2018-04-19 Nr. AB-7983-3-61-3-05909-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-8-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05909-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. Č. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (10.10)I-7784; 2) įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo ir pensijos perskaičiavimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Dėl minėto teismo sprendimo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas A. K. Č. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties išaiškinimo.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad ginčas byloje buvo kilęs dėl darbo užmokesčio, priskaičiuoto pareiškėjui per 2005 m. IV ketvirtį, pripažinimo draudžiamomis pajamomis.

Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-5-4-479/2013 patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Čeltaura“ kreditorinius reikalavimus, kuriuose įtrauktas ir darbo užmokestis už 2005 m. IV ketvirtį, t. y. 101 000 Lt (29 251,62 Eur). Pažymi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisako įtraukti 101 000 Lt (29 251,62 Eur) sumą, apskaičiuojant pareiškėjo senatvės pensijos dydį.

Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi sudarė prielaidas išvadai, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali savo nuožiūra vykdyti teismo sprendimą, t. y. nepripažinti darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo kaip draudžiamųjų pajamų.

Pareiškėjas prašo išaiškinti, ar teisingai suprato apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą apie valstybinių įstaigų teisę savo nuožiūra keisti pareiškėjui priskaičiuoto atlyginimo sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016, 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo išaiškinti, ar jis teisingai suprato apeliacinės instancijos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartyje padarytas išvadas.

Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo prašymas panaikinti VSDFV 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (10.10)I-7784, kuriuo atsakovas atsisakė spręsti ginčą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo, bei reikalavimas įpareigoti VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo bei pensijos perskaičiavimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjo skundas ABTĮ taikymo požiūriu tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo įvertintas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjas prašyme dėl nutarties išaiškinimo iš esmės siekia, kad teismas patvirtintų arba paneigtų jo subjektyvų apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų vertinimą. Pareiškėjas nekelia priimtos nutarties vykdymo išaiškinimo klausimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad tiesioginių teisinių padarinių prasme nutartis nėra aiški.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymo išaiškinti teismo nutartį turinys neatitinka tokio prašymo tikslų, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, kurią prašoma išaiškinti, yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. Č. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė