f33ff52a-7848-4291-8ef9-e862852dadcd · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-148/2013                                                                                                     Proceso Nr. 1-20-1-00611-2010-5                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                              1.2.3.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Kęstučio Jucio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Gabrielei SamaÅ¡kienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Dariui Čaplikui, Olgai Zabelinai,gynėjai Annai Grinevič,nuteistajai A. S.,ekspertams Vilijai Kučinskienei, Sigitui Simanauskui, Juozui Vėlavičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteista pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

             IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. S. nuteista už tai, kad 2010 m. birželio 13 d., laikotarpiu nuo 14.05 val. iki 20.05 val., apleistame pastate, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė peiliu A. F. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio centrinę dalį ir ne mažiau kaip du smÅ«gius į krÅ«tinės kairės pusės ir pakrÅ«tinio sritis, padarydama nukentėjusiajam pjautinę pavirÅ¡inę deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio centrinės dalies žaizdÄ ir du durtinius-pjautinius krÅ«tinės kairės pusės ir pakrÅ«tinio srities sužalojimus su kairiojo plaučio virÅ¡utinės skilties, diafragmos ir kepenų kairės skilties pažeidimais, sukėlusiais iÅ¡orinį bei vidinį kraujavimÄ ir Å¡okÄ , nuo ko A.

F. mirė. Tokiu bÅ«du A. S. A. F. nužudė.Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Ji nuteista už tai, kad tyčia nužudė žmogų, tačiau Å¡is nusikaltimas yra padarytas netyčia. PraÅ¡o į tai atsižvelgti ir nuteisti jÄ teisingai. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja praÅ¡o nuteistosios apeliacinį skundÄ patenkinti ir A. S. iÅ¡teisinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistosios A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino visumÄ iÅ¡nagrinėtų įrodymų, pagrįstai pripažino A.

S. kalta ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kvalifikuojant A. S. nusikalstamÄ veikÄ ir skiriant bausmę, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.A. S. kaltę nužudžius A. F. patvirtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma: liudytojų parodymai, specialistų ir ekspertizės iÅ¡vados, ekspertų paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ dalies pačios nuteistosios parodymai bei kita bylos medžiaga. IÅ¡ byloje esančio apžiÅ«ros protokolo matosi, kad įvykio vietoje Savanorių pr. 74, Kaune, apleisto buvusio ,,Dainos“ kino teatro 3-aje aukÅ¡to patalpoje ant grindų rastas vyriÅ¡kio lavonas, sustingimas silpnas, su durtine-pjautine žaizda epigastrio srityje.

Tarp įvairių išmėtytų šiukšlių, kelių tuščių butelių ant grindų miegantis guli vyriškis, šalia raudonos spalvos rankšluostis, po juo peilis su rusvos spalvos dėmėmis. Iš VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad joje konstatuota:

1. A. F. mirties priežastis du durtiniai- pjautiniai krÅ«tinės kairės pusės ir pakrÅ«tinio srities sužalojimai su kairiojo plaučio, diafragmos ir kepenų kairės skilties pažeidimais, sukėlę iÅ¡orinį bei vidinį kraujavimÄ ir Å¡okÄ .

2. A. F. mirė 1- 8val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2010-06-13, 21:45val., t.y. tarp 13:45 val. ir 20:45 val.

3. A. F. lavono kraujyje rasta 2,65 %o etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

4. A. F. vidaus organuose ieškotų narkotikų ir medikamentų nerasta.

5. A. F. kÅ«ne konstatuoti sekantys sužalojimai: 5.1. du mirtinÄ iÅ¡orinį ir vidinį nukraujavimÄ sÄ lygoję durtiniai- pjautiniai krÅ«tinės kairės pusės bei pakrÅ«tinio srities sužalojimai su kairio plaučio virÅ¡utinės skilties bei kepenų kairės skilties pažeidimai. Å ie sužalojimai padaryti iki keturių- Å¡eÅ¡ių valandų laikotarpyje iki mirties, aÅ¡triu smailu duriančiu-pjaunančiu plokščiu, tikėtina vienaÅ¡meniu, įrankiu, kurio geležtės plotis panirimo į audinius lygyje apie 2 cm.

Abiejų sužalojimų atveju geležtė į kÅ«nÄ paniro sagitalinėje plokÅ¡tumoje iÅ¡ virÅ¡aus žemyn apie 60° kampu iÅ¡ilginės kÅ«no aÅ¡ies, atžvilgiu. KrÅ«tinės kairės pusės žaizdoje (ji vertikali) aÅ¡menys buvo virÅ¡uje, o pakrÅ«tinio srities žaizdoje (ji horizontali) aÅ¡menys buvo kairėje. Abu Å¡ie sužalojimai tiek vertinant visumoje tiek ir izoliuotai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymu masto kriterijus ir Å¡iuo atveju abu tapo mirties priežastimi. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji savo kaltės nepripažino ir parodė, kad A.

F. ji nenužudė, nežino kas tai padarė. Ji kelias dienas su A. F., D. J. ir A. K. girtavo, konfliktų nebuvo, pasigėrę visi nuėjo miegoti, o kai ji prabudo, pamatė, kad A. F. nekvėpuoja. Kartu su D. J. prašė taksisto, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Po kelių dienų ji nuėjo į policijos komisariatÄ ir prisipažino, kad nužudė A. F., apkalbėjo save, taip padarė iÅ¡ draugiÅ¡kumo D. J.. Apeliacinės instancijos teisme apklausiama nuteistoji iÅ¡ esmės patvirtino tÄ patį, savo kaltę neigė ir parodė, jog prisipažinti jai liepė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o kas iÅ¡ tikrųjų nužudė A.

F., ji nežino. Kai greitoji iÅ¡vežė A. F., D. J. jai sakė, kad ji nesodintų jo į kalėjimÄ , kad prisiimtų kaltę, nes jis neseniai tik išėjo į laisvę. Jai pats A. F. yra sakęs, kad galvoja apie savižudybę.Abiejų instancijų teismai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., kitų įrodymų patikrinimui, perskaitė A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistoji pati parašė prisipažinimÄ , kuriame nurodė, jog bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ginčo metu peiliu į pilvo sritį dÅ«rė A.

F.. TÄ pačiÄ dienÄ Â (2010 m. birželio 16 d.) apklausiama įtariamÄ ja, dalyvaujant gynėjai, A. S. prisipažino kalta ir parodė, kad apleistose patalpose su D. J., A. F., A. K. gėrė pilstukÄ , visi buvo girti. Visi norėjo miegoti, iÅ¡skyrus A. F., kuris Å¡aukė. Ji vienu metu labai susinervino ir iÅ¡ pykčio paėmė nuo Å¡alia buvusios spintelės peilį ir vienÄ kartÄ smogė peiliu A. F. į krÅ«tinės sritį. Po smÅ«gio pamatė ant A. F. krÅ«tinės kraujÄ ir paėmusi rankÅ¡luostį ar skudurÄ uždėjo ant žaizdos.

Ryte suprato, kad jis negyvas. Parodė, kad labai gailisi, nužudyti nenorėjo, norėjo tik apraminti. Apklausiama po dviejų mėnesių (2010 m. rugpjūčio 10 d.) įtariamoji A. S. parodymus jau pakeitė, pradėjo savo kaltę neigti, nurodė, kad nežino kas nužudė A. F., galbūt jis pats nusižudė. Apeliacinės instancijos teisme paklausta kodėl ji parodymus pakeitė, nuteistoji logiškai paaiškinti to negalėjo, nurodė, kad gailėjo A. K. ir D. J.. Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo perskaitytas 2010 m. birželio 17 d. teismo posėdžio protokolas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės A.

S. skyrimo. Šio posėdžio metu A. S. prisipažino, kad dūrė A. F. peiliu, tačiau to nenorėjo. Apeliacinės instancijos teisme paklausta kodėl ji tuo metu teismui prisipažino, nuteistoji nieko įtikinančio nepaaiškino, tik parodė, kad ji linkusi fantazuoti. Nepaisant prieštaringų A. S. parodymų, kad ji nežinanti kas nužudė A. F., jog ji buvo labai girta ir miegojo, teisėjų kolegija tiki ikiteisminio tyrimo metu pačios nuteistosios parašytu prisipažinimu bei duotais parodymais, kur ji išsamiai paaiškino visas nužudymo aplinkybes, kurios atitinka jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) išdėstytas aplinkybes.

Be to, A. S. parodymus, kuriuose ji prisipažino nužudžiusi A. F., patvirtina ir kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Teisme apklausta liudytoja D. M. parodė, kad dirba medike GMP centre. 2010-06-13d. pagal taksi vairuotojo skambutį važiavo į Savanorių pr. esantį apleistÄ kino teatro pastatÄ . Vyras ir moteris paaiÅ¡kino kur eiti, buvo du ar trys benamiai. Parodytas žmogus buvo dar Å¡iltas, be gyvybės ženklų, po marÅ¡kinėliais matėsi žaizda krÅ«tinėje. Moteris emocionaliai aiÅ¡kino pažįstanti mirusįjį, kad gyveno su juo, Å¡is nusižudė.

Teisme apklaustas ikiteisminį tyrimÄ atlikęs liudytojas V. K. parodė, kad į policijos komisariatÄ atėjusi A. S. prisipažino dÅ«rusi peiliu A. F., pati surašė prisipažinimÄ niekieno neverčiama. Apklausta įtariamÄ ja, dalyvaujant gynėjai, A. S. iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Tik vėliau, atliekant psichiatrinę ekspertizę, ji užsiminė, kad save apkalbėjo. Keisdama parodymus motyvavo, jog teismas ja netikėtų, jeigu ji bÅ«tų neprisipažinusi, anksčiau teista dėl A.

F. sužalojimo, prisipažinus bus Å¡velnesnė bausmė. Teisme apklaustas liudytojas D. J., kuris nužudymo metu buvo įvykio vietoje, parodė, kad tuo laikotarpiu visi (jis, A. S., A. F., A. K.) girtavo kelias dienas. Girtaujant konfliktų nebuvo, niekas nesimušė, A. S. pyko ant A. F., kai jis į jÄ Å¾iÅ«rėdavo, prieÅ¡ užmigdami jiedu (nuteistoji ir A. F.) kalbėjosi. Kai prabudo, pamatė, kad A. F. guli pravėręs burnÄ , A. S. atrodė iÅ¡siblaÅ¡kiusi, nerimavo. Kitas įvykio metu kartu buvęs liudytojas A.

K. parodė, kad gyveno apleisto buvusio kino teatro ,,Daina“ patalpose kartu su D. J., A. F.. Kelis kartus buvo atėjusi A. S., irgi girtavo. Iš kalbų suprato, kad A. F. norėjo vėl draugauti su A. S., tačiau ji nenorėjo, kadangi draugavo su D. J.. Tarpusavyje A. F. su D. J. nesipykdavo, nekonfliktavo, nesimušė, ginčydavosi tik A. S. su A. F.. Įvykio išvakarėse nuteistoji A. S. su D. J. išvažiavo, grįžę atsinešė maisto, degtinės - pilstuko, taip pat atėjo A. F., visi keturiese girtavo.

Pabudo pažadintas policijos pareigÅ«no, matė gulintį negyvÄ A. F.. Nuteistosios A. S. kaltę patvirtina ir kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys. VTMT prie LR TM medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vada 2010-12-08 – 2010-12-20 Nr. MK 128/10 (01), iÅ¡ kurios matosi, kad:

1. A. F. krÅ«tinės kairės pusės odos žaizdos ilgis, nurodytas specialisto iÅ¡vadoje Nr.(duomenys neskelbtini) tiriant mirusiojo kÅ«nÄ yra 2,4cm, o odos iÅ¡pjovoje, atstačius pirminę formÄ - 19, 0 mm. (tikrasis ilgis apie 15 mm., kadangi žaizda 4 mm. eigoje seklėja). PakrÅ«tinio srities odos žaizdos ilgis, tiriant mirusiojo kÅ«nÄ yra 1, 7 cm, atstačius pirminę formÄ - 15, 0 mm.

2. Tirtose durtinėse-pjautinėse A. F. odos žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai.

3. Tikėtina, kad tirti A. F. durtiniai- pjautiniai sužalojimai yra padaryti tirti pateiktu peiliu. KategoriÅ¡ka iÅ¡vada negalima, kadangi sužalojimuose nėra užsifiksavę žalojusį įrankį individualizuojančių požymių ( t.1, b.l. 54- 61).VÄ® Kauno m. GMP stoties greitosios med. pagalbos kvietimo kortelė, iÅ¡ kurios matosi, kad 2010-06-13, 20:05 taksi vairuotojas kvietė GMP - sako, kad Savanorių pr. 74, Kaune rado lavonÄ , 20:15 konstatuota A. F. be gyv.vietos mirtis ( t.1, b.l. 88).Tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matosi, kad 2010- m. birželio 13 d. apie 20.15 val. gavus praneÅ¡imÄ , pareigÅ«nui nuvykus į (duomenys neskelbtini), Kaune, ten pasitikusi gydytoja nuvedė parodyti kur guli lavonas.

Rastas vyro kūnas su galimai durtine žaizda pilvo srityje. Šalia lavono miegojo kitas vyriškis ir gretimai gulėjo virtuvinis peilis. Po 40 min. atėjo asocialus girtas vyras ir pareiškė, kad negyvas vyriškis pats save sužalojo peiliu. Abu vyriškiai sulaikyti. Miegojęs nurodė, kad jis yra A. K., atėjęs vėliau – D. J. (t.1,b.l. 91).Be to, iš byloje esančios Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. nuosprendžio kopijos matosi, kad A. S. buvo nuteista už tai, kad būdama neblaivi tarpusavio konflikto metu sunkiai sutrikdė to paties nukentėjusiojo A.

F. sveikatÄ â€“ tyčia sudavė platuku ne mažiau kaip septynis kartus jam per abi kojas, ranka sudavė per veidÄ . Å ie paminėti duomenys nors tiesiogiai ir nepatvirtina nuteistosios kaltės nužudžius A. F., tačiau rodo jos polinkį naudoti smurtÄ , ypatingai iÅ¡gertuvių metu. Savo polinkį į nervingumÄ , pyktį teisme patvirtino ir pati A. S..Apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡tirti ir kiti įrodymai. Apklaustas ekspertas J. Vėlavičius, surašęs jau minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino bei paaiÅ¡kino, kad A.

F. padaryti trys aštraus pobūdžio sužalojimai. Ekspertas neatmetė teorinės galimybės, jog A. F. galėjo susižaloti ir pats, kadangi visos sužalojimų vietos yra laisvai pasiekiamos savo ranka. Pagal bylos duomenis, tarp nuteistosios ir A. F. gulėjo D. J., ir tai yra įmanoma, kad nuteistoji, kaip ji ir buvo nurodžiusi, atsisėdo ir sudavė su peiliu A. F. į krūtinę iš viršaus. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis buvo sužalotas gulintis aukštielninkas, o sėdima pozicija yra paranki ir tinkama smūgiuoti.

Taigi teismo medicinos ekspertas faktiÅ¡kai patvirtino, kad A. F. galėjo bÅ«ti nužudytas tokiomis aplinkybėmis, apie kurias nuteistoji pati buvo parodžiusi ikiteisminio tyrimo metu.Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo dar kartÄ apklaustas liudytojas V. K., jis savo pirmosios instancijos teisme duotus ir Å¡ioje nutartyje jau iÅ¡dėstytus parodymus patvirtino. Jis parodė, kad A. S. pati atvyko į policijos komisariatÄ , prisipažino padariusi nusikaltimÄ , papasakojo įvykio aplinkybes. Apklausoje dalyvavo ir gynėja.

Vėliau A. S. parodymus pakeitė ir kaltę neigė.Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) surašę ekspertai S. Simanauskas ir V. Kučinskienė. Ekspertas S. Simanauskas paaiÅ¡kino, kad ekspertų komisija pripažino, jog A. S. sirgo ir serga psichikos sutrikimu – potrauminiu sindromu. Ji yra turėjusi daug traumų, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Komisijai abejonių dėl to, kad A. S. įvykio metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nekilo.

Pripažinti jÄ nepakaltinama nėra pagrindo. Nuteistajai nustatytas psichikos sutrikimas potrauminis sindromas turi reikÅ¡mę jos elgesiui – gali atsirasti asmenybės sutrikimai, agresyvumas, pyktis, impulsyvumas. Eksperto nuomone, A. S. parodymus galima vertinti ne kaip fantazijas, o kaip melavimÄ . Kita ekspertė V. Kučinskienė paaiÅ¡kino, jog ar nuteistoji galėjo nueiti į policijÄ ir prisiimti kaltę vietoj kito asmens, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti. Vertinant jos asmenybę, tai tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarautų minėtam poelgiui.

Nuteistoji yra lengvai iÅ¡provokuojama pykčiui, dirgli, turi problemų su impulsų kontrole, greitai kylančiu nepasitenkinimu. Ekspertės V. Kučinskienės nuomone, nuteistosios A. S. elgesys, kai ji vienÄ kartÄ prisipažino, o po to neprisipažino padariusi nužudymÄ , nėra bÅ«dingas emociniam protrÅ«kiui. IÅ¡ to, kÄ apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino ekspertai psichiatras ir psichologė, kolegija pirmiausia daro iÅ¡vadÄ , kad nors A. S. ir buvo nustatyti psichikos sutrikimai, tačiau ji galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Todėl abejonių dėl nuteistosios pakaltinamumo nekyla. Be to, tų pačių ekspertų paaiÅ¡kinimai faktiÅ¡kai paneigia ir apeliantės A. S. versijÄ , kad ji, bÅ«dama linkusi „fantazuoti“, galėjo pati nuvykti į policijÄ ir prisipažinti padariusi nusikaltimÄ nebÅ«dama kalta, taip pat versijÄ , kad tai ji galėjo padaryti praÅ¡oma liudytojo D. J..Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aukščiau paminėtus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pilnai pasitvirtino, jog A.

F. smÅ«gius peiliu sudavė bÅ«tent A. S.. Nužudymo vietoje apleistose kino teatro patalpose įvykio metu buvo nužudytasis A. F., A. S., D. J. ir A. K.. Jokie kiti paÅ¡aliniai asmenys nebuvo atėję. A. K. prieÅ¡ nužudymÄ užmigo ir nubudo tik atvykus policijos pareigÅ«nams. Tuo tarpu A. S. ir D. J. pabudę matė, kad A. F. negyvas, išėję į laukÄ kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . IÅ¡ jau iÅ¡dėstytų visų įvykio vietoje buvusių asmenų (nuteistosios ir liudytojų) parodymų matosi, kad nė vienas nežino kaip buvo nužudytas A.

F. ir nė vienas niekam kaltės neverčia, iÅ¡skyrus A. S., kuri pati, po įvykio praėjus kelioms dienoms, atėjo į policijos komisariatÄ ir prisipažino dÅ«rusi peiliu A. F.. Pagal BPK 20 str. 1 d. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagal Å¡io straipsnio 4 d., įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais. BPK 301 str. 1 d. numato, kad teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaip minėta, A. S. prisipažino peiliu dÅ«rusi A. F. teisme ikiteisminio tyrimo teisėjui skiriant kardomÄ jÄ priemonę. Nagrinėjant bylÄ teisme, ji savo kaltę neigė ir parodė, kad nežino kas nužudė A. F.. BPK 301 str. prasme tiek vieni nuteistosios parodymai, tiek kiti, gali bÅ«ti įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus jau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus įrodymus, visgi patikimais įrodymais laiko nuteistosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad ji dÅ«rė peiliu A.

F., kadangi šiuos parodymus patvirtina visuma kitų byloje esančių įrodymų, o taip pat pačios nuteistosios ranka rašytas prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti ir kitų įrodymų patikrinimui teisme perskaityti jos parodymai, kur ji nuosekliai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Šioje vietoje pažymėtina, kad pirmoje apklausoje A. S. parodė apie rankšluostį, kurį uždėjo ant A. F. žaizdos, daugiau niekas kitas apie jokį rankšluostį neparodė. Nepaisant to, kad vėliau A.

S. Å¡iuos savo parodymus neigė, visgi iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matosi, kad rankÅ¡luostis su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , tikrai rastas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pat bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka neturėjo vieningos pozicijos dėl savo kaltės ar nekaltumo. PirmÄ kartÄ raÅ¡ydama apeliacinį skundÄ , kuris buvo grÄ Å¾intas kaip neatitinkantis reikalavimų, ji tik prašė suÅ¡velninti jai bausmę, taigi kaltės net neginčijo.

Vėliau, apeliaciniame skunde ji iÅ¡ esmės savo kaltės irgi nepaneigė, tik nurodė, kad nusikaltimÄ padarė „netyčia“, tai yra ginčijo kaltės formÄ , o baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu nuteistoji tik prašė suÅ¡velninti jai bausmę, ir tik paskutinio žodžio metu ji kaltę pradėjo vėl neigti. Tokį pozicijos pakeitimÄ apeliacinės instancijos teisme nuteistoji paaiÅ¡kino tuo, kad taip jai patarė kalbėti jos kameroje buvusios kitos moterys. Tuomet kolegijai atnaujinus įrodymų tyrimÄ ir buvo iÅ¡tirti minėti įrodymai.

Nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina visi kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas tyrėjas, kuris apklausė A. S., parodė, kad jai spaudimas nebuvo daromas, ji pati atėjo į komisariatÄ ir prisipažino kalta, to nepaneigė ir pati nuteistoji. Juo labiau, ji įtikinančiai taip ir nepaaiÅ¡kino savo parodymų pakeitimo priežasties. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad, kaip jau minėta, A. S. buvo teista už sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kurį padarė taip pat prieÅ¡ A.

F., ir taip pat bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio. Nors Å¡i aplinkybė tiesiogiai jos kaltės nužudžius A. F. ir nepatvirtina, tačiau visgi vertintina kaip netiesioginis kaltinantis įrodymas, juolab įvertinus apklaustų ekspertų paaiÅ¡kinimus apie A. S. bÅ«dingÄ impulsyvumÄ , neadekvačius susierzinimus, staigius pykčio protrÅ«kius, greitai kylantį nepasitenkinimÄ kitų poelgiais, kuris gali pasireikÅ¡ti smurtiniais veiksmais. Nors apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. Vėlavičius nepaneigė, jog A.

F. galėjo susižaloti ir pats, tačiau kolegija tokiÄ teorinę galimybę atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad A. F. peiliu buvo suduoti trys smÅ«giai, jau vien Å¡i aplinkybė daro neįtikinama galimybę, kad asmuo pats galėjo save susižaloti. Kolegijos nuomone, visuma jau aptartų įrodymų patvirtina, kad suduodama smÅ«gius peiliu, nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis A. F. nužudė bÅ«tent A. S.. Nuteistosios skundo argumentas, kad šį nusikaltimÄ ji padarė netyčia, t.y. dėl neatsargumo, irgi visiÅ¡kai nepagrįstas.

Suduodama smÅ«gius peiliu kitam žmogui, taip pat ir į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ krÅ«tinės sritį, nuteistoji tikrai numatė, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors ir nenorėjo jau atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. S. nužudė A. F. veikdama netiesiogine neapibrėžta tyčia. Å ioje byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A.

S., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė peiliu A. F. ne mažiau vieno smÅ«gio į deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio centrinę dalį ir ne mažiau dviejų smÅ«gių į krÅ«tinės kairės pusės ir pakrÅ«tinio sritis, tuo Å¡iam padarė pjautinę pavirÅ¡inę deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio centrinės dalies žaizdÄ ir du durtinius-pjautinius krÅ«tinės kairės pusės ir pakrÅ«tinio srities sužalojimus su kairiojo plaučio virÅ¡utinės skilties, diafragmos ir kepenų kairės skilties pažeidimais, sukėlusiais iÅ¡orinį bei vidinį kraujavimÄ ir Å¡okÄ , nuo ko A.

F. mirė.Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. S. veiksmus pagal BK 129 str. 1 d. Nuteistoji taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę, tačiau Å¡is praÅ¡ymas yra nepagrįstas. PraÅ¡ymo Å¡velninti bausmę apeliantė praktiÅ¡kai niekuo nepagrindžia. Skiriant nuteistajai bausmę, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles.

IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu teismas nustatė atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nuteistoji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, padarytas labai sunkus baigtas nusikaltimas, taip pat įvertino asmenybę – A.

S. teista, bausta administracine tvarka, nusikaltimÄ padarė veikdama netiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė nuteistajai bausmę, lygiÄ sankcijoje numatytam vidurkiui. Å i bausmė nėra per griežta ir Å¡velninti jos nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p. n u t a r i a: Nuteistosios A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                        Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                                   Kęstutis Jucys                                                                                                                                              Aloyzas Kruopys            Â