2013-10-02 Nr. AB-5743-3-61-3-01618-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. Š. firmos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Š. firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2013-10-02 Nr. AB-5743-3-61-3-01618-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas 2013 m. gegužės 13 d. (pašto spaudas ant voko) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau ir – Departamentas) 2013 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. ATK2-37/13, sumažinant paskirtą ekonominę sankciją.
Full text
Administracinė byla Nr. AS822-680/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01618-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. Š. firmos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Š. firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 13 d. (pašto spaudas ant voko) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau ir – Departamentas) 2013 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. ATK2-37/13, sumažinant paskirtą ekonominę sankciją.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui duomenis apie tai, kada gavo skundžiamą nutarimą, jei praleido terminą skundui paduoti, su skundu pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat pateikti žyminio mokesčio kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. birželio 10 d. gautas H. Š. firmos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2013 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. ATK2-37/13 panaikinimo paduoti.
Prašyme paaiškino, kad Departamento nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. balandžio 10 d., todėl paskutinė skundo padavimo diena – 2013 m. gegužės 10 d. (penktadienis), tačiau įgaliotą firmos asmenį nutarimas pasiekė tik 2013 m. balandžio 11 d., todėl skaičiuojant terminą buvo padaryta skaičiavimo klaida. Terminas praleistas vos viena diena ir išsiųstas pirmadienį. Dėl didelio darbo krūvio ir dėl kitų teisminių ginčų apimties pareiškėjos atstovas sąžiningai suklydo dėl termino. Ginčo su atsakovu metu elgėsi sąžiningai, todėl mano, kad formalus procesinis pažeidimas neturėtų užkirsti kelio ginti savo teises teisme.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad su įmonės organizacinėmis problemomis susijusi termino praleidimo priežastis nelaikytina objektyvia. Pareiškėjas minėtas problemas privalo spręsti taip, kad jos netrukdytų tinkamai įgyvendinti galimai pažeistų teisių gynimą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011) teismas pažymėjo, kad trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas, nurodydamas, jo manymu, svarbias termino praleidimo priežastis, nepateikė tai patvirtinančių duomenų (duomenų apie didelį darbo krūvį įmonėje). Be to, terminas buvo praleistas ne viena diena, kaip tvirtina pareiškėja, o trimis. Remdamasis visuma išdėstytų aplinkybių, teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą.
Teismui atmetus pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, H. Š. firmos skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28–29), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės, atnaujinti terminą paduoti skundą.
Paaiškino, kad įmonėje laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. buvo atleisti šeši darbuotojai, nuo 2013 m. balandžio 14 d. liko dirbti tik du, todėl akivaizdu, kad sumažėjus darbuotoju skaičiui, pareiškėjui tapo sudėtinga tinkamai įgyvendinti savo galimai pažeistas teises. Sumažėjęs darbuotojų skaičius, ypač 2013 m. balandžio 14 d. išėjus iš darbo įmonės buhalterei B. J., buvo objektyvi termino praleidimo priežastis. Pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, įmonė negalėjo įdarbinti daugiau žmonių. Laikini sunkumai, susiję su įmonės veikla, turėtų būti pripažinti svarbia priežastimi viena diena praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjui sąžiningai suklydus dėl termino skaičiavimo, buvo manoma, kad termino pabaigos data 2013 m. gegužės 11 d. (šeštadienis), todėl paskutinė skundo padavimo diena laikyta 2013 m. gegužės 13 d. (pirmadienis), kai skundas buvo išsiųstas teismui.
Pareiškėjo nuomone, teismo nutartyje nurodomos bylos nėra susijusios su šia byla ir jomis neturėtų būti vadovaujamasi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Minėtose bylose buvo keliami ginčai tarp fizinių asmenų, terminas praleistas žymiai. Tuo tarpu termino praleidimas viena diena negali būti priežastimi atsisakyti išnagrinėti ginčą net žinant, kad pareiškėjas, besikreipiantis į teismą gali būti teisus. Šiuo atveju teismas turėtų vadovautis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, ypač atsižvelgiant į tai, kad termino atnaujinimas atsakovui nesukels jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nesuteikus jam galimybės apginti savo galimai pažeistas teises, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo paskirta 3 500 Lt bauda yra labai didelė, turint omeny per pastaruosius mėnesius sumažėjusią pareiškėjo apyvartą, jis patirs finansinius sunkumus, dėl ko gali tekti nutraukti savo veiklą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundas paduotas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. ATK2-37/13, kuriuo nuspręsta taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nutarimams dėl ekonominių sankcijų taikymo apskųsti nustatytas vieno mėnesio nuo jų įteikimo terminas.
Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad skundžiamas nutarimas pareiškėjui įteiktas 2013 m. balandžio 10 d., taigi įstatymo nustatytas apskundimo terminas suėjo 2013 m. gegužės 10 d. (penktadienį). Pareiškėjas skundą išsiuntė 2013 m. gegužės 13 d. (pirmadienį), termino praleidimo fakto neginčija ir prašo jį atnaujinti.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.
Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Kaip nurodoma skunde, pareiškėjas skundą išsiuntė pavėluodamas tik viena darbo diena, taigi nepagrįstai neuždelsdamas. Maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).
Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido sąžiningai suklydęs – įmonės atsakingam asmeniui skundžiamas atsakovo nutarimas buvo įteiktas kitą dieną po įteikimo įmonei ir terminas buvo skaičiuojamas nuo šios dienos. Taip pat pareiškėjas pateikia dokumentus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. įmonėje buvo atleisti šeši darbuotojai, nuo 2013 m. balandžio 14 d. liko dirbti tik du, taip pat ženkliai sumažėjo prekių apyvarta (b. l. 30–32).
Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nepakankamu atidumu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai nelaikomos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Pripažįstama, kad kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti apeliacinį skundą teismui (2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011).
Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir remdamasi ginčui aktualia teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas – žinodamas atsakovo nutarimo apskundimo terminą, neatsižvelgė į jo gavimo įmonėje datą, skundą išsiuntė paskutinę klaidingai pradėto skaičiuoti termino dieną, taigi įstatymo nustatytą terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Šiuo atveju maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą terminą atnaujinti, o kitos pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. birželio 11 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl atsakovo 2013 m. balandžio 4 d. nutarimo, o pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad nutartis atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.
Kartu su skundu ir prašymu atnaujinti praleistą terminą pateiktas 2013 m. birželio 6 d. įmokos mokėjimo kvitas (b. l. 22) patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti teismui paduotą skundą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo H. Š. firmos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui H. Š. firmai jo sumokėtą 100 Lt (šimto litų) žyminį mokestį
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė