f32f569a-4b65-4cfd-afab-ae61116fc5ff · Ukmergės rajono apylinkės teismas

                                                                                   Civilinė byla Nr. 2YT-1616-881/2016Proceso Nr. 2-49-3-01272-2016-9                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.4.2; 3.2.8.1.;

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2016 m. rugpjūčio 12 d.Ukmergė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos dėdė J.

L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1930 metų įsigijęs iš M. M., iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 21,31 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad ji yra J. L. dukterėčia: J. L. ir jos tėvas J. L. buvo broliai. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje buvo šeši vaikai: J. L. (pareiškėjos tėvas), J. L., A. L., A. L., E. L., M. L., kurie yra mirę. Broliai J., A. ir A. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau ir JAV), o E., M. ir J.

– Lietuvoje. A. turėjo du vaikus, bet jie jau seniai mirę, A. ir M. vaikų neturėjo, E. turėjo vienÄ vaikÄ , jis irgi miręs. J. L. turėjo keturis vaikus: P., M. ir S., kurie yra mirę ir jÄ (pareiÅ¡kėjÄ ), kuri yra vienintelis likęs J. L. vaikas. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad J. L. apie 1909 metus iÅ¡vyko į JAV, kur susituokė, susilaukė dviejų vaikų A. ir A. 1930 metais J. L. nusprendė grįžti į LietuvÄ , susirado ir iÅ¡ M. M. nusipirko 21,31 ha žemės su pastatais (buvo (duomenys neskelbtini).

M. M. minėtÄ 21,31 ha žemės su pastatais buvo įsigijęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina 1930 m. Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus VaivadiÅ¡kių dvaro, Rusių ir Babivolės palivarkų žemės parceliacijos planas. PareiÅ¡kėja nurodo, kokius dokumentus, patvirtinančius, kad J. L. priklausė JoniÅ¡kio vienkiemyje žemė, miÅ¡kas pavyko surasti, pažymi, kad Ukmergės rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisės faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2002 m. gegužės 24 d.

Protokole Nr. 9 nutarė, kad esamų dokumentų nepakanka įrodyti nuosavybės teisės į 21,31 ha žemės JoniÅ¡kio vienkiemyje buvusiam žemės savininkui J. L.. PrieÅ¡kariniuose archyvuose neiÅ¡liko pakankamai reikiamų dokumentų, įrodančių J. L. nuosavybės teisę į žemę, todėl dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo jai Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ (Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriau 2002-05-17 pažyma Nr. 68).        Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad pareiÅ¡kimo tenkinimui neprieÅ¡tarauja (38-39 b.l.).Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog dėl pareiÅ¡kimo pagrįstumo palieka spręsti teismui (44-46 b.l.).Iki teismo posėdžio pradžios juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjos dėdė J.

L. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 21,31 ha žemės Ukmergės rajone, Siesikų seniÅ«nijoje, JoniÅ¡kio kaime (vienkiemyje) nebuvo ginčijamas, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).Civilinė byla nutrauktina.Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ reglamentuoja CPK 444 – 448 straipsniai. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Jeigu pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), tai teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylÄ nutraukia pagal CPK 293 straipsnio 1 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 1.3 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra J. L. dukterėčia (6,7, 8, 10) ir tuo pagrindu praÅ¡o pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. L., nuo 1930 metų įsigijęs iÅ¡ M. M., iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 21,31 ha žemės Ukmergės rajone, Siesikų seniÅ«nijoje, JoniÅ¡kio kaime (vienkiemyje). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ji yra penktos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymÄ . Å io juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai reikalingas nuosavybės teisės į J.

L. žemę atkÅ«rimui, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nėra iÅ¡likę dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į žemę (22 b.l.).       Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (Žin., 1997, Nr. 65-1558, 2015-10-01 redakcija) nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) turto savininkui;

2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;

3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos i tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo- pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (1999 m. gegužės 13 d., 2003 m. spalio 14 d. redakcijos), nesant pareikÅ¡tos palikėjo (nacionalizuoto ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavinto turto savininko) valios dėl jo turto paveldėjimo, teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ suteikta jo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) (3 punktas), turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) (4 punktas).Nagrinėjamo atveju pareiÅ¡kėja yra J.

L. penktos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta mirusio savininko vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ir sutuoktinio, t.y. asmenų, kurie pagal paveldėjimo santykius reguliuojančias teisės normas paprastai yra pirmųjų eilių įpėdiniai pagal įstatymÄ teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tuo tarpu subjektų kategorija, kaip mirusio savininko įpėdiniai pagal įstatymÄ , apibrėžiant asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡iuose įstatymuose nebuvo numatyta. Tai reiÅ¡kia, kad teisė atkurti nuosavybės teises nesuteikta visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, buvusių savininkų įpėdiniams pagal įstatymÄ , todėl pareiÅ¡kėja nepatenka į subjektų ratÄ , kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas apibrėžia ne tik asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , ratÄ ir Å¡ios nuosavybės atkÅ«rimo sÄ lygas, bet ir tvarkÄ , kuriai priskiriami terminai praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ bei dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Asmenims, praleidusiems Å¡iuos terminus atlikti minėtus veiksmus, Å¡ie terminai teismo sprendimu gali bÅ«ti atnaujinti.

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas numato galimybę atnaujinti terminÄ atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sÄ lygų, bÅ«tinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu. Ir prieÅ¡ingai, nenumato galimybių atnaujinti terminÄ atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme nustatytų bÅ«tinų prielaidų egzistavimu. Asmens, kuris nori pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , atitikimas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus subjektui, yra viena iÅ¡ tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ teisinių santykių subjektu.

Neturint teisės paduoti praÅ¡ymÄ , neįgyjama ir teisė praÅ¡yti atnaujinti terminÄ tokiam praÅ¡ymui paduoti. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos dėdė J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1930 metų, įsigijęs iÅ¡ M. M., iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 21,31 ha žemės Ukmergės rajone, Siesikų seniÅ«nijoje, JoniÅ¡kio kaime (vienkiemyje), atmestinas ir civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

BylÄ nutraukus,  vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 294 straipsnio 2 punktu, 290-291 straipsniais, n u t a r ė: Civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjai, kad nutraukus bylÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                     Dalia Trumpulienė