f333ab81-f42d-4d1f-8a3e-e99d6922dbd5 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-351-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01153-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.Kaunas             Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å . ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. atlikinėjo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje 2 sektoriuje drausmės grupėje 18 bÅ«ryje 1 brigadoje.

Minėto bÅ«rio duÅ¡ai neatitiko higienos normų, t.y. duÅ¡e įrengtos labai senos lubos iÅ¡ geležies plokÅ¡tės, kurios yra surÅ«dijusios, nuo jų krenta rÅ«dys, taip pat duÅ¡e netinkamai įrengta ventiliacija, ant sienų yra grybelis, pelėsis. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog periodiÅ¡kai po 2-3 kartus per savaitę naudojant cheminius valiklius valo sienas, bet grybelis ir pelėsis dingsta tik vienai dienai. Grindys duÅ¡e yra slidžios, ne kartÄ buvo paslydęs. DuÅ¡uose nėra guminių kilimėlių, neįrengtos pertvaros, todėl neužtikrinamas privatumas.

Taip yra žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas bei garbė. Gyvenamojoje patalpoje yra netinkamas apÅ¡vietimas, todėl pareiÅ¡kėjas negali skaityti, negali tinkamai pasiruoÅ¡ti bylai. Langai gyvenamojoje patalpoje yra sudužę, suskilinėję, rėmai supuvę, netvarkomi. 18 bÅ«rys gyvena pagal subkultÅ«rÄ , o kadangi pareiÅ¡kėjas priklauso nuskriaustųjų kastai, todėl negalėjo naudotis virtuvėle, negalėjo gamintis valgyti. Sanitariniuose mazguose netinkamai įrengti tualetai, nėra įrengta sėdimųjų tualetų o tik tupimieji.

Tualetų pertvaros per mažos, tualetuose nėra durų. Neužtikrintas privatumas. Sanitariniame mazge yra netinkama ventiliacija, Å¡alta. 2017 m. kovo 1 d. 18 bÅ«ryje ir jo patalpose įvyko gaisras, kurį sukėlė suvirintojai. Per gaisrÄ sudegė pareiÅ¡kėjo asmeniniai drabužiai, krepÅ¡ys, chalatas, patalynė. Patalpose nėra avarinio išėjimo, įrenginių gaisrui gesinti. Dėl tokių veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pergyvenimus.Atsakovas atsiliepimu į skundÄ ir teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje 2 sektoriuje bausmę atliko 18 būryje 1 brigadoje laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. Sanitariniai mazgai bei prausyklos ginčo laikotarpiu yra įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Šiuo metu 18 būrio visose patalpose vyksta paprastas remontas. Prausykloje vizualiai matėsi juodos dėmės, todėl esančio lubos naujai perdažytos. Dušinėje yra įrengtos pertvaros, guminių kilimėlių nėra. Dušinėje įrengtos medinės grotelės ant grindų, kurių dėka grindys yra neslidžios.

Sanitariniame mazge yra įrengtos pertvaros. Nurodė, jog virtuvėle gali naudotis visi 18 bÅ«rio nuteistieji. Langai patalpų yra tvarkingi, nesudužę, nesuskilinėję. Nėra taip pat jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl blogų gyvenamųjų sÄ lygų. Patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiÅ¡kėjas įstaiga užtikrina santykinę oro drėgmę, tinkamÄ oro temperatÅ«ros palaikymÄ patalpose. Esant bÅ«tinumui nuteistiesiems iÅ¡duodami Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai.

Ä®staiga užtikrina tinkamÄ apÅ¡vietimÄ . Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl apÅ¡vietimo nesikreipė. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Ä®staigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios. Taip pat sudarytos gaisrinės instrukcijos, kurios iÅ¡klabintos kiekviename bÅ«ryje. Antrojo sektoriaus bÅ«riuose papildomo evakavimo išėjimo nėra. BÅ«riuose gesintuvų nėra.

Gesintuvai laikomi kontrolės ir praėjimo postuose. Duomenų apie įvykusį gaisrÄ neturi.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK, Ä®staiga) veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. balandžio 10 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant PravieniÅ¡kių PN-AK (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Pareiškėjas skunde nurodęs, jog dušuose įrengtos netinkamos lubos, ventiliacija, ant sienų yra grybelis, pelėsis. Duše slidžios grindys, nėra guminių kilimėlių, pertvarų. Neužtikrintas privatumas. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).Higienos norma HN 134:2015 nenustato, jog duše turi būti guminiai kilimėliai.

Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«tent naudodamasis duÅ¡u, dėl slidžių grindų bÅ«tų patyręs traumas byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovas nurodė, jog duÅ¡inėje ant grindų buvo įrengtos medinės grotelės, kurių dėka grindys nėra slidžios.PareiÅ¡kėjo teiginius, jog duÅ¡o patalpa neremontuota, kaupiasi drėgmė, iÅ¡ dalies patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktas (b. l. 76-83), iÅ¡ kurio duomenų matyti, kad tikrinant PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriaus 18 bÅ«rio duÅ¡inių įrengimÄ , nustatė, jog prausimosi patalpoje (duÅ¡e) reikalingas remontas, nes ant lubų matyti juodos drėgmės dėmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti.Atsakovas pateikęs teismui duÅ¡inės nuotraukas iÅ¡ kurių matyti, jog pertvarų nėra (b. l. 74).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pertvarų duÅ¡e nebuvimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Tačiau pažymėtina, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.PareiÅ¡kėjas teigia, jog gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra, sudužę, suskilinėję langai.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kurį bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra reglamentuota Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.Pareiškėjo teiginius, jog 18 būrio gyvenamosiose patalpose netinkamas apšvietimas bei temperatūra iš dalies patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktas (b. l. 76-83), kuriame nurodyta, kad 2 sektoriaus 18 būrio 1 sekcijoje patalpų oro temperatūra matuojant 0,1 m aukštyje nuo grindų 15,2 ±0,14 ir matuojant 1,1 m aukštyje nuo grindų 17,2 ±0,14 (norma ne mažesnė kaip 18 °C ) (Lietuvos higienos normos HN 134: 2015 16 p. pažeidimas), nustatyta, kad 2 sektoriaus 18 būrio 1 sekcijoje patalpų oro santykinė drėgmė matuojant 0,1 m aukštyje nuo grindų 34,3 ±1,01 proc. ir matuojant 1,1 m aukštyje nuo grindų 35, 3 ±1,01 proc. (norma nuo 35 iki 65 proc.) yra žemesnė už reglamentuojamus dydžius (HN 134: 2015 16 p. pažeidimas).Vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2017 m. vasario 13 d.

Dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokolu Nr.F-A-67/2017 2 sektoriaus 18 bÅ«rio 1 sekcijoje patalpų dirbtinės apÅ¡vietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apÅ¡vietimo Å¡altinius ir užtamsinus natÅ«ralios Å¡viesos Å¡altinius, siekė 144±23 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx) ir yra žemesnė už higienos normoje reglamentuojamus dydžius (HN 134: 2015 14 p. pažeidimas). Ä®vertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę 2 sektoriaus 18 bÅ«ryje 2 brigadoje, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos (gyvenamosiose patalpose netinkama temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog yra netinkami langai gyvenamojoje patalpoje. Atsakovas teigia, kad langai yra tvarkingi. Duomenų ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administracijÄ , byloje nepateikta. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų langų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog negalėjo naudotis virtuvėle. Atsakovas nurodė, jog virtuvėle 18 būryje galėjo naudotis visi 18 būrio nuteistieji. Iš to matyti, jog atsakovas tarp nuteistųjų esančių subkultūrų nepalaiko. Pareiškėjas skundų dėl minėto pažeidimo adminsitracijai neteikė, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.Pareiškėjas nurodė, jog tualeto patalpa kritinės būklės, sanitariniame mazge šalta, blogas vėdinimas, tupimi unitazai, pertvaros per žemos, nėra durų, todėl neužtikrinamas privatumas.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti įrengti klozetai arba unitazai, tačiau nei Å¡is, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja tualetų konstrukcinių ypatumų. Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su nuplaunamuoju vandeniu, o unitazas - klozeto puodas iÅ¡vietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija. Nei minėtose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nei kituose teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kad laisvės atėmimo įstaigos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengiami bÅ«tent unitazai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas pateikė teismui sanitarinio mazgo nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, jog pertvaros tarp tualetų yra, tačiau nėra durų (b. l. 75). Atsižvelgiant į tai, kad tualetai 18 bÅ«rio patalpose yra atitverti pertvaromis, tačiau nėra durelėmis (kabinomis) pilnai atskirti nuo likusios patalpos, teismo vertinimu, jie yra matomi kitiems asmenims, esantiems sanitarinio mazgo patalpoje. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Pažymėtina, kad byloje A.M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Naujausioje LVAT praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Todėl sanitarinio mazgo ne visiÅ¡kas atskyrimas nuo likusios patalpos laikytinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.NežiÅ«rint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę grubiai Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sÄ lygomis. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Byloje nėra objektyvių duomenų, jog nuteistajam bÅ«tų kilę problemų ir jis bÅ«tų skundęsis dėl naudojimosi tualetu. Nors į bylÄ atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinio mazgo atitiktį aukščiau nurodytų higienos normų reikalavimams pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu. Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Pataisos namų pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ dėl nurodytų galimų pažeidimų nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl sanitarinio mazgo bÅ«klės pareiÅ¡kėjo buvimo joje metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo bÅ«klės atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, netinkamai atlikta dezinfekcija.Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].Byloje esantys įrodymai (b. l. 49-52) patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudariusi su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigoje teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Kenkėjų naikinimo darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį.

Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo žurnale) (b. l. 28-29). Pareiškėjo teiginius, jog gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, daug buitinių parazitų (tarakonų), iš dalies patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 18 būrio 1 sekcijoje pažeidinėjamos Lietuvos higienos normos HN 134: 2015 20 p. nuostatos, nes gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje ant lubų, sienų ir spintelių plyšiuose vizualiai matėsi gyvi nariuotakojai (tarakonai).

Tikrinant Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų darbų atlikimo registracijos žurnale nėra įrašų apie tai, kad 2017 m. 2 sektoriaus 18 bÅ«rio 1 sekcijoje gyvenamosiose patalpose bÅ«tų atlikti dezinfekcijos darbai. Ä®vertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę 2-ojo sektoriaus 18 bÅ«ryje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos (aptikta buitinių parazitų). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo iÅ¡duodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iÅ¡ dalies galėjo buvo sÄ lygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog 2017 m. kovo 1 d. 18 bÅ«ryje ir jo patalpose įvyko gaisras, kurį sukėlė suvirintojai.

Per gaisrÄ sudegė pareiÅ¡kėjo asmeniniai drabužiai, krepÅ¡ys, chalatas, patalynė. Patalpose nėra avarinio išėjimo, įrenginių gaisrui gesinti. Atsakovas teismui nurodė, jog duomenų apie 2017 m. kovo 1 d. įvykusį gaisrÄ neturi (b. l. 26-27, 71). PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudaryti ir iÅ¡kabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose bÅ«riuose, įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Atsakovas taip pat nurodė, jog būriuose gesintuvų nėra, tačiau jie laikomi kontrolės ir praėjimo postuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl evakuacinių planų bei nepasiruošimo gaisro atvejui, nekonstatuotini. Pateiktame medicininiame pažymėjime nurodyta, jog pareiškėjas 2017 m. kovo 1 d. kreipėsi į gydytojus dėl galvos skausmo ir akių perštėjimo nuo dūmų, kai jų būryje vyko suvirinimo darbai. Gydytojo buvo apžiūrėtas ir paskirtas gydymas nuo galvos skausmo (b. l. 23).

Taip pat pareiÅ¡kėjas 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į psichologus dėl tam tikrų emocinių iÅ¡gyvenimų, atsiradusių po gaisro bÅ«ryje (b. l. 25). Tačiau minėti įraÅ¡ai ir dokumentai neįrodo, jog minėtÄ dienÄ gyvenamojoje patalpoje kilo gaisras. Skundų administracijai dėl kilusio gaisro pareiÅ¡kėjas neteikė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kilusio gaisro atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas yra pateikęs į bylÄ fotonuotraukas (b. l. 84-108), tačiau teismas negali jomis vadovautis, nes neaiÅ¡ku, ar jose nufotografuotos patalpos, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiÅ¡kumo.

Be to, tokių įrodymų pateikimas negali prieÅ¡tarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Kadangi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pateikiamame sÄ raÅ¡e daiktų ir reikmenų, kuriuos leidžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, fotoaparatai ir mobilieji telefonai nėra nurodyti, pareiÅ¡kėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , negali bÅ«ti pripažintos įrodymais Å¡ioje byloje.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais ir kt.

PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikęs. Atsakovas nurodė, jog duomenų apie sveikatos pablogėjimÄ , kurį galėjo sukelti blogos sÄ lygos pataisos namuose nėra. Atsakovas pateikė 2017 m. liepos 21 d. medicininį pažymėjimÄ , kuriame nurodo, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 1 d. kreipėsi į medikus dėl galvos skausmo ir akių perÅ¡tėjimo nuo dÅ«mų, kai pareiÅ¡kėjo bÅ«ryje vyko suvirinimo darbai. Gydytojo buvo apžiÅ«rėtas ir paskirtas gydymas nuo galvos skausmo (b. l. 23).

Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

25) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl blogų gyvenimo sÄ lygų buvo konsultuotas. Taip pat nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į psichologus dėl tam tikrų emocinių iÅ¡gyvenimų, atsiradusių po gaisro bÅ«ryje.Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai iÅ¡ dalies patvirtina apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui kalint bendrabučio tipo patalpose buvo nustatyti tam tikri pažeidimai duÅ¡o patalpose, nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge bei duÅ¡e, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra ir buvo nustatyti kiti pažeidimai, todėl konstatuoja, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 250 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014-02-18. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014).

Tai, kad, pareiÅ¡kėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. ABTÄ® nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                             Jolanta Medvedevienė