f32be80f-d960-4e8b-90b0-0fc9a2f926e8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1460-930/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22820-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.6.; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Audronei Glambienei ir Karolinai PetniÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. S., jo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovei J. S., jos atstovui advokatui Aleksandrui DoroÅ¡evui, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovei J.

S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma 5 metams apriboti atsakovei motinos teises dukrų E. S. ir A. S. atžvilgiu, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 100 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2020-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-1019/2020 buvo nutraukta tarp Å¡alių sudaryta santuoka, toje pačioje byloje 2019-11-08 teismas patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, ieÅ¡kovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams teikti iÅ¡laikymÄ po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui, nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2020-04-26 nuvežus vaikus pas atsakovę, po kelių valandų Å¡alių dukra A. grįžo pas jį ir pasakė, kad prie jos ir sesers lenda girtas atsakovės sugyventinis, todėl ji pabėgo iÅ¡ namų. IeÅ¡kovas iÅ¡kvietė policijÄ , atsakovei buvo nustatytas neblaivumas, todėl vaikai perduoti ieÅ¡kovui. Atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, veda netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , netinkamai auklėja vaikus, darydama neigiamÄ Ä¯takÄ jų gyvenimui, todėl jai 5 metų laikotarpiui turėtų bÅ«ti apribotos motinos teisės.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai.

4. Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas vengia tinkamai iÅ¡laikyti vaikus, įvairiais bÅ«dais stengiasi prisivilioti vaikus gyventi pas jį, ieÅ¡kinį grindžia vieninteliu atveju, kai atsakovė, vaikų bendravimo su ieÅ¡kovu metu, minėdama jai ypatingÄ progÄ , pavartojo alkoholį. Atsakovė gailisi dėl Å¡io atsitiktinio įvykio, įgyvendina blaivios gyvensenos principus. Vaikai, gyvendami pas atsakovę, jaučiasi saugesni.

5. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Å¡eima Tarnybai yra žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų. 2018-10-20 nepilnametėms A. ir E. nustatytas pirmas grėsmės lygis, nuo 2018-10-22 Å¡eimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. 2020-04-26, 2020-07-21, 2020-09-04 nustatyti galimi nesmurtiniai nepilnamečių A. ir E. teisių pažeidimai. 2020-10-16 nustatyti galimi nesmurtiniai A. teisių pažeidimai, nustatytas pagalbos Å¡eimai poreikis.

Å eimos problemos yra susijusios su alkoholio vartojimu. Tarnybos mobiliosios komandos specialistai su Å¡eima dirbo nuo 2020-09-16 iki 2020-10-16. Atsakovė vykdė įsipareigojimus, bet su nutęsimu, pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, buvo pasiekiama, sudarė galimybes lankytis. Probleminis alkoholio vartojimas Å¡eimoje fiksuojamas nebe pirmÄ kartÄ , atsakovė nėra pakankamai motyvuota gydytis turimos priklausomybės alkoholiui, pozityvių pokyčių Å¡eimoje nebuvo fiksuota, rizikos veiksniai iÅ¡lieka.

Atsakovė lankosi pas specialistus, palaiko su dukromis ryšį, domisi mergaičių mokslais, padeda spręsti kylančius sunkumus. Atsakovė su sugyventiniu nuomojasi 4 kambarių butÄ , kuriame vaikams sudarytos sÄ lygos gyventi. IeÅ¡kovas gyvena kartu su savo tėvu 3 kambarių bÅ«ste, kuriame vaikams sudarytos sÄ lygos svečiavimuisi. Å alių dukros iÅ¡ pradžių norėjo gyventi su tėčiu, tačiau vėliau vyresniosios mergaitės nuomonę pakeitė. Su ja atsakovės santykiai artimesni. Å alių nepilnametė dukra A.

Tarnybos specialistei pokalbio metu nurodė, jog daugiau laiko praleidžia su mama, pas tėtį praleidžia savaitę, nes nesutaria su jaunesniÄ ja seserimi, ji apkaltina A. tuo, ko nepadarė, todėl tėtis jÄ baudžia, ji jaučia, jog tėtis labiau myli E., o mama abi dukras myli vienodai. A. dažnai važiuoja pas mamÄ , bet tėvui nieko nesako, nes jis draudžia lankytis pas mamÄ . Jos namai yra pas mamÄ , jai čia patogiau, o pas tėvÄ jaučiasi svetima. Jis daug dirba, todėl ji su sese daugiau laiko leidžia su seneliu.

Tėtį A. apibÅ«dino kaip nuolat užsiėmusį, ramų, rakinantį savo kambarį. BÅ«dama su juo jaučiasi pikta ir liÅ«dna, jai atrodo, jog tėtis nenori, kad ji bÅ«tų su juo. Jis dažnai gÄ sdina, jog pas mamÄ visi vartoja alkoholį, kas nors lįs prie mergaičių. Apie mamÄ A. atsiliepia Å¡iltai, apibÅ«dina jÄ kaip linksmÄ , gerÄ , draugiÅ¡kÄ , bÅ«dama su ja jaučia pasitikėjimÄ . Mamos sugyventinis, pasak A.s, padeda jai atlikti kai kuriuos namų darbus. Dabar nei mama, nei jos sugyventinis alkoholio nevartoja.

Pokalbio su Tarnybos atstove metu nepilnametė E. mamÄ apibÅ«dino kaip storÄ , piktÄ , kai jos neklauso, ir nepiktÄ , kai klauso, gerÄ , viskÄ darančiÄ . Pasak E., daugiau laiko ji leidžia pas tėtį, pas jį jaučiasi daug geriau, nes niekas nerÅ«ko, nevartoja alkoholio, nerėkia, bÅ«dama su juo jaučiasi ramiai ir saugiai, tėtis padeda paruoÅ¡ti namų darbus, moko gaminti valgyti. Em. apie tėtį atsiliepė Å¡iltai, jį apibÅ«dino kaip gerÄ ir rÅ«pestingÄ , perkantį rÅ«bus bei kitus reikiamus daiktus.

Nurodė, jog nuo rugsėjo mėnesio ji gyvena pas tėtį, nes mama ir jos draugas buvo stipriai iÅ¡gėrę, atvažiavę Tarnybos specialistai maÅ¾Ä jÄ sesę G. nuvežė pas močiutę, o jÄ ir A. - pas tėtį, nuo to laiko ji mamos nematė, su ja susiskambina telefonu (vaiko nuomonė iÅ¡klausyta 2020-10-06, o įvykis, kurį mini mergaitė, įvyko 2019-09-11). E. teigė, kad nenori važiuoti pas mamÄ , nes bijo, jog nuspręs pas jÄ likti dėl mažosios sesers (G.s), prie kurios yra labai prisiriÅ¡usi.

E. pasakojo, jog jai anksčiau patiko bÅ«ti su mama, nes tada ji darydavo skaniai valgyti, tai, kqo norėjo mergaitės, tačiau atsiradus draugui, mama pradėjo daugiau laiko skirti jam ir gaminti tai, kÄ mėgsta jis. E. pyksta ant mamos, jai trÅ«ksta mamos dėmesio ir rÅ«pesčio, pavydi, nes mama su A. ilgai kalbasi telefonu, o su ja - ne. Tarnybos vertinimu, esamoje situacijoje neegzistuoja tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Mergaitės myli mamÄ , atsakovė neskriaudžia dukrų, domisi jomis, skambina joms, nėra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinusi nuo dukrų priežiÅ«ros.

Tarnyba sutinka, kad atsakovės turima priklausomybė daro įtakÄ vaikų buvimui saugioje aplinkoje, tačiau pastaruoju metu atsakovė stengiasi bendradarbiauti, lankyti konsultacijas, ieÅ¡koti bÅ«dų spręsti turimas problemas. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau jos namuose dažnai (ypač jos sugyventinio) vartojamas alkoholis, kyla sugyventinių tarpusavio konfliktai, kurie sprendžiami nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Tarnybos vertinimu, ieÅ¡kovo namuose gyvenamoji aplinka yra saugi, todėl nėra pagrindo manyti, jog mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu pažeis nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra pareikštas nepilnamečių vaikų interesais, o prašoma priteisti suma bus pakankama patenkinti tik minimalius, būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ metus buvo fiksuotas atsakovės ir jos sugyventinio neblaivumas, sugyventinis, bÅ«damas neblaivus kabinėjosi prie Å¡alių dukterų. Buvo ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais laikas, ieÅ¡kovas pats nuvežė vaikus atsakovei, tačiau ir po Å¡io įvykio kalbėdamas telefonu girdėdavo, jog atsakovė neblaivi. Menka tikimybė, jog situacija pasikeitė. Vaikai pas ieÅ¡kovÄ atvažiuoja purvinomis kojinėmis, atsakovė neįdeda jiems pakankamai drabužių, dantų Å¡epetėlių.

IeÅ¡kovas negali prisiskambinti vaikams, atsakovė daro viskÄ , kad A. nenorėtų važiuoti pas ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas prašė Ad., kad pas jį atvažiuotų, tačiau ji sako, kad nenori, nes kalbant telefonu Å¡alia visuomet sėdi atsakovė. Atvažiavęs prie atsakovės namų laukė vaikų, tačiau mergaitės neišėjo. Kol vaikai gyveno su atsakove, ieÅ¡kovas mokėjo vaikams iÅ¡laikymÄ . Abiejų vaikų iÅ¡laikymui per mėnesį reikia apie 400 Eur (kiekvienam vaikui - po 200 Eur per mėnesį).

A. gražiai piešia, E. nori lankyti šokių būrelį, tačiau atsakovė vaikams neužtikrina būrelių lankymo. A. turi specialių poreikių – iki šiol tuštinasi į kelnaites. Ieškovas dirba kroviku, gaunamos pajamos sudaro 400 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, kitokių pajamų negauna. Gyvena jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, moka už komunalines paslaugas.

7. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinys pateiktas dėl 2020-04-27 įvykio, kuomet vaikai dėl atsakovės sugyventinio elgesio turėjo bėgti iÅ¡ namų. Tai, kad tuo metu vaikai turėjo bÅ«ti pas tėvÄ , nepateisina atsakovės elgesio. Vaikai norėjo važiuoti pas mamÄ . IeÅ¡kovė piktnaudžiauja alkoholiu nuo 2018 m., pradeda stengtis tada, kai prasideda teismo procesas. Tarnybos specialistai nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio nei karto nebuvo apsilankę atsakovės gyvenamojoje vietoje, todėl byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė nebevartoja alkoholio.

Sistemingas atsakovės alkoholio vartojimas daro vaikams didžiulę žalÄ . IeÅ¡kinio dėl laikino motinos valdžios apribojimo tenkinimas bÅ«tų priemonė atsakovei laikytis pasižadėjimo nevartoti alkoholio, prevencinė priemonė, užkirsianti keliÄ skaudesnėms pasekmėms. Atsakovė nuteikinėja vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , anksčiau vaikai neturėjo nusiskundimų dėl bendravimo su tėvu. IeÅ¡kovas nesiekia uždrausti atsakovei bendrauti su dukromis, bendravimas galėtų vykti ta pačia tvarka.

Vaikai pas abu tėvus leistų vienodÄ laiko tarpÄ . Prie vaikų iÅ¡laikymo abu tėvai turėtų prisidėti lygiomis dalimis. IÅ¡laikymas didinamas proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. IeÅ¡kovas gauna tokio paties dydžio darbo užmokestį ir nuosavybės teise turi tÄ patį turtÄ , kaip nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ . Vieno vaiko iÅ¡laikymui 100 Eur teikia ieÅ¡kovas, 100 Eur atsakovė ir 100 Eur gaunama iÅ¡ valstybės. 300 Eur patenkinti vieno vaiko mėnesio poreikiams pakanka.

Vaikai nelanko būrelių, nesamdomi korepetitoriai. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 847 Eur.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad pripažįsta anksčiau vartojusi alkoholį, tai fiksuota 2020-04-26 ir 2020-09-04. 2020-04-26 pas atsakovę buvo atvažiavusi pusseserė, su kuria buvo nesimačiusi 10-13 m., o vaikai 2-3 dienas turėjo bÅ«ti pas ieÅ¡kovÄ . Jis atvežė vaikus atsakovei nepranešęs. Atsakovė galisi dėl minėtų įvykių. Jai suteikta socialinių darbuotojų pagalba, sudarytas pagalbos planas, ji lankosi pas psichologÄ , psichiatrÄ , lanko pozityvios tėvystės įgÅ«džių kursus.

Atsakovė alkoholio nevartoja jau metus, jos sugyventinis su alkoholio vartojimo problema taip pat susitvarkė. Socialiniai darbuotojai pas atsakovę lankosi 3 kartus per savaitę, niekuomet nebuvo fiksuotas alkoholio vartojimas. Vaikams atsakovės namuose saugu ir gera, atsakovės, jos sugyventinio ir vaikų tarpusavio ryÅ¡ys sustiprėjo. Nepilnametes seses sieja tarpusavio ryÅ¡ys, nors kartais jos ir susipyksta. A. labai artima su sesute G.. Mergaitės pasikeitė, nes atsakovė leidžia laikÄ su vaikais. IeÅ¡kinio reikalavimų tenkinimas neigiamai paveiktų nepilnametes Å¡alių dukras.

Vaikai, bÅ«dami pas ieÅ¡kovÄ neprisijungdavo prie nuotolinių pamokų. Pas atsakovę vaikų mokymosi galimybės pagerintos, kiekviena dukra turi jai skirtÄ vietÄ . Vaikai nenori bendrauti su ieÅ¡kovu ne dėl poveikio, o dėl to, jog jis neįvykdė pažadų ir net nepaskambina. Per Å v. Velykas paskambino ir pasveikino E., o A. – ne. Kai vaikai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ važiuoti pas tėtį, jis informuoja, kad negali, nes dirba, o kai dukra A. jau bÅ«na susiplanavusi veiklÄ , iÅ¡reiÅ¡kia norÄ su ja bendrauti.

IeÅ¡kovas nori su mergaitėmis bendrauti tada, kai jam patogu. A. pas ieÅ¡kovÄ nebuvo jau pusę metų, todėl ieÅ¡kovas nežino, jog dukrai sekasi tvarkytis su anksčiau turėtais specialiais poreikiais. IeÅ¡kovas pats nebendrauja su A., kai pas jį bÅ«na E.. E. taip pat jaučia dėmesio stokÄ - nuvažiuodavo pas ieÅ¡kovÄ , o jis bÅ«davo užsidaręs savo kambaryje. IeÅ¡kovas turi dėti daugiau pastangų ryÅ¡iui su vaikais kurti, bÅ«ti su dukromis, kai jos apsilanko pas tėvÄ . IeÅ¡kovas netinkamai vykdo iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams pareigÄ , yra susidariusi 900 Eur dydžio skola.

Kiekvienam vaikui per mėnesį reikia 250 Eur. A. neÅ¡ioja akinius, Å¡io poreikio tenkinimui per metus reikia 100 Eur. Ji lankys dailės bÅ«relį (15-20 Eur per mėnesį). E. nuo rugsėjo lankys Å¡okių bÅ«relį (20 Eur per mėnesį). Vieno vaiko paruoÅ¡imas mokyklai prieÅ¡ rugsėjo 1-Ä jÄ kainuoja 350 Eur (be uniformos). IÅ¡laikymÄ abu tėvai turėtų teikti lygiomis dalimis, po 150 Eur vienam vaikui. Å iuo metu atsakovė yra motinystės atostogose, gaunamos pajamos - 250 Eur motinystės iÅ¡moka ir 410 Eur valstybės iÅ¡moka už visus vaikus.

Nuosavybės teise jai priklausančio turto ir santaupų neturi.

9. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog atsakovė neneigia anksčiau buvusių alkoholio vartojimo atvejų. 2020 m. balandžio mėnesį alkoholį pavartojo tik dėl to, jog buvo įsitikinusi, kad vaikai bus pas tėvÄ . Neturėjo tyčios vartoti alkoholį vaikų akivaizdoje. 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė namuose rasta pagiringa, tačiau alkoholio prie vaikų nevartojo. Pats savaime alkoholio vartojimas nedraudžiamas, netinkama jį vartoti tik vaikų akivaizdoje. Nagrinėjamu atveju nėra fiksuotas sistemingas atsakovės alkoholio vartojimas, tik 3 atvejai per 2 metus.

Šiuo metu atsakovė alkoholio nevartoja, stengiasi atsisakyti turimos priklausomybės. Tėvų valdžios apribojimas negali būti naudojamas kaip priemonė nubausti už padarytus veiksmus. Ieškinio reikalavimų tenkinimas pakenktų vaikų interesams, nes atsakovės namuose vaikai gauna daugiau dėmesio ir bendravimo. Ieškovas nežino net realios dukters A. sveikatos būklės, E. mokslo pasiekimų. Vien materialinių poreikių tenkinimas nėra pakankamas, reikalingas tėvo ir vaikų tarpusavio bendravimas.

Kadangi teismas turi teisę iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, atstovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis.

10. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovės Å¡eima Tarnybai žinoma nuo 2018 m. Vaikų paėmimas iÅ¡ atsakovės Å¡eimos padarė jai didelį teigiamÄ poveikį. Atsakovės gyvenime pastebimi teigiami pokyčiai, dedamos pastangos. Atsakovė yra geranoriÅ¡ka, bendradarbiaujanti, stengiasi. Atsakovės sugyventinis S. lankė pozityvios tėvystės įgÅ«džių kursus. Tuo tarpu ieÅ¡kovas Å¡iuos kursus lankyti atsisako, nors iÅ¡ vaikų pasakojimų ieÅ¡kovui trÅ«ksta tėvystės įgÅ«džių.

Proceso metu vaikų nuomonė pasikeitė. Vaikų pasakojimai nuoÅ¡irdÅ«s, kalbėjo ne suaugusiųjų žodžiais. Mergaitės pozityviai pasisako apie mamÄ , joms su mama gyventi patinka, jaučia mamos meilę, rÅ«pestį. Nėra nustatyti vaikų psichikÄ Å¾alojantys veiksniai. Nors vaikai iÅ¡ atsakovės Å¡eimos buvo paimti, bet per trumpÄ laikÄ grÄ Å¾inti, nes atsakovė padarė iÅ¡vadas. Nesant fiksuotų vaikų teisių pažeidimų, Tarnybos specialistai atsakovės namuose nesilanko, tačiau esant taikomai atvejo vadybai, pas atsakovę kas antrÄ savaitę ar dažniau lankosi socialiniai darbuotojai.

Reali fizinė grėsmė vaikams nebuvo nustatyta. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio atsakovės Å¡eimoje alkoholio vartojimas nebuvo fiksuotas. Nėra pagrindo apriboti atsakovės motinos valdžiÄ nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovei yra teikiamos socialinės paslaugos, ji bus prižiÅ«rima, todėl nėra tikslo keisti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Gyvenant su mama, pagerėjo vaikų mokslo rezultatai. Tai reiÅ¡kia, kad mama skiria tam daugiau dėmesio. IÅ¡ ieÅ¡kovo pusės dukroms trÅ«ksta dėmesio. 100 Eur per mėnesį iÅ¡laikymas vienam vaikui yra per mažas, tačiau netenkinus ieÅ¡kinio, klausimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės vaikams priteisimo tampa neaktualus.

11. Teismo posėdžio metu nepilnametė Å¡alių dukra E. ((duomenys neskelbtini) m.) paaiÅ¡kino, jog gyvena su mama, su tėčiu gyventi nenori. Patinka, kad mama skiria visiems vaikams vienodai dėmesio, duoda daugiau Å¡ilumos, nei tėtis. Tėtis daug dirba, bÅ«na iÅ¡važiavęs, norėtų, kad skirtų jai daugiau dėmesio. Mama padeda moksluose, o tėtis tik paklausia ar padaryti namų darbai. Mama daugiau nei tris metus nebevartoja alkoholio, užsikodavo. Nuo to laiko daug kas pasikeitė - mama susirado darbÄ , daugiau uždirba, perka naujus daiktus. Anksčiau iÅ¡leisdavo pinigus, o dabar - taupo. Mama perka naujus daiktus, o tėtis – dėvėtus. MaistÄ perka mama ir S.. Pas tėtį valgį gamina senelis. S. E. kaip draugas, su juo sutaria gerai. E. norėtų pakeisti mamos butÄ , daugiau nieko. Kartais pykstasi su A., tačiau nori gyventi kartu su ja, pas tėtį vienai bÅ«na nuobodu.

12. Nepilnametė Å¡alių dukra A. (beveik (duomenys neskelbtini) m.) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad gyvena su mama. PastarÄ jį pusmetį S. nebevartoja alkoholio, mama nevartojo ir anksčiau. Jai nepatiko kai S. buvo neblaivus, todėl pabėgo iÅ¡ namų ir atvažiavo pas tėtį. ViskÄ jam papasakojus, tėtis nuvažiavo pasiimti E.. Mama tvarkosi namuose, gamina valgį, padeda moksluose. Pas mamÄ gyvenant mokslai sekasi geriau, nes mama su S. padeda, o tėtis nelabai supranta. Jai nesiseka matematika ir informacinės technologijos, todėl Å¡iuos dalykus mokytis padeda S..

Pas mamÄ yra kompiuteris ir tam skirtas stalas. Pas tėtį turi bÅ«ti viename kambaryje kartu su E.. Nori, kad E. pasikeistų, kadangi jos dažnai pykstasi, bet yra artimos. E. gal nori gyventi pas tėtį, kadangi taip sako kai mama negirdi, neapsisprendžia. BÅ«tų gerai gyventi atskirai nuo sesers, jei su ja matytųsi. A. nelabai nori važiuoti pas tėtį, supyko, nes tėtis norėjo paimti jÄ iÅ¡ mamos. Su tėčiu nelabai bendrauja, kadangi jis sako, jog neturi dukroms laiko, o kai tėtis nori pabÅ«ti su dukromis, jos neturi laiko jam.

Pas tėtį ja rÅ«pinasi senelis, nes tėtis grįžta 17 val., narÅ¡o telefone, bÅ«na savo kambaryje arba kalba telefonu. Kartais iÅ¡eina kartu pavedžioti Å¡uns arba į parduotuvę. Pas mamÄ A. geriau. Su mama pasikalba, su tėčiu - nelabai.

13. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės sugyventinis S. A. paaiÅ¡kino, kad dėl jo alkoholio vartojimo santykiai Å¡eimoje buvo sudėtingi, tačiau jis alkoholio nebevartoja jau 9 mėnesius. Liudytojas susiėmė, nes gimė sÅ«nus. Mažiau pykstasi su atsakove, gražiai gyvena. JÄ neblaiviÄ matė seniai (prieÅ¡ porÄ metų). Atsakovė yra gera mama, puikiai rÅ«pinasi vaikais, tik dažnai nuolaidžiauja. Pastaruoju metu jis su mergaitėmis sutaria puikiai. A. E. norėjo važiuoti pas tėtį, dabar jau nebe.

A. nori gyventi pas mamÄ , E. nėra apsisprendusi, kai supyksta, sako, jog nori pas tėtį. Vaikams bÅ«nant pas ieÅ¡kovÄ , vienÄ vakarÄ 23 val. paskambino apsiverkusi A., nes ieÅ¡kovas prikėlė jÄ iÅ¡ miego ir liepė daryti namų darbus. IeÅ¡kovas nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, sakė liudytojui, jog Å¡eima dabar turi rÅ«pintis jis. A. yra paauglystės amžiuje, iÅ¡eina su draugais, E. nori eiti kartu, todėl ir pykstasi, bet Å¡iaip sutaria gerai. E. labiau prisiriÅ¡usi prie A., o A.labiau prisiriÅ¡usi prie G..

Ieškinys atmetamas.

14. IÅ¡ byloje esančių gimimo įrašų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra nepilnamečių A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2019-11-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-392-1019/2019 patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, kuria E. S. ir A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, pagal kuriÄ kiekviena iÅ¡ Å¡alių su vaikais bendrauja po dvi savaites, ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti vaikų iÅ¡laikymui po 100 Eur per mėnesį. 2020-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-1019/2020 nutraukta Å¡alių santuoka.

15. Bylos duomenimis, atvejo vadybos Å¡eimai procesas inicijuotas 2018-10-22. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose nurodyta, kad gautas policijos praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje, nustatyta 1,61 promilės atsakovės girtumas ir 2,42 promilių jos sugyventinio girtumas. E. su atsakove ir jos sugyventiniu nurodė sutarianti gerai, namuose konfliktų nebÅ«na, šį kartÄ atsakovės sugyventinis susipyko su kaimyne, todėl pastÅ«mė atsakovę, kai Å¡i liepė apsiraminti. A. nurodė konflikto nemačiusi, tik girdėjusi, kad mama pykstasi su sugyventiniu, paaiÅ¡kino, kad namuose pykčiai pasitaiko retai. Vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis.

16. IÅ¡ 2020-05-08 Vaiko (E. S.) situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2020-04-26 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavo policijos praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad 2020-04-26 ieÅ¡kovas nuvežė dukrÄ pas atsakovę, tačiau dukra po kurio laiko grįžo atgal, nes atsakovė ir jos sugyventinis buvo neblaivÅ«s, sugyventinis kabinėjosi prie mergaitės. Patikrinus atsakovės blaivumÄ , nustatytas 1,16 promilės girtumas, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Abi Å¡alių nepilnametės dukros perduotos ieÅ¡kovui.

17. Bendraujant telefonu E. S. nurodė, kad mama savaitgaliais dažnai geria, pas tėtį niekas negeria ir nerÅ«ko, todėl jai pas tėtį gyventi geriau nei pas mamÄ . Su mama nelabai sutaria. Kai mergaitei reikia pagalbos moksluose, mama nepadeda, sako, kad neturi laiko, o kai pagalbos nereikia, mama lenda. Ji bijo apie tai mamai pasakyti, mano, kad mama rėks. Su mamos sugyventiniu E. nurodė sutarianti dar blogiau. Sakė, kad į namus ateina jo draugas, kuris jÄ dažnai skriaudžia - stipriai griebia už rankos ir spaudžia, kartÄ užlaužė rankÄ . Tada mama jÄ apgynė. Mama su sugyventiniu vis praÅ¡o prižiÅ«rėti mažesnę sesutę G., o patys iÅ¡eina į kazino. KartÄ sesę reikėjo prižiÅ«rėti iki 5 val. ryto. Mergaitė norėtų gyventi su tėčiu. Su juo žaidžia, eina pasivaikščioti. Tėtis ir senelis gamina valgyti.

18. A. S. 2020-05-08 situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad mergaitė pasakojo, jog įvykio dienÄ rado neblaivius mamÄ ir jos sugyventinį, mama žadėjo pripirkti saldumynų, tačiau mergaitė pabėgo pas tėtį. Paskambinus E., Å¡i verkė, todėl tėtis iÅ¡kvietė policijÄ ir nuvažiavo jos pasiimti. Mama ir sugyventinis labai Å¡aukia ant sesers, kartÄ trenkė. Mama geria kartu su sugyventiniu, kad jam liktų mažiau alkoholio, nerodo dukroms jokio dėmesio, bÅ«na tik su G. ir sugyventiniu. Ji gamina valgyti, dažnai tvarko namus, tačiau juose yra tarakonų. A. nurodė, kad su tėčiu daro namų darbus, mokosi papildomai, žaidžia, eina pasivaikščioti. Mokytis nuotoliniu bÅ«du sunku, nes stringa nuotolinis ryÅ¡ys.

19. Atsakovė dėl įvykio nurodė, kad tÄ dienÄ pavartojo Å¡iek tiek alkoholio, bet dukros turėjo bÅ«ti pas atsakovÄ , o Å¡is nepranešęs jas parvežė. Kaip sugyventinio kabinėjimÄ si mergaitės supranta jo liepimÄ daryti namų darbus. Atsakovė pripažino, kad sugyventinis dažnai vartoja alkoholį, jį nervina E., kuri ant jo Å¡aukia, keikia, elgesys. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nuteikinėja dukras prieÅ¡ jÄ , liepia blogai apie jÄ atsiliepti. A. negali jai paskambinti ar paraÅ¡yti, nes ieÅ¡kovas tikrina jos telefonÄ . E. nori gyventi su atsakovu, maiÅ¡tauja, prasidėjo pykčio priepuoliai, stumdo atsakovę, varo iÅ¡ kambario, tampa agresyvi seserų atžvilgiu. Lankantis pas psichologÄ mergaitės elgesys buvo pagerėjęs, tačiau dėl karantino nutraukus susitikimus, vėl suprastėjo. PaÅ¡aliniai asmenys namuose nebesilanko, E. atžvilgiu niekada nesmurtavo, vaikas meluoja.

20. Telefonu bendrauta ir su atvejo vadybininke, kuri nurodė, jog atsakovė pripažino vartojusi alkoholį. Specialistė nėra mačiusi atsakovės neblaivios. Atsakovė gali prižiūrėti vaikus. Ji skatina dukras ruošti namų darbus, o jos sugyventinis padeda, yra adekvatus, rūpinasi mergaitėmis, gražiai su jomis bendrauja. Namuose dažnai būna netvarka.

21. Nustatyta, kad atsakovė ir jos sugyventinis noriai bendradarbiauja, yra linkę priimti pagalbÄ bei spręsti problemas, tačiau atsakovė galimai turi neigiamÄ santykį su E., tarp jų nuolat kyla konfliktai, mergaitė vadina atsakovę negražiais žodžiais, muÅ¡a, reikalauja bÅ«ti nuvežta pas tėtį, tėvai galimai neturi pakankamai žinių ir įgÅ«džių apie maiÅ¡taujančių vaikų elgesį, todėl siÅ«lyta svarstyti klausimÄ dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei emociÅ¡kai saugesnę aplinkÄ , spręsti klausimÄ dėl atsakovės tvarkymosi ir namų Å¡varos palaikymo įgÅ«džių tobulinimo, siekiant padėti suprasti kokioje aplinkoje turi gyventi vaikai bei kokios higienos reikia laikytis buityje, spręsti klausimÄ dėl atsakovės sugyventinio konsultacijų pas priklausomybių specialistÄ , siekiant panaikinti alkoholio vartojimo vaikų gyvenamojoje vietoje problemÄ . 22. 2020-07-21 Skyriuje gautas praneÅ¡imas apie vaiko teisių pažeidimÄ , nurodant, kad namuose triukÅ¡mauja neblaivus vyras, vaikų motina kreipėsi pagalbos, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Nustatyta, kad atsakovės sugyventinis vartojo alkoholį, naktį triukÅ¡mavo, neleido vaikams ilsėtis, rodė nepadorius gestus. IÅ¡ 2020-08-03 vaiko situacijos vertinimo anketų nustatyta, kad atsakovė buvo blaivi, vaikai palikti su ja. IeÅ¡kovas tuomet nurodė, kad jau penkias dienas nesusisiekia su mergaitėmis, jos kartais atsisako važiuoti pas jį, nes mano, kad jis nebeiÅ¡leis pas mamÄ , nors jis visada atsižvelgia į mergaičių norus ir jas iÅ¡leidžia. Atsakovė kartais liepia vaikams jam meluoti. 23. 2020-09-04 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vėl gauta informacija apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , nurodant, kad namuose yra neblaivi motina su mažamečiu vaiku, nustatytas 1,92 promilių girtumas.

E. nurodė norinti gyventi su tėčiu, nes jai atsibodo mamos sugyventinis, kuris smirda alkoholiu. Mama alkoholį vartoja kiekvienÄ dienÄ . A. pasakojo, kad mama alkoholį vartoja kartais, per Å¡ventes, mamos dažnai nebÅ«na namuose. A. nesutaria su mamos sugyventiniu, nes jis kabinėjasi, vartoja alkoholį.

24. IeÅ¡kovas nurodė, kad negalėjo bendrauti su A., skambino atsakovei, bet ji nekelia telefono, A. telefono neturi. Nebendravo su ja 2 savaites. Atsakovė draudžia vaikams važiuoti pas jį, draudžia jam skambinti ir su juo bendrauti. E. yra įbauginta, gÄ sdinama, kad nebus iÅ¡leista pas tėtį. Jo santykiai su vaikais puikÅ«s (2020-09-04 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ ).

25. Remiantis 2020-09-15 vaikų situacijos vertinimo anketomis, vaikai perduoti ieÅ¡kovo priežiÅ«rai. Atvejo vadybininkė pažymėjo, kad alkoholio vartojimo problema atsakovės Å¡eimoje nėra sprendžiama. Nustatyta, kad tėvai galimai nuteikinėja vaikus vienas prieÅ¡ kitÄ , bando daryti įtakÄ , kad atsakovė nesutaria su E., jai trÅ«ksta žinių apie sudėtingo elgesio vaikų auklėjimÄ ir atitinkamų įgÅ«džių. IÅ¡ryÅ¡kėjo atsakovės sugyventinio prieÅ¡iÅ¡kumas E., jis kartoja, kad E. – sudėtingas, nevaldomas vaikas.

SiÅ«lyta spręsti klausimÄ dėl atsakovės alkoholio vartojimo, siekiant suteikti vaikams galimybę augti kartu su mama saugioje aplinkoje. 26. 2020-09-15 vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodoma, kad A. pasakojo, jog tėtis nori, kad mama pralaimėtų, visada jÄ kaltina. Ji daugiau gyvena su mama, nes nesutaria su jaunesne seserimi E.. Tėtis jÄ baudžia, labiau myli E.. Ji dažnai atvažiuoja pas mamÄ , bet tėvui nesako, nes jis draudžia pas jÄ lankytis. Jos namai yra pas mamÄ , čia jai patogiau, pas tėtį jaučiasi svetima.

Tėtis daug dirba, yra nuolat užsiėmęs ir jos su E. daug laiko praleidžia su seneliu. Mergaitė nurodė, kad mama ir jos draugas dabar negeria. A. teigė, kad nori gyventi su mama, nes pas jÄ jaučiasi geriau, jaučiasi mylima. 27. 2020-10-06 iÅ¡klausyta nepilnametės E. S. nuomonė, ji iÅ¡sakė, kad nuo rugsėjo mėnesio gyvena pas tėtį, su mama nesimatė, susiskambina. Pas tėtį jai daug geriau, jaučiasi ramiai ir saugiai, tėtis padeda su namų darbais, yra geras, rÅ«pestingas. Nenori važiuoti pas mamÄ , nes ji daugiau laiko skiria savo draugui, ji pyksta ant mamos, nes negauna jos dėmesio ir rÅ«pesčio. 28. 2020-10-13 į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi atsakovė, nurodydama, kad Å¡alių dukra A. skundėsi, jog ieÅ¡kovas grasino neleisiantis matytis su ja, 2020-10-13 mergaitė skambino atsakovės sugyventiniui, skundėsi, kad ieÅ¡kovas jÄ prižadino naktį, kad darytų namų darbus, neleido miegoti, sakė, kad taip yra buvę ir anksčiau. 29. 2020-11-11 pagalbos plane nurodoma, kad atsakovė neneigė alkoholio vartojimo problemos, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, lankosi pas psichologus, sudarė galimybę lankytis jos namuose, bendravo su mobilia komanda, vykdė įsipareigojimus, bet su nutęsimu.

Atsakovas nesutiko lankyti pozityvios tėvystės kursų, nors į juos buvo užregistruotas, nelankė. Per visÄ darbo su Å¡eima laikotarpį situacija negerėja, probleminis alkoholio vartojimas fiksuojamas ne pirmÄ kartÄ . Problema neiÅ¡spręsta. Atsakovė alkoholį vartojo bÅ«dama nėščia. Atsakovės sugyventinis alkoholį vartoja nuolat, problemÄ neigia ar pripažįsta iÅ¡ dalies, atsisako lankyti anoniminių alkoholikų grupes, bet konsultuojasi su priklausomybių psichologe. Gydytis stacionare atsisakė, nes bijo, kad ateityje dėl to negalės susirasti darbo.

Šeima su socialine darbuotoja bendradarbiauja. Atsakovė lankosi pas specialistus. Mergaitės pradžioje norėjo gyventi su atsakovu, tačiau vėliau vyresniosios mergaitės nuomonė pasikeitė.

30. Atsakovui paslaugas teikianti socialinė darbuotoja nurodė, kad su juo vyksta sklandus bendradarbiavimas, jis konsultuojasi, atsižvelgia į socialinės darbuotojos pasiÅ«lymus, sudaro sÄ lygas lankytis jo namuose, teikia informacijÄ . Apsilankymo metu pastebėta tvarka ir Å¡vara, mergaitės turi savo atskirÄ kambarį, pas tėtį joms patinka. A. uždaresnė nei E., ne visad noriai atsakinėjo į klausimus, Vilniaus miesto vaiko teisių skyriaus specialistei sakė, kad nori gyventi su mama, tėtį apibÅ«dino kaip griežtÄ , nerÅ«kantį ir negeriantį alkoholio. E. nurodė, kad su tėčiu praleidžia daug laiko, eina pasivaikščioti, tėtis jai padeda ruoÅ¡ti namų darbus. Pas tėtį jai jauku, linksma, važiuoja į keliones. Pas tėtį daug taisyklių, bet jis geras, linksmas. Mama, E. teigimu, mėgsta iÅ¡gerti, bet iÅ¡geria retai, žiÅ«ri daug televizoriaus, daug dėmesio skiria Ga.. E. nenori gyventi su mama, nelabai nori su ja bendrauti.

31. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nurodė, kad Skyrius neprieštarauja vaikų grįžimui pas atsakovę, jei vaikai to nori. Laikina priežiūra pasiteisino, mergaitės gali grįžti į namus.

32. Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimos skyriaus vyresniosios psichologės 2020-11-10 elektroninis laiÅ¡kas patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į jÄ po atkryčio, bendrauja atvirai ir nuoÅ¡irdžiai, gailisi dėl įvykio ir labai pergyvena dėl vaikų atskyrimo. Ji yra atsakinga, mylinti ir rÅ«pestinga mama, suvokia savo klaidÄ ir mato liÅ«dnas atkryčio pasekmes. Kiek žinoma psichologei, jos sugyventinis yra atsakingas, suprantantis situacijÄ ir geranoriÅ¡kas žmogus, todėl mergaitėmis Å¡eima pasirÅ«pins. 2020-12-22 Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad atsakovė konsultuota ir stebėta dėl sutrikimo vartojant alkoholį, lankė psichiatro, psichologo konsultacijas.

Atsakovė yra sÄ moninga, rami, adekvati, tvarkinga, orientuota visapusiÅ¡kai teisingai, mÄ stymas nuoseklus, blaivi, be abstinencijos požymių. Remiantis 2020-12-30 Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus pažyma, atsakovė nuo 2020-10-29 iki dabar reguliariai lankosi medicinos psichologo konsultacijose, konsultacijų metu bendradarbiauja, domėjosi temomis ir užduotimis, siekė ir gebėjo jas atlikti. Pasitikėjimu grįstas santykis susiformavo nesunkiai ir savalaikiai.

Duomenų dėl asmenybės sutrikimo, kraÅ¡tutinių emocinių bÅ«klių nėra. Ä® bylÄ taip pat pateikti duomenys apie tai, kad tiek atsakovė, tiek jos sugyventinis yra iÅ¡klausę tėvystės įgÅ«džių kursÄ .

33. Atsakovės sugyventinis S. A. į priklausomybės ligų centrÄ Vilniaus filialÄ 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ir/ar gydymo nesikreipė (Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pažyma). Pateiktas 2020-11-30 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kuriame konstatuotas jo blaivumas, abstinencijos požymių nebuvimas. Remiantis 2020-12-09 psichologo iÅ¡vada, nuo 2020-08-19 jam suteikta 11 psichologo konsultacijų. Susitikimus jis lankė apyreguliariai, motyvacija spręsti vidines problemas svyruojanti, labiau iÅ¡orinė.

GeranoriÅ¡kas, bendradarbiaujantis, susitikimų metu kelia rÅ«pimus klausimus, kalba apie sunkumus, kylančius dėl alkoholio vartojimo. Priklausomybės problemÄ pripažįsta formaliai, iÅ¡ dalies. Priklausomybę suvokia kaip sÄ lygojamÄ labiau iÅ¡orinių aplinkybių nei vidinių veiksnių. Vidinės motyvacijos darbui su priklausomybės klausimu terapijoje stokoja, tiki galintis susitvarkyti savo jėgomis, nemato tikslo tęsti konsultacijų, lankyti anoniminių alkoholikų grupes atsisako. Dėl motinos valdžios apribojimo.

34. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais, teismas gali priimti sprendimÄ dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

35. Sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, bÅ«do ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sÄ lygų sÄ raÅ¡as, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirÅ«pina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais iÅ¡vardytais atvejais turi bÅ«ti nustatyta tėvų kaltė. Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

36. Nagrinėjamu atveju iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė nevengia atlikti savo pareigų auklėti vaikus, nepiktnaudžiauja tėvų valdžia, nenustatyta jos žiauraus elgesio su vaikais, ji dukromis rūpinasi. Vaikų teisių pažeidimai, dėl kurių galėtų būti taikomas motinos valdžios apribojimas, atsakovės šeimoje susiję išimtinai su atsakovės ir jos sugyventinio alkoholio vartojimu.

37. Atsakovės alkoholio vartojimas vaikų akivaizdoje neabejotinai daro jos nepilnametėms dukroms žalingÄ Ä¯takÄ . Tačiau bÅ«tina įvertinti tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė ėmėsi veiksmingų priemonių situacijai keisti. IÅ¡ 2020-11-11 pagalbos plano, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimos skyriaus vyresniosios psichologės 2020-11-10 elektroniniame laiÅ¡ke nurodytų aplinkybių, 2020-12-22 Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o, 2020-12-30 Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus pažymos nustatyta, kad atsakovė neneigė alkoholio vartojimo problemos, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, vykdė įsipareigojimus, lankėsi pas psichiatrÄ , reguliariai lankosi pas psichologÄ .

Alkoholio vartojimo problema yra aktyviai sprendžiama. IÅ¡ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimos skyriaus vyresniosios psichologės elektroninio laiÅ¡ko turinio, pačios atsakovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovė suvokė savo veiksmų žalingumÄ . Vaikų perdavimas ieÅ¡kovui ir jų gyvenimas skyrium nuo atsakovės buvo pakankami, kad ne tik atsakovė, bet ir jos sugyventinis imtųsi keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , atsisakytų žalingo alkoholio vartojimo.

Atsakovės sugyventinis lankė psichologo konsultacijas, teismo posėdžio metu pripažino savo alkoholio vartojimo problemÄ , nurodė, kad jau 9 mėnesius alkoholio nevartoja. Tiek atsakovė, tiek jos sugyventinis yra iÅ¡klausę tėvystės įgÅ«džių kursÄ , psichologai konstatuoja, kad jie yra sÄ moningi, ramÅ«s, adekvatÅ«s, tvarkingi, orientuoti visapusiÅ¡kai teisingai, blaivÅ«s, be abstinencijos požymių.

38. IeÅ¡kovas, remdamasis ankstesniais įvykiais, kėlė abejones dėl realaus situacijos pasikeitimo, tačiau vadovaujantis objektyviais duomenimis, alkoholio vartojimas Å¡eimoje nėra fiksuojamas nuo paskutinio įvykio 2020 m. rugsėjo mėnesį. Kad atsakovė nevartoja alkoholio jau ilgÄ laikÄ patvirtino ir abi Å¡alių dukros, ir liudytoju apklaustas jos sugyventinis S. A.. Kad jis ir pats nebevartoja alkoholio, taip pat patvirtina iÅ¡klausyta vaikų nuomonė. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad vaikai buvo įtakoti atsakovės sakyti netiesÄ , objektyvių tokios aplinkybės įrodymų byloje nėra.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad socialiniai darbuotojai nuolat lankosi atsakovės Å¡eimoje ir po paskutinio žinomo įvykio (2020 m. rugsėjo mėn.) niekuomet nėra radę atsakovės ar jos sugyventinio neblaivių, nenustatyta alkoholio vartojimo namuose požymių. Nors sutiktina su ieÅ¡kovo atstovo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad tai nėra pirmas kartas, kuomet atsakovė, nagrinėjant vaikų gyvenamosios vietos klausimÄ teisme, susiima, tačiau vėliau įvyksta atkryčiai, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ėmėsi realių priemonių, sudarančių prielaidas ilgalaikiam alkoholio vartojimo problemos sprendimui, įsisÄ monino atkryčių pasekmes, todėl tikėtina, kad gebės laikytis blaivybės.

39. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė vykdė visus įpareigojimus, ėmėsi priemonių situacijai keisti ir teismo sprendimo priėmimo metu galima konstatuoti, kad situacija yra realiai pasikeitusi, o galimas pagrindas riboti atsakovei motinas teises nepilnamečių dukrų A. ir E. atžvilgiu iÅ¡nykęs.

40. IeÅ¡kovas reikalavimÄ laikinai apriboti atsakovei motinos teises Å¡alių nepilnamečių dukrų atžvilgiu grindė siekiu imtis prevencinių poveikio priemonių, kurios įtakotų atsakovę spręsti alkoholio vartojimo problemÄ ir užkirstų keliÄ vaikų teisių pažeidimams atsakovės gyvenamojoje aplinkoje. Tačiau teismo vertinimu Å¡ie tikslai buvo pasiekti laikinai perkėlus vaikus pas ieÅ¡kovÄ , ko pakako, kad atsakovė įsisÄ monintų savo netinkamų veiksmų pasekmes. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atvejo nagrinėjimo posėdžio metu konstatavo, kad laikina priežiÅ«ra pasiteisino, mergaitės gali grįžti į namus. Nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti ignoruojamos, o joms esant, sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo neatitiktų realios situacijos.

41. Minėta, kad remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo turi atsižvelgti į tai, kas geriausiai atitiks vaiko interesus. Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58;

Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus Å¡ios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymÄ â€œ, atitiks teisėtÄ tikslÄ Å¡io straipsnio 2 dalies prasme ir bus „bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje“. BÅ«tinumo sÄ voka reiÅ¡kia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir bÅ«ti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Pontes c.

Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII).

42. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie pasikeitusiÄ atsakovės situacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovės, kaip motinos, valdžios ribojimas Å¡alių nepilnamečių dukrų atžvilgiu nėra bÅ«tinas ir nebÅ«tų proporcingas, neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, kadangi ribotų atsakovės teises visapusiÅ¡kai rÅ«pintis vaikais, juos auklėti ir prižiÅ«rėti, turėti kitas teises, susijusias su tėvų valdžia ir vykdyti pareigas, kÄ ji Å¡iuo metu tinkamai atlieka.

43. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Vadovaudamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad pagrindo riboti motinos valdžiÄ nagrinėjamu atveju nėra. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovė Å¡iuo metu galėtų bÅ«ti pripažinta darančia žalÄ vaikų vystymuisi ir dėl kurių jai turėtų bÅ«ti apribota valdžia vaikų atžvilgiu, nėra.

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Duomenų, patvirtinančių motinos pareigų nevykdymÄ Å¡iuo metu, sudarančių pagrindÄ apriboti motinos valdžiÄ , teismas nenustatė. Duomenų apie kitus vaiko teisių pažeidimus, dėl kurių ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti ribojama motinos valdžia, byloje nėra.

44. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir apriboti atsakovės valdžiÄ dukrų A. S. ir E. S. atžvilgiu. Dėl nepilnamečių Å¡alių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

45. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepaisant teismo sprendimo dėl motinos valdžios apribojimo, ieÅ¡kovas palaikys reikalavimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant Å¡alių dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo.

46. CK 3.174 straipsnio 4 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Tačiau tam, kad bÅ«tų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, reikia įrodyti, jog po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamÄ pagrindÄ spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryÅ¡ių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

48. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.

Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , įgyvendinimÄ ; kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygos, t. y. tos sÄ lygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su kitu iÅ¡ tėvų; vaiko norai ir pažiÅ«ros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimas vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«ris į vaikÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

49. IÅ¡ į bylÄ pateiktų buities tyrimo aktų ir VTAS iÅ¡vados matyti, kad atsakovė su sugyventiniu ir nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame 4 kambarių, apie 90 kv.m. bute su visais patogumais. BÅ«ste palaikoma tvarka, reikia remonto. Mergaitės turi atskirus kambarius, kuriuose yra visi reikiami dėvėti baldai, ugdymosi priemonės, žaislai. Bute taip pat yra visi dėvėti baldai, buitinė technika. IeÅ¡kovas gyvena jo teigimu, jo tėvui priklausančiame trijų kambarių, apie 70 kv.m. bute su visais patogumais, bÅ«stas Å¡varus, tvarkingas erdvus. Mergaitėms svečiavimosi metu yra skirta svetainė, kurioje yra visi reikiami baldai, ugdymosi priemonės. Bute taip pat yra visi reikiami baldai, buitinė technika.

50. IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo iÅ¡ esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir reikalavimÄ dėl atsakovės, kaip motinos, valdžios apribojimo, papildomai nurodė, kad atsakovė nuteikinėja vaikus prieÅ¡ jį, trukdo jam bendrauti su vaikais.

51. Nustačius, kad atsakovė ir jos sugyventinis sprendžia alkoholio vartojimo problemÄ , kuri iÅ¡ esmės buvo vienintele priežastimi daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės gyvenamoji vieta tapo vaikams nesaugi, kad joje neužtikrinama tinkama vaikams aplinka, pagrindo keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra. Atsakovė deda dideles pastangas, siekdama užtikrinti vaikams saugiÄ aplinkÄ , nuo paskutinio įvykio, fiksuoto 2020 m. rugsėjo mėn., jokių vaikų teisių pažeidimų jos aplinkoje nenustatyta.

IÅ¡ vaikų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovė ne tik stengiasi atsikratyti žalingų įpročių, bet ėmė skirti vaikams daugiau dėmesio, laiko, Å¡ilumos. Å ios aplinkybės galimai yra jos atÅ¡ilusių santykių su dukra E. priežastimi. Atsakovės namuose skiriama daug dėmesio vaikų mokslams. Å iÄ aplinkybę dar 2020-05-08 vertinant vaikų situacijÄ nurodė atvejo vadybininkė. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė su sugyventiniu ruoÅ¡ia namų darbus už vaikus, tačiau tokie jo teiginiai jokiais kitais byloje esančiais duomenimis nepagrįsti, todėl deklaratyvÅ«s.

52. IeÅ¡kovas, mergaičių teigimu, jokio dėmesio dukroms neskiria. E. nurodė, kad pas tėtį „sėdi viena“. IÅ¡ Å¡alių ir jų nepilnamečių vaikų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovo bendravimas su dukromis Å¡iuo metu yra sutrikęs, nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikoma. Tiek atsakovė, tiek vaikai nurodo, kad ieÅ¡kovas siekia bendrauti jam patogiu metu. Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė neužtikrina jo bendravimo su dukromis, nuteikinėja dukras prieÅ¡ atsakovÄ pažymėtina, kad atitinkamus kaltinimus viena kitai reiÅ¡kia abi Å¡alys. Remiantis 2020-09-15 vaikų situacijos vertinimo anketomis, nustatyta, kad tėvai galimai nuteikinėja vaikus vienas prieÅ¡ kitÄ , bando daryti įtakÄ , kas patvirtina, kad abi Å¡alys Å¡iuo aspektu elgiasi prieÅ¡ingai vaikų interesams, nesugeba bendradarbiauti su vaikais susijusiais klausimais.

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu vaikai iÅ¡sakė savo teigiamÄ požiÅ«rį į atsakovės sugyventinį, jis, apklaustas liudytoju, taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu santykiai su mergaitėmis puikÅ«s. E. teismo posėdžio metu sakė, kad S. jai kaip draugas.

54. IÅ¡ buities tyrimo aktų matyti, kad atsakovės gyvenamojoje aplinkoje vaikams sudarytos tinkamos sÄ lygos, butas yra pakankamai erdvus, vaikai turi visus reikalingus daiktus (nors baldai bute dėvėti, vien tai, kad aplinka skurdesnė, negali bÅ«ti pagrindu keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei užtikrinama tinkama emocinė aplinka, vaikų psichologinė savijauta), bute palaikoma tvarka, kas taip pat patvirtina, jog atsakovė ėmėsi priemonių tinkamoms sÄ lygoms vaikams užtikrinti, kadangi vaikų teisių pažeidimų metu, be kita ko, buvo konstatuota nepakankama Å¡vara ir higiena atsakovės namuose.

55. Abiejų Å¡alių materialinė padėtis yra panaÅ¡i. Atsakovė Å¡iuo metu yra motinystės atostogose, todėl jos pajamas, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, sudaro apie 334 Eur per mėnesį motinystės iÅ¡moka, gauti didesnių pajamų ji neturi galimybės. Atsakovo gaunamos pajamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir darbovietės pažymos duomenimis taip pat mažesnės už minimaliÄ mėnesio algÄ . Atsakovas draudžiamas kaip E. S. individualios įmonės savininkas, tačiau duomenų apie iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunamas pajamas nepateikė.

56. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177 str. 3.164 str.) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , įpareigojamas iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi. EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikÅ¡tam norui.

Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus ir pažiÅ«ras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų Å¡iuos suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ (CK 3.164 straipsnis).

Vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013).

57. Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnametė dukra A. iÅ¡klausyta teismo posėdžio metu, tarpininkaujant teismo psichologei, pasakojo, kad pas mamÄ jai gyventi geriau, patogiau, su mama pasidalina iÅ¡gyvenimais, noro gyventi su tėčiu neturi.

58. Ä® bylÄ taip pat pateikta 2020-11-10 A. S. psichologinė iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad psichologo konsultacijose A. pradėjo lankytis 2020-09-08, kai buvo apgyvendinta pas ieÅ¡kovÄ . Mergaitė nepasitiki aplinkiniu pasauliu, stebima žema savivertė, prislopintos emocijos. Pirmų kelių konsultacijų metu atrodė iÅ¡sigandusi, užsisklendusi. A. nori grįžti gyventi su mama, savo namais laiko mamos namus, ten jaučiasi geriau. Teigiamai atsiliepia apie mamos sugyventinį, pasakoja apie užsimezgusį ryšį, pagalbÄ pamokų ruoÅ¡oje.

Stebimas skirtingas mergaitės emocinis fonas atvykus į konsultacijas su tėčiu ir su mama. Su tėčiu ji atvyksta įsitempusi, nerimastinga, susimÄ sčiusi, užsisklendusi, o iÅ¡ mamos namų atvyksta linksma, kalbi, dalijasi patyrimais. Mergaitė įvardija, kad bijo tėčio, nes prisimena kaip jis smurtavo prieÅ¡ jÄ ir mamÄ kai dar buvo maža. IÅ¡ mokyklos gauta informacija, kad nuo tada kai buvo apgyvendinta su ieÅ¡kovu, suprastėjo A. mokymosi rezultatai. Gyvendama su ieÅ¡kovu A. nelanko atsakovės suderintos matematikos konsultacinės pamokos.

Pasikalbėjus apie reikalingÄ pagalbÄ su ieÅ¡kovu, jis pradėjo reikalauti A. geriau mokytis, tačiau realios pagalbos nesuteikė. Jis teigia, kad skatina mergaitę mokytis savarankiÅ¡kai, tačiau A. ieÅ¡kovo elgesį apibÅ«dina kaip patiriamÄ spaudimÄ (keletÄ kartų buvo prikelta iÅ¡ miego mokytis vėlyvu paros metu). IeÅ¡kovas teigia, kad A. praÅ¡o gyventi pas jį, nes geriau jaučiasi jo namuose, turi geresnes mokymosi sÄ lygas, tačiau pati mergaitė teigia prieÅ¡ingai. Psichologė rekomenduoja įvertinti A. nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos, į jÄ atsižvelgti.

59. IÅ¡ nurodytų duomenų akivaizdu, kad Å¡alių nepilnametė dukra turi tvirtai susiformavusiÄ nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos ir norÄ gyventi su atsakove. Pažymėtina, kad vaiko amžius (beveik (duomenys neskelbtini) metų) yra toks, kuomet jo nuomonė yra labai svarbus kriterijus, sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ . Tai patvirtina ir psichologės iÅ¡vadoje nurodyta rekomendacija atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nėra požymių, kad vaiko nuomonė galėtų bÅ«ti įtakota. PrieÅ¡ingai, dar 2020-09-15 vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte užfiksuotas A. pasakojimas, kad tėvas jÄ baudžia, labiau myli E. (kuri, skirtingai nei A., yra jo biologinė dukra, apie kÄ vaikas žino).

A. jau tuomet teigė, kad nori gyventi su mama, nes pas jÄ jaučiasi geriau, jaučiasi mylima. Psichologo iÅ¡vada patvirtina ne tik vaiko nuomonės stabilumÄ , bet ir jos pagrįstumÄ . IÅ¡ jos matyti, kad tėvo aplinkoje mergaitė yra įsitempusi, nerimastinga, susimÄ sčiusi, užsisklendusi, o iÅ¡ mamos aplinkos atvyksta linksma, kalbi, dalijasi patyrimais. Remiantis psichologo iÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neatliepia vaiko poreikių ir jų nesupranta.

60. IÅ¡ nurodytų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad Å¡alių nepilnametės dukters noras, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes atsakovei užtikrinant vaikams saugiÄ ir tinkamÄ aplinkÄ , iÅ¡ esmės atitinka vaiko interesus gyventi aplinkoje, kuriÄ laiko savo namais ir kurioje jaučiasi geriau, kurioje atliepiami jo emociniai ir psichologiniai poreikiai, užtikrinamos materialinės sÄ lygos.

61. Skirtingai nei A., kurios nuomonė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo stabili, Å¡alių nepilnametės dukters E. noras dėl jos gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu kito. Visi bylos duomenys rodo, kad vaikas nesutarė su motina, tarp jų kildavo konfliktai, mergaitė vadino atsakovę negražiais žodžiais, muÅ¡davo, reikalaudavo nuvežti pas tėtį, siÅ«lyta svarstyti klausimÄ dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei emociÅ¡kai saugesnę aplinkÄ .

Vaiko noras gyventi su ieÅ¡kovu užfiksuotas dar 2021-05-08 vaiko situacijos vertinimo anketoje ir visais kitais atvejais iÅ¡klausant vaiko nuomonę. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje mergaitės nuomonė pasikeitė, teismo posėdžio metu vaikas nurodė, kad gyvena pas atsakovę ir grįžti gyventi pas ieÅ¡kovÄ nenori, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su atsakove, su seserimi A. ir kitais broliu bei seserimi. Minėta, kad vaikas savo pasikeitusį norÄ grindžia jai mamos skiriamu laiku, didesniu dėmesiu, tuo, kad ieÅ¡kovas pakankamai su ja nebendrauja, nebÅ«na, jai vienai be sesers pas ieÅ¡kovÄ nuobodu, negali iÅ¡tverti pas jį ilgiau dienos.

Mergaitės teigimu, atsakovės namuose ji sulaukia daugiau pagalbos moksluose. IÅ¡ į bylÄ pateiktų individualaus pagalbos plano, 2020-01-21 pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) Å¡vietimo pagalbos skyrimo ir pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo matyti, kad atsakovė rÅ«pinasi Å¡alių dukters E. ugdymu.

62. Teismas, spręsdamas dėl nepilnametės E. S. gyvenamosios vietos, atsižvelgia į tai, kad Å¡iuo metu vaikas gyvena su atsakove ir iÅ¡sako norÄ likti gyventi su ja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė yra įtakota ir neatitinka tikrųjų vaiko norų. PraÅ¡ymų dėl ekspertizės skyrimo vaiko nuomonės priežastims ir susiformavimo aplinkybėms nustatyti ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. Vaiko teisių pažeidimai, dėl kurių vaikas kurį laikÄ gyveno pas ieÅ¡kovÄ , Å¡iuo metu yra eliminuoti, todėl kliūčių likti motinos gyvenamojoje vietoje vaikui nėra.

63. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ visų pirma bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaiko aplinkos keitimas neabejotinai sukelia vaikui emocinių iÅ¡gyvenimų ir gali padaryti jam tam tikros socialinės ir psichologinės žalos, todėl teismų praktika yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimÄ jo poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Tik tais atvejais, kai esama aplinka neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o bÅ«sima aplinka Å¡iuos reikalavimus gali užtikrinti, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra bÅ«tinas ir pateisinamas dėl paties vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

64. Nagrinėjamu atveju gyvenamosios vietos stabilumas bÅ«tų užtikrintas nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos ir paliekant jÄ su atsakove. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alių dukters E. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su ieÅ¡kovu, ji bÅ«tų iÅ¡skirta su broliu ir seserimi, su kuriais, kaip pati nurodė, turi stiprų ryšį. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikia atsižvelgti į jų prisiriÅ¡imÄ vienas prie kito, savitarpio santykius, amžių ir kt., nes mažamečių vaikų iÅ¡skyrimas gali juos traumuoti, neigiamai atsiliepti jų vystymuisi ir auklėjimui, sukelti emocinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

65. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, Å¡alys su vaikais praleidžia po dvi savaites, todėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nekeičiant bendravimo tvarkos, faktiÅ¡kai neturėtų įtakos vaikų su kiekviena iÅ¡ Å¡alių praleidžiamam laiko tarpui ir jų realiam buvimui pas vienÄ ar pas kitÄ iÅ¡ Å¡alių ir niekaip nepagerintų vaikų aplinkos sÄ lygų jiems bÅ«nant pas atsakovę, kas rodo, kad reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinimas, neturėtų reikÅ¡mės realiai vaikų padėčiai. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

66. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atmetamas, nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas taip pat atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

67. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir jo 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

68. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ jo. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo skirta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos valstybės naudai. Remiantis į bylÄ pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudarė 828 Eur.

69. Remiantis CPK 96 straipsnio 1, 2 dalimis, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas. Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 str. 5 d.).

70. Teismas, spręsdamas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo įvertina tai, kad ieÅ¡kovo procesinis elgesys buvo tinkamas, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos jam kreipiantis į teismÄ dėl atsakovės įvykdytų vaikų teisių pažeidimų, ginant nepilnamečių vaikų interesus, todėl nukrypsta nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisia.

71. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos byloje sudaro 3,45 Eur, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo”, nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ramunė Makelienė