f33cddf8-33ce-42ec-b03f-e8f93811d7c9 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 - 2012 m. spalio 31 d. (S) Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,             sekretoriaujant Jolantai Miežienei,             nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. Ž., jo atstovui LR ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovui,dalyvaujant atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo M. Ž. skundÄ ir patikslintus skundus atsakovui TelÅ¡ių apskrities VPK dėl sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio nepriemokos, delspinigių priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas M. Ž. 2012 m. gegužės 28 d. patikslintu skundu teismo praÅ¡o:1.             Panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. administracinį sprendimÄ Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ;2.             Priteisti iÅ¡ atsakovo už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu jo budėtÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 4282,72 Lt: -             1138,81 Lt už 83,87 virÅ¡valandinio budėjimo valandas;-             2803,18 Lt už 298,30 valandas budėjimo poilsio dienomis;-             340,73 Lt už 22,64 valandas už budėjimÄ darbo dienomis nesuteikto poilsio laiko.3.             Priteisti iÅ¡ atsakovo jam priklausančias delspinigių sumas – 2526,84 Lt iki kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) ir po 3,00 Lt už kiekvienÄ dienÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. poilsio dienomis:

Å¡eÅ¡tadieniais ir/arba sekmadieniais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 161 straipsnio 1 dalis) buvo skiriamas po 12 val. budėti (dirbti) Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose, tačiau už tai su juo nebuvo atsiskaityta, todėl su praÅ¡ymu apmokėti už darbÄ poilsio dienomis kreipėsi į atsakovÄ . Atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 dienos administraciniu sprendimu Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ už poilsio dienomis atliktÄ darbÄ apmokėti atsisakė.

Mano, kad sprendimas neteisėtas. Nurodė, kad Statuto 31 straipsnio 1 dalyje pareigÅ«no budėjimo laikas yra apibrėžtas kaip „laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų“. Taigi, budėjimas yra tam tikra darbo organizavimo forma, kuria užtikrinama, kad tam tikros įstaigos funkcijos bÅ«tų vykdomos net ir pasibaigus nustatytam darbo laikui.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „PareigÅ«no budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iÅ¡ anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko“. Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-147 „Dėl Mažeikių policijos komisariato darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Mažeikių policijos komisariato darbo reglamento (galiojo iki 2008 m. spalio 1 d.) 61 punkte numatyta, jog „Operatyvinės grupės narys privalo bÅ«ti savo darbo kabinete ir užtikrinti, kad bet kuriuo momentu su juo galėtų susisiekti komisariato operatyvaus valdymo poskyrio specialistas ir gavęs specialisto nurodymÄ , nedelsiant iÅ¡vykti.“ Mažeikių r.

PK virÅ¡ininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu patvirtintos Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos 13 punkte įtvirtintas kitoks teisinis operatyvinių darbo grupių darbo organizavimo principas, t. y. numatyta, jog operatyvinės grupės nariai darbo kabinetuose privalo bÅ«ti tik darbo metu (nuo 8 iki 17 val.), o ne darbo metu (nuo 17 val.), o taip pat poilsio bei Å¡venčių dienomis operatyvinės grupės nariai savo buvimo vietÄ (ryšį) privalo suderinti su budėtoju.

Tačiau faktiškai tiek darbo valandomis, tiek ir po darbo valandų operatyvinės grupės nariai (o taip pat ir pareiškėjas) budėjo komisariato patalpose, savo darbo kabinetuose, o nuo 23.00 val. iki 7.00 val. vykdydavo tiesiogines funkcijas patruliuodami bendruosiuose ekipažuose kartu su Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Todėl pareiškėjas mano, jog jo budėjimas operatyvinės grupės sudėtyje buvo organizuojamas įstaigoje (Mažeikių r.

PK patalpose) ir prilyginamas darbo laikui. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog ginčijamu laikotarpiu apmokėjimÄ už budėjimÄ reglamentavusios teisės normos buvo keičiamos:-              2003 m. gegužės 1 d.–2006 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu (originali straipsnio redakcija, Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1927) galiojusioje Statuto 31 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog „Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo valandas kompensuojama suteikiant papildomÄ poilsio dienÄ â€.

Taigi, Å¡ioje Statuto 31 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, jog už kiekvienas 32 budėjimo valandas pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti suteikiama po vienÄ papildomÄ poilsio dienÄ . Tačiau Å¡ioje redakcijoje nereguliuojami atvejai, kai pareigÅ«nui budėti paskiriama poilsio dienomis.-             nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusioje (Žin., 2006, Nr. 87- 3412) Statuto 31 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo nustatytas analogiÅ¡kas kaip Darbo kodekso 155 straipsnyje teisinis reguliavimas ir numatyta, kad „Už budėjimÄ , kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, per artimiausiÄ mėnesį pareigÅ«nui privalo bÅ«ti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ â€œ.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡ioje Statuto 31 straipsnio redakcijoje, analogiÅ¡kai kaip ir Darbo kodekso 155 straipsnyje, pabrėžiamas tik tas aspektas, kad budėjimas, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę, yra pripažįstamas virÅ¡valandiniu darbu ir todėl už jį su pareigÅ«nu atitinkamai – kaip už virÅ¡valandinį darbÄ â€“ atsiskaitoma. Be to, Å¡ioje normoje numatyti papildomi (lyginant su virÅ¡valandiniais darbais) alternatyvÅ«s atsiskaitymo bÅ«dai – ne tik apmokėjimas, bet taip pat ir papildomo poilsio laiko suteikimas arba papildomo poilsio laiko pridėjimas prie kasmetinių atostogų.

Tačiau aukščiau pacituotos teisės normos (tiek galiojusios nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio, tiek nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio) nenumato atsiskaitymo už budėjimÄ tvarkos tais atvejais, kai budėjimas yra atliekamas poilsio ir/arba Å¡venčių dienomis. Mano, jog tokie atvejai skiriasi nuo budėjimo įprastomis darbo dienomis, kadangi, skiriant pareigÅ«nÄ budėti poilsio ir/arba Å¡venčių dienomis, yra sutrikdomas normalus darbo ir poilsio laiko režimas, pareigÅ«nas yra priverstas poilsio dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį) vykti į tarnybÄ ir budėti įstaigoje, negali ilsėtis Darbo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje nustatytomis bendrosiomis poilsio dienomis, negali praleisti savaitės nepertraukiamo poilsio laiko (Å¡eÅ¡tadienio ir sekmadienio) kartu su Å¡eima, t. y. patiria įvairių su tuo susijusių nepatogumų.

Todėl mano, jog budėjimas darbo dienomis ir budėjimas poilsio ar Å¡venčių dienomis negali bÅ«ti sutapatinami taikant vienodÄ apmokėjimo dydį. Toks budėjimo sulyginimas, nediferencijuojant apmokėjimo dydžio priklausomai nuo to, kada yra budima (įprastÄ darbo dienÄ ar poilsio arba Å¡venčių dienÄ ), pareiÅ¡kėjo nuomone, sudaro prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintÄ kiekvieno asmens teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ . Mano, jog budėjimas poilsio dienomis turėtų bÅ«ti prilyginamas darbui poilsio dienomis ir už tokį budėjimÄ turėtų bÅ«ti atlyginama kaip už darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis.

Tais atvejais, kai budėjimas yra atliekamas ir poilsio ar Å¡venčių dienÄ , ir tuo pačiu virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę, už tokį budėjimo laikÄ turi bÅ«ti apmokama ir kaip už darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienÄ , ir kaip už virÅ¡valandinius darbus. O jeigu poilsio ar Å¡venčių dienos naktį, analogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti apmokama ir kaip už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, ir kaip už darbÄ naktį. TokiÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas padarė atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009.

Ginčijamų santykių metu galiojusi Statuto 38 straipsnio redakcija (originali straipsnio redakcija, Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1927) numatė, jog už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu pareigÅ«nams mokamos priemokos. AnalogiÅ¡kai buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ir Ä®statymas) 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708). Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, jog „Už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , valstybės tarnautojo praÅ¡ymu vietoj Å¡io Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos priemokos mokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitÄ mokamÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų“ (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 1 d., Žin., 2006, Nr. 4-97).

PareiÅ¡kėjas mano, kad budėjimas nėra darbas pagal grafikÄ , nes jis atliekamas laisvu nuo darbo metu, tai yra metu, kuris pagal konkretaus darbuotojo darbo grafikÄ yra laisvas. Pažymėjo, jog nėra teikęs praÅ¡ymo už budėjimÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis jam kompensuoti kuriuo nors iÅ¡ Ä®statymo 41 straipsnio 6 dalyje numatytų bÅ«dų, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui už budėjimÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turėjo bÅ«ti mokama Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka.Apibendrindamas pareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«tina skirti tris ginčijamu laikotarpiu atlikto budėjimo aspektus: 1)             budėjimÄ Ä¯staigoje įprastomis darbo dienomis (pirmadieniais–penktadieniais);

2) budėjimÄ Ä¯staigoje poilsio (Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais) ar Å¡venčių dienomis nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės;

3) budėjimÄ Ä¯staigoje poilsio (Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais) ar Å¡venčių dienomis, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę. PareiÅ¡kėjas mano, kad remiantis Å¡iais aspektais atsakovas turėjo su pareiÅ¡kėju atsiskaityti Å¡iais bÅ«dais:1)             už budėjimÄ Ä¯staigoje įprastomis darbo dienomis (pirmadieniais–penktadieniais) turėjo bÅ«ti atsiskaitoma tokiu bÅ«du:

a) už kiekvienas 2006 m. sausio 1 d.–2006 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu darbo dienomis atlikto budėjimo 32 valandas suteikiant 1 papildomÄ poilsio dienÄ , b) už 2006 m. lapkričio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu darbo dienomis atliktÄ budėjimÄ , jei jis virÅ¡ijo įprastÄ darbo laiko trukmę, suteikiant papildomÄ poilsio laikÄ tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas budėjimo laikas, pridedant šį laikÄ prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už virÅ¡valandinį darbÄ ;2)             už visu ginčijamu laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d.) buvusį budėjimÄ poilsio dienomis, kai nebuvo virÅ¡ijama įprasta darbo laiko trukmė, apmokant kaip už darbÄ poilsio dienomis;3)             už visu ginčijamu laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d.) buvusį budėjimÄ poilsio dienomis, kai buvo virÅ¡ijama įprasta darbo laiko trukmė, atsiskaitant dvigubai: ir kaip už darbÄ poilsio dienomis, ir kaip už virÅ¡valandinius darbus (suteikiant papildomÄ poilsio laikÄ tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas budėjimo laikas, pridedant šį laikÄ prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už virÅ¡valandinį darbÄ ).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d.) jam nebuvo iÅ¡mokėta 1138,81 Lt už 83,87 virÅ¡valandinio budėjimo valandas ir 2803,18 Lt už 298,30 valandas budėjimo poilsio dienomis.

Be to, 2006 m. sausio 1 d.–2006 m. spalio 31 d. laikotarpiu jam nebuvo suteiktas visas pagal teisės aktus priklausęs poilsio laikas už budėjimÄ darbo dienomis. IÅ¡ viso jam nesuteikta 22,64 valandų poilsio laiko. Mano, kad už tai turi bÅ«ti kompensuota vidutiniu darbo užmokesčiu (nuo pareiginės algos su priedais), taigi, praÅ¡o už tai jam priteisti 340,73 Lt.Atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu. Teismo prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ , nes atsakovas su pareiÅ¡kėju atsiskaitė tinkamai.

Pažymėjo, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjo paskaičiavimais, nes pareiÅ¡kėjui buvo suteikta pakankamai poilsio laiko. PareiÅ¡kėjas į lentelę neįtraukė apmokėjimų už virÅ¡valandžius. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas 2012-05-28 patikslintame skunde pateikė naujÄ reikalavimÄ â€“ priteisti nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl virÅ¡valandinio budėjimo. Sutinka, jog ABTÄ® nedraudžia tikslinti praÅ¡ymo (skundo), tačiau DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas, o DK 298 straipsnis reglamentuoja, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Kadangi patikslintas skundas pateiktas 2012-05-28, skundžiamas laikotarpis yra 2006-01-01– 2008-09-30, todėl mano, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo nauji minėti reikalavimai neturi bÅ«ti nagrinėjami vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi ir 298 straipsniu. Atsiliepimu į skundÄ atsakovas prašė teismo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atstovas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-03-22 nutartimi administracinėje byloje konstatavo, kad „atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo vykdytų funkcijų specifikÄ , jo darbas policijos komisariato operatyvinėje grupėje pripažintinas budėjimo laiku“.

BudėjimÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnis. Statuto 31 straipsnis nereglamentuoja jokių kitų alternatyvių atsiskaitymo bÅ«dų už budėjimÄ , kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, kaip suteikiant poilsio laikÄ tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (pagal Statuto 31 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2006-11-01, suteikiant papildomÄ poilsio dienÄ už 32 budėjimo valandas) ir atskirai nenumato apmokėjimų už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis.

PareiÅ¡kėjui už budėjimus, kurie sutapo su Å¡venčių dienomis, buvo apmokėta, apmokėta už naktinį darbÄ , kuris sÄ lyginai sutapo su poilsio dienomis. Dėl apmokėjimo už naktinį darbÄ pažymėjo, jog LAT 2006-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2006 konstatavo, kad DK 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Kai virÅ¡valandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas Å¡venčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbÄ mokama pagal Kodekso 194 straipsnio nuostatas, o Kodekso 193 straipsnis netaikytinas.

Tai reiÅ¡kia, kad negalimi dvigubi apmokėjimo standartai, t.y. apmokėjimas už darbÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis dar ir apmokėjimas už virÅ¡valandžius ir darbÄ nakties metu. PareiÅ¡kėjas patikslintame praÅ¡yme cituoja LVAT 2009-12-03 sprendimÄ administracinėje byloje A662-1377/2009, kuris nėra paskelbtas LVAT biuletenyje „Administracinių teismų praktika“.PareiÅ¡kėjo M. Ž. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) už darbÄ operatyvinėje grupėje dalį, susidariusiÄ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., ir delspinigius.Atsakovas teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senatį, nes 2012 m. gegužės 28 d. pateikė naujÄ reikalavimÄ â€“ priteisti apmokėjimÄ už virÅ¡valandinio budėjimo valandas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas pirminį skundÄ teismui padavė 2009 m. spalio 7 d. Juo teismo prašė įpareigoti atsakovÄ apskaičiuoti jam priklausančias priemokos sumas už 2006–2008 m. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ laikÄ bei jas iÅ¡mokėti.

Vėliau pareiÅ¡kėjas ne kartÄ tikslino skundo reikalavimus, 2009 m. spalio 28 d. (I tomas, b. l. 142-151), 2009 m. gruodžio 17 d. (II tomas, b. l. 157-166) pareiÅ¡kėjas teismui pateikė patikslintus praÅ¡ymus, kuriais teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo už 2006–2008 metų laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ ir neapmokėtÄ laikÄ jam priklausančiÄ darbo užmokesčio dalį – 6636,60 Lt, 2012 m. gegužės 28 d. patikslino praÅ¡ymÄ (IV tomas, b. l. 53-66), teismo praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu jo budėtÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 4282,72 Lt: 1338,81 Lt už 83,87 virÅ¡valandinio budėjimo valandas; 2803,18 Lt už 298,30 valandas budėjimo poilsio dienomis; 340,73 Lt už 22,64 valandas už budėjimÄ darbo dienomis nesuteikto poilsio laiko.Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas tikslindamas savo reikalavimus naujų reikalavimų nepateikė, nes visi patikslinti pareiÅ¡kėjo reikalavimai iÅ¡ esmės ginčo materialinio dalyko nekeitė, jais pareiÅ¡kėjas teismo prašė priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ tuo pačiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui dirbant operatyvinėje grupėje.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas tikslindamas skundÄ iÅ¡ dalies keitė reikalavimų argumentacijÄ , neiÅ¡mokėtos dalies paskaičiavimo bÅ«dus, todėl kito pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti sumos bei jų atsiradimo pagrindai. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, jog pareiÅ¡kėjo skundui taikomas trejų metų senaties terminas (DK 27 str. 2 d.) skaičiuotinas iki pirminio skundo padavimo teismui dienos, tai yra iki 2009 m. spalio 7 d., todėl byloje nagrinėtini pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios ne anksčiau, nei prieÅ¡ trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį, susidariusiÄ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., taigi yra praleidęs trejų metų senaties terminÄ . Atsakovas teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas argumentų, kodėl jį praleido, praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senatį nepateikia, todėl teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje taikytinas LR DK 27 str. 2 d. numatytas trejų metų senaties terminas ir byloje nagrinėtina pareiÅ¡kėjo reikalavimų dalis dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

Taigi, nagrinėjamo ginčo dalykas yra susijęs su pareiÅ¡kėjo darbo laiko organizavimo formos nustatymu ir jo teisės į apmokėjimÄ už darbÄ operatyvinėje grupėje laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. įgyvendinimu. Pažymėtina, jog ginčo iÅ¡sprendimui yra aktualÅ«s teisės aktai, galioję laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Teismas jais vadovausis ir iÅ¡ naujo nebeįrodinės faktų, kurie nustatyti Å¡ioje administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo M. Ž. darbas ginčo laikotarpiu operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais pripažintinas budėjimo laiku (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (Valstybės žinios, 2003, Nr. IX-1538) patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau ir Vidaus tarnybos statutas) 31 str.).

Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statutas, priklausomai nuo pareigÅ«no darbo organizavimo formos, skirtingai reglamentuoja darbo laiko ir apmokėjimo už darbÄ režimus. Skirtingos darbo organizavimo formos nulemia ir skirtingus pareigÅ«nui kompensavimo bÅ«dus ir sÄ lygas už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius ar budėjimo metu.Vidaus tarnybos statuto 31 str. redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-11-01, numatė, jog pareigÅ«no budėjimo laikas yra laikas, kurį jis turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo valandas kompensuojama suteikiant papildomÄ poilsio dienÄ . Vidaus tarnybos statuto 31 str. redakcija, galiojusi nuo 2006-11-01 iki 2009-01-01, numatė, jog pareigÅ«no budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. PareigÅ«no budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iÅ¡ anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimÄ , kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, per artimiausiÄ mėnesį pareigÅ«nui privalo bÅ«ti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krÅ«timi maitinančios moterys, pareigÅ«nai, auginantys vaikÄ iki 3 metų, ir pareigÅ«nai, vieni auginantys vaikÄ iki 14 metų arba neįgalų vaikÄ iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigÅ«nai budėti gali bÅ«ti skiriami tik jų sutikimu. IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo galima daryti iÅ¡vadas, kad įstatymų leidėjas pareigÅ«no budėjimo laikui Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalies prasme nustato sÄ lygas:

1) budėjimas turi bÅ«ti numatytas laisvu nuo tarnybos metu pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ anksto patvirtintÄ grafikÄ ;

2) budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Statutinių valstybės tarnautojų, kurių pareigos nepriskirtos pamaininiam darbo organizavimo modeliui, laisvu nuo tarnybos metu laikytinas laikas, kai pasibaigia atitinkamas pareigas užimančiam pareigÅ«nui nustatyta darbo dienos trukmė, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«nas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymÄ ar nurodymÄ dirbti virÅ¡valandinį darbÄ (Statuto 30 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-81/2012).Pagal nuo 2003-05-01 iki 2006-11-01 galiojusį teisinį reglamentavimÄ , už Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžto budėjimo 32 valandas pareigÅ«nui buvo kompensuojama suteikiant papildomÄ poilsio dienÄ .Pagal nuo 2006 m. lapkričio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimÄ , už Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ budėjimÄ pareigÅ«nui kompensuojama vienu iÅ¡ trijų Statuto 31 straipsnio 3 dalyje numatytų bÅ«dų tuo atveju, kai virÅ¡ijama Statute apibrėžta darbo laiko trukmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-687/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo pagrindinė darbo funkcija – tyrėjo pareigų vykdymas – buvo organizuotas nustatant ne ilgesnę kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ (Statuto 29 str. 1 d.), o darbas operatyvinėje grupėje, kaip papildoma darbo funkcija (susijusi su pagrindinės funkcijos atlikimu), – organizuotas nustatant budėjimÄ Ä¯staigoje po 12 valandų dienÄ ir/ arba naktį (Statuto 31 straipsnis).Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nuo 2006-11-01 kuomet pareiÅ¡kėjas virÅ¡ydavo 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , už budėjimÄ Ä¯staigoje jam turėjo bÅ«ti kompensuojama Å¡iais bÅ«dais – per artimiausiÄ mėnesį suteiktas tokios pat trukmės poilsis kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas galėjo bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokamas kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .Atsakovas teismui nurodė, kad už budėjimÄ pareiÅ¡kėjui suteikė poilsio laikÄ .

Teismui pateikė pažymÄ (IV tomas, b. l. 75-82), iÅ¡ kurios matyti, jog iÅ¡ viso per 2006 m. spalio mėn. pareiÅ¡kėjas budėjo poilsio dienomis 28 val., iÅ¡ kurių 14,30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo virÅ¡ijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 1,45 val. virÅ¡yta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 33 val. poilsio laikas. 2006 m. lapkričio mėn. – nuo spalio 30 d. iki lapkričio 5 d. dirbta 26 val., tame skaičiuje lapkričio 1 d. (Å¡ventinė d.) dirbta 12 val. (apmokėta kaip už darbÄ , Å¡venčių dienÄ ); nuo lapkričio 6 d. iki lapkričio 12 d. dirbta 52 val., tame skaičiuje lapkričio 11 d. (poilsio d.) dirbta 4 val. ir lapkričio 12 d. (poilsio d.) dirbta 8 val.; nuo lapkričio 20 d. iki lapkričio 26 d., dirbta 35.45 val., iÅ¡ jų lapkričio 26 d. (poilsio d.) dirbta 4 val., lapkričio 2,13 ir 21 d. suteiktas po 8.15 val. poilsio laikas.

Kiti lapkričio mėn. 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) neišskirti, kadangi nebuvo budėjimų darbo dienomis, kai buvo viršijama darbo laiko trukmė (40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) arba nebuvo budėjimų poilsio dienomis. Iš viso per lapkričio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, budėjo švenčių dienomis 12 val. – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. 2006 m. gruodžio mėn. – iš viso per gruodžio mėn. budėjo poilsio dienomis 19 val., iš kurių 14.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 5.15 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. 2007 m. sausio mėn. – iš viso per sausio mėn. budėjo poilsio dienomis 32 val., iš kurių 11.15 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 41.15 val. poilsio laikas. 2007 m. vasario mėn. – per vasario mėn. budėjo poilsio dienomis 20 val., iš kurių 8.15 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. 2007 m. kovo mėn. budėjo poilsio dienomis 28 val., iš kurių 5.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, budėjo švenčių dienomis 4 val., iš kurių 4 val. budėjo švenčių dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. 2007 m. balandžio mėn. budėjo poilsio dienomis 4 val., budėjo švenčių dienomis 12 val., iš kurių 12 val. budėjo švenčių dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. gegužės mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val. ir 4.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. 2007 m. birželio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 7.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. liepos mėn. budėjo poilsio dienomis 4 val., budėjo švenčių dienomis 12 val. ir 4.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. 2007 m. rugpjūčio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val.

– suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. rugsėjo mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 7.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 5.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. spalio mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 9.15 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. lapkričio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 3.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 45 min. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 22.15 val. poilsio laikas. 2007 m. gruodžio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val. ir 3.30 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2008 m. sausio mėn. – nuo sausio 7 d. iki sausio 25 d. atostogavo.

Kiti sausio mėn. 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) neišskirti, kadangi nebuvo budėjimų darbo dienomis, kai buvo viršijama darbo laiko trukmė (40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) arba nebuvo budėjimų poilsio dienomis, sausio 30 d. suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. 2008 m. vasario mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 3.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, ir 3.15 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2008 m. kovo mėn. budėjo poilsio dienomis 20 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 16.30 va. poilsio laikas. 2008 m. balandžio mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 3.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, ir 5 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2008 m. gegužės mėn. budėjo poilsio dienomis 31 val., iš kurių 7.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 33 val. poilsio laikas. 2008 m. birželio mėn. budėjo poilsio dienomis 25 val., iš kurių 8.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 4.30 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 23.30 val. poilsio laikas. 2008 m. liepos mėn. budėjo poilsio dienomis 28 val., iš kurių 8.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 31.45 val. poilsio laikas. 2008 m. rugpjūčio mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 3.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. 2008 m. rugsėjo mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas.

Pažymoje atsakovas nurodė, kad informacija surinkta iÅ¡ 2006-01-01–2008-09-30 darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Pažymėta, kad atsakovas negali pateikti tikslių duomenų, už kokį budėjimÄ kokiÄ dienÄ suteiktas papildomas poilsis, nes tokios informacijos ir duomenų nėra. Papildomos poilsio dienos buvo suteikiamos abipusiu susitarimu (tarp pareiÅ¡kėjo ir jo tiesioginio vadovo) ir derinamos su pareiÅ¡kėju. PareiÅ¡kėjui už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis, apmokėta kaip už darbÄ naktį (tais atvejais kai sutapo su poilsio dienomis) ir kompensuota suteiktu papildomu apmokamu poilsio laiku, nes už suteiktÄ papildomÄ poilsio laikÄ pareiÅ¡kėjui paskaičiuotas vidutinis atlyginimas, t.y. pareiÅ¡kėjui suteikus papildomÄ poilsio laikÄ , jis nėjo į darbÄ , tačiau vidutinis atlyginimas už tas dienas yra skaičiuojamas.Taip pat atsakovas pažymoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-09-30 pareiÅ¡kėjui apmokėta už virÅ¡valandžius. 2006 m. gruodžio mėn. už 5 val. (2006 m. lapkričio mėn.) virÅ¡valandžių pareiÅ¡kėjui sumokėta 107,50 Lt, 2006 m. gruodžio mėn. už 22 val. (2006 m. gruodžio mėn.) virÅ¡valandžių pareiÅ¡kėjui sumokėta 326,74 Lt, 2007 m. spalio mėn. už 10 val. (2007 m. spalio mėn.) virÅ¡valandžių pareiÅ¡kėjui sumokėta 163,20 Lt, 2007 m. lapkričio mėn. už 4 val. (2007 m. lapkričio mėn.) virÅ¡valandžių pareiÅ¡kėjui sumokėta 71,11 Lt, 2008 m. kovo mėn. už 4 val. (2008 m. kovo mėn.) virÅ¡valandžių pareiÅ¡kėjui sumokėta 105,50 Lt, 2008 m. balandžio mėn. už 23 val. (2007 m.

I ketv.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 414,15 Lt, 2008 m. gegužės mėn. už 17 val. (2007 m. II ketv.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 208,74 Lt, 2008 m. gegužės mėn. už 15 val. (2007 m. III ketv.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 244,59 Lt, 2008 m. gegužės mėn. už 8 val. (2008 m. gegužės mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 189,15 Lt, 2008 m. birželio mėn. už 6 val. (2008 m. birželio mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 141,64 Lt.

IÅ¡ viso už 114 val. virÅ¡valandžių pareiÅ¡kėjui sumokėta 1972,32 Lt.PareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikęs praÅ¡ymo, jog už budėjimÄ Ä¯staigoje jam bÅ«tų kompensuojama kitu bÅ«du, tai yra tokios pat trukmės poilsio laikÄ pridedant prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už virÅ¡valandinį darbÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovas teisėtai vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 31 str. ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu teisingai taikė kompensavimo už budėjimÄ Ä¯staigoje bÅ«dÄ .Nustatant, koks darbo užmokestis turėjo bÅ«ti mokamas pareiÅ¡kėjui už darbÄ poilsio dienomis, tai yra kuomet pareiÅ¡kėjas poilsio dienomis budėjo operatyvinėje grupėje, svarbu teisingai taikyti teisės aktus ir atsižvelgti į ginčo laikotarpiu aktualias Å¡ių teisės aktų redakcijas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto nuostatas, praktikoje ne kartÄ pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatyti specialiu įstatymu – Vidaus tarnybos statutu (Žr., 2008 m. birželio 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008).

Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708) (Toliau ir Įstatymas) ginčui aktualiu laikotarpiu ir iki šiol numato, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo VI skyrius taikomas be išlygų ( 4 str. 2 d.). Įstatymo IV skyrius reglamentuoja su Darbo užmokesčiu susijusius klausimus. Be to, Įstatymo 5 straipsnis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Tai reiÅ¡kia, jog Ä®statymui nenumatant nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimu ar kt., turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Toliau ir DK).Pagal Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2009-01-01), pareigÅ«nams buvo mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ .

Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2009-01-01) numatė tokias pat priemokos rÅ«Å¡is. Vidaus tarnybos statuto 38 str. 4 d. (redakcija galiojusi 2009-01-01) numatė, jog Å¡io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų priemokų mokėjimo tvarkÄ nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, tačiau nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentavo darbo užmokesčio tarifų už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį ar nakties darbÄ .

Todėl, teismo nuomone, sprendžiant pareigÅ«no darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis klausimÄ , ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo bÅ«ti vadovaujamasi DK 194 straipsniu „Mokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis“.DK 194 str. 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2008-07-01, numatė, jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų.

Nuo 2008-07-01 iki 2008-08-01 Å¡i nuostata keitėsi ir numatė, jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio), arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2008-08-01 įsigaliojusi ir Å¡iuo metu galiojanti straipsnio redakcija numato, jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Taigi, kaip matyti, straipsnio dalis keitėsi tiek, kiek tai buvo susiję su dvigubo tarifo paskaičiavimu, tačiau nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui aktualios nuostatos, tai yra jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, nekito. Pažymėtina, jog poilsio dienos yra Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ 2.1 punktas).

Pagal pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymo 19 punktÄ matyti, jog jam buvo nustatyta funkcija dirbti operatyvinėse grupėse pagal atskirus darbo grafikus (III tomas, b. l. 71). Pagal 2004 m. spalio 6 d. Mažeikių rajono PK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 1V-147 patvirtintÄ Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento 68 punktÄ , bendrÄ operatyvinės grupės budėjimo grafikÄ , pagal tarnybų vadovų patvirtintus darbo grafikus, sudaro operatyvaus valdymo poskyrio virÅ¡ininkas ir juos tvirtina komisariato virÅ¡ininkas (III tomas, b. l. 95).

Byloje pateikti operatyvinės grupės darbo grafikai (1 tomas, b. l. 47, 50, 52, 55, 58, 61, 64, 66, 68, 72, 74, 76, 78, 80, 83, 85, 87, 89, 91, 93, 95, 97, 99, 101, 104, 107, 110, 113, 116, 119, 122, 125, 128, 131, 134, 137), kurie tinkamai patvirtinti ir juose aiÅ¡kiai nurodytas darbo laikas. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybių, jog darbo operatyvinėje grupėje laikas jam buvo žinomas iÅ¡ anksto susipažinus su minėtais grafikais. Konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo darbas įstaigoje (operatyvinėje grupėje) poilsio ir darbo dienomis buvo organizuojamas pagal iÅ¡ anksto sudarytus grafikus.Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo skundas dėl reikalavimų priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už virÅ¡valandinio budėjimo valandas, budėjimÄ poilsio dienomis atmestinas kaip nepagrįstas, nes nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustatė specialių teisės normų dėl apmokėjimo už darbÄ pagal grafikÄ poilsio dienomis dvigubai ir kaip virÅ¡valandžius.

DK 194 str. 1 d. numatė, jog už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai.Minėtoje pažymoje atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis, buvo apmokėta kaip už darbÄ naktį (tais atvejais, kai sutapo su poilsio dienomis) ir kompensuota suteiktu papildomu apmokamu poilsio laiku, nes už suteiktÄ papildomÄ poilsio laikÄ pareiÅ¡kėjui buvo skaičiuotas vidutinis atlyginimas, t.y. pareiÅ¡kėjui suteikus papildomÄ poilsio laikÄ , jis nėjo į darbÄ , tačiau vidutinis atlyginimas už tas dienas buvo skaičiuotas.

Teismo nuomone, atsakovas teisėtai už tarnybÄ pagal iÅ¡ anksto sudarytus grafikus pareiÅ¡kėjui mokėjo pareiginę algÄ .Teismas pažymi, jog nuo 2009-01-01 įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, kuria buvo pakeista valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sandara. Numatytos naujos nuostatos – apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal Ä®statymo 261 straipsnio 1 dalį, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.

Už budėjimÄ valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka (to paties straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo administracinėse bylose Nr. A575-81/2012, Nr. A575-83/2012, Nr. A575-86/2012 iÅ¡aiÅ¡kino Å¡ias Ä®statymo nuostatas. Spręsdamas šį ginÄÄ teismas iÅ¡ dalies rėmėsi Å¡ia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti 340,73 Lt už 22,64 valandas nesuteikto nepertraukiamo poilsio laiko.

ReikalavimÄ grindžia prie skundo pridėtais savo paskaičiavimais. Atsakovas su pareiÅ¡kėjo reikalavimu, pareiÅ¡kėjo teismui pateiktais paskaičiavimais nesutinka. Minėtoje pažymoje nurodė, kad negali pateikti tikslių duomenų, už kokį budėjimÄ kokiÄ dienÄ suteiktas papildomas poilsis, nes tokios informacijos ir duomenų nėra. Pažymėjo, kad papildomos poilsio dienos buvo suteikiamos abipusiu susitarimu (tarp pareiÅ¡kėjo ir jo tiesioginio vadovo) ir derinamos su pareiÅ¡kėju.Kaip matyti, atsakovo pažyma paruoÅ¡ta remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

PareiÅ¡kėjas darbo laiko apskaitos žiniaraščių neginčija, juose esančios informacijos neteisingumu skundo neargumentuoja. Todėl teismas byloje vertindamas, ar pareiÅ¡kėjui suteiktas visas poilsio laikas bei apmokėta už virÅ¡valandžius, remsis institucijos paruoÅ¡ta pažyma.PareiÅ¡kėjo pateiktus paskaičiavimus teismas vertina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, jog suteikiamas poilsio laikas buvo derinamas su pareiÅ¡kėju, todėl dėl neaiÅ¡kumų ar, pareiÅ¡kėjo nuomone, ne viso suteikto poilsio laiko pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į atsakovÄ aktualiu laikotarpiu.

Tačiau byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų tokiu praÅ¡ymu kreipęsis į atsakovÄ .Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 340,73 Lt darbo užmokesčio už 22,64 valandas nesuteikto nepertraukiamo poilsio laiko priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo ginčijamas TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ priimtas ne teismo sprendime nurodytais motyvais, tačiau, teismo nuomone, iÅ¡ esmės teisėtas, nes pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡mokėti darbo užmokesčio dalį atmestas konstatuojant, jog pareiÅ¡kėjui už darbÄ operatyvinėje grupėje Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais neturėjo bÅ«ti mokami priedai.

Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas nenaikintinas ir paliekamas galioti.Pažymėtina, jog ABTĮ 86 str. 3 d. nurodoma, jog teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje.

Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A.

N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliai neaptarinės visų pareiÅ¡kėjo argumentų, kadangi mano, jog Å¡iame sprendime nurodė pakankamai motyvų, pagrindžiančių iÅ¡vadÄ , iÅ¡dėstytÄ Å¡io sprendimo rezoliucinėje dalyje.Aukščiau nurodytų teisės aktų bei konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas ir patikslinti skundai netenkintini ir atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. Ž. skundÄ ir patikslintus skundus atsakovui TelÅ¡ių apskrities VPK dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. administracinio sprendimo Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbÄ â€œ panaikinimo; priteisimo iÅ¡ atsakovo už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu jo budėtÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 4282,72 Lt: 1138,81 Lt už 83,87 virÅ¡valandinio budėjimo valandas; 2803,18 Lt už 298,30 valandas budėjimo poilsio dienomis; 340,73 Lt už 22,64 valandas už budėjimÄ darbo dienomis nesuteikto poilsio laiko; priteisimo iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priklausančias delspinigių sumas – 2526,84 Lt iki kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) ir po 3,00 Lt už kiekvienÄ dienÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                            Žanas Kubeckas