f3367d28-69ea-468b-ab87-75cdde8ff7a5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui M. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. E. B. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, ir S. B..

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIV skyriaus trečio skirsnio nustatyta tvarka, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į buvusio sutuoktinio S. B. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodė, jog santuokos metu nuosavybės teise įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 36,41 kv. m 1995 m. rugsėjo 4 d.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas priėmė sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, tačiau sprendimu nenustatė turtinių santuokos nutraukimo pasekmių ir buto nepadalino. 2004 m. sausio 5 d. mirė S. B.. Pažymėjo, kad dar iki S. B. mirties faktiÅ¡kai viena valdė ir naudojosi butu – iÅ¡siskyrus su buvusiu sutuoktiniu bute gyveno viena, S. B. iÅ¡ buto iÅ¡sikėlė ir niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl buto, nebandė įgyvendinti teisės į savo buto dalį, negyveno jame, nemokėjo jokių mokesčių ir neatliko jokių buto pagerinimų bei nelaikė savęs buto bendraturčiu; ji buvo vienintelė bute deklaruota gyventoja.

S. B. mirus toliau atvirai ir nepertraukiamai valdė visÄ butÄ , rÅ«pinosi juo, mokėjo visus reikiamus buto iÅ¡laikymo mokesčius, atliko ne vienÄ buto pagerinimÄ . Mano, kad yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo į nurodytÄ turtÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi faktÄ , pateikė buto valdymÄ ir disponavimÄ juo patvirtinančius dokumentus, kuriais grindžia savo reikalavimÄ . Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiÅ¡kėjos atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėja nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai butÄ valdė daugiau nei 26 metus ir toliau bÅ«tų tai dariusi, tačiau nusprendė suraÅ¡yti testamentÄ ir pas notarÄ sužinojo, jog negali visu butu disponuoti, o tik jo dalimi.

Pažymėjo, kad S. B., bÅ«damas buto bendraturčiu, turėjo realias galimybes pasinaudoti teise į savo dalį bute, tačiau to nedarė nei santuokos galiojimo metu, nei po jos nutraukimo, kai iÅ¡sikėlė iÅ¡ buto ir iki pat savo mirties nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl savo dalies bute. Mano, jog egzistuoja tiek visos teisinės, tiek moralinės prielaidos pareiÅ¡kimui tenkinti. Suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama VÄ® Turto banko pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame pareiÅ¡kimÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodė prieÅ¡taringÄ pozicijÄ dėl pareiÅ¡kimo tenkinimo, t. y. jog viena vertus, nagrinėjamu atveju praÅ¡omas nustatyti nuosavybės teisės įgyjamÄ ja senatimi faktas atitinka visas bÅ«tinas įstatymo nustatytas sÄ lygas Å¡iam faktui konstatuoti ir antra vertus, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl to, jog butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nesukuria jai jokių teisinių padarinių ir, kad toks pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Suinteresuotas asmuo S. B.

į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡us vieÅ¡ai, pareiÅ¡kimų dėl kitų asmenų įtraukimo dalyvauti procese per įstatymo ir teismo nustatytÄ terminÄ , taip pat prieÅ¡taravimų dėl pareikÅ¡to pareiÅ¡kimo negauta. PareiÅ¡kimas atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip pareiÅ¡kėjos O.

E. B. nuosavybė, buvo įsigytas pareiÅ¡kėjos ir S. B. santuokos metu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1995 m. rugsėjo 4 d. civilinėje byloje Nr. 29-4075/1995 priėmė sprendimÄ dėl O. E. B. ir S. B. santuokos, įregistruotos 1986 m. gruodžio 26 d., nutraukimo. Sprendimu dėl sutuoktinių turto padalinimo nepasisakyta. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis santuokos nutraukimÄ Ä¯registruoja civilinės metrikacijos organuose.

IÅ¡ į bylÄ pateikto iÅ¡tuokos liudijimo matyti, jog minėtos santuokos nutraukimo įraÅ¡as Nr. 30 atliktas 1998 m. sausio 8 d. IÅ¡ Gyventojų registro pateiktų duomenų matyti, jog S. B. mirė iÅ¡tuokoje 2004 m. sausio 5 d., vaikai: S. B. (į bylÄ Ä¯traukta suinteresuotu asmeniu) ir A. B. (pergyveno tėvÄ , mirė 2012 m. gruodžio 3 d.). Testamentų registro ir Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro duomenimis mirus S. B. jo palikimas nebuvo priimtas. PareiÅ¡kėja pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, jog, tiek iki santuokos nutraukimo, tiek po santuokos nutraukimo iki buvusio sutuoktinio mirties, tiek pastarajam mirus, gyveno bute, (duomenys neskelbtini), Vilnius, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko buto remontÄ .

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog iki Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos 2000 metų civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir Å eimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali bÅ«ti tik sutuoktiniai.

Nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, o Å¡ios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrÄ turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (Santuokos ir Å eimos kodekso 23 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Å¡i lygių dalių prezumpcija gali bÅ«ti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiÅ¡kus vienam iÅ¡ buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme.

Be to, minėta, kad gali bÅ«ti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iÅ¡ buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (Santuokos ir Å eimos kodekso 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpcijÄ galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

Bylas dėl turto pripažinimo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, kaip pažymėjo VÄ® Turto bankas savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , teismai nagrinėja ginčo teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog nepertraukiamai valdydama visÄ butÄ kaip savÄ ir juo rÅ«pindamasi nepertraukiamai ir atvirai 26 metus, ji įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į buvusio sutuoktinio S. B.

½ dalį minėto buto. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Asmuo, įgyjantis daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti ne tik sÄ Å¾iningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktÄ turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , bet taip pat jis privalo iÅ¡likti sÄ Å¾iningas valdytojas visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų.

Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog pareiÅ¡kėja nepertraukiamai valdė visÄ ginčo butÄ ilgiau nei deÅ¡imt metų, tačiau toks valdymas remiantis susiformavusia teismų praktika negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėtas ir sÄ Å¾iningas. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus. Å is draudimas užkertÄ keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011), o tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į tokius valstybės ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 3K-3-57-701/2015, kurios ratio decidendi sutampa su nagrinėjama byla yra pasisakęs, jog tai, kad po asmens mirties jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir niekas nepareiÅ¡kė pretenzijų į jo turtÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog toks turtas nebuvo paveldėtas, nes jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai), mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Remiantis tokiu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu nagrinėjamoje byloje darytina iÅ¡vada, jog S. B. priklaususį turtÄ â€“ ½ dalį ginčo buto – po jo mirties paveldėjo valstybė, t. y. paveldėjimo pagrindu Å¡is turtas tapo valstybės nuosavybė. Kaip jau minėta, draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Kadangi pareiÅ¡kėja siekia įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , todėl jos viso ginčo buto valdymas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu, atitinkamai pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 bei 530-533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok