Legislator Case Law & Legislation
f33af9dd-6004-4309-960a-68b04ee8d0ca AI generated

Court partially allows prisoner's claim for damages due to overcrowding and poor conditions in detention facilities.

Case Number f33af9dd-6004-4309-960a-68b04ee8d0ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's claim for 10,000 euros regarding alleged poor detention conditions, ordering a retrial on specific liability issues. While the plaintiff argued for compensation based on overcrowding and hygiene violations, the court found that the first-instance court incorrectly attributed liability to the state rather than the specific successor institutions. Consequently, the court awarded partial damages of 200 euros to the prison authority and 150 euros to the hospital based on the duration of violations and lack of evidence regarding sanitary facilities.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 6.5 str.; Civil Code Art. 6.6 str. 1 d.; Administrative Procedure Code Art. 85-87 str.; Administrative Procedure Code Art. 88 str. 5 pkt.; Administrative Procedure Code Art. 132 str. 1 d.: Joint liability is not presumed; damages must be allocated to specific entities based on the duration of violations and the nature of the illegal acts committed by each institution.

Keywords

AI generated
prisoner rights overcrowding violations joint liability detention conditions administrative compensation successor institutions hygiene standards

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 6.5 str.
Civil Code Art. 6.6 str. 1 d.
Administrative Procedure Code Art. 85-87 str.
Administrative Procedure Code Art. 88 str. 5 pkt.
Administrative Procedure Code Art. 132 str. 1 d.
AI generated
c961289d-b317-42ad-ad5b-a123e95687e4
? Administracinė byla Nr.
8f025395-0e57-4fb6-ac31-816345ffa578
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.
a86e9187-64bc-4711-bbce-e115348d5a8f
neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 Dėl gyvenamojo ploto PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN 6 bÅ«rio 2 bendrabučio tipo patalpoje ir 5 bÅ«rio 5 bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
cfdbcf68-0e10-4dc1-a45f-546beb4d4c30
Teismas n u s t a t ė : Pareiškėjas D.
1b760665-d54a-47ab-b8ad-bea0fb18195f
Administracinė byla Nr. I-3738-426/2016   Proceso Nr. 3-61-3-03770-2015-8       Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-2452-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00389-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. balandžio 28 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), dėl neturtinės žalos atlyginimo,  n u s t a t ė :

 PareiÅ¡kėjas D. R. kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ teigia patyręs dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Skunde nurodo, kad 2015 m. sausio 28 d. po suėmimo buvo perkeltas į LukiÅ¡kių TI-K karantino kamerÄ rÅ«syje, kurioje buvo labai Å¡alta, iÅ¡muÅ¡tas lango stiklas. Kamerų plotas neatitiko nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, buvo laikomas su dar 2 ar 3 kaliniais.

Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad 2015 m. gegužės mėn. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas toje pačioje kameroje su pavojingu recidyvistu. Ä® prieÅ¡taravimÄ jo laikymui bendroje kameroje su pareiÅ¡kėju atsižvelgta nebuvo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad konvojavimo metu, prieÅ¡ iÅ¡vedant ar įleidžiant į kamerÄ , po 1–2 val. pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose, kurių plotas siekė maždaug 1 kv. m. Akcentavo, jog minėtos kameros neÅ¡ildomos ir prirÅ«kytos.

LAVL laikino sulaikymo kameros yra dar blogesnės bÅ«klės. Palatose, kuriose gydomi kaliniai, plotas siekė tik 7 kv. m (patalpoje paprastai bÅ«davo 4 žmonės), o jose esantis klozetas buvo aukÅ¡tai iÅ¡keltas Å¡alia maisto ir dviaukščių lovų. LAVL bÅ«davo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. LukiÅ¡kių TI-K ir LAVL teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine nebuvo suteikta. Atsakovės atstovė iki reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovas nurodė laikotarpius, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, ir teigė, kad jo skunde nurodomu laikotarpiu kamerų plotas nustatytus reikalavimus atitiko. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ , o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikosi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada pasiekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . PaaiÅ¡kino, kad patikrinus turimus duomenis apie gyvenamÄ sias kameras, buvo nustatyta, jog asmuo, kuris buvo laikomas vienoje kameroje kartu su pareiÅ¡kėju, į pavojingo recidyvisto sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas nebuvo. Ä®vertinus kompiuterinės sistemos „Kamerų grafinis atvaizdavimas, izoliacijos ir perpildymo kontrolė“ duomenis buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sÄ raÅ¡Ä , nors, skundžiamu laikotarpiu, konfliktų tarp pareiÅ¡kėjo ir kalinčių asmenų, užfiksuota nebuvo.

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate, jose suimtieji laikomi laikinai. Å ios laikino laikymo patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas ant kurio nuteistieji (suimtieji) gali atsisėsti. Nuteistieji (suimtieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kartu nurodė, jog trumpalaikio paskirstymo kamerose, kaip ir kitose bendrojo naudojimo patalpose yra griežtai draudžiama rÅ«kyti, tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir ar nuteistieji Å¡iose bei bendrojo naudojimo patalpose nerÅ«kytų.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę elgesio kontrolę. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skundų dėl ilgalaikių pasimatymų gauta nebuvo. Ilgalaikiai pasimatymai pareiÅ¡kėjui nebuvo organizuojami, kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklÄ , pareigos suteikti minėtus pasimatymus nebuvo.

LukiÅ¡kių TI-K pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Nurodė, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Atsakovo atstovo nuomone, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu ligoninėje buvo gydomas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. Patikslino, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo nuteistasis. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog gydymosi LAVL metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui.

Nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos namų įstaigų taisyklės) 111 punkte nustatyta, kad LAVL patalpose vienam asmeniui turi būti užtikrinamas 5,1 kv. m plotas. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų skaičių teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos, kadangi LAVL turi būti suteikiamos stacionaro asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o be to privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Teigia, kad kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-8216.5 punkto nuostatų. Jose numatyta, kad, nesant techninių galimybių, kamerose sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nedetalizuoja, kokių konkrečiai higienos normų reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės skirstyti pacientus į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ sias patalpas, kadangi Tabako kontrolės įstatymo draudimas galioja visoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog pareiÅ¡kėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine buvo pažeista. Nuteistųjų teisės pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis ginčijamu laikotarpiu tvarkÄ reglamentavo Bausmių vykdymo kodeksas (suvestinė redakcija nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ), Pataisos įstaigų taisyklės ir kiti teisės aktai. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, norėdamas pasimatyti su sutuoktine, turėjo kreiptis į laisvės atėmimo vietos administracijÄ su praÅ¡ymu pagal numatytÄ tvarkÄ .

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendrojo pobÅ«džio. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų (ne)užtikrinimo LukiÅ¡kių TI-K ir LAVL skunde nurodytu ginčo laikotarpiu nurodytais aspektais, atlyginimo. Byla nagrinėjama pareikÅ¡to ir priimto nagrinėti skundo suformuluoto dalyko ir nurodyto faktinio pagrindo ribose.

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia tuo, jog nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. LukiÅ¡kių TI–K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų nurodytų konkrečių kalinimo sÄ lygų apimtyje. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K (1 t., b. l. 85–88), o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (1 t., b. l. 194–200, 2 t., 200–214).

Tad ginčo laikotarpis aiÅ¡kiai identifikuotas. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje skundÄ dėl žalos, patirtos nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., teismui pateikė 2018 m. sausio 29 d. (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. reikÅ¡ti, dėl to atsakovės praÅ¡ymas taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K ir/ar LAVL veiksmus (neveikimÄ ) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistÄ jį Å¡iose įstaigose, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp nurodytų įstaigų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo (-ų) veiksmus ar neveikimÄ , nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sÄ lygas), institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos palengvinimas pareiÅ¡kėjui nereiÅ¡kia, kad atsakovui gali bÅ«ti perkeliama pareiÅ¡kėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindÄ , nurodant konkrečias, aiÅ¡kiai, detalias kalinimo sÄ lygas, apibÅ«dinti konkrečiÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikÅ¡mingus įrodymus, jų buvimo vietÄ (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). PareiÅ¡kėjus įvykdžius Å¡iuos reikalavimus, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sÄ lygų, o tik hipotetiÅ¡kai, teoriÅ¡kai svarstant, pateikiant bendro pobÅ«džio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sÄ lygas, nėra galimybės prieÅ¡ingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikÅ¡tus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat Å¡io pobÅ«džio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiÅ¡kėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos SÄ jungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro bÅ«tinÄ jį bausmės elementÄ , tačiau turi bÅ«ti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie bÅ«tini ir bÅ«dingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sÄ lygotos priemonės, įpareigojimai turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. imtinai (su pertraukomis) laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atskirų aspektų (ne)pagrįstumo. Dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose nesuteikiant tinkamo gyvenamojo ploto.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m2. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 121 (1 asmuo), 7,45 m2 ploto kameroje Nr. 115 (1 asmuo), 6,79 m2 ploto kameroje Nr. 385 (1–2 asmenys), 6,94 m2 ploto kameroje Nr. 379 (1–2 asmenys), 6,83 m2 ploto kameroje Nr. 203 (1 asmuo), 7,75 m2 ploto kameroje Nr. 311 (3 asmenys), 7,60 m2 ploto kameroje Nr. 286 (1–3 asmenys), 6,90 m2 ploto kameroje Nr. 206 (1 asmuo), 7,69 m2 ploto kameroje Nr. 283 (2 asmenys), 7,18 m2 ploto kameroje Nr. 316 (1–2 asmenys), 2015 m. gegužės 6 d. paleistas į laisvę.

Vadovaujantis atsakovės atstovės LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiÅ¡kėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 2,3 m2 iki 6,89 m2 (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 2,5 m2 iki 7,45 m2. Taigi, pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K 7 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, 2 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir Konvencijos 3 straipsnį (neteisėti veiksmai).

Svarstant dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų dėl minimalaus besigydančiam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto užtikrinimo ligoninėje, vadovautinasi ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111 punkto nuostata (valstybės įsipareigojimu), kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose vienam asmeniui turi bÅ«ti užtikrinamas 5,1 m2 plotas. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 8), nepateikus įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl patalpos pilno užimtumo, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡ioje įstaigoje Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18 esant 2 dviejų aukÅ¡tų lovoms (4 asmenims skirta patalpa) pažeidžiant ploto reikalavimÄ 8 paras, t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. kameroje, kurios plotas – 7,33 kv. m, nebuvo užtikrintas minimalus pagal nacionalinius teisės aktus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (neteisėti veiksmai).

Atsakovas atsiliepime taip pat pripažįsta, kad ligoninė negalėjo daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, dėl to alėjo bÅ«ti virÅ¡ytos teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir iÅ¡vykstančiųjų asmenų skaičius. Tai, kad ligoninė negalėjo daryti įtakos atvykstančiųjų ir iÅ¡vykstančiųjų asmenų srautams ir taip užtikrinti besigydančių ir atliekančių bausmę ar suimtų asmenų teisę į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , nepagrįstas faktiniais duomenimis argumentas ir nesudarantis teisinio pagrindo netaikyti valstybės civilinės atsakomybės, esant nustatytoms valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygoms.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo Laisvės vietų atėmimo ligoninėje PareiÅ¡kėjas teigia, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose-palatose yra netinkamai įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (1 t., b. l. 6–7). Teismas pažymi, jog konkrečių duomenų apie kamerose-palatose įrengtÄ sanitarinį mazgÄ atsakovas nepateikė. IÅ¡ pažymos matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 18 yra įrengtas atskirtas sanitarinis mazgas (2 t., b. l. 8). Ligoninėje kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas įrengiamas laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (redakcija, galiojusi iki 2016-01-27), 16.5 punkto nuostatų, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.“ Atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktose nuotraukose sanitarinio mazgo kamerose-palatose nesimato.

Pažymėtina, kad kiti ligoninės pateikti patikrinimų aktai ginčui neaktualÅ«s ir nevertintini, kadangi pareiÅ¡kėjas patikrinimų aktuose nurodytais laikotarpiais joje laikomas nebuvo. IÅ¡ 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akto matyti, kad vėlesniu laikotarpiu patikrinus kamera-palata Nr. 18 patikrinus higienos normų pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 1-2). IÅ¡ pateikto atsakovo leidimo-higienos paso matyti, kad leidimas iÅ¡duotas vykdyti ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklÄ , nors aptariama Å¡ioje administracinėje byloje veikla – stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų veikla (2 t., b. l. 6).

Ä®vertinus visumÄ nurodytų aplinkybių, atsakovas neįrodė, kad sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kameroje -palatoje pagal teisės aktų reikalavimus (neteisėti veiksmai). Dėl rÅ«kančių asmenų laikymo su nerÅ«kančiaisiais PareiÅ¡kėjas nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K ir LAVL buvo laikomas tose pačiose patalpose su rÅ«kančiais asmenimis. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sauso 1 d. iki liepos 1 d., iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos galioja ir bylos nagrinėjimo metu) 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai numatė, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai (Ä®statymo 19 str. 4 d.). Tai iÅ¡ esmės atkartota ir iki 2015 m. lapkričio 11 d. galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte:

„laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.“ Atsakovo atstovo praneÅ¡ime „Dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ pažymima, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys kartu su rÅ«kančiaisiais ar nerÅ«kančiais yra apgyvendinami tik esant nerÅ«kančiųjų pageidavimui (1 t., b. l. 98).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, taigi, atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K esančiÄ asmenų paskirstymo tvarkÄ , jis privalėjo bÅ«ti laikomas su nerÅ«kančiaisiais. PareiÅ¡kėjas skunde pateikė tik abstraktų argumentÄ dėl Å¡ios rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų paskirstymo tvarkos pažeidimo, tačiau tiksliai nenurodė, kuriuo jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu ji buvo pažeista, todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl kalinimo sÄ lygų pažeidimo Å¡iuo aspektu atmeta.

IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų nuotraukų (2 t., b. l. 9–10) matyti, jog Laivės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir kitose kamerose-patalpose yra iÅ¡kabinti įspėjamieji, draudžiantys rÅ«kyti ženklai. PareiÅ¡kėjas skundų dėl jo laikymo prirÅ«kytose patalpose ligoninės administracijai dėl konkrečių atvejų neteikė, todėl konstatuoti kalinimo sÄ lygų pažeidimÄ Å¡iuo aspektu ginčo laikotarpiu Å¡ioje įstaigoje teismas neturi pagrindo, kadangi ligoninė įrodė, jog pasirÅ«pinta draudimo vartoti tabako gaminius iÅ¡vieÅ¡inimo įgyvendinimu.

Tas pats pasakytina ir apie ligoninėje esančias laikino sulaikymo patalpas, kurios yra ligoninės teritorijoje. Nustačius, kad kiti nuteistieji pažeidžia pataisos įstaigoje galiojančiÄ tvarkÄ , kiekvienas asmuo turi pareigÄ praneÅ¡ti įstaigos administracijai. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo vienoje kameroje su pavojingu recidyvistu PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas vienoje kameroje su pavojingu recidyvistu, o į prieÅ¡taravimÄ jo laikymui bendroje kameroje su pareiÅ¡kėju, atsižvelgta nebuvo.

IÅ¡ turimų duomenų apie gyvenamÄ sias kameras matyti (1 t., b. l. 89), jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienoje kameroje su asmeniu, kuris tik nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sÄ raÅ¡Ä , o Å¡is laikotarpis konkrečiu atveju į pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. nepateko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu laikotarpiu konfliktų tarp pareiÅ¡kėjo ir kalinčių asmenų užfiksuota nebuvo ir pareiÅ¡kėjas kartu su nurodytu asmeniu kameroje Nr. 283 kartu buvo nuo 2015-04-28 iki 2015-04-30 (1 t., b. l. 87-88).

Šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Dėl ilgalaikių pasimatymų Pareiškėjas teigė, Lukiškių TI-K ir LAVL nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, taip pat teisė paskambinti telefonu yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės, kurios įgyvendinamos BVK nustatyta tvarka (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01). BVK 94 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis.

BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį kalėjimo režime nustato BVK 85 straipsnis. BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, priklausančių paprastajai grupei, teisė per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo.

Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus suteikti pasimatymus tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek LAVL, byloje nėra. Taip pat pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nekonkretizavo, kad teikė tokius praÅ¡ymus, nors nurodo, kad jis turi Å¡eimÄ , sutuoktinę ir tris mažamečius vaikus, tačiau nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų (gimimo, santuokos liudijimai, kt.), netgi nenurodė konkrečių asmenų, su kuriais neturėjo galimybės pasimatyti, bendrauti ar su kuriais nutrÅ«ko ar buvo apsunkinti socialiai ryÅ¡iai.

IÅ¡ 2015 m. gegužės 6 d. pažymėjimo apie paleidimÄ matyti, kad jo Å¡eiminė padėtis „iÅ¡siskyręs“ (1 t., b. l. 10). Pagal BVK 85 straipsnį apskritai pareiÅ¡kėjui atliekant bausmės dalį kalėjimo sÄ lygomis nėra numatyta teisė turėti ilgalaikius pasimatymus (kaip nuteistajam). Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2016 m. balandžio 1 d., pareiÅ¡kėjas turėjo teisę gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ per du mėnesius. Skunde nedetalizuota, kaip (su)trukdė socialinius ryÅ¡ius palaikyti įstatymo garantuojami trumpalaikiai pasimatymai ir kodėl bÅ«tent tik ilgalaikių pasimatymų suteikimas bÅ«tų užtikrinęs socialinių ryÅ¡ių aptariamu iÅ¡ esmės trijų mėnesių laikotarpiu palaikymÄ su nekonkretizuotais asmenimis.

Pažymėtina, kad trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018) yra pripažinęs ir tai, jog BVK nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose (paprastojoje grupėje), nenumato teisės gauti ilgalaikius pasimatymus (BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta tik teisė į trumpalaikius pasimatymus), tad Å¡iuo aspektu bÅ«tų tiesiogiai taikytina Konvencija (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-624/2018 ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ , kuriame, kaip minėta, praktika suformuota iÅ¡ esmės bylose, kuriose asmenys yra suimtieji, o ne nuteistieji, net ir kalėjime laikomiems nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai turėtų bÅ«ti suteikiami. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio iki rugsėjo) XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .

LeidimÄ suteikti pasimatymÄ duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. PareigÅ«no sprendimas leisti pasimatyti įraÅ¡omas nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymÄ , nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme įraÅ¡omi atsisakymo motyvai.

Pagal Taisyklių 108 punktÄ trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (iÅ¡skyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio iki rugsėjo), 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymÄ realizavimÄ kaip ir suimtųjų atveju visgi sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka tokį pasimatymÄ gauti.

Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieÅ¡ kreipdamasis teisminės gynybos į teismÄ , taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018).

Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, kaip pažeidžiančių jo šeiminius santykius, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju, atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė pačiam asmeniui neišreiškus valios pasinaudoti tokia teise. Pareiškėjas neginčija, jog neturėjo apskritai galimybių bendrauti su šeima, artimais giminaičiais kitomis leistinomis kalėjimo režime formomis (susirašinėjimas, telefono pokalbiai, trumpalaikiai pasimatymai).

Be to, už gerÄ elgesį pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę bÅ«ti paskatintas papildomais trumpalaikiais pasimatymais, skambučiu telefonu (BVK 140 str.). Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje aptariamas trijų mėnesių kalinimo laikotarpis (atskirai paėmus LAVL – savaitės laikotarpis), o skunde nedetalizuota, kuo Å¡is laikotarpis buvo toks reikÅ¡mingas, kad per jį negavus ilgalaikio pasimatymo galėjo nutrÅ«kti susiformavę socialiniai ryÅ¡iai, nors buvo suteikiama galimybė socialinius ryÅ¡ius palaikyti kitomis bendravimo formomis.

Dėl to Å¡iuo aspektu taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, pačiam pareiÅ¡kėjui nerealizavus nustatyuta tvarka teisės į tokio pobÅ«džio pasimatymÄ . Dėl bendrųjų higienos normų pažeidimų PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo Å¡alta, iÅ¡muÅ¡tas lango stiklas (minimalios temperatÅ«ros palaikymo reikalavimas). PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kalėjo kamerose Nr. 121, Nr. 115, Nr. 385, Nr. 379, Nr. 203, Nr. 311, Nr. 286, Nr. 206, Nr. 283, Nr. 316.

Lukiškių TI-K pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus ginčui neaktualiu laikotarpiu, tačiau ginčui artimu laikotarpiu, kamerų kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas. Patikrinimo metu Lukiškių TI-K kamerose higienos normų pažeidimų dėl temperatūros reikalavimo neužtikrinimo nenustatyta. Tačiau iš Lukiškių TI-K pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. 385, Nr. 283, Nr. 286, Nr. 316, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo nustatyti kiti higienos normų pažeidimai, pvz. pelėsis, santykinės drėgmės, nelygių paviršių.

IÅ¡ teismui pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija fiksavo visus kamerose nustatytus higienos pažeidimus ir juos Å¡alino pagal galimybes ir pagal pirmumo poreikį, todėl teismas atmeta pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K nereagavo ir neÅ¡alino nustatytų higienos normų pažeidimų. Tad, nustačius ploto pažeidimÄ Å¡ioje įstaigoje, kitų bendrųjų higienos normų pažeidimas vertintinas kumuliatyviai, nustatant atlygintinos pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos dydį.

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo laikino sulaikymo kamerose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimÄ panaikinęs ir perdavęs bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi iÅ¡ esmės ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, jog vežant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ teismus ir PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , prieÅ¡ iÅ¡vedant ar įleidžiant į kamerÄ buvo laikomas ilgai (1–2 val.) prirÅ«kytose, Å¡altose, neÅ¡ildomose, apie 1 kv. m ploto trumpalaikio laikymo kamerose.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog LAVL laikino sulaikymo kameros yra dar blogesnės bÅ«klės nei LukiÅ¡kių TI-K. <...> Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡ių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų, dėl to nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiÅ¡kai ir objektyviai jų neiÅ¡tyrė. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. sausio 28 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, 2015 m. vasario 6 d., iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ 2 – Ä jį sektorių, 2015 m. kovo 4 d. atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2015 m. kovo 20 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ 2 – Ä jį sektorių, 2015 m. balandžio 24 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus, 2015 m. gegužės 6 d. perkeltas į laisvę.

Ä® LAVL pareiÅ¡kėjas kartÄ vyko aukščiau nurodytu laikotarpiu. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. LukiÅ¡kių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rÅ«kyti. Priėmimo-paskirstymo skyriuje iÅ¡kabinti įspėjamieji, draudžiantys rÅ«kyti ženklai. Priėmimo-paskirstymo skyriuje tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerÅ«kytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, tai tokios patalpos, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi neilgiau 2 valandų (t. y. laikinai, prieÅ¡ teismÄ , po teismo iki paskirstymo į gyvenamÄ sias kameras ir pan.). Å ios laikino sulaikymo patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, ant kurio suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. liepos 10 d. atliko laikino sulaikymo kamerų operatyviÄ kontrolę, kurios metu higienos normų pažeidimų Å¡iose kamerose nenustatė (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo aktas Nr. 13 (13.3) PA-1734 (1 t., b. l. 156). Teismas pažymi, kad nesant byloje duomenų apie suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų pažeidimus, teiktus skundus, nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad laikino sulaikymo kameros buvo prirÅ«kytos ar kitaip neatitinkančios joms keliamų reikalavimų.

Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nepagrįsti įrodymais, nėra pagrindo pripažinti, kad kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas prirÅ«kytose laikino sulaikymo kamerose, neužtikrinant sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas. Todėl nepripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K padarė teisės į sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas pažeidimÄ . Vertinant LAVL esančių laikino sulaikymo patalpų bÅ«klę pažymėtina, kad duomenų, jog Å¡ios neatitiktų higienos normos HN 76:2010 reikalavimų nenustatyta.

Atsakovas pateikė nuotraukas dėl Å¡ių laikino sulaikymo patalpų bÅ«klės (2 t., b. l. 11-14). Duomenų, jog buvo kreiptasi ginčo laikotarpiu į visuomenės sveikatos specialistus nėra. Ginčui artimu laikotarpiu tikrinant LAVL patalpas higienos normų pažeidimų nenustatyta (2015 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktas, 2 t., b. l. 3-5). Dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: padarytos žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjas skunde įvardijo dvasinius iÅ¡gyvenimus kaip neturtinę žalÄ . Teismas sutinka, kad neturtine žala laikoma įrodyti pareiÅ¡kėjo apraÅ¡yti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, pažeminimas (minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto neužtikrinimas).

IÅ¡ 2015 m. kovo 10 d. kalėjimų departamento raÅ¡to matyti, kad tik atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas lankėsi pas gydytojus, rekomenduota gydytojo psichiatro konsultacijai dėl nerimo (1 t., b. l. 61-62), gydėsi ambulatoriÅ¡kai psichoterapijos dienos stacionare iki patekimo į LukiÅ¡kių TI-K (1 t., b. l. 9), pirmÄ kartÄ teistas (1 t., b. l. 10). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog konstatuoti pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų pažeidimai sudarė prielaidų pareiÅ¡kėjui patirti tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, o vien pažeidimo pripažinimas nebÅ«tų tinkama ir pakankama satisfakcijos forma. Tad teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigos operatyviai Å¡alindavo nustatytus pažeidimus informuodamos apie tai visuomenės sveikatos centrÄ , konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI–K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteistina piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, naikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimÄ ir perduodamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ 9 paras, Ligoninėje buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ 8 paras, tačiau neturtinę žalÄ pirmosios instancijos teismas priteisė tik iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

Nagrinėjant administracinę bylÄ iÅ¡ naujo, atsižvelgus į visumÄ aukščiau nurodytų aplinkybių ir argumentų, taikytina atsakovo atstovių dalinė civilinė atsakomybė, kadangi solidarioji prievolė nepreziumuojama ir Å¡iuo atveju neturtinė žala nebuvo padaryta bendrais institucijų veiksmais (Civilinio kodekso 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Svarstant dėl konkrečių priteistinų iÅ¡ atsakovo atstovių piniginių kompensacijų dydžio, atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes, įstatymo numatytus teismų praktikoje suformuotus reikÅ¡mingus kriterijus dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 7 dienas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, 2 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir Konvencijos 3 straipsnį (neteisėti veiksmai), kad Å¡ioje įstaigoje ginčo laikotarpiu buvo nustatyta ir kitų bendrųjų higienos normų pažeidimų, kas įvertintina kumuliatyviai, taip pat atsižvelgtina į tai, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant ploto reikalavimÄ 8 paras ir atsakovas neįrodė, kad sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kameroje -palatoje pagal teisės aktų reikalavimus (neteisėti veiksmai), - dėl to iÅ¡ atsakovo atstovo LukiÅ¡kių TI-K teisių ir pareigų perėmėjo Vilniaus PN priteistina 200,00 EUR ir iÅ¡ atsakovo atstovo LAVL 150,00 EUR dydžio piniginės kompensacijos.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:  iÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kėjo D. R. skundÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančių: Vilniaus pataisos namų 200,00 EUR (du Å¡imtus) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 150,00 EUR (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) dydžio pinigines kompensacijas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .  Teisėja                                                                                                           Jovita Einikienė