2024-06-05 Nr. AB-9124-3-61-3-09886-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1787-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09886-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. R. (G. R.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 23S212064 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovas, nagrinėdamas papildomos apsaugos suteikimo klausimą, visiškai nenagrinėjo ir netyrė pareiškėjo kilmės valstybėje egzistuojančios situacijos, dėl kurios pareiškėjui potencialiai galėtų kilti beatodairiško smurto grėsmė, jei jis būtų sugrąžintas į kilmės valstybę.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus yra nekonkretus, neišsamus ir prieštaringas. Atsakovas nurodė, jog tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo pasakojimą ir galimai jam kilsiančią grėsmę kilmės valstybėje. Pareiškėjo pasakojimas nėra pagrįstas, yra prieštaringas, nepatvirtintas jokiais byloje esančiais duomenimis, pareiškėjo pateikti susirašinėjimai su nurodytais asmenimis nepatvirtina jokių išreikštų grasinimų, o duomenų apie tai, kad pareiškėjo nurodyti valstybės institucijų atstovai vykdė nusikalstamą veiką, byloje nėra. Taip pat pareiškėjas, duodamas interviu žurnalistams, nėra identifikuotas. Teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas pagrįstai nenustatė pareiškėjui kilsiančios grėsmės kilmės valstybėje.

III. 7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimas, jog pareiškėjas pateiktų teismui konkrečius duomenis apie nusikaltimus, kuriuos padarė jo nurodyti asmenys, yra nelogiškas. Tyrimus dėl padarytų nusikalstamų veikų atlieka kompetentingos institucijos, kurios ir nustatys tiksliai asmenis ir konkrečias nusikalstamas veikas. Pareiškėjas detaliai pagrindė, kaip ir kada jam buvo grasinama, bei pateikė šiuos grasinimus pagrindžiančius įrodymus. Prieštaravimų negalint pašalinti, atsakovas situaciją turėjo vertinti pareiškėjo naudai, kadangi pareiškėjas dėjo visas pastangas bendradarbiauti su atsakovu ir tinkamai pagrįsti jam kilmės valstybėje kylančią individualią grėsmę. Apelianto pasakojimas buvo nuoseklus. Grėsmė, galinti kilti jo kilmės valstybėje, yra reali. Atsakovas bei pirmosios instancijos teismas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjas nei su skundu pirmos instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė išsamių ir įtikinamų įrodymų, kurie pagrįstų jo pasakojimo dalį, kad jam kyla grėsmė patirti persekiojimą kilmės valstybėje būtent dėl jo nurodytų veiksmų. Migracijos departamentas atliko tinkamą vertinimą, atliko pareiškėjo apklausą, vertino pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis, kilmės valstybės informaciją pagal pareiškėjo pateiktą pasakojimą dėl galimos grėsmės. Migracijos departamentas visapusiškai tyrė ir vertino pareiškėjo pasakojimo patikimumą bei nenustatė realios pareiškėjui kilsiančios grėsmės jo kilmės valstybėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. birželio 3 d. gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo prašoma priimti jo atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukti. Nors šis pareiškimas pavadintas „Dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo“, iš jo turinio matyti pareiškėjo siekis atsisakyti nuo skundo: pareiškime remiamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, nurodoma, kad pareiškėjui yra išaiškintos pasekmės dėl atsisakymo nuo skundo ir remiamasi ABTĮ 104 straipsniu, baigiamojoje pareiškimo dalyje suformuluotas prašymas būtent priimti atsisakymą nuo skundo ir nutraukti administracinę bylą bei bylos nutraukimo klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad pareiškime yra išreikšta pareiškėjo valia atsisakyti nuo skundo.

12. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą, pareiškėjo skundo atsisakymas yra pagrindas teismui nutraukti bylą. Nurodytos ABTĮ normos yra skirtos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme. Tačiau, pagal ABTĮ 137 straipsnį, šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

13. Pareiškime yra nurodyta, kad pareiškėjui yra išaiškintos atsisakymo nuo skundo teisinės pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.). Pareiškimas pasirašytas pareiškėjo ir jį atstovaujančios advokatės.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nusprendžia atsisakymą nuo skundo priimti ir bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. R. (G. R.) atsisakymą nuo skundo priimti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė