅ«rybines dirbtuves negyvenamojoje patalpoje, t. y. atlikti statybos darbus jau esančiame objekte, o ne statyti naujÄ statinį.

Leidimas įrengti kÅ«rybines dirbtuves negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti sÄ Å¾iningam ir teisėtam negyvenamųjų patalpų valdymui. KÅ«rybinių dirbtuvių priėmimo naudoti aktas tik patvirtina, kad jų įrengimo darbai atlikti nenukrypstant nuo suderinto projekto, objektas atitinka nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-06-11 sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino; nustatė pareiÅ¡kėjo B. V. nuosavybės teisės į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ kÅ«rybines dirbtuves, bendro 29,50 kv.m ploto, pažymėtas 16-1 ir 16-2, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ ; iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo B.

V. 46 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetÄ .Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise su sÅ«numi A. V. valdo 70,50 kv.m bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini): pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso 59/100 dalys buto, butas yra 1940 m. pastatytame gyvenamajame name, kuris plane žymimas – 2A2p. Vilniaus miesto rajono tarybos Vykdomasis komitetas (Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas) 1989-11-19 protokolu Nr. 24p leido pareiÅ¡kėjui įrengti kÅ«rybines dirbtuves (duomenys neskelbtini) negyvenamojoje patalpoje; 1989-12-04 iÅ¡duotas leidimas Nr. R-127/89 vykdyti individualiÄ statybÄ â€“ leista įrengti kÅ«rybines dirbtuves negyvenamojoje patalpoje, pagal parengtÄ ir 1989-11-27 patvirtintÄ techninę dokumentacijÄ .

KÅ«rybinių dirbtuvių 29,50 kv.m bendro ploto patalpos buvo pateiktos statinio priėmimo komisijai, kuri padarė iÅ¡vadÄ , kad statinys atitinka nustatytus reikalavimus ir priėmė jį naudoti. Teismas konstatavo, jog kÅ«rybinių dirbtuvių patalpos – Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektu; Å¡is daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu. PareiÅ¡kėjas nėra kÅ«rybinių dirbtuvių savininkas, bet valdo jas kaip nuosavÄ daiktÄ .

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, liudytojo A. V. parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kÅ«rybines dirbtuves valdo nepertraukiamai nuo pat jų priėmimo naudoti. Nėra jokių duomenų apie nesÄ Å¾iningÄ , taip pat apie neteisėtÄ , t. y. per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, daikto užvaldymÄ . Vilniaus miesto Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto raÅ¡tas su jame esančiomis žiniomis apie Vykdomojo komiteto 1989-11-19 sprendimÄ , 1989-12-04 leidimas vykdyti individualiÄ statybÄ , statinio priėmimo naudoti 1999-06-15 aktas patvirtina, kad kÅ«rybinių dirbtuvių valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai ir teisėtai.

Paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai leido pareiÅ¡kėjui bÅ«ti pagrįstai įsitikinusiu, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomÄ daiktÄ . Teismas vertino, kad dar miesto rajono Vykdomojo komiteto 1989 m. pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta po kÅ«rybinių dirbtuvių priėmimo naudoti atlikti jų teisinę registracijÄ . KÅ«rybinių dirbtuvių patalpos yra sujungtos su pareiÅ¡kėjo butu. Tik pareiÅ¡kėjas, valdydamas patalpas, jomis naudojasi. PareiÅ¡kėjas daiktÄ valdė ir valdo akivaizdžiai atvirai, kaip nuosavÄ nesislapstydamas.

Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjas dar 1999-07-13 kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro įstaigÄ su praÅ¡ymu įregistruoti jo nuosavybės teises į patalpas, nes teisėtai, gavus bÅ«tinus leidimus, pastatęs kÅ«rybines dirbtuves, nemanė, jog daikto savininku yra kažkas kitas. KÅ«rybines dirbtuves pareiÅ¡kėjas valdo daugiau kaip deÅ¡imt metų. Per visÄ kÅ«rybinių dirbtuvių valdymo laikotarpį jokie asmenys neginčijo patalpų valdymo. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo valdomų kÅ«rybinių dirbtuvių valdymo faktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2008, tačiau Å¡ios bylos, kurioje suformuluota nurodyta teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje iÅ¡vada, kad dėl valdymo fakto neįregistravimo kÅ«rybinių dirbtuvių valdymas negali bÅ«ti laikomas atviru, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimams. PareiÅ¡kėjas akivaizdžiai atvirai valdė ir valdo kÅ«rybines dirbtuves. KÅ«rybinės dirbtuvės buvo statomos su atsakingų institucijų žinia ir leidimu. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu 1999 m. atlikti pastatytų kÅ«rybinių dirbtuvių kadastriniai matavimai, pastatytos patalpos 1999 m. pateiktos priėmimo komisijai.

Statinys 1999-06-15 įregistruotas Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijoje. Po ko pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai atvirai kreipėsi dėl patalpų teisinės registracijos nuosavybės teise. Jokie asmenys per visÄ valdymo laikotarpį nėra pareiÅ¡kę savo teisių į kÅ«rybinių dirbtuvių patalpas. Jokie asmenys pareiÅ¡kėjo valdomomis patalpomis nesirÅ«pina, nesidomi. Teismas nesutiko su teiginiais, kad nėra paneigta prezumpcija, kad patalpos, kaip visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai, nuosavybės teise priklauso valstybei, kadangi nėra duomenų, jog patalpos buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Teismas vertino, kad patalpos sukurtos statybos bÅ«du ir tik 1999 m. priimtos naudoti, t. y. po 1994-12-20 ir 1997-12-02 įstatymų, sureguliavusių valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , priėmimo.

Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, jog patalpos nepriklauso savivaldybei nuosavybės teise. Valstybės turto fondas patalpų nevaldo patikėjimo teise. Nėra jokių duomenų, kad valstybė (jai atstovaujančios institucijos) ar savivaldybė bÅ«tų atlikusios kokius nors veiksmus, kuriais bÅ«tų siekiama įgyti nuosavybę į pareiÅ¡kėjo valdomas kÅ«rybines dirbtuves. PareiÅ¡kėjas pats, t. y. nesislapstydamas, visiÅ¡kai atvirai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir į Valstybės turto fondÄ dėl patalpų valdymo po atsisakymo įregistruoti jo nuosavybės teises į patalpas.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad po patalpų priėmimo naudoti momento pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai atvirai jas valdė daugiau kaip 10 metų iki kreipimosi į teismÄ . Teismas laikė, kad suinteresuotų asmenų nuomonė, kad nuosavybės teisė į naujai statybos bÅ«du suformuotÄ daiktÄ negali atsirasti įgyjamosios senaties instituto pagrindu, kad nuosavybės teisė tokiu atveju gali atsirasti kitu, t. y. CK 4.47 str. 4 p., pagrindu, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kuriÄ nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, gali bÅ«ti įgyta įgyjamÄ ja senatimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2008, nurodė, kad jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Ä® bylÄ pateikti įrodymai liudija, kad nekilnojamasis daiktas – kÅ«rybinės dirbtuvės sukurtos teisėtai, esant statybos leidimui, statinio projektui.

Statinio priėmimo naudoti komisija nenustatė nuokrypų nuo suderinto projekto, konstatavo, jog statinys atitinka nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas, teisėtai pastatęs, sÄ Å¾iningai įgijo kÅ«rybines dirbtuves bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip nuosavas jas valdo daugiau kaip deÅ¡imt metų. Yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kimas tenkintas. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-06-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ B.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl kÅ«rybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmesti. Apelianto nuomone, teismas, nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , nesant visoms CK 4.68-4.71 str. numatytoms sÄ lygoms; nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose; netinkamai taikė įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismo iÅ¡vada, kad ginčo patalpos negalėjo bÅ«ti valstybės nuosavybe yra nepagrįsta, neatitinka faktinių įrodymų byloje.

Teismas neanalizavo, ar nėra kliūčių, numatytų CK 4.69 str. 3 d., dėl kurių negalima įgyti nuosavybės teisės įgyjamÄ ja senatimi, o bÅ«tent ar ginčo patalpa nepriklauso valstybei. Teismas nepagrįstai nevertino suinteresuoto asmens VÄ® Valstybės turto fondas nurodytų aplinkybių, jog pagal 1964 m. CK 95 str., galiojusį iki 1994-05-17, buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė; 1994-05-17 1964 m. CK 95, 97, 98, 99 str. pakeitimu bei papildymu įtvirtinta ir antra vieÅ¡osios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė.

Darytina prezumpcija, kad visi viešosios teisės objektai priklauso valstybei jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (LAT 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Atsižvelgiant į pastato, kuriame yra ginčo objektas, statybos metus, manytina, kad negyvenamosios patalpos buvo priskirtos nežinybiniam gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų fondui ir šios patalpos liko valstybės nuosavybė, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduotos savivaldybei.

Kadangi ginčo patalpos neprivatizuotos, laikytina, jog jų savininku iÅ¡liko valstybė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog patalpos sukurtos statybos bÅ«du. Pažymi, jog leidime vykdyti individualiÄ statybÄ Nr. R-127/89 aiÅ¡kiai nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui leidžiama įrengti kÅ«rybines dirbtuves negyvenamojoje patalpoje, t. y. atlikti statybos darbus jau esančiame objekte, o ne statyti naujÄ statinį. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999-06-15 priėmimo naudoti aktas Nr. 444, daiktinių teisių į ginčo patalpÄ nepatvirtina; patvirtina tik, kad įrengimo darbai atlikti nenukrypstant nuo suderinto projekto, objektas atitinka nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti.

Be to, ginčo patalpų statybos metai, užfiksuoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, įrodo, kad nebuvo suformuotas naujas daiktas. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008. Apeliantas laikosi pozicijos, kad statybos darbai atlikti jau esančiame objekte, o ne pastatytas naujas statinys. Taip pat nėra tenkinama ir nepertraukiamo negyvenamųjų patalpų valdymo ne mažiau kaip 10 metų sÄ lyga.Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VÄ® Valstybės turto fondas praÅ¡o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apelianto nuomone, teismas, netinkamai taikė savarankiÅ¡kÄ nuosavybės teisių įgijimo bÅ«dÄ reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos; nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , nesant visoms CK 4.68-4.71 str. numatytoms sÄ lygoms. Teismas neatsižvelgė į vienÄ iÅ¡ esminių sÄ lygų – valdymo atvirumÄ ; neatsižvelgė, kad pareiÅ¡kėjo ginčo patalpų valdymas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, kuri bÅ«tų pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį atsirasti, nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ame registre.Atsiliepimu į apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kuris buvo valstybės turtas, vyko patalpų privatizavimas. Pareiškėjui buvo leista konkrečioje patalpoje atlikti rekonstrukcijos darbus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad valstybė prarado nuosavybės teisę į patalpas. Rekonstrukcijos darbų atlikimas savame nėra nuosavybės teisių perleidimo fakto patvirtinimas. Sutinka, jog nėra pagrindo teigti kad pareiškėjas patalpomis naudojasi atvirai daugiau kaip 10 metų. Atsiliepimais į suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus pareiškėjas B.

V. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti; Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-06-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pačios dirbtuvės nekilnojamojo turto objektu tapo tik 1999-06-15 priėmimo naudoti akto Nr. 444 pagrindu bei įregistravus Å¡ias patalpas Nekilnojamojo turto registre, tokiu bÅ«du kÅ«rybinių dirbtuvių kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objekto iki 1999-06-15 nebuvo, todėl prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, jos negalėjo pereiti valstybei. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 ir teisingai jÄ aiÅ¡kino.

Pažymi, kad ginčo patalpas valdo nuo 1989 m., kai buvo patvirtintas statybos projektas ir pradėjo statybos darbus. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių patalpų valdymo terminÄ . Apeliaciniai skundai tenkinami. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į daiktÄ Ä¯gijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi, be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose; netinkamas materialinės teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas sudaro pagrindÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įgyjamosios senaties institutas yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 d.); kad suformuotoje teismų praktikoje įgyjamosios senaties teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 str. numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ konstatavimas bei nuosavybės teisės įgijimo pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatomas esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms – pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokių bÅ«du, daikto valdymas buvo prasidėjęs sÄ Å¾iningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ , toks valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų, tačiau negalima sutikti su teismo padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo B.

V. valdymas atitinka visas CK 4.68-4.71 str. sÄ lygas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui B. V. Vilniaus miesto rajono tarybos vykdomojo komiteto (Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas) 1989-11-19 protokolu Nr. 24p buvo leista įrengti kÅ«rybines dirbtuves (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) negyvenamojoje patalpoje, įpareigojant jį parengti projektÄ , statybos darbus vykdyti laikantis projekto bei statybos normų ir taisyklių reikalavimų, taip pat atlikti patalpų teisinę registracijÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo argumentu, kad leidimo įrengti kÅ«rybines dirbtuves suteikimo momentu negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise buvo priskirta nežinybiniam gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų fondui, kurį tuo metu valdė vykdomojo komiteto organai ir priklausė valstybei pagal teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 95 str. nuostatas; pareiÅ¡kėjui negyvenamosios patalpos galėjo bÅ«ti suteiktos tik nuomos arba panaudos pagrindais, ir leidimas įrengti negyvenamojoje patalpoje kÅ«rybines dirbtuves valstybei priklausančiose patalpose negalėjo sukurti statytojui nuosavybės teisių į pastatytÄ ar rekonstruotÄ daiktÄ .Apeliantas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje įtvirtinta prezumpcija, jog visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu neįrodyta, jog jie buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn įstatymo numatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpų – kÅ«rybinių dirbtuvių, statybos pabaigos metai – 1940, tokie bylos duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo atsikirtimų apeliaciniams skundams teiginį, jog ginčo objektas yra naujai sukurtas statinys; ginčo objektas vertinamas, kaip valstybei priklausančių negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija į kitos paskirties patalpas – kÅ«rybines dirbtuves. Teisėjų kolegija pažymi, kad registracijos vieÅ¡ajame registre nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinama taip, kad susidarytų kliÅ«tis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę; todėl negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, jog valstybei atstovaujančių institucijų ir savivaldybės pasyvumas, nuosavybės teisės į negyvenamÄ sias patalpas neįregistravimas vieÅ¡ajame registre reiÅ¡kia, kad valstybė ar savivaldybė neatliko jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama įgyti nuosavybę į pareiÅ¡kėjo įrengtas patalpas; leidimo įrengti dirbtuves suteikimo momentu patalpos priklausė valstybei, ir kadangi jos nebuvo perduotos savivaldybės nuosavybėn įstatymo numatyta tvarka, negyvenamųjų patalpų savininku iÅ¡liko valstybė.

CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvus draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.

VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, jog jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji įstatymo nuostata.

Faktas, kad pareiÅ¡kėjas atvirai ilgÄ laikÄ valdo vieÅ¡osios nuosavybės objektÄ , taip pat nesukuria nuosavybės teisės į tokį daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi.PareiÅ¡kėjas statė kÅ«rybines dirbtuves 9 metus; 1992-11-26 privatizavo virÅ¡ kÅ«rybinių dirbtuvių esančias nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pretenduotų įgyti nuosavybės teises į negyvenamÄ sias patalpas, kuriose jam buvo leista įkurti dirbtuves, Butų privatizavimo įstatymo numatyta tvarka; leidimas įrengti dirbtuves, statybos dokumentuose nereiÅ¡kia pastato savininko leidimo įregistruoti pastatytas patalpas pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise.

Esant tokioms bylos aplinkybėms kolegija sprendžia, kad Vykdomojo komiteto duotas leidimas įrengti kÅ«rybines dirbtuves, parengtas projektas, iÅ¡duotas leidimas statyti ir priėmimo statinio naudoti aktas neduoda pagrindo pripažinti, kad statytojas (pareiÅ¡kėjas B. V.) kaip savo valdė sukurtÄ daiktÄ â€“ rekonstruotas kÅ«rybinių dirbtuvių patalpas ir nesutinka su teismo nuomone, jog tas faktas, kad pareiÅ¡kėjas teisėtai pastatė kÅ«rybines dirbtuves, duoda pagrindÄ pripažinti jį pastatytų patalpų teisėtu valdytoju CK 4.68 str. 1 d. prasme; kolegija nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad komiteto raÅ¡tas – praneÅ¡imas pareiÅ¡kėjui apie leidimÄ Ä¯rengti kÅ«rybines dirbtuves, 1989-12-04 leidimas statybai, statinio priėmimo naudoti 1999-06-15 aktas leido pareiÅ¡kėjui bÅ«ti pagrįstai įsitikinusiu, jog niekas daugiau už jį neturi teisių į valdomÄ daiktÄ .

Teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, kurioje teismas nurodė, kad įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančios teisės normos gali bÅ«ti taikomos, jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtos bylos fabulos: Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje pareiÅ¡kėjas siekė įsigyti įgyjamÄ ja senatimi nuosavybės teises į savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, nagrinėjamoje byloje statytojas teisėtai rekonstravo vieÅ¡osios nuosavybės objektÄ â€“ įrengė kÅ«rybines dirbtuves negyvenamojoje patalpoje.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl nepertraukiamo patalpų valdymo ne mažiau kaip 10 metų nebuvimo (CK 4.68 str. 1 d.).

Teismas be pagrindo siejo pareiÅ¡kėjo valdymo atsiradimÄ su statinio statybos įregistravimo momentu Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijoje - nuo 1999-06-15, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008 suformuotos CK 4.68 str. 1 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės, pagal kuriÄ atviras daikto valdymas reiÅ¡kia, kad valdymas po 2003 m. liepos 1 d. turi bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ajame registre, nepriklausomai nuo to, kada Å¡is valdymas buvo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus.

Teismo nurodytos aplinkybės – tai, kad pareiÅ¡kėjas rekonstravo negyvenamÄ jÄ patalpÄ teisėtai, turėdamas visus reikiamus leidimus, atliko dirbtuvių kadastrinius matavimus ir registracijÄ , nepadarė daikto valdymo atviru ir teisėtu. Dėl netinkamo materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo apeliaciniai skundai patenkinami, teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisiamos dokumentų siutimo iÅ¡laidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybės biudžetui – 66 Lt (46+ 20) (CPK 79, 88 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u s p r e n d ė :Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ spendimÄ â€“ B.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo B. V. 66 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Kolegijos pirmininkė                                                                                           T.

Žukauskienė Teisėjai                                                                                                        A. Auruškevičius                                                                                                                      H.

Jaglinskis