f33f9c02-79c7-497b-b21c-2dcd34ba798e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4511-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-07385-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varateka“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcija).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2013-07-04 sprendimu Nr. (6.5)-87 patvirtino Klaipėdos apskrities VMI 2013-05-06 patikrinimo aktÄ Nr. A18-13, nurodė UAB „Varateka“ sumokėti į biudžetÄ papildomai apskaičiuotus mokesčius: 63 538 Lt PVM, 16 596 Lt PVM delspinigių, 45 384 Lt pelno mokesčio, 7913 Lt pelno mokesčio delspinigių, paskyrė 6354 Lt PVM ir 4538 Lt pelno mokesčio baudas (b. l. 20-22).Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2013-09-04 sprendimu Nr. 69-117 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-07-04 sprendimÄ Nr. (6.5)-87 (b. l. 16-19).Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) 2013-10-31 sprendimu Nr. S-174(7-190/2013) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-09-04 sprendimÄ Nr. 69-117 (b. l. 6-15).PareiÅ¡kėja UAB „Varateka“ (toliau – pareiÅ¡kėja, bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities VMI 2013-07-04 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-87, VMI prie FM 2013-09-04 sprendimÄ Nr.69-117 ir MGK 2013-10-31 sprendimÄ Nr. S-174(7-190/2013).

Skunde nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimÄ , sukčiavimÄ ir dalyvavimÄ sukčiavime PVM srityje apibÅ«dino, kaip „turinio prasme besiskiriančius atvejus“. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities VMI, nors ir atsisakiusi vienos iÅ¡ aplinkybių, pagrindžiančių teisės į PVM ribojimÄ , turinio prasme jokio atribojimo nepadarė. Tai yra vienais ir tais pačiais mokesčių mokėtojo veiksmais, kuriais patikrinimo akte buvo grindžiamas apmokestinamojo asmens sukčiavimas, sprendime grindžiamas dalyvavimas sukčiavime PVM srityje.

Akcentavo, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-705/2013 pasisakė, jog „sprendimas, kuriuo siekiama paneigti mokesčio mokėtojo teisę, turi bÅ«ti pagrįstas, nes tai nėra mokesčio lengvata ar kitoks mokesčio mokėtojo praÅ¡ymas, kurį pagrįsti turėtų mokesčio mokėtojas“. Nurodė, kad mokesčių administratorius sprendime mini Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2013-01-11 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-1-02034-11, kuriame konstatuota, jog tam tikri nurodomi buhalterinės apskaitos dokumentai yra suklastoti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, jog Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Ž.

V. PareiÅ¡kėjos nuomone, iÅ¡ Å¡ios nutarimo dalies galima daryti iÅ¡vadas, reikÅ¡mingas vertinant mokesčių administratoriaus sprendimuose aptariamus įrodymus: dėl apskaitos dokumentų ir asmenų, kurių paaiÅ¡kinimais paremti sprendimai, paaiÅ¡kinimų vertinimo. Jeigu Ž. V. neklastojo apskaitos dokumentų, tai tik įrodžius, jog jis žinojo apie jų suklastojimÄ , galima kalbėti apie apskaitos dokumentų neatitikimÄ Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) reikalavimams.

Tokie įrodymai mokesčių administratoriaus neaptarti, o apskaitos dokumentai formaliai atitinka BAÄ® keliamus reikalavimus. R. G., L. L., D. R. pareiÅ¡kė neturėję kontaktų su Ž. V., o jų įmonės su pareiÅ¡kėja neprekiavo, tačiau sprendimuose nepagrįsta iÅ¡vada, kodėl, prieÅ¡ingai nei Ž. V., kitų minėtų asmenų paaiÅ¡kinimai vertinami palankiai.Taip pat nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose teisė į PVM atskaitÄ bendrovei paneigiama remiantis sÄ Å¾iningumo koncepcija, apibÅ«dinta LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-05 nutartyje Nr. A602-705/2013, pagal kuriÄ â€žÅ¾inodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku“.

Ä® Ž. V. nesÄ Å¾iningumÄ sprendimuose nurodomos aplinkybės, paneigiamos aplinkybėmis, kad ant pirkimo pardavimo sutarčių yra pardavėjo įmonės antspaudas, o kad jis suklastotas gali nustatyti tik specialistas. VMI ir Registrų centro internetiniai puslapiai patvirtino, kad tiek UAB „VLD“, tiek „Darius Agro“ yra veikiančios įmonės. Teisės aktai neapibrėžia, kiek ir kokių konkrečiai duomenų mokesčių mokėtojas turi surinkti apie kontrahentÄ (b.l. 1-4). Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad mokesčių administratorius neleido pareiÅ¡kėjai į PVM atskaitÄ Ä¯traukti UAB „VLD“ ir UAB „Darius ir Agro“ 2010 m. rugsėjo ir gruodžio mėnesiais iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose iÅ¡skirtos 63 538 Lt pirkimo PVM sumos, konstatavusi, kad patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog pareiÅ¡kėja, 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėnesiais įsigydama prekes (kviečius ir rapsus) iÅ¡ UAB „VLD“ ir UAB „Darius ir Agro“, žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad jos kontrahentas nesumokės PVM, kad pareiÅ¡kėja dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, todėl minėtų Å«kinių operacijų atlikimo metu elgėsi nesÄ Å¾iningai, dėl ko neįgijo teisės į PVM atskaitÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėja minėtų prekių įsigijimÄ Ä¯formino pagal UAB „VLD“ ir UAB „Darius ir Agro“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas juridinės galios neturinčias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, mokesčių administratorius konstatavo, kad ji neturi teisės 2010 m. leidžiamiems atskaitymams priskirti 302563,79 Lt ir Å¡ia suma sumažinti apmokestinamÄ jį pelnÄ .Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje 2011-08-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02034-11 dėl pareiÅ¡kėjos direktoriaus Ž.

V. galimo buhalterinių dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, turto pasisavinimo pagal požymius nusikaltimų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra 2013-01-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-1-02034-11 konstatavo, jog 2010-09-06 tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „VLD“ pasiraÅ¡yta sutartis dėl kviečių ir rapsų pirkimo, 2010-12-21 pirkimo - pardavimo sutartis dėl rapsų pirkimo tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Darius Agro“, Å¡ių pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktos UAB „VLD“ 2010 m. rugsėjo mėn. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir UAB „Darius Agro“ 2010-12-PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, 2010 ir 2011 m. pinigų priėmimo kvitai buvo suklastoti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, jog Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 st 1 d., padarė Ž.

V., todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktinas.Ä®vertinusi patikrinimo metu surinktus įrodymus dėl UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ veiklos, atsakovė padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos įformintos grÅ«dų įsigijimo Å«kinės operacijos pagal UAB „VLD ir UAB „Darius Agro“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras realiai, t. y. tarp nurodytų subjektų tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose, neįvyko. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimais, UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros traktuotinos kaip neturinčios juridinės galios, nes jose nurodytas Å«kinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, t. y.

Å«kinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta apskaitos dokumentuose. Be to, pardavėjai (UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“) nesumokėjo pardavimo PVM į biudžetÄ . PaaiÅ¡kino, kad siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėja žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie neteisėtÄ grÅ«dų pardavėjų veiklÄ , buvo įvertintos pareiÅ¡kėjos direktoriaus Ž. V. 2013-02-05 mokesčių administratoriui pateiktame paaiÅ¡kinime nurodytos sandorių sudarymo su UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad nors pareiÅ¡kėjos direktorius ir sudarė raÅ¡ytines pirkimo-pardavimo sutartis bei pažinojo sandoriuose dalyvaujančius asmenis, tačiau neįsitikino prekių pardavėjus atstovaujančių asmenų tapatybe.

Tai, kad pareiÅ¡kėjos direktorius Ž. V. domėjosi UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ veikla bei jų vadovais, patikrindamas informacijÄ internetu Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VÄ® „Registrų centras“ internetiniuose puslapiuose, atsakovė vertina kaip nepakankamÄ elgesį pretenduojant į PVM atskaitÄ . PareiÅ¡kėjos direktorius nepaprašė pateikti įrodymų, jog prekes siÅ«lantys asmenys atstovauja jų nurodytas bendroves. Atkreipė dėmesį, kad patikrinimui pareiÅ¡kėja nepateikė krovinio gabenimo važtaraščių, nors pervežimai buvo nevienkartiniai - pagal dokumentus iÅ¡ UAB „VLD“ pirko 216,556 t, o iÅ¡ UAB „Darius Agro“ - 103,440 t grÅ«dų.

Nesant krovinio gabenimÄ patvirtinančių dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kas ir kada atliko transporto paslaugas ir, iÅ¡ kur buvo vežami grÅ«dai į Ž. V. nurodytÄ sandėliavimo vietÄ . Atsiskaitymas už grÅ«dus buvo vykdomas tik grynais pinigais. Nei pirkimo - pardavimo sutartyse, nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nenurodytos grÅ«dų pardavėjų atsiskaitomosios sÄ skaitos, nors Bendrovės pateiktose pirkimo - pardavimo sutartyse buvo numatytas apmokėjimas už prekes ir pavedimu. Nurodytos aplinkybės leido mokesčių administratoriui konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama pakankamai rÅ«pestinga ir atidi, turėjo galimybę žinoti (žinojo) kaip sutarties partneriai vykdo/vykdys savo prievoles sumokėti pardavimo PVM į valstybės biudžetÄ , tačiau įrodymų, jog pareiÅ¡kėja atliko kokius nors veiksmus, siekdama įsitikinti kontrahentų veiklos teisėtumu PVM sumokėjimo srityje, nenustatyta.

Atkreipė dėmesį į tai, kad PVM mokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje už įsigyjamas prekes ir paslaugas, o vėliau su Å¡iomis prekėmis ar paslaugomis sukÅ«rus pridėtinę vertę atskaitomas. Tokiu bÅ«du PVM naÅ¡ta tenka galutiniam prekės vartotojui, o ne ekonominę veiklÄ vykdantiems asmenims. Tačiau, kad Å¡i PVM apmokestinamųjų asmenų atžvilgiu neutrali grandinė veiktų, bÅ«tina užtikrinti, kad PVM bÅ«tų sumokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje ir Å«kio subjektas turėtų teisę atskaityti bÅ«tent tÄ PVM dalį, kuri buvo sumokėta prieÅ¡ tai vykusioje civilinės apyvartos stadijoje.

Taigi, jei ankstesnėje stadijoje PVM nėra sumokamas, nutrÅ«ksta PVM sumokėjimo-atskaitymo grandinė ir taip iÅ¡kreipiama PVM sistemos esmė. Dėl Å¡ios priežasties Å«kio subjektas, į PVM atskaitÄ traukdamas PVM sumas ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, kad jos nebus sumokėtos, taip pat suvokia, kad nebeatlieka PVM sistemos tarpinės grandies funkcijos, o tiesiog dirbtinai sumažina mokėtinÄ pardavimo PVM sumÄ , taip gaudamas mokestinės naudos. Toks mokesčių mokėtojo elgesys negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu.Atsakovė pažymėjo, jog Å¡ioje mokestinio ginčo byloje yra nustatinėjamas PareiÅ¡kėjos mokestinių prievolių įvykdymo teisingumas, o ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-02034-11 buvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjos direktoriaus Ž.

V. baudžiamosios atsakomybės klausimas. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2007-05-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A-6-238/2007 nurodė, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reguliuojantys įstatymai Å¡iuo atveju netaikytini. Å iuo atveju, nors pareiÅ¡kėjos direktoriaus atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas trÅ«kstant įrodymų, jog bÅ«tent jis suklastojo dokumentus, tačiau nepaneigta, jog direktorius Å¡iuos suklastotus dokumentus apskaitė savo vadovaujamoje įmonėje, t. y., į pareiÅ¡kėjos buhalterinę apskaitÄ buvo įtrauktos tikrovės neatitinkančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir jų pagrindu suformuota 63538,40 Lt PVM atskaita bei 302564 Lt sÄ naudos.VMI prie FM taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja ginčijamu atveju nepateikė tinkamų dokumentų, kurių pagrindu mokesčių mokėtojo galimai patirtas iÅ¡laidas bÅ«tų galima pripažinti sÄ naudomis, mažinančiomis apmokestinamÄ jį pelnÄ .

Kaip matyti iÅ¡ dokumentų, PareiÅ¡kėja savo iÅ¡laidas grindžia UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ vardu pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis. Pažymėtina, jog, nors nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, ar realiai buvo teiktos prekės, nėra, tačiau, remiantis visuma aplinkybių, buvo konstatuota, kad bÅ«tent aukščiau paminėti PareiÅ¡kėjos kontrahentai (UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“) netiekė prekių, užfiksuotų ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose.

Atsižvelgus į tai darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo 302564 Lt iÅ¡laid nurodytų Å¡iose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, laikyti realiomis (b. l. 38-40).Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 45, 48).Skundas atmestinas.Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI atliko UAB „Varateka” 2010 m. PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo į biudžetÄ patikrinimÄ , kurio metu nustatė, kad bendrovė, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 13 straipsnio; 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVMÄ®) 58 str. 1 dalies, 64 str. 1 dalies, 80 str. 1 dalies; 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. lX-675 (toliau - PMÄ®) 7 ir 11 straipsnių nuostatas, nepagrįstai į PVM atskaitÄ Ä¯traukė ir leidžiamuose atskaitymuose apskaitė sumas pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose nurodytas Å«kinių operacijų turinys ne toks, kaip nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Patikrinimo rezultatai įforminti 2013-05-06 patikrinimo aktu Nr. A18-13, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities VMI 2013-07-04 sprendimu Nr. (6.5)-87 ir pareiÅ¡kėjai nurodyta į biudžetÄ sumokėti 63 538 Lt PVM, 16 596 Lt PVM delspinigių, 6354 Lt PVM baudÄ , 45384 Lt pelno mokestį, 7913 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 4538 Lt pelno mokesčio baudÄ (MGK byla, b. l. 15-17, 21-25).VMI prie FM, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2013-09-04 sprendimu Nr. 69-117 patvirtino vietos mokesčių administratoriaus 2013-07-04 sprendimo Nr. (6.5)-87 nurodymus (MGK byla, b. l. 6-9).Nesutikdama su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pareiÅ¡kėja kreipėsi į MGK, kuri 2013-10-31 sprendimu Nr. S-174(7-190/2013) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-09-04 sprendimÄ Nr. 69-117 (MGK byla, b. l. 99-108).

Mokestinis ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, įsigydama prekes (kviečius ir rapsus) iÅ¡ UAB „VLD” ir UAB „Darius ir Agro” ir sumokėdama Å¡ioms bendrovėms pirkimo PVM, žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad UAB „VLD” ir UAB „Darius ir Agro” nesumokės PVM į biudžetÄ , bei, kad minėtų Å«kinių operacijų metu pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, dėl ko prarado teisę į 63 538 Lt pirkimo PVM atskaitÄ ir 302 564 Lt leidžiamus atskaitymus.Pagal PVMÄ® 58 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

PVMÄ® 64 straipsnyje nustatyta, kad pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ arba kitÄ Å¡iame įstatyme nurodytÄ apskaitos dokumentÄ , kuris nustatyta tvarka gali bÅ«ti arba turi bÅ«ti naudojamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti. Minėto įstatymo straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos pirkimo PVM sumos negali bÅ«ti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra atitinka visus Å¡iame straipsnyje nustatytus reikalavimus.Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-705/2013, apibendrindama Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , konstatavo, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į atskaitÄ , jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma:

1) sandoriai, kuriais grindžiama Å¡i teisė, sudaryti piktnaudžiaujant arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba 3) jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sÄ vokos.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad pagal Teisingumo Teismo praktikÄ apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas, apmokestinamojo asmens sukčiavimas ir apmokestinamojo asmens dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiÅ¡kai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitÄ ribojimÄ .IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pastebėjo, jog sÄ Å¾iningumo koncepcija Teisingumo Teismo praktikoje toliau plėtojama (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ byloje Bonik, C-285/11, taip pat 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ sujungtose bylose Mahagében ir D?vid, C-80/11 ir C-142/11).

Padarė iÅ¡vadÄ , kad Teisingumo Teismas dėl sÄ Å¾iningumo koncepcijos pasisako tuomet kai, kai sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei prieÅ¡ingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslÄ nesumokėti iÅ¡ PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM, tai yra tikslingai siekiant pasisavinti PVM („karuselinio sukčiavimo“ atvejis) (žr., jau minėtus sprendimus bylose A.

K. ir R. R.; Mahagében ir D?vid; Bonik ir kt.). IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija vertino, kad dėl galimų sukčiavimo atvejų įvairovės jis gali bÅ«ti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įrodinėjo ir vertino bÅ«tent vienÄ iÅ¡ PVM atskaitÄ ribojančių aplinkybių- pareiÅ¡kėjos žinojimÄ /turėjimÄ Å¾inoti (sÄ Å¾iningumÄ ), kad ji įsigydama prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje.

Å iuo aspektu prieÅ¡ tai paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad tokiu atveju yra privalu įrodyti, jog prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iÅ¡ kurio kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo/turėjo žinoti apie tai.

Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos SÄ jungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta. MinėtÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius. Ji gali bÅ«ti konstatuota tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobÅ«dį, jų prasmę, turinį ir paskirtį; sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstÄ ; taip pat pirkėjo ir pardavėjo veiksmus, turimus skolinius įsipareigojimus tiek sandorių metu, tiek iki ir po jų sudarymo; atsiskaitymo už sandorius formas; tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobÅ«dį; teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryÅ¡ius ir pan.

Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių taisykles, yra konstatuota, kad nustačius, jog Å«kinės operacijos (kai ji realiai yra įvykusi) turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, tai mokesčių administratoriui sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡iomis Å«kinėmis operacijomis buvo arba galėjo bÅ«ti piktnaudžiaujama (sukčiaujama) pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu bei reikalauti iÅ¡ pirkėjo įrodyti tikrÄ jį Å«kinės operacijos turinį: duomenis, apie tikrÄ jį Å«kinės operacijos subjektÄ , suteikusį jam prekes ir/ar paslaugas, ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes bei įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog, įsigydamas prekes, jis dalyvavo į sukčiavimÄ pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje.

Å ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės Å¡alių gali bÅ«ti įrodinėjamos bei paneigiamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, Å¡iuos įrodymus vertinant pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl Å¡ie klausimai, ar pirkėjas turi teisę, ar ne į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių ir joje surinktų įrodymų visumos.IÅ¡analizavus ir įvertinus bylos medžiagÄ , matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjos su UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ sudaryti sandoriai (iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros) atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, nėra (Å¡iuo, kaip pagrindiniu argumentu, savo skundÄ grindžia ir pareiÅ¡kėja).

Mokesčių administratorius iÅ¡ esmės nepaneigė ir realaus prekių gavimo, tačiau Å¡iuo atveju prekės (grÅ«dai) gauti ne iÅ¡ tų subjektų, kurie nurodyti ginčo sÄ skaitose faktÅ«rose.Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2010-09-06 įformino pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B/N su UAB „VLD“ dėl kviečių pirkimo. 2010 m. rugsėjo mėn. pagal 4 UAB „VLD“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (2010-09-06 Nr. 122, 2010-09-14 Nr. 123, 2010-09-24 Nr. 125 ir 2010-09-28 Nr. 124) buhalterinėje apskaitoje bendrovė apskaitė 195,245 t kviečių ir 21,311 t rapsų įsigijimÄ už 166 468,16 Lt, iÅ¡ jų 28 891,17 Lt PVM.

Už prekes bendrovė apmokėjo UAB „VLD” grynaisiais pinigais per atskaitingÄ asmenį direktorių Ž. V. pagal pinigų priėmimo kvitus (2010-09-06 N/S Nr. 122 - 42743,73 Lt; 2010-09-14 N/S Nr. 123 - 49934,86 Lt; 2010-09-24 N/S Nr. 125 - 31201,44 Lt; 2010-09-28 S/N Nr. 124 -42588,13 Lt). IÅ¡ UAB „VLD” įsigytus kviečius bendrovė pardavė UAB „Agrorodeo”, o rapsus - ŽŪB „Raseinių javai”. Bendrovė gautas pajamas apskaitė, PVM deklaracijoje už 2010 m. rugsėjo mėn. deklaravo pardavimo PVM, o į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 28 891,17 Lt pirkimo PVM pagal UAB „VLD” vardu iÅ¡raÅ¡ytas 4 PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, taip pat deklaravo veiklos pajamas, leidžiamiems atskaitymams priskirdama 137 576,99 Lt (166468,16 Lt - 28891,17 Lt) grÅ«dų įsigijimo vertę (MGK byla, b. l. 26, 27-30, 31-34, 35-47, 89-94).Bendrovė 2010-12-21 su UAB „Darius Agro“ sudarė grÅ«dinių kultÅ«rų (rapsų) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-12-21 (MGK b. l. 48).

Pagal UAB „Darius Agro“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ 2010-12-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje nenurodyta serija ir numeris, apskaitė 103,440 t rapsų pirkimÄ už 199 634,03 Lt, iÅ¡ jų 34 647,23 Lt PVM (MGK b. l. 49). Už prekes apmokėjo grynaisiais pinigais pagal 2011-01-06 pinigų priėmimo kvitÄ DAR Nr. 01-06 per atskaitingÄ asmenį – direktorių Ž. V. (MGK b. l. 50). IÅ¡ UAB „Darius Agro“ pirktus rapsus bendrovė pardavė UAB „Litbroma“ už 202 763,08 Lt, iÅ¡ jų 35190,29 Lt PVM, už prekes pirkėjas bendrovei sumokėjo 2010-12-28 mokėjimo nurodymu (MGK b.l. 53-54, 55).

Bendrovė iÅ¡ UAB „Darius Agro“ gautas pajamas apskaitė, pateiktoje PVM deklaracijoje už 2010 m. gruodžio mėn. deklaravo pardavimo PVM, o į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 34 647,23 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Darius Agro“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , taip pat leidžiamiems atskaitymams priskyrė 164 986,80 Lt rapsų įsigijimo vertę (MGK b. l. 89-94).Mokestinio patikrinimo metu taip pat buvo remiamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje 2011-08-12 pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02034-11 dėl UAB „Varateka“ direktoriaus Ž.

V. galimo buhalterinių dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, turto pasisavinimo pagal požymius nusikaltimų, numatytų LR BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., medžiaga. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra 2013-01-11 Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-1-02034-11 konstatavo, jog 2010-09-06 tarp bendrovės ir UAB „VLD“ pasiraÅ¡yta sutartis dėl kviečių ir rapsų pirkimo, 2010-12-21 pirkimo pardavimo sutartis dėl rapsų pirkimo tarp bendrovės ir UAB „Darius Agro“, Å¡ių pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktos UAB „VLD“ 2010 m. rugsėjo mėn. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (Nr. 122, Nr. 123, Nr. 124, Nr. 125) ir UAB „Darius Agro“ 2010-12-22 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (be serijos ir Nr.), 2010-09-24 pinigų priėmimo kvitas Nr. 125, 2010-09-28 pinigų priėmimo kvitas Nr. 124, 2010-09-14 pinigų priėmimo kvitas Nr. 123, 2010-09-06 pinigų priėmimo kvitas Nr. 122, 2011-01-06 pinigų priėmimo kvitas DAR Nr. 01-06 buvo suklastoti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, jog Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 str. 1 d., padarė Ž.

V., todėl ikiteisminį tyrimį jo atžvilgiu nutraukė (MGK b. l. 58-62).Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „VLD“ įregistruota 2006-12-22, PVM mokėtoja buvo nuo 2007-02-12 iki 2011-01-24. 2010 m. deklaruota faktiškai vykdoma veikla - didmeninė prekyba. Nuo 2011-12-08 iki 2012-03-14 UAB „VLD“ buvo suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, o nuo 2012-03-14 - bankrutavusios. UAB „VLD“ pateiktoje PVM deklaracijoje už 2010 m. rugsėjo mėn. PVM apmokestinamų sandorių bei pardavimo PVM nedeklaravo.

Bendrovės pateiktose 2010-09-06 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. B/N, PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad UAB „VLD“ atstovavo direktorius L. L., kuris minėtoje bendrovėje dirbo nuo 2007-02-05 iki 2010-11-01.Ikiteisiminio tyrimo metu UAB „VLD“ akcininkas R. G. 2011-09-06 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad iki 2011 m. liepos mėn. UAB „VLD“ direktoriumi buvo L. L., tačiau nuo 2009 m. rugsėjo mėn., kai buvo atliktos kratos bei paimta bendrovės dokumentacija, bendrovė jokios veiklos nebevykdė.

R. G. taip pat nurodė, kad UAB „VLD“ niekada neprekiavo jokiais grÅ«dais, tame tarpe kviečiais ir rapsais. Nurodė ir tai, kad 2010 m. spalio mėnesį L. L. telefonu jam pranešė, jog iÅ¡vyksta gyventi į AnglijÄ , todėl jam perduos UAB „VLD“ dokumentus ir antspaudÄ . Liudytojo teigimu, UAB „VLD“ antspaudo ir blankų jis nenaudojo ir kitiems asmenims nedavė (MGK b.l. 64-65).PareiÅ¡kėjos pateiktoje 2010-12-21 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 10-12-21 dėl rapsų pirkimo iÅ¡ UAB „Darius Agro“, 2010-12-22 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ir 2011-01-06 pinigų priėmimo kvite DAR Nr. 01-06 nurodyta, kad UAB „Darius Agro“ atstovavo direktorius D.

B.. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus paieÅ¡kÄ centriniame duomenų banke ir VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazėse, nustatyta, kad UAB „Darius Agro“, įmonės kodas 301067695, registruotos Norių k., VaÅ¡kų sen., Pasvalio r., direktorius yra D. R., o D. B. minėtoje įmonėje direktoriaus ar kitose pareigose nėra dirbęs.Atlikus UAB „Darius Agro“ operatyvų patikrinimÄ , nustatyta, kad bendrovė užsiima grÅ«dinių kultÅ«rų prekyba, tačiau laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-09 buvo sudariusi sutartis tik dėl grÅ«dų supirkimo ir pardavimo.

Å ios bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra fiksuotas rapsų pardavimas PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir grynųjų pinigų gavimas už parduotÄ rapsÄ (MGK b. l. 79-81, 82).UAB „Darius Agro“ direktorius D. R. 2011-09-13 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė 2010 metais nepardavė grÅ«dų Klaipėdos rajone esančioms bendrovėms ar įmonėms, su UAB „Varateka“ neturėjo jokių prekybos sandorių, jos direktorius Ž. V. jam nėra žinomas. Atkreipė dėmesį, kad aptariamuose dokumentuose yra ne UAB „Darius Agro“ antspaudas, o D.

B. bendrovėje niekada nedirbo. Taip pat pažymėjo, jog tokių blankų UAB „Darius Agro“ nenaudoja, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras raÅ¡o kompiuteriu, visus pinigus už parduotus grÅ«dus gauna tik banko pavedimais ir pinigų priėmimo kvitų neiÅ¡raÅ¡o (MGK b.l. 68-69).Bendrovės direktorius Ž. V. paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui nurodė, kad 2010-09-06 ir 2010-12-21 pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „Varateka“ iÅ¡ UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ nupirko grÅ«dus, pasiÅ«lė sudaryti UAB „VLD“ direktorius L.

L. ir UAB „Darius Agro“ direktorius D. B. Kadangi praėjo daug laiko, nepamena, kokiu bÅ«du grÅ«dų pardavėjai kreipėsi į jį dėl sandorių sudarymo - telefonu, ar atvyko į biurÄ . Apie tai, kad jo bendrovė perka grÅ«dus, sandorių partneriai galėjo sužinoti iÅ¡ skelbimų spaudoje arba iÅ¡ kitų tiekėjų. Teigė, kad pirkimo - pardavimo sutartis abiem atvejais surašė pats, nes turėjo pasiruošęs sutarties formÄ , kuriÄ naudojo ir kitiems sandoriams sudaryti. Ä® sutarties formÄ Ä¯rašė pardavėjų pateiktus duomenis, atspausdino ir, pasirašęs jose, perdavė L.

L. ir D. B., o pastarieji jas grÄ Å¾ino su savo paraÅ¡ais ir įmonių antspaudais. GrÅ«dus atvežė pardavėjai savo transportu - tai buvo sunkvežimiai, tačiau kokie - neprisimena. GrÅ«dai buvo iÅ¡krauti sandėliuose Vidmantuose, o iÅ¡kraunant be jo dalyvavo sunkvežimių vairuotojai ir UAB „VLD“ bei UAB „Darius Agro“ direktoriai. Pinigus už grÅ«dus sumokėjo L. L. ir D. B., su kitais pardavėjų darbuotojais nebendravo. Ž. V. nurodė ir tai, kad 2010 m. ir 2011 m. UAB „Varateka“ neturint lėšų už prekes ir paslaugas mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, suteikdamas įmonei tikslines paskolas, kurias ji grÄ Å¾indavo gavusi pajamų (MGK b. l. 56).

Bendrovės direktorius Ž. V. paaiÅ¡kinime (2013-05-02 reg. Nr. D1-3283), atsakydamas į Inspekcijos darbuotojos 2013-04-26 klausimus, susijusius su ginčo sandoriais, patikslino, kad prekės iÅ¡ UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ buvo atgabentos ir iÅ¡ktautos sandėlio patalpose Kvietinių kaime, Klaipėdos r. Sandėlio patalpomis bendrovė naudojosi nuomos sutarties pagrindu. Taip pat Ž. V. nurodė, kad jis domėjosi UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ veikla bei jų vadovais, patikrindamas informacijÄ internetu VMI ir Registrų centro internetiniuose puslapiuose.

Perkant prekes iÅ¡ UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ kokybės sertifikatų nereikalavo, nes jie nėra privalomi (MGK b. l. 57). Å ios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrovės kontrahentai sukčiavo PVM, t. y. jų vardu buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nors realiai buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytas prekių tiekimas tarp juose nurodytų asmenų neįvyko, taip siekiant sudaryti sÄ lygas bendrovei neteisėtai pasinaudoti teise į PVM atskaitÄ .

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėja nesiėmė visų protingų priemonių savo veiklos partnerių veiklos teisėtumui patikrinti. Iš bendrovės direktoriaus Ž. V. paaiškinimo matyti, kad jis neprašė pateikti įrodymų, jog prekes siūlantys asmenys atstovauja jų nurodytas bendroves. Tai, kad duomenis apie kontrahentus pareiškėjos direktorius tikrino VMI ir VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėse, pagrįstai mokesčio administratoriaus įvertinta kaip nepakankami veiksmai, siekiant įsitikinti sandorio dalyvių veiklos teisėtumu.

PrieÅ¡ingai, remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad bendrovei (jos direktoriui) buvo žinomi asmenys, pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose nurodyti kaip pardavėjai, tačiau bendrovė nepateikė konkrečios informacijos apie juos (2013-01-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-1-02034-11 konstatuota, jog bendrovės direktorius atsisakė duoti bet kokius parodymus, susijusius su pareikÅ¡tu įtarimu). PareiÅ¡kėja nepateikė ir krovinio gabenimo važtaraščių, nors, kaip matyti, pervežimai buvo nevienkartiniai, o įsigytų prekių kiekis didelis.

Nesant krovinio gabenimÄ patvirtinančių dokumentų, mokesčių administratorius neturėjo galimybės nustatyti, kas ir kada suteikė transporto paslaugas ir, iÅ¡ kur buvo vežami grÅ«dai į Ž. V. nurodytÄ sandėliavimo vietÄ . Taigi, mokesčių administratorius pagal mokestiniame tyrime surinktÄ informacijÄ neturėjo galimybių identifikuoti UAB „VLD“ ir UAB „Darius Agro“ vardu sandorius vykdžiusių asmenų. Abejonių kontrahentų veiklos teisėtumu kelia ir atsiskaitymo už prekes bÅ«das.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsiskaitymas už grÅ«dus buvo vykdomas tik grynaisiais pinigais. Nei pirkimo-pardavimo sutartyse, nei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose grÅ«dų pardavėjų atsiskaitomosios sÄ skaitos nenurodytos, nors bendrovės pateiktose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatytas apmokėjimas už prekes ir pavedimu. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti, jog bendrovės kontrahentai sukčiavo PVM, o bendrovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad įsitikintų nedalyvaujanti PVM sukčiavime.PareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas jos direktoriaus atžvilgiu buvo nutrauktas, neturi įtakos jos mokestinėms prievolėms, nes mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla iÅ¡ skirtingas teisės Å¡akas reglamentuojančių teisės aktų normų, todėl mokestinė atsakomybė gali kilti nepriklausomai nuo kitų bylų baigties.

Be to nepaneigta, kad į pareiÅ¡kėjos buhalterinę apskaitÄ buvo įtrauktos tikrovės neatitinkančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir jų pagrindu suformuota PVM atskaita bei sÄ naudos.Taigi, apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčo sandoriai vykdyti su įmonėmis, kurios veiklos nevykdė, pardavimo PVM nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetÄ , sandoriai įvyko ne tomis sÄ lygomis ir aplinkybėmis, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, t. y. realiai sandoriai įvyko ne tarp dokumentuose nurodytų Å«kio subjektų, dokumentai, kurie neatitinka jų įforminimo reikalavimų, nepatvirtina Å«kinių operacijų fakto ar jos įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras neįmanoma identifikuoti tarp kokių Å«kio subjektų jie įvyko, todėl tokios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagrįstai mokesčių administratoriaus įvertintos kaip neturinčios juridinės galios.PareiÅ¡kėjai neįrodžius savo teiginių dėl aptartų Å«kinių operacijų realumo, t. y., jog jos įvyko PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis aplinkybėmis, bei savo sÄ Å¾iningumo, pagrįstumo, o byloje surinkti įrodymai paneigia Å¡iuos pareiÅ¡kėjos teiginius bei atitinkamai pagrindžia mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas dėl mokestinės prievolės atsiradimo.Vadovaujantis PMÄ® 2 straipsnio 24 punktu, apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ , patirtomis sÄ naudomis laikomas sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų kaina ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) iÅ¡laidos, susijusios su per ataskaitinį laikotarpį uždirbtomis pajamomis.

PMÄ® 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „aplinkybė, jog buhalterinės apskaitos dokumentai (nagrinėjamu atveju – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros), kuriais grindžiama mokesčių mokėtojo teisė apskaičiuojant pelno mokestį iÅ¡ bendrųjų pajamų atimti tam tikras sÄ naudas, neatspindi tikrojo Å«kinės operacijos turinio, per se (pati savaime) leidžia preziumuoti juridinį faktÄ , kad asmuo, remdamasis Å¡iais buhalteriniais apskaitos dokumentais (PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis) bei juose užfiksuotais duomenimis, negali pripažinti (pagrįsti) pelno mokestį mažinančių sÄ naudų.

Tokiu atveju mokesčių mokėtojas, analogiÅ¡kai kaip ir įrodinėdamas savo teisę į PVM atskaitÄ pagal atitinkamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, turi pateikti įrodymus (įrodyti) juridinius faktus, kurie suteikia jam teisę į sÄ naudų nuraÅ¡ymÄ â€“ įsigytų prekių (paslaugų) rūšį, kiekį, vertę, prekės pardavėjÄ (paslaugų teikėjÄ ) ir kitas su iÅ¡laidų, patirtų uždirbant pajamas, susidarymu susijusias aplinkybes“ (žr. 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2268/2011).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas bei pagrindžiančių Å«kinių operacijų su UAB „VLD“, ir UAB „Darius Agro“ realumÄ bei savo sÄ Å¾iningumÄ . Teismo vertinimu, Å¡iame mokestiniame ginče surinkta pakankamai įrodymų, kad realiai prekių pardavimo veiksmų pardavėjai neatliko, todėl nesant jokių įrodymų, patvirtinančių dokumentuose nurodytų Å«kinių operacijų realumÄ , nėra pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo bÅ«tent už dokumentuose nurodytas prekes (kviečius ir rapsus) ir tai sieti su pareiÅ¡kėjos vykdyta apmokestinamÄ ja veikla.

Kadangi pareiÅ¡kėja neįrodė, iÅ¡ ko realiai buvo įsigyta produkcija, o jos pateiktų dokumentų pagrindu negalima nustatyti, ar tai buvo tikra to turto vertė, kokia buvo savikaina ir kt., konstatuotina, kad nėra pagrindo 302 564 Lt iÅ¡laidų, nurodytų ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, laikyti pareiÅ¡kėjos realiai patirtomis sÄ naudomis, mažinančiomis jos apmokestinamÄ jį pelnÄ .Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino UAB „Varateka“ teisės į PVM atskaitÄ bei leidžiamus atskaitymus pagal ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir pagrįstai papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 63 538 Lt PVM, 45 384 Lt pelno mokestį bei, remiantis MAÄ® 96-98 straipsnių nuostatomis pareiÅ¡kėjai pagrįstai nurodė sumokėti 16 596 Lt PVM ir 7 913 Lt PM delspinigius, o remiantis MAÄ® 139 straipsnio 1 dalimi - 10 proc. papildomai apskaičiuotų mokesčių 6 354 Lt PVM ir 4 538 Lt pelno mokesčio baudÄ .

Todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grÄ Å¾inami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymÄ . Pagal to paties įstatymo 39 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvienÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ), nepaisant to, kiek jam keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nurodytas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsniuose.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja už skundo padavimÄ sumokėjo daugiau mokesčio, negu priklauso pagal įstatymÄ : vietoje 100 Lt, sumokėjo 144 Lt (b. l. 5).

Dėl Å¡ios priežasties, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intina 44 litai žyminio mokesčio permokos.Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, , n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjos UAB „Varateka“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai UAB „Varateka“ 44 (keturiasdeÅ¡imt keturis) litus žyminio mokesčio permokÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                          Ina Kirkutienė                                                                                                         Â