2019-09-25 Nr. AB-18295-3-62-3-00424-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-870-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00424-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1, 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 450 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate (toliau – Alytaus AVPK Varėnos RPK) pareiškėjui 2015 m. sausio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P-23868649-15. Pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio pažeidimus, nes būdamas neblaivus šūkavo, šlaistėsi viešojoje vietoje, policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atliekant dalinę apžiūrą ir daiktų patikrinimą, aktyviais veiksmais vengė apžiūros, patikrinimo, traukė už rankų, nereagavo į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-27-445/2015 pagal surašytą protokolą, 2015 m. gegužės 26 d. nutarė administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti, nesant pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Be to, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Varėnos rajono apylinkės teismas nutarė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų informuoti Alytaus AVPK viršininką ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokurorą apie administracinėje byloje nustatytas aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutarė Alytaus AVPK Varėnos RPK apeliacinio skundo netenkinti. Kadangi Alytaus AVPK pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, pareiškėjo manymu, jis turėjo teisę į pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir kitų teisės aktų nuostatas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo pareigūnų neteisėti veiksmai buvo įrodyti teismo procese, kuris truko daugiau nei aštuonerius mėnesius, todėl akivaizdu, kad tai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai ir dėl to jis patyrė dvasinę skriaudą. Pareiškėjui nepagrįstai, tendencingai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tai įrodė Varėnos rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas ir šį nutarimą palikusi galioti Kauno apygardos teismo nutartis. Pareiškėjas neteisėtai buvo sulaikytas, surakintas ir pristatytas į Alytaus AVPK Varėnos RPK. Pareiškėjas privalėjo 3 kartus atvykti į Alytaus AVPK Varėnos RPK, 2 kartus į Varėnos rajono apylinkės teismo posėdžius, kuriuose gynėsi nuo nepagrįstų kaltinimų, taip pat gindamasis nuo neteisėto kaltinimo naudojosi advokato teisine pagalba. Bylinėdamasis teismuose turėjo išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Dėl to jautė nuolatinę įtampą, nervinosi. Buvo sugaištas laikas paneigti kaltinimus.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, patirti nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais atsakovo pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas pirmiau nurodytas nepagrįstas protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje, nebūtų kilusi būtinybė gintis nuo kaltinimų ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Iš viso per šį laikotarpį pareiškėjas už teisinę advokato pagalbą sumokėjo 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų. Todėl turtinė žala sudaro 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų. Be turtinės žalos dėl neteisėtų institucijos veiksmų buvo padaryta ir neturtinė žala. Sulaikymo bei pristatymo į policijos komisariatą metu pareiškėjas patyrė ir fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad jam buvo padaryti tam tikri sužalojimai. Dėl nepagrįstų kaltinimų, neteisėto sulaikymo bei pristatymo į policijos komisariatą pareiškėjas jautė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei kitas neigiamas pasekmes. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 1 000 EUR (vienu tūkstančiu eurų).

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Alytaus AVPK 2015 m. sausio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P-23868649-15, kuriame buvo nurodytos pareiškėjo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo esmė ir aplinkybės. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-27- 445/2015, 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu bylą nutraukė konstatavęs, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo nepakeitė.

Nei Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarime, nei Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartyje nebuvo konstatuota, kad tam tikri Alytaus AVPK pareigūnų atlikti veiksmai būtų buvę neteisėti ar nepagrįsti. Priešingai nei teigia pareiškėjas skunde, Varėnos rajono apylinkės teismas į Alytaus AVPK ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą kreipėsi ne dėl byloje konstatuoto pareiškėjo atžvilgiu pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo, bet dėl šių veiksmų teisėtumo, t. y. jų įvertinimo teisėtumo prasme.

Atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 55-1-00447-14 jokių neteisėtai atliktų Alytaus AVPK pareigūnų veiksmų pareiškėjo sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatą metu nebuvo nustatyta. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarime konstatuota, kad Alytaus AVPK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu veikė teisėtai, neviršijo savo tarnybinių įgaliojimų ir nepiktnaudžiavo tarnyba. Svarbu paminėti, kad šio ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ir tai, kad minėti pareigūnai būtų naudoję fizinį smurtą ar elektros impulso prietaisą prieš pareiškėją, t. y. savo veiksmais jam būtų sukėlę fizinio pobūdžio žalą.

Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigė, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad Alytaus AVPK pareigūnų veiksmai, atlikti pareiškėjo sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatą metu, buvo neteisėti ar nepagrįsti, ir reikalavimai atlyginti dėl šių veiksmų patirtą žalą yra objektyviai nepagrįsti. Kadangi Alytaus AVPK pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, tinkamai vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais bei elgėsi teisėtai, t. y. nesant neteisėtų Alytaus AVPK veiksmų, kartu nėra ir vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, todėl atsakovo manymu, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovo manymu, pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo objektyviai nepagrįsti, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo CK. 6.271 straipsnio prasme.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 450 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 400 eurų bylinėjimosi išlaidų, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

8. Teismas nustatė, kad žalą pareiškėjas patyrė dėl Alytaus AVPK Varėnos RPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai 2015 m. sausio 15 d. surašant jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-23868649-15, taip pat pareiškėją sulaikant, surakinant antrankiais ir pristatant į policijos komisariatą.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje būtina įvertinti Alytaus AVPK ir Alytaus AVPK Varėnos RPK policijos pareigūnų veiksmus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, sulaikymo, antrankių panaudojimo pareiškėjo atžvilgiu.

10. Nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. sausio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P-23868649-15. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 16 d. apie 1.40 val. Varėnos mieste, J. Basanavičiaus g., būdamas neblaivus (1.21 promilės) šūkavo, šlaistėsi viešojoje vietoje, policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atliekant dalinę apžiūrą ir daiktų patikrinimą, aktyviais veiksmais vengė apžiūros, patikrinimo, traukė už rankų, nereagavo į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, policijos tarnybiniame automobilyje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus. Atsakomybė už nurodytų veiksmų padarymą numatyta ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-27- 445/2015, 2015 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė pareiškėjo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties. Varėnos rajono apylinkės teismas, nustatė, jog pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad Alytaus AVPK pareigūnų paaiškinimai bei jų parodymai teisme nenuoseklūs, konstatavo, jog pareigūnai netinkamai įvertino įvykio situaciją, patys pasirinko netinkamą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo bei nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos taktiką, t. y. privažiavo prie pastato netinkamu keliu „žaliąja zona“. Varėnos rajono apylinkės teismas nurodė, jog vaizdo medžiagoje matyti ir girdėti labai supaprastintas policijos pareigūnų elgesys – bendro pobūdžio pokalbis, apšvietimas ten esančių asmenų prožektoriais, pirštinių ant rankų užsidėjimas. Varėnos rajono apylinkės teismas padarė išvadą, jog nepakako surinktų ir ištirtų įrodymų konstatuoti pareiškėjo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties.

11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Alytaus AVPK Varėnos RPK apeliacinį skundą, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą paliko nepakeistu. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartyje pažymėjo, jog asmens pripažinimas kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo negali būti grindžiamas vien tik prielaidomis, visos abejonės, kurių teismo posėdžio metu išnaudojus visas įmanomas priemones neįmanoma pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartyje nurodė, jog pakankamų duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl pareiškėjo kaltės jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padaryme, byloje nenustatyta. Šio teismo išvados buvo grindžiamos iš esmės tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis užfiksuoti pareiškėjo pažeidimai nepasitvirtino, nes teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nepagrindė pareiškėjo kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo.

12. Teismas, įvertinęs Varėnos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniuose dokumentuose nurodytas išvadas, konstatavo, kad pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje nepakako objektyvių duomenų (įrodymų), vienareikšmiškai patvirtinančių pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir jo kaltę dėl ATPK (178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.) numatytų pažeidimų padarymo.

13. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

14. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarime nurodytos išvados dėl policijos pareigūnų veiksmų ir elgesio, jog pareigūnai netinkamai įvertino įvykio situaciją, patys pasirinko netinkamą teisės pažeidimų prevencijos taktiką, iš esmės nepagrįstos imperatyvių teisė aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų tarnybinę veiklą, reikalavimų pažeidimais, t. y. teismas, įvertinęs policijos pareigūnų veiksmus kaip netinkamus, nenurodė ir nenustatė, kokias konkrečias teisės normas, kurios reglamentuoja policijos pareigūnų, ginčo atveju, policijos patrulių veiklą, pažeidė policijos pareigūnai. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutarime nurodytos bendro pobūdžio teisės normos, kurių galimai nesilaikė policijos patruliai įvykio metu, t. y. ATPK 264 straipsnis, numatantis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, 265 straipsnis, numatantis administracinį sulaikymą ir 268 straipsnis, numatantis asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą.

15. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias policijos pareigūnų teises įgyvendinant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, nurodė, kad bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, kad policijos pareigūnai J. A., T. B., E. J., A. M. įvykio laiku nuo 2014 m. lapkričio 15 d. 24.00 iki 2014 m. lapkričio 16 d. 05.00 val. Varėnos mieste vykdė Alytaus AVPK Viešosios tvarkos skyriuje numatytą 2014 m. lapkričio 13 d. prevencinę priemonę Nr. 52-8-IL-840, kurios tikslas buvo sustiprinti policijos pareigūnų darbą organizuojant tikslines policijos priemones Varėnos mieste, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, vartojimu, gabenimu ar platinimu, atkreipiant ypatingą dėmesį į masinių susibūrimų, pasilinksminimo vietas, taip pat daugiabučių namų laiptines, parkus, skverus, ir kitas vietas, kuriuose galėtų būti vartojamos, platinamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Įvykio naktį policijos pareigūnai įgyvendino prevencinės priemonės uždavinius, siekdami užkardyti nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, vartojimu, gabenimu ar platinimu; kaip matyti iš jų parodymų teisme ir paaiškinimų, pamatę prie pastato, iš kurio sklido muzika, susibūrusius jaunuolius, juos patikrino atlikdami dalinę daiktų apžiūrą. Byloje nėra ginčo, jog nakties metu, prie progresyvios muzikos klubo „Neospektras“, esančio J. Basanavičiaus g. 7, Varėnoje, kuris yra jaunimo pasilinksminimo vieta, buvo susibūrę jaunuoliai, kurių tarpe buvo ir pareiškėjas. Policijos pareigūnų teigimu, pareiškėjas buvo neblaivus, vengė patikrinimo, nepagarbiai bendravo, garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, skirtus pareigūnams. Tai policijos pareigūnų įvykio aplinkybių vertinimas, pagrįstas jų vidinių suvokimu ir įsitikinimu, kuris galėjo būti priežastimi taikyti pareiškėjo atžvilgiu kitas specialias priemones – antrankius.

16. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje susiklosčiusią situaciją, konstatavo, kad pareigūnai, tikrindami jaunuolius jų susibūrimo vietoje, kurioje buvo ir pareiškėjas, įgyvendino 2014 m. lapkričio 13 d. prevencinės priemonės Nr. 52-8-IL-840 užduotis, todėl šie policijos pareigūnų veiksmai teismo vertinti kaip pagrįsti ir teisėti. Policijos pareigūnai įgyvendindami jiems pavestą užduotį, t. y. minėtą prevencinę priemonę, suteiktų įgaliojimų neviršijo, nepiktnaudžiavo Policijos įstatymo 23 straipsnyje suteiktomis teisėmis.

17. Teismas pažymėjo, kad ištyrus bylos duomenis, taip pat nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, jog policijos pareigūnai atlikdami pareiškėjo dalinę daiktų apžiūrą, uždėdami jam antrankius ir pristatydami pareiškėją į policijos komisariatą bei surašydami jam administracinio teisės pažeidimo protokolą veikė neteisėtai. Kaip jau buvo minėta, įvykio naktį pareigūnų pagrindinis uždavinys buvo atkreipti ypatingą dėmesį į masinių susibūrimų, pasilinksminimo vietas, kuriuose galėtų būti vartojamos, platinamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pareigūnai minėtomis įvykio aplinkybėmis vykdė pavestus uždavinius, t. y. galimų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, vartojimu, gabenimu ar platinimu, užkardinimą. Policijos pareigūnai, įvertinę neblaivaus pareiškėjo elgesį bei įvykio situaciją, jiems suteiktų įgalinimų ribose, pritaikė pareiškėjo atžvilgiu specialias priemones, antrankius, nes pareiškėjas, pareigūnų teigimu, aktyviais veiksmais vengė patikrinimo, nepagarbiai bendravo. Policijos pareigūnai turėjo teisę spręsti dėl specialių priemonių taikymo tikslingumo pareiškėjo atžvilgiu bei šią priemonę taikyti, nes jų įsitikinimu tai buvo būtina įvykio situacijoje ir aplinkybėmis. Varėnos rajono apylinkės teismui, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-27-445/2015, nepakako įrodymų pareiškėjo kaltei pagrįsti dėl ATPK (178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.) numatytų pažeidimų padarymo, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia paties įvykio aplinkybių, kurias sąlygojo pareiškėjo elgesys įvykio naktį. Policijos pareigūnai vertino, jog pareiškėjo elgesys atitinka administracinės teisės pažeidimus ir toks vertinimas buvo pagrįsta jų vidiniu įsitikinimu.

18. Teismas analizavo Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, (toliau – Instrukcija), kuri reglamentuoja viešosios policijos patrulių darbo organizavimą ir kontrolę, turinį ir darė išvadą, kad nurodytas teisės aktų reglamentavimas reiškia, jog pareigūnai turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Nurodytus veiksmus pareigūnai privalo atlikti vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją.

19. Nustatyta, kad pagal administracinio teisės pažeidimo bylą policijos vyresnysis patrulis T. B. 2014 m. lapkričio 16 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė įvykio aplinkybes dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas, atliekant dalinę jo asmens daiktų apžiūrą, aktyviais veiksmais vengė patikrinimo. Taigi, panaudojant specialias priemones pareiškėjo atžvilgiu ir tokių priemonių panaudojimą fiksuojant tarnybiniame pranešime, buvo laikytasi Instrukcijos 60 punkto reikalavimų.

Byloje nenustatyta duomenų, kad buvo pažeisti kokie nors kiti teisės aktai, reglamentuojantis policijos pareigūnų veikimą ar tokių procesinių veiksmų atlikimą. Teismas pažymėjo, jog nurodyto įvykio aplinkybėmis nebuvo vykdomas pareiškėjo sulaikymas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas ATPK 265 ir 268 straipsnių prasme. Visų pirma, dalinė daiktų apžiūra buvo atliekama įgyvendinant jau minėtos prevencinės priemonės uždavinius, todėl, teismo vertinimu, policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir atitiko Policijos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.

Kaip patvirtino liudytojų policijos pareigūnų A. A. ir A. P. parodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, įvykio naktį policijos patruliams pristačius pareiškėją į Varėnos rajono policijos komisariatą buvo nustatyta pareiškėjo asmenybė, girtumas, taip pat su pareiškėju buvo kalbamasi mėginant išsiaiškinti įvykio aplinkybės, po pokalbio su policijos budėtoju A. A. pareiškėjas iš policijos komisariato buvo išleistas į namus. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jo laisvė dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvo suvaržyta.

Teismas pabrėžė, kad policijos komisariate pareiškėjas buvo tik kiek, kiek reikėjo išsiaiškinti būtinoms įvykio aplinkybėms. Administracinio teisės pažeidimo protokolas 2014 m. lapkričio 16 d. įvykio naktį pareiškėjui nebuvo surašytas. Prieš surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo renkami ir tiriami galimi įrodymai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas 2015 m. sausio 15 d. atlikus išsamų įvykio aplinkybių tyrimą ir surinkus, policijos pareigūnų įsitikinimu, pakankamai duomenų (įrodymų), įgalinančių teigti, jog pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė, jog policijos pareigūnai netinkamai įvertino įvykio situaciją ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų neužteko pareiškėjo kaltei pagrįsti, tačiau teismo nutartyje nebuvo nustatytas pareigūnų šališkumas ar kitoks jų suinteresuotumas bylos baigtimi, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių iškraipymas ar nuslėpimas, ar kitoks piktnaudžiavimas įgaliojimais, ar nurodyti kiti imperatyvūs teisės aktų pažeidimai.

20. Teismas pažymėjo, kad nagrinėtoje administracinėje byloje, ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus ir įvertinus policijos pareigūnų veiksmus neteisėtumo aspektu, nenustatyti jokie policijos pareigūnų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar administracinio proceso reikalavimų pažeidimai.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad kiekvienu atveju apie įrodymų sprendimui priimti pakankamumą sprendžia bylą nagrinėjantis pareigūnas. Nurodė, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

22. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pakankamas teisinis pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t. y. surašyti pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes pakako įrodymų visumos – policijos pareigūnų paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, alkotesterio duomenų apie pareiškėjo neblaivumą, kitų asmenų paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, įgalinančių pagrįstai teigti, jog pareiškėjas pažeidė viešąją tvarką ir jo veiksmai atitinka ATPK 178 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies administracinių teisės pažeidimų sudėtį. Administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimas dėl pareiškėjo nebuvo pagrindas pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir visi su tuo susiję administracinio proceso veiksmai buvo neteisėti. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.11.-27-445/2015 konstatavo, jog nepakanka įrodymų administracinio teisės pažeidimo įvykiui ir sudėčiai konstatuoti. Varėnos rajono apylinkės teismo išvada reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta tik dėl kitokio byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau tai, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto bei sąlygų viešajai civilinei atsakomybei kilti, būtent – pareigūnų neteisėtų veiksmų.

23. Teismo nuomone, policijos pareigūnai elgėsi taip, kaip pagal teisės aktus, reglamentuojančius jų veiklą, privalėjo elgtis (CK 6.271 str. 4 d.). Ištyrus policijos pareigūnų veiksmus, susijusius su įvykio aplinkybėmis dėl pareiškėjo dalinės daiktų apžiūros, jo pristatymo į policijos komisariatą, antrankių uždėjimo, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, nenustatytas jų neteisėtumas, todėl teismui akivaizdu, jog nenustatyti CK 6.271 straipsnyje numatyti viešosios civilinės atsakomybės pagrindai. Administracinių teisės pažeidimų tyrimo metu surinktų aplinkybių visuma buvo pakankama policijos pareigūno vidiniam įsitikinimui pagrįsti, jog pareiškėjas padarė viešosios tvarkos pažeidimus ir tai patvirtino surinktų, pirmiau minėtų, duomenų (įrodymų) visetas bei nustatytos pažeidimų aplinkybės. Paties pareiškėjo elgesys nulėmė policijos pareigūnų suvokimą dėl viešosios tvarkos pažeidimų padarymo.

24. Pareiškėjas dėl iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos, kuri vėliau Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu buvo nutraukta, galėjo patirti nepatogumus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylos procesu ir kitais dėl to kilusiais rūpesčiais, tačiau šie nepatogumai neatitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, nes nenustatyti policijos pareigūnų neteisėti veiksmai. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestas.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimą dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nebuvo numatytas. Galiojusio ATPK 272 straipsnio redakcija nustatė teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo galėjo naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turėjo būti atlygintos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Teismas nurodė, kad esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala.

26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, kuriame pasisakoma dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies ir asmens teisės gauti žalos atlyginimą, nurodė, kad nepaisant to, jog nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens teisės gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės į patirtos žalos visišką atlyginimą principu, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

27. Teismas vertino, kad turtinės žalos atlyginimo dydį patvirtina 2014 m. gruodžio 16 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 12-16/(LM) atstovauti pareiškėją administracinio teisės pažeidimo byloje, advokato pinigų priėmimo kvitai už atstovavimą byloje. Pinigų priėmimo kvitas, kurio serija LAT Nr. 769742, patvirtina 2015 m. birželio 2 d. advokatui sumokėta 300 Eur ir 2015 m. birželio 17 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 769749, įrodo sumokėtą 150 Eur sumą. Sumokėtos sumos atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (8.2, 8.11 p.), todėl pripažintinos pagrįstomis ir priteistinomis pareiškėjui, t. y. iš viso 450 Eur.

28. Teismas taip pat vertino pareiškėjo reikalavimą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė dėl skundo surašymo ir atstovavimo teismo posėdžiuose (2017 m. spalio 18 d. pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų). Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo nurodymai: 2017 m. vasario 15 d. NR. 244 ir 2017 m. spalio 18 d. Nr. 320, pinigų priėmimo 2017 m. gegužės 23 d. kvitas Nr. 891124, 2017 m. spalio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 10-17/17 (LM). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos galimai maksimaliai priteistinos sumos už skundo parengimą, pareiškėjas turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008). Kadangi nagrinėjamojoje administracinėje byloje teismas patenkino vieną iš dviejų pareiškėjo skundo reikalavimų ir priteisė pareiškėjui 450 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitoje dalyje pareiškėjo skundą dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, patenkinta skundo dalis sudaro 50 proc. skundo reikalavimų, todėl pareiškėjui priteistas 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

III. 29. Pareiškėjas L. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir visiškai tenkinti jo skundą.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų. Remdamasis faktu, kad Varėnos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas pripažino, jog neužtenka administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų pareiškėjo kaltei padarius pažeidimą įrodyti, pareiškėjas teigia, kad yra pagrindas Alytaus AVPK Varėnos RPK pareigūnų veiksmus (nepagrįstą administracinės teisės pažeidimų protokolo surašymą, ATPK 264, 265, 268 straipsnių reikalavimų pažeidimą, netinkamos teisės pažeidimų prevencijos taktikos pasirinkimą) laikyti neteisėtais. Pareiškėjas teigė, kad jo neblaivumas buvo nustatytas tik jį sulaikius ir pristačius į Varėnos PK, todėl visi pareigūnų veiksmai įvykio vietoje buvo neteisėti. Varėnos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad neįrodžius teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo atliekama dalinė apžiūra ir daiktų patikrinimas, nėra ATPK 187 straipsnio 1,2 dalyse numatytų pažeidimų sudėties, ir asmens buvimas viešoje vietoje savaime nėra ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas.

31. Pareiškėjo manymu pareigūnų veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti, todėl jis įgijo teisę turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, savo poziciją grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, pagal kurią teismui pripažinus, kad asmuo neteisėtai nubaustas administracine arba baudžiamąja tvarka, turi teisę į žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl pareigūnų veiksmų jautė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kitas neigiamas pasekmes.

32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas neturi būti vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nėra sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas. Nei pareiškėjo administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai, nei kitos kompetentingos institucijos nenustatė, kad pareigūnų veiksmai dėl pareiškėjo buvo neteisėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos valstybės valdžios institucijos (Alytaus AVPK Varėnos RPK pareigūnų) neteisėtais veiksmais, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.271 straipsnio nuostatas.

35. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, pripažindamas, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės bylos atlyginimą, nes nenustatyti neteisėti Alytaus AVPK Varėnos RPK policijos pareigūnų veiksmai, susiję teisenos pradėjimu dėl pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisę į turtinę žalą ir tenkino jo reikalavimą – priteisti 450 Eur žalos atlyginimą (bylinėjimosi išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje) iš atsakovo.

36. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors Varėnos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo Alytaus AVPK Varėnos RPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, nurodo, kad pareiškėjo administracinės teisės pažeidimų bylos nutraukimas suponuoja minėtų policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei Lietuvos valstybės atsakomybę.

37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ATPK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

38. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl Alytaus AVPK Varėnos RPK pareigūnų veiksmų neteisėtumo nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga pirmiausiai trumpai aptarti faktines aplinkybes, nulėmusias administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą pareiškėjui ir šios bylos nutraukimą vėliau.

39. Pareiškėjui 2015 m. sausio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P-23868649-15 dėl to, kad jis 2014 m. lapkričio 16 d. apie 1.40 val. Varėnos m., J. Basanavičiaus g., būdamas neblaivus (1.21 promilės) šūkavo, šlaistėsi viešojoje vietoje, policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atliekant dalinę apžiūrą ir daiktų patikrinimą, aktyviais veiksmais vengė apžiūros, patikrinimo, traukė už rankų, nereagavo į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, policijos tarnybiniame automobilyje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus. Atsakomybė už nurodytų veiksmų padarymą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio administracinio teisės pažeidimo surašymo metu redakcija) 178 straipsnio 1 dalyje (girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę), 187 straipsnio 1 dalyje (pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas) ir 187 straipsnio 2 dalyje (pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu). ATP protokole nurodytos aplinkybės buvo grindžiamos testo alkotesteriu rezultatais, įvykio vietoje ir policijos komisariate buvusių asmenų parodymais (A. A., J. A., T. B., E. J., A. M., A. P., A. V., A. N., J. A.).

40. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarime, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjui dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, konstatavo, kad nėra įrodyta, jog pareiškėjas, atvykus policijos pareigūnams, būtų šūkavęs ar šlaistęsis viešoje vietoje, todėl nėra padaręs ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Tokia išvada padaryta apklausus byloje liudytojus T.

B., E. J., J. A., A. A., A. P., J. A., A. V., A. N., A. M., E. N., ištyrus vaizdo medžiagą; policijos pareigūnų – T. B., E. J., J. A. parodymus teismas atmetė, argumentavo, kad jie subjektyvūs, nulemti netinkamo situacijos vertinimo. Varėnos rajono apylinkės teismas vertino, kad nebuvo teisėto pagrindo atlikti dalinę asmens apžiūrą ar daiktų patikrinimą, policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti, surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad pareiškėjas įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, todėl nėra padaryti ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pažeidimai.

Tokias išvadas grindė ATPK 268 straipsnio, reglamentuojančio asmens apžiūrą ir patikrinimą, 5 dalies reikalavimų pažeidimu, nes asmens teises varžantys veiksmai turėjo būti užfiksuoti surašant asmens apžiūros protokolą arba tai įrašant ATP protokole ar administracinio sulaikymo protokole; ATPK 264 straipsnio, reglamentuojančio ATP bylų teisenos užtikrinimo priemones, 265 straipsnio, reglamentuojančio administracinį sulaikymą, 1 dalies reikalavimų pažeidimu, nes dėl administracinio sulaikymo nebuvo surašytas protokolas; pažymėjo, kad prevencinių priemonių vykdymas, kai nėra realaus įtarimo dėl galimo pažeidimo, nėra pagrindas atlikti dalinę asmens apžiūra bei daiktų patikrinimą, ar sulaikyti asmenį.

Tokiu atveju asmens reiškiamas nepasitenkinimas pareigūnų veiksmais negali būti vertinamas kaip jų garbės ir orumo įžeidimas. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartyje, kuria paliko nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą, iš esmės pritardamas nutarime padarytoms išvadoms, pažymėjo, kad neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje savaime negali lemti ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių – žmogaus orumo ir visuomenės įžeidimo, tokios pasekmės nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos; taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, neturėtų būti teikiama didesnė reikšmė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo draugų parodymams, kurie taip pat gali būti suinteresuoti, bei kad objektyviais laikytini liudytojų A.

P., A. A. bei E. N. parodymai bei vaizdo medžiaga, tačiau jie nėra pakankami, kad byloje galima būtų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl pareiškėjo kaltės jam inkriminuojamų pažeidimų padaryme.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje pažymima, kad veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/13, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-684/13). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia (be kita ko) konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimas reiškia, jog policijos pareigūnų procedūriniai veiksmai šioje byloje turėtų būti laikomi neteisėtais, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo pareiškėjo sulaikymo, dalinės asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo, specialių priemonių (antrankių) panaudojimo bei pristatymo į policijos komisariatą metu, taip pat dėl pakankamų pagrindų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą egzistavimo, turi būti vertinama pareigūnų veiksmų atitiktis specialiesiems jų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams (Policijos įstatymo, Policijos patrulių veiklos instrukcijos kt.), ir šie vertinimai gali skirtis nuo tų išvadų, kurias padaro teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą. Skirtingą vertinimą gali nulemti tiek objektyvios aplinkybės – naujų įrodymų ištyrimas; pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas kitų teisės aktų, reglamentuojančių administracinės atsakomybės taikymą asmenims už administracinius teisės pažeidimus (t. y. ATPK proceso ir materialiųjų normų), aspektu, tiek ir vidinio įsitikinimo sąlygotas įrodymų vertinimas jų pakankamumo apsektu vieniems ar kitiems reikšmingiems faktams konstatuoti. Administracinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą saisto administracinio teisės pažeidimo byloje tik tie nustatyti faktai, kurie yra betarpiškai susiję su pareigūnų veiklos teisėtumu ir buvo įrodinėjimo dalyku administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiuo aspektu apelianto teiginiai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas vienareikšmiai nulemia pareiškėjo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, laikytini nepagrįstais.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus AVPK Varėnos RPK policijos pareigūnai T. B., J. A., E. J. ir A. M. 2014 m. lapkričio 16 d. patruliavo Varėnos mieste ir vykdydami prevencinę policijos priemonę, skirtą užkardyti nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų laikymu, vartojimu, įgijimu, gabenimu bei platinimu (I t., el. b. l. 102), viešojoje vietoje prie naktinio klubo atliko dalinę neblaivaus pareiškėjo L. M. apžiūrą, jį sulaikė, uždėjo antrankius ir nuvežė į policijos nuovadą. Pirmosios instancijos teismas šių pareigūnų veiksmų teisėtumą pagrįstai vertino jų atitikties specialiųjų policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu ir padarė pagrįstas išvadas, kad policijos pareigūnai, įgyvendindami prevencijos programą, atlikdami dalinę pareiškėjo asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, uždėdami jam antrankius bei pristatydami jį į policijos komisariatą, nepiktnaudžiavo Policijos įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų teises įgyvendinant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, suteikiamomis teisėmis, nepažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės nebuvo ATP bylos nagrinėjimo dalyku, pareiškėjas jų neįrodinėjo ir šioje byloje, jo argumentai dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo apsiribojo Varėnos rajono apylinkės teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis dėl to, kad nėra įrodyti pažeidėjui inkriminuoti ATPK pažeidimai ir pareigūnų veiksmai neatitiko ATPK 264 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies ir 268 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nes nebuvo deramai įforminti procesiniais dokumentais (protokolais).

45. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, kuriais buvo grindžiami pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai, o ta aplinkybė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų nepakako pažeidimų sudėčiai pagrįsti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ATP protokolo surašymas ir visi atlikti procesiniai veiksmai buvo neteisėti. ATP bylos nutraukimą lėmė teismo betarpiškai ištirtų įrodymų, taip pat ir papildomų, vidiniu įsitikinimu pagrįstas vertinimas, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, sudariusių pakankamas prielaidas ATP protokolo surašymui, egzistavimo. Varėnos rajono apylinkės teismo nurodyti ATPK 264 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies ir 268 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai yra esminis ATP teisenos pažeidimas, galintis užkirsti kelią atsakomybės asmeniui ATP byloje taikymui, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju laikytinas tik formaliu trūkumu, neturėjusiu reikšmės policijos pareigūnų veiklos teisėtumo vertinimui. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui atlikus ikiteisminį tyrimą dėl Alytaus AVPK Varėnos RPK policijos pareigūnų veiksmų 2015 m. rugsėjo 17 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (I t., el. b. l. 165-175). Šiame nutarime pažymėta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nenustatytas faktas, kad policijos pareigūnai, sulaikydami pareiškėją naudojo smurtą prieš jį ar kitaip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

46. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Vertindama teismo sprendimą nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius esminės viešosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo asmeniui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė