2016-02-02 Nr. AB-2376-3-63-3-00212-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2577-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00212-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 70.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Realco“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Realco“, uždarajai akcinei bendrovei „Neoforma“, V. P., Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenei, Sodininkų bendrijai „Gružeikiai“, Sodininkų bendrijai „Spengiai“, Klaipėdos rajono sodininkų bendrijai „Šernai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. T11-64 „Dėl UAB „Realco“ žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (toliau – ir Detalusis planas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra 2,55 ha ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,639 ha namų valdos (duomenys neskelbtini), kuri yra šalia Detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo, savininkas. Minėtuose bei kituose žemės sklypuose, kurie nuo Detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo nutolę vidutiniškai apie 200–300 metrų, jau keletą metų vykdoma aktyvi ekologinė žemės ūkio veikla, nenaudojant jokių aplinką teršiančių medžiagų, taip pat tose valdose gyvenama, leidžiamas laisvalaikis, poilsiaujama. Ginčijamo sprendimo, kuriuo suformuotame 12 ha žemės sklypo plote leidžiama saugoti atliekas, jas rūšiuoti, utilizuoti (steigti sąvartynus), priėmimu yra pažeidžiami pareiškėjo ir jo šeimos teisėti interesai į ekologišką ūkinę veiklą, sveiką ir švarią aplinką, neužterštą vandenį, teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese, teisė reikalauti, kad būtų atliktas planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teritorijų planavimo procese iki Detaliojo plano patvirtinimo, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d. Taigi pareiškėjas detaliojo planavimo procese neturėjo galimybės pateikti pretenzijų. Apie parengtą Detalųjį planą jis sužinojo tik 2014 m. vasario 19 d., kai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Realco“ pristatė biodujų jėgainės statybos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2013 m. gegužės 27 d. galutinėje atrankos išvadoje Nr. (4)-LV4-1534 (toliau – ir Galutinė atrankos išvada) konstatuota, kad UAB „Realco“ planuojamai ūkinei veiklai – urbanistinių objektų statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, tačiau nurodytos išvados 5 punkte pakankami aiškiai pažymėta, kad žemės sklype planuojama ūkinė veikla – biodujų gamyba (a alternatyva) arba naudingos energijos (elektros ir šilumos) gamyba (b alternatyva) naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (ne atliekas). Tokia išvada patvirtina, kad jau Detaliojo plano rengimo metu buvo žinoma apie numatomą vykdyti veiklą, todėl Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta informacija, kad planuojama veikla nežinoma, neatitiko tikrovės, taip bandant apeiti tuo metu privalomą teritorijų planavimo procedūrą – poveikio aplinkai vertinimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (10-3)-D8-6505 pažymėta, kad biodujų ir bioetanolio (biokuro) gamyba priskirtina prie Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, PAV įstatymas) 1 priedo 6.1 punkte nurodytos organinių dujų cheminių medžiagų gamybos pramoniniu mastu ir tokiai veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, teritorijų planavimo dokumentai galėjo būti derinami ir tvirtinami tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.

Pareiškėjo teigimu, Detalusis planas pažeidžia ir Klaipėdos rajono bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. XI1-111, sprendinius, nes šalia numatomos vykdyti veiklos yra vykdoma aktyvi žemės ūkio veikla, o pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano aiškinamąjį raštą, prioritetine žemės naudotojų veikla rajono savivaldybės teritorijoje išlieka miškų ir žemės ūkio. Bendrojo plano aiškinamajame rašte užsimenama, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijose numatomas tausojantis ūkininkavimas, o žemės ūkio teritorijos pagrindinė tvarkymo kryptis – sukurti ir išlaikyti produktyvias agroekosistemas, užtikrinant gamtinio kraštovaizdžio stabilumą ir ekologinės kompensacijos galimybes. Pareiškėjo manymu, neįmanoma pasiekti tokių tikslų, kai (duomenys neskelbtini)kaime yra plečiama zona, skirta atliekoms saugoti, rūšiuoti ir utilizuoti (sąvartynai).

Klaipėdos rajono savivaldybės meras atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Detalusis planas buvo parengtas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusius teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus. Pateikti Detaliojo plano dokumentai įrodo, kad jo rengimo metu planavimo organizatorius įvykdė visas procedūras, kurios būtinos detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimo viešumui užtikrinti, taip pat raštu informavo kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus bei įrengė stendą. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai su planuojamu žemės sklypu nesiriboja, todėl detaliojo planavimo organizatorius neprivalėjo pareiškėjo informuoti raštu. Pareiškėjas pats nebuvo pakankamai aktyvus, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrintos detaliojo plano rengimo viešumą užtikrinančios procedūros. Be to, pareiškėjo argumentai dėl PAV įstatymo taikymo nepagrįsti, nes Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad konkrečios veiklos, kurias numatoma vykdyti sklype, nežinomos ir Detaliojo plano sprendiniais nebuvo nustatomos.

Atsakovas nurodė, jog Detaliajame plane numatyta, kad planuojant konkrečią gamybinę veiklą ją būtina įvertinti aplinkos apsaugos ir poveikio visuomenės sveikatai aspektais, o planuojant ir vykdant konkrečias gamybines veiklas turi būti įgyvendintos mažiausiai aplinką veikiančios technologijos ir parinkti geriausi prieinami gamybos būdai, numatant reikiamos taršos mažinimo priemones, vykdant taršos rodiklių monitoringus. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros būtų vykdomos tuo atveju, kai būtų apsispręsta dėl planuojamos veiklos ginčo žemės sklype, todėl Detaliojo plano rengimo metu jos neturėjo ir negalėjo būti vykdomos. Atsakovas nesutiko ir su skundo argumentu, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, nurodydamas, kad pagal šio bendrojo plano sprendinius suplanuotas žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri žymima indeksais K(S)/S – ekologinės inžinerijos objektų sklypai, atliekų saugojimo teritorijos, kuriose vykdomas neterminuotas atliekų (pavojingų, nepavojingų arba inertinių) kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti, rūšiuoti surinktas atliekas pagal medžiagas, siekiant jas perdirbti ar naudoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Realco“ atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, jog su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

UAB „Realco“ paaiškino, kad Detaliojo plano rengimo procedūros buvo viešinamos, vadovaujantis jo rengimo metu galiojusiais Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su Detaliuoju planu suformuotu žemės sklypu nesiriboja, todėl nėra laikytini kaimyniniais žemės sklypais ir pareiškėją informuoti asmeniškai jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu nebuvo privaloma. Teiginiai, jog Detalusis planas parengtas pažeidžiant imperatyviąsias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, yra neatitinkantys tikrovės, nes Detaliojo plano koncepcijos nustatymo stadijoje buvo nagrinėta galimybė planuojamoje teritorijoje vystyti įvairias veiklas, tačiau apie konkrečias veiklas, kurias numatoma vykdyti, šiuo metu nėra žinoma ir Detaliojo plano sprendiniais nėra nustatyta (nežinomos tikslios ūkinių veiklų vykdymo vietos žemės sklype apimtys, nežinoma tarša, kurią gali sukelti tokios būsimos veiklos). Be to, vykdant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras, išvadą, ar būtina vykdyti poveikio aplinkai vertinimą, priėmė atsakinga institucija – Klaipėdos RAAD. Atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai – urbanistinių objektų statybai – poveikio aplinkai vertinimą vykdyti neprivaloma, buvo priimta Klaipėdos RAAD 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (4)-LV4-867. Atrankos išvada buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse – respublikiniame ir rajono laikraštyje, seniūnijos skelbimų lentoje. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe teikti prašymą minėtą atrankos išvadą persvarstyti. To pareikalavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, todėl po persvarstymo 2013 m. gegužės 27 d. buvo priimta galutinė Klaipėdos RAAD atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1534, pagal kurią planuojamai ūkinei veiklai vykdyti poveikio aplinkai vertinimo atlikti nėra privaloma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neoforma“ atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, jog su juo nesutinka ir prašo patikslinto skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė iš esmės tokius pat argumentus, kuriuos pateikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Realco“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime pažymėjo, jog patikslintu skundu neginčijami jokie ginčo laikotarpiu Agentūros pagal kompetenciją atlikti administraciniai veiksmai ar sprendimai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas, apimantis privalomųjų nurodymų teikimą (ir (ar) kitų įpareigojančių veiksmų atlikimą) veiklas planuojantiems ar vykdantiems asmenims, kad būtų tinkamai įgyvendinti Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimai, pagal kompetenciją buvo priskirtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Kompetencija dėl sprendimų poveikio aplinkai vertinimo srityje priėmimo dėl veiklų, kurių atžvilgiu vykdoma atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra, taip pat buvo priskirta minėtiems departamentams.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Detalųjį planą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia Detaliojo plano neteisėtumą, išdėstė aktualų teisinį reguliavimą. Pažymėta, kad Detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo reglamentavimas“ nurodyta, kad koncepcijos nustatymo stadijoje išnagrinėta galimybė planuojamoje teritorijoje vystyti įvairias veiklas, tačiau konkrečios veiklos, kurios bus vykdomos sklype, nežinomos ir detaliojo plano sprendiniais (nežinomos tikslios jų vietos, apimtys, nežinoma tarša, kurią gali sukelti būsimos veiklos). Tačiau, bylos duomenimis, UAB „Realco“ planuojama veikla yra nurodyta Detaliojo plano koncepcijos, patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-311, nustatymo aiškinamajame rašte (toliau – ir Detaliojo plano koncepcijos nustatymo aiškinamasis raštas) bei Galutinėje atrankos išvadoje. Detaliojo plano koncepcijos nustatymo aiškinamajame rašte nurodytos 4 žemės sklype planuojamos ūkinės veiklos. Pirmoji – biodujų gamyba (a alternatyva) arba naudingos energijos (elektros ir šilumos) gamyba (b alternatyva) naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (ne atliekas). Antroji – etanolio gamyba, naudojant žaliavas, turinčias krakmolo, cukraus ar lignoceliuliozės. Trečioji – atliekų priėmimas, saugojimas, rūšiavimas, perdirbimas (ne šalinimas). Ketvirtoji – planuojamai ūkinei veiklai naudojamo automobilinio transporto saugojimas ir remontas. Nurodyta, kad taip pat planuojamos biuro patalpos (30 biuro darbuotojų) su buitinėmis/sanitarinėmis patalpomis (100 asmenų). Galutinės atrankos išvados 3 punkte nurodytas žemės sklype planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – urbanistinių objektų statyba. Šios išvados trumpame planuojamos ūkinės veiklos aprašyme (5 punktas) nurodomos 3 žemės sklype planuojamos ūkinės veiklos su paaiškinimais.

PAV įstatymo 1 priedo 6.1 punktas nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų, fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas), kitų agrocheminių medžiagų (įskaitant biocidus), farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (10-3)-D8-6505 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos (biodujų ir bioetanolio (biokuro) gamybos iš biomasės naudojimo energijai gaminti) poveikio aplinkai vertinimo“ padarė motyvuotą išvadą, kad biodujų ir bioetanolio (biokuro) gamyba priskirtina prie PAV įstatymo 1 priedo 6.1 punkte nurodytos organinių dujų cheminių medžiagų gamybos pramoniniu mastu ir tokiai veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada. Konstatuota, jog Detaliojo plano koncepcijos nustatymo aiškinamajame rašte ir Galutinės atrankos išvadoje nurodytoms žemės sklype planuojamos ūkinėms veikloms biodujų gamybai (a alternatyva) ir etanolio gamybai, naudojant žaliavas, turinčias krakmolo, cukraus ar lignoceliuliozės, vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Bylos duomenimis, toks vertinimas nėra atliktas.

PAV įstatymo 2 priedo 11.2 punktas nustato, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo objektas yra nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti ar šalinimas, išskyrus 1 priedo 9.7 punkte nurodytą veiklą (Nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti arba jų šalinimas jas deginant ar apdorojat cheminiu būdu (kai numatoma naudoti arba šalinti 100 ir daugiau tonų per parą atliekų). PAV įstatymo 2 priedo 11.20 punktas nustato, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo objektas yra pavojingų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus 1 priedo 9.6 punkte nurodytą veiklą (t. y. pavojingų atliekų šalinimas jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimas pavojingų atliekų sąvartyne) (11.20.1 p.); pavojingų atliekų, skirtų naudoti, laikymą, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 tonų atliekų (11.20.2 p.).

Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Teismas išdėstė PAV įstatymo 7 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatas. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal PAV įstatymą taikomi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai (1 p.), patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.). Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal šio straipsnio 13 dalį atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose konstatuota, kad PAV įstatymas numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti atitinkamą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo nedetalizuoja, tokio sprendimo priėmimas yra paliekamas jos diskrecijai (2009 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1252/2009; 2011 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2371/2011). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, jog jei planavimo organizatorius būtų tik keitęs paskirtį su tikslu sklype vykdyti atliekų saugojimą, rūšiavimą ir utilizavimą (sąvartyną), jam vis tiek būtų buvę privaloma pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusius teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atmestas kaip nepagrįstas.

Iš pateiktų Detaliojo plano dokumentų matyti, kad planavimo organizatorius įvykdė visas procedūras, reikalingas detaliojo teritorijų planavimo dokumento viešumui užtikrinti, taip pat ir raštu informavo kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus bei įrengė nustatyta tvarka stendą. Pažymėta tai, kad pareiškėjo žemės sklypai nesiribojo su planuojamu žemės sklypu, todėl jis neturėjo būti atskirai informuotas raštu. Be to, pareiškėjui jo nurodytos aplinkybės nesutrukdė laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Kaip matyti iš bendrojo plano sprendinių, suplanuotas žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri bendrajame plane žymima indeksais K(S)/S – ekologinės inžinerijos objektų sklypai, atliekų saugojimo teritorijos, kuriose vykdomas neterminuotas atliekų (pavojingų, nepavojingų arba inertinių) kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti, rūšiuoti surinktas atliekas pagal medžiagas, siekiant jas perdirbti ar naudoti. Akivaizdu, kad planavimo tikslai atitinka Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, todėl naikinti ginčijamą sprendimą kaip prieštaraujantį bendrajam planui nėra jokio pagrindo.

Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nustato, kad teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai, numatantys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gali būti derinami tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą veiklą. Kaip minėta, rengiant Detalųjį planą, vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tačiau bylos duomenimis toks vertinimas nebuvo atliktas. Vien tai, kad Detalusis planas buvo patvirtintas norminių teisės aktų nustatyta tvarka neatlikus planuojamos veiklos (biodujų gamybos (a alternatyva) ir etanolio gamybos, naudojant žaliavas, turinčias krakmolo, cukraus ar lignoceliuliozės) poveikio aplinkai vertinimo, sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą šį teritorijų planavimo dokumentą pripažinti neteisėtu ir panaikinti, kaip priimtą pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Realco“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Išdėsto, jog, nors teismo sprendime aiškiai konstatuojama, kad ūkinės veiklos, kurioms, vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (t. y. biodujų (a alternatyva) ir etanolio gamyba), nurodomos tik Detaliojo plano koncepcijos nustatymo aiškinamajame rašte, kuris buvo patvirtintas atskiru Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-311, ir Galutinėje atrankos išvadoje, o iš visų byloje pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad tvirtinant Detalųjį planą koncepcijos nustatymo stadijoje nagrinėtų galimų ūkio veiklų apeliantas atsisakė ir jos ne tik nebuvo įtrauktos į tvirtinamo Detaliojo plano aiškinamąjį raštą, bet ir jame papildomai buvo nurodyta, kad sklype planuojant konkrečią gamybinę veiklą ją būtina įvertinti aplinkos apsaugos ir poveikio visuomenės sveikatai aspektais, teismas nepagrįstai nevertino Detaliojo plano dokumentų kaip visumos, nepaisė net fakto, jog būtent tik galutiniu patvirtintu Detaliuoju planu nustatyti visiems privalomi planuoto sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai.

Pažymi, jog, nors byloje pateikti dokumentai aiškiai įrodo, kad apeliantas ir/ar jo pavedimu veikiantys asmenys teritorijų planavimo procese dalyvavo laikydamiesi visų teisės aktais reglamentuotų procedūrų, aiškiai įvardijo visas nagrinėtas veiklų sklype alternatyvas, tinkamai viešino planuojamus sprendinius, atsižvelgė į visas tikrinančių institucijų pastabas ir, praėjus visus teritorijų planavimo proceso etapus ir stadijas, pateikė tvirtinimui tinkamai parengtą Detalųjį planą, kuris ir buvo patvirtintas, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie apelianto nesąžiningumą teritorijų planavimo procese, o bet kokie šiame procese rengtų pavienių dokumentų skirtumai (pvz., sklype galimos vykdyti veiklos susiaurinimas sprendinių konkretizavimo stadijoje) pagal apeliaciniame skunde pateiktus paaiškinimus vertintini kaip natūrali planavimo proceso eiga, neprieštaraujanti teisės aktų nuostatoms, teismas nepagrįstai galutinius Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodytus planavimo tikslus ir juos atitinkančius sprendinius vertino kaip neatskleidžiančius rengiamo teritorijų planavimo tikrųjų tikslų.

Nurodo, jog, nors vertinant poreikį atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į tarpinius sklypo planavimo proceso dokumentus, t. y. į Detaliojo plano koncepcijos nustatymo aiškinamąjį raštą bei Galutinės atrankos išvadą, ignoruojant galutinio patvirtinto Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodytus sprendinius bei nuostatas dėl galimų sklype vykdyti veiklų nenumatymo ir papildomų su tuo susijusių sąlygų, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai kaip pagrindas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T11-64 „Dėl UAB „Realco“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ pripažinimui neteisėtu ir jo panaikinimui nurodomas būtent argumentas, kad Detalusis planas buvo patvirtintas norminių teisės aktų nustatyta tvarka neatlikus planuojamos veiklos (biodujų gamybos (a alternatyva) ir etanolio gamybos, naudojant žaliavas, turinčias krakmolo, cukraus ar lignoceliuliozės) poveikio aplinkai vertinimo.

Sutinka su teismo sprendime nurodyta pozicija atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo tik keičiant sklypo paskirtį, siekiant vykdyti atliekų saugojimą, rūšiavimą ir utilizavimą, dėl netinkamai atliktų detaliojo teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrų bei dėl Detaliojo plano sprendinių neatitikimo Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniams.

Pareiškėjas V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusias TPĮ ir PAV įstatymo redakcijas rengtas detalusis planas buvo rengiamas šiurkščiai pažeidžiant privalomas procedūras, dėl ko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. T11-64 teismo sprendimu pagrįstai buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Tiek Detaliojo plano rengimo metu, tiek šiuo metu galiojančio PAV įstatymo 1 priedo 6.1 punkte nurodytoms veikloms planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai privalėjo būti vertinamas, o ne atliekama atranka išvadai gauti. Be to, pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 25 punktą, detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. To paties įsakymo 27.3 punktas numatė, kad tais atvejais, kai pagal PAV įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu šio įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, būtina pažymėti, kad viešojo administravimo subjektas, priėmęs skundžiamą sprendimą, savo 2015 m. gruodžio 17 d. atsiliepime pats pripažino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. T11-64 naikintinas vien tik tuo pagrindu, kad Klaipėdos RAAD galutine atrankos išvada nepagrįstai nusprendė, jog planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Po skundžiamo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo apeliantas nedelsdamas toliau tęsė detaliojo plano įgyvendinimą ir jau 2014 m. vasario mėn. pristatė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, pagal kurią Visuomenės sveikatos centras 2014 m. lapkričio 11 d. priėmė teigiamą išvadą Nr. E22-14 dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo (šią išvadą apeliantas yra pateikęs šioje byloje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. kovo 19 d.). Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, apeliantas pažeisdamas PAV įstatymo nuostatas ir nerengdamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo šiuo momentu jau yra gavęs leidimą biodujų jėgainės veiklai, todėl prieš tai minėta apelianto pozicija yra nepagrįsta. Pareiškėjas išdėsto, kad minėtas Detalusis planas turėtų būti naikintinas ir dėl kitų nurodytų motyvų, kurie taip pat buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą mano, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir pažymi, jog neprieštarauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neoforma“ atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir pažymi, jog palaiko apeliacinio skundo argumentus. Detalusis planas parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas tinkamai, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. vasario 1 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Realco“, atstovaujamo advokato Jovito Elzbergo, prašymas administracinėje byloje Nr. A-2577-662/2016 patvirtinti 2016 m. sausio 27 d. taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Realco“, atstovaujamas advokato Jovito Elzbergo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė administracinėje byloje Nr. I-1161-386/2015 (apeliacinės instancijos teismo Nr. A-2577-662/2016) 2016 m. sausio 27 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašo patvirtinti, o administracinę bylą nutraukti.

Iš Taikos sutarties turinio matyti, kad ja šalys siekia taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą, dėl to pareiškėjas atsisako nuo savo paduoto skundo (reikalavimų).

Byloje duomenų, kad Taikos sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir/ar viešajam interesui, nenustatyta. Nėra duomenų ir apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Taikos sutartyje yra išdėstytas reikalavimas teismui panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones (jeigu tokios buvo pritaikytos). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nebuvo tenkintas (II t., b. l. 74–74), ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestas (II t., b. l. 101–104). Taigi šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikytos.

Iš Taikos sutarties matyti, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnyje. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad egzistuoja teisinės sąlygos, leidžiančios šioje byloje patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį bei nutraukti bylą (ABTĮ 101 str. 4 p.).

Teismo nutartyje, tvirtinant taikos sutartį, nurodytinos Taikos sutartyje šalių aptartos sąlygos, kurios susijusios su šioje byloje kilusio ginčo dalyko išsprendimu (ABTĮ 521 str. 2 d.). Nutraukus bylą, naikintinas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas (ABTĮ 101 str. 1 d. 4 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 521 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti pareiškėjo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) Klaipėda) (Pareiškėjas), uždarosios akcinės bendrovės „Realco“ (juridinio asmens kodas 300588072, buveinė registruota adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius) ir atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (juridinio asmens kodas 111103732, buveinė registruota adresu Klaipėdos g. 2, Gargždai) (Atsakovas) 2016 m. sausio 27 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad:

1. Pareiškėjas patvirtina, jog atsisako bet kokių reikalavimų, susijusių su Detaliojo plano panaikinimu, ir nereikš bei ateityje neturės jokių reikalavimų bei pretenzijų dėl aplinkybių, kurios sudarė Pareiškėjo skundo pagrindą administracinėje byloje.

2. UAB „Realco“ pareiškia ir patvirtina, kad prieš pradedant vykdyti Detaliuoju planu leistą ir planuojamą ūkinę veiklą „Biodujų ir bioetanolio (biokuro) gamyba iš biomasės naudojimo energijai gaminti“, ji įsipareigoja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, t. y. atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

3. Šalys susitaria, kad patvirtinus šią Taikos sutartį Byla yra nutraukiama.

4. Šalys patvirtina, kad viena iš kitos Byloje nereikalauja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Šalys patvirtina, kad visos teisės ir pareigos, kylančios iš šios Taikos sutarties, pereina Šalių teisių perėmėjams, šią Taikos sutartį UAB „Realco“ pateikia VĮ „Registrų centras“ per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo teismo nutarties tvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, įrašant atitinkamą įrašą UAB „Realco“ valdomo žemės sklypo kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (išrašo dalyje „Juridiniai faktai“).

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas