2024-04-10 Nr. AB-6016-3-63-3-02278-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-69-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02278-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui M. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. Š. (toliau – ir atsakovas) 29,05 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 21 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą (paskirtis: žemės ūkio (mėgėjų sodo žemės sklypas)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektas), kurį nuosavybės teise valdo nuo 2007 m. kovo 29 d. iki šiol. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliavos skaičiuojamos vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 4.12. punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 19.18 punktą, sodo paskirties pastatų savininkai ir pagal 26.18 punktą – sodo paskirties objektų savininkai priskiriami atliekų turėtojų kategorijai, kuriai taikomi pastovieji ir kintamieji rinkliavos administravimo parametrai.

5. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog tuo atveju, jei nustatyta tik tai, kad atsakovui ginčo laikotarpiu priklausė žemės sklypas sodininkų bendrijoje, kuriame, valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, nebuvo jokių pastatų (statinių), ir atsižvelgus į tai, jog tokio pobūdžio nekilnojamojo turto objektų apmokestinimas nebuvo nustatytas aukštesnės už Nuostatus teisinės galios aktuose, atsakovas pagrįstai nėra pripažįstamas komunalinių atliekų turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-554-520/2023).

6. Teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu atsakovas nuosavybės teise valdė ir šiuo metu valdo Šiaulių miesto savivaldybėje nekilnojamąjį turtą – 0,0641 ha ploto žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties Nekilnojamojo turto objektą. Pagal Nuostatų 3 punktą rinkliava taikoma visiems Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis. Teismas pažymėjo, kad žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypas nėra nurodytas Nuostatuose – tokio objekto nėra Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašas). Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjas pareigą mokėti ginčijamą rinkliavą sieja su aplinkybe, kad rinkliavą moka sodo paskirties pastatų savininkai, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovui priklausančiame žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklype yra statinių.

7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės skaičiuoti vietinės dvinarės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypą, todėl nepagrįstai apskaičiavo atsakovui 29,05 Eur laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos.

8. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 9. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nuostatų 5 punkte numatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Atsakovas nuo 2007 m. liepos 29 d. nuosavybės teise turi Nekilnojamojo turto objektą Šiaulių miesto savivaldybėje (paskirtis: žemės ūkio (mėgėjų sodų žemės sklypai). Kadangi atsakovas yra nekilnojamojo daikto savininkas, todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

10.2. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu nekilnojamojo turto objektai – tai pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, žemės sklypai (nurodyti nekilnojamojo turto paskirtyse), kitos patalpos, nepaisant registracijos nekilnojamojo turto registre. Minėto sąrašo 18 eilutėje tarp tokių nekilnojamojo turto objektų nurodyti sodų paskirties pastatai, naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai ir (ar) sodo sklypai, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje, su pastatais arba be jų. Pagal Metodikos 26 punkto 18 eilutėje – sodo paskirties objektų savininkai priskiriami atliekų turėtojų kategorijai, kuriai taikomi pastovieji ir kintamieji rinkliavos administravimo parametrai.

10.3. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovui M. Š. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatęs, kad atsakovo valdomas Nekilnojamojo turto objektas yra žemės ūkio paskirties, o tokia nekilnojamojo turto objekto rūšis nėra įtraukta į Nuostatus ir Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašą, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovui priklausančiame žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklype yra statinių, sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai atsakovui paskaičiavo vietinę rinkliavą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad bylos faktinės aplinkybės, Nuostatų 5 punktas, Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašo 18 eilutė ir Metodikos 26 punkte pateiktos lentelės 18 eilutė patvirtina, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą.

15. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 (įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtino Nuostatus. Kartu su Nuostatais minėtu sprendimu patvirtinta ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – ir Metodika).

16. Nuostatų (Šiaulių miesto savivaldybės tarnybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. T-453, redakcija galiojusi 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. balandžio 2 d.) 5 punktas numato, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys). Nuostatų 1 priede pateikta vietinės rinkliavos mokėtojų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai (lentelė). Lentelė suskirstyta į stulpelius: grupės, apmokestinamieji parametrai, vietinės rinkliavos už apmokestinamąjį parametrą dydžiai. Stulpelyje „grupės“ be kita ko paminėta ir grupė „sodo paskirties pastatai“, „sodininkų bendrijos“. Metodikos 18 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys suskirstomi į atliekų turėtojų kategorijas, pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą, rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ (pavyzdžiui, daugiabučio namo gyventojai ir įmonės, ūkinei veiklai naudojančios daugiabučių patalpas, sodų bendrijų nariai, besinaudojantys kolektyviniais konteineriais ir sodų bendrijų nariai, besinaudojantys individualiaisiais konteineriais, ir pan.). Metodikos 26 punkte pateikta lentelė su vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms priskirtais pastoviaisiais ir kintamaisiais rinkliavos administravimo parametrais, o šios lentelės 18 eilutėje nurodyti parametrai skirti sodo paskirties objektams ir sodininkų bendrijoms.

17. Pažymėtina, kad Nuostatai ir Metodika taip pat buvo keičiami Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. T-82 (Nuostatų redakcija galiojo nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) bei 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T-104 (Nuostatų redakcija galiojo nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Šiose Nuostatų ir Metodikos redakcijose nutarties 16 punkte aptartos nuostatos iš esmės nekito.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuostatų 5 punktas bei Nuostatų 1 priedo lentelė aiškiai nurodo objektų, kuriems nustatoma vietinė rinkliava sąrašą. Minėtame sąraše nėra aiškiai paminėti žemės sklypai, kurie yra žemės ūkio (mėgėjų sodo žemės sklypas) [paskirties] (be pastato). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo teisės skaičiuoti vietinės dvinarės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypą.

19. Be kita ko, aktualių Nuostatų ir Metodikos redakcijų priėmimo metu galiojusioje Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.

20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. D1-1039, redakcija galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 18 eilutė numato sodo paskirties pastatų kaip nekilnojamojo turto paskirtį, o nekilnojamojo turto objektai šiuo atveju yra pastatai, naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje. Taigi pareiškėjo pateikiamas Nuostatų ir Metodikos aiškinimas be kita ko prieštarautų ir minėto Nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašo nuostatoms. Teisėjų kolegija pastebi, kad šiame sąraše, į kurį privalo atsižvelgti savivaldybė nustatydama nekilnojamojo turto objektų kategorijas, nėra įtvirtinta, kad žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų (be pastatų) savininkai (įgalioti asmenys) privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų praktiką, subjektyviai ir netiksliai aiškina teisinį reguliavimą, nesusieja cituojamos praktikos ir reguliavimo su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

23. Apibendrinant apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nutartyje išvardintais motyvais, nurodytais ir pirmosios instancijos teismo sprendime, yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė