2022-12-21 Nr. AB-31789-3-62-3-01018-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-970-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01018-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 24.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Marijampolės savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) priimti sprendimą paskirti viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Laisvės atėmimo vietos ligoninė sudarytų sutartį dėl pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2699 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių, kurių teritorijose veikia pataisos įstaigos, tarybos iki 2020 m. sausio 1 d. paskiria konkrečias pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančias sveikatos priežiūros įstaigas, kurios užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, o šių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai su Laisvės atėmimo vietų ligonine arba su pataisos įstaigomis, kuriose įsteigti asmens sveikatos priežiūros padaliniai, sudaro šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto BVK 174 straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 1S-2856 „Dėl Alytaus miesto, Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių administravimo subjektų atsisakymo įgyvendinti įstatymų nuostatas“ informavo Vyriausybės atstovą, kad Marijampolės savivaldybės taryba iki šiol nėra įgyvendinusi minėtų įstatymų nuostatų ir toks neveikimas trukdo įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra įpareigota sudaryti sutartis su šių savivaldybių paskirtomis asmens sveikatos priežiūros viešosiomis įstaigomis dėl pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Marijampolės pataisos namuose.

Akcentavo, jog dėl tokio Marijampolės miesto savivaldybės neveikimo kyla reali rizika, kad, Laisvės atėmimo vietų ligoninės sveikatos priežiūros specialistams laikinai negalint teikti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suimtiesiems ir nuteistiesiems, pastariesiems nebus prieinama Konstitucijos ir įstatymų laiduojama sveikatos priežiūra, todėl gali kilti pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, kad Marijampolės miesto savivaldybės teritorijoje veikia Marijampolės pataisos namai, Marijampolės savivaldybės taryba privalo nedelsdama vykdyti imperatyvias BVK bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 28 d. posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas (projekto registracijos duomenys – 2020 m. gruodžio 10 d. projektas Nr. TR-416 1.2.E) „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose“, tačiau sprendimas priimtas nebuvo, todėl Vyriausybės atstovas pateikė Tarybai 2021 m. vasario 3 d. reikalavimą TR2-11(5.2E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“.

Pareikalauta, kad Taryba priimtų sprendimą, kuriuo paskirtų konkrečią pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančią sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinančią asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Šis reikalavimas turėjo būti apsvarstytas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos, tačiau Marijampolės savivaldybės meras 2021 m. vasario 5 raštu Nr. SA-948 (3.38 E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“ pateikė Vyriausybės atstovui apskrityse prašymą pratęsti reikalavimo įgyvendinimo terminą, kaip tai numatyta Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Įvertinęs Marijampolės savivaldybės mero prašymą pratęsti reikalavimo įgyvendinimo terminą, Vyriausybės atstovas apskrityse 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. S2-30(5.2Mr) „Dėl kito termino įvykdyti Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse 2021 m. vasario 3 d. reikalavimą Nr. TR2-11(5.2E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“, nustatė kitą reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2021 m. gegužės 1 d. Marijampolės savivaldybės administracija pateikė Vyriausybės atstovui 2021 m. balandžio 26 d.

Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimų projektus, tarp kurių buvo pateiktas svarstymui ir sprendimo projektas „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose“ (projekto registracijos duomenys – 2021 m. balandžio 9 d. projektas Nr. TR-129 (1.2 E). Tarybos 2021 m. balandžio 26 d. posėdžio metu sprendimo projektas buvo išimtas iš darbotvarkės ir svarstytas nebuvo. Vyriausybės atstovas apskrityse įgyvendino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme išdėstytą procedūrą, siekdamas, jog aukščiau išdėstytos BVK nuostatos būtų įgyvendintos, taip pat atsižvelgė ir į Marijampolės savivaldybės institucijų poreikį suteikti ilgesnį terminą minėtam teisės aktui įgyvendinti, tačiau Taryba reikiamo sprendimo ne tik kad nepriėmė, bet netgi atsisakė jį svarstyti 2021 m. balandžio 26 d. tarybos posėdžio metu.

Nors Marijampolės savivaldybės meras 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. A-3481(22.1E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“ dar kartą paprašė atidėti Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse atstovo 2021 m. vasario 3 d. reikalavimo TR2-11(5.2E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“ vykdymo terminą, Vyriausybės atstovas nesutiko reikalavimo vykdymo termino pratęsti, motyvuodamas, jog Marijampolės savivaldybės tarybai jau buvo suteiktas protingas terminas BVK nuostatoms įgyvendinti, tačiau Taryba nustatyto termino galimybes įgyvendinti BVK nuostatas ignoravo ir sprendimo projekto net neteikė Tarybos svarstymui.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutiko ir prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SA-9647 (22.1.E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog Tarybos sprendimo projektą „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose“ planuoja teikti svarstyti Tarybai gruodžio mėnesį. Tarybos 2020 m. gruodžio 28 d. posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas (projekto registracijos duomenys – 2020 m. gruodžio 10 d. projektas Nr. TR-416 1.2.E) „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose“, tačiau sprendimas priimtas nebuvo.

Marijampolės savivaldybės meras 2021 m. vasario 5 raštu Nr. SA-948 (3.38 E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“ pateikė Vyriausybės atstovui prašymą pratęsti reikalavimo įgyvendinimo terminą. Vyriausybės atstovas 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. S2-30(5.2Mr) „Dėl kito termino įvykdyti Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse 2021 m. vasario 3 d. reikalavimą Nr.TR2-11(5.2E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“, nustatė kitą reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2021 m. gegužės 1 d.

Marijampolės savivaldybės administracija pateikė Vyriausybės atstovui 2021 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimų projektus, tarp kurių buvo pateiktas svarstymui ir sprendimo projektas „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose“ (projekto registracijos duomenys – 2021 m. balandžio 9 d. projektas Nr. TR-129 (1.2 E). Tarybos 2021 m. balandžio 26 d. posėdžio metu sprendimo projektas svarstytas nebuvo. Taryba šiuo atveju susidūrė su tokia BVK įgyvendinimo problema: vykdant BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatytą prievolę Tarybai buvo du kartus pateiktas svarstyti sprendimo projektas „Dėl pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo“, tačiau sprendimas nebuvo priimtas dėl objektyvių priežasčių.

Marijampolės savivaldybės teritorijoje yra tik viena Savivaldybės asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikianti įstaiga – VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūras centras. Įstaigoje registruota 10 235 pacientų, per mėnesį vidutinis pacientų apsilankymų skaičius apie 10 000, suteikiama iki 17 000 telefoninių konsultacijų per mėnesį, įstaigoje dirba 8 šeimos gydytojai (8 etatinės pareigybės), Gudelių ambulatorijoje – 1. Darbuotojams, galimai teiksiantiems sveikatos paslaugas asmenims, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, būtų reikalingas papildomas specialus pasiruošimas tokiam darbui.

Vien formaliai paskyrus konkrečią pirminio lygio ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančią sveikatos priežiūros įstaigą, kuri privalėtų užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tokia asmens sveikatos priežiūros įstaiga susidurtų su Savivaldybės tarybos sprendimo įgyvendinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais. Rengiant ir priimant teisės aktus įstatymų projektai nebuvo pateikti savivaldybėms derinti ir išvadoms pateikti. Priimant teisės aktus galimai pažeisti teisėkūros principai.

Kurdamas siūlomą laisvės atėmimo įstaigose dirbančių priežiūros specialistų trūkumo kompensacinį mechanizmą, nesprendė susidariusios problemos iš esmės, neieškojo kitų būdų, kaip pritraukti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius specialistus į laisvės atėmimo vietų ligoninę, o pasirinko lengviausią kelią ir valstybės naštą permetė savivaldybėms.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies ir įpareigojo Tarybą artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl BVK 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo.

6. Teismas nurodė, kad Marijampolės savivaldybės teritorijoje veikia pataisos įstaiga – Marijampolės pataisos namai, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Marijampolės savivaldybės taryba iki šiol nėra paskyrusi konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūras paslaugas teiksiančios sveikatos priežiūros įstaigos, nors BVK 174 straipsnio 3 dalis imperatyviai įpareigoja tą padaryti būtent atsakovą.

7. Atsakovas teigė, jog toks sprendimas nepriimtas, kadangi Marijampolės savivaldybės teritorijoje yra tik viena savivaldybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, kurioje įregistruota apie 10 0000 pacientų, o dirba tik 8 šeimos gydytojai, teikti sveikatos priežiūros paslaugas trūksta žmogiškųjų išteklių, medicinos darbuotojams teikti paslaugas nuteistiesiems reikalingas papildomas specialus pasiruošimas. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos priežastys nėra pakankamas pagrindas reikalavimo, suformuluoto Vyriausybės atstovo 2021 m. vasario 3 d. reikalavime Nr. TR2-11(5.2 E), neįvykdymui pateisinti.

8. Teismas pažymėjo, jog Taryba pagal įstatymą turi savo sprendimu paskirti konkrečią pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, ir įstatymas nenumato jokių išimčių ar sąlygų, kurioms esant atsakovas galėtų būti atleista nuo tokios pareigos vykdymo. Konkrečios sąlygos dėl paslaugų teikimo bus numatytos sudarant sutartį tarp savivaldybės tarybos paskirtos sveikatos priežiūros įstaigos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (ar pataisos namų administracijos). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279, 1 priede yra patvirtinta pavyzdinė (tipinė) Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems sutarties forma. Minėtoje sutarties formoje aiškiai numatyti šalių įsipareigojimai, atsiskaitymas už paslaugas bei šalių atsakomybė. Pažymėjo, kad tipinė sutarties forma nedraudžia susitarti dėl individualių kiekvienam atvejui sutarties sąlygų, todėl atsakovo nurodomi argumentai dėl galimų sunkumų teikti paslaugas nuteistiesiems gali būti pagrindu derinant sutarties sąlygas. Tačiau šioje byloje ginčas kilo ne dėl minimos sutarties sudarymo, o dėl atsakovo atsisakymo paskirti konkrečią pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą, kuri tokią sutartį turėtų sudaryti, todėl atsakovo argumentai niekaip nepateisino jo neveikimo ir nepagrindė, kodėl jis nevykdo savo pareigos. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo diskrecijos teisės spręsti dėl konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos paskyrimo ar atsisakymo ją skirti, nes jam tokia pareiga imperatyviai yra nustatyta BVK 174 straipsnio 3 dalyje ir Taryba privalo ją vykdyti, vadovaudamasi teisėtumo ir įstatymo viršenybės principais.

9. Teismo vertinimu, kadangi Vyriausybės atstovo reikalavimu suformuluotas įpareigojimas per nustatytą terminą įvykdytas nebuvo, darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į apygardos administracinį teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą įvykdyti BVK 174 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau iš esmės tenkindamas pareiškėjo reikalavimą teismas negalėjo nurodyti kolegialiai savivaldybės institucijai, kurios nariai turi rinkėjų suteiktą laisvą mandatą, kaip balsuoti ir kokį konkretų sprendimą priimti.

10. Teismas darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjo pareiškimą patenkinti iš dalies ir, siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose – įpareigoti atsakovą artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl BVK 174 straipsnio 3 dalies ir Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatų tinkamo įgyvendinimo.

11. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad priimant naują sprendimą dėl tinkamo pareiškėjo reikalavimo įvykdymo, tikslinga įvertinti, jog konstituciniai sveikatos apsaugos pagrindai yra įtvirtinti Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Atsakovo teiginiai dėl šeimos gydytojų trūkumo ir galimų sunkumų teikti paslaugas nuteistiesiems, negali būti pakankamu pagrindu, atimančiu nuteistųjų teisę į Konstitucijos ir įstatymų garantuojamą sveikatos apsaugą ir priežiūrą. Kita vertus, atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo reikalavimą, jam neužkertamas kelias kreiptis į teismą iš naujo ar imtis kitų įstatyme numatytų priemonių dėl nepagrįsto atsisakymo vykdyti įstatymą, todėl atsakovas neturi neribotos laisvės nevykdyti BVK 174 straipsnio 3 dalies nuostatų tik dėl to, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys turi mandatą laisvai balsuoti dėl priimamų sprendimų.

12. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo, trečiųjų suinteresuotų asmenų bei jų atstovų argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau teismo nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 13. Atsakovas Taryba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.

14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis numato, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir kad priverčiamas darbas yra draudžiamas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – ir Įstaiga) dirbantys darbuotojai neišreiškė sutikimų teikti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pataisos įstaigoje. Vertinant situaciją šiuo aspektu, atsakovas mano, kad šeimos gydytojų trūkumas yra pakankamai svarbus pagrindas priimant sprendimą administracinėje byloje, kadangi toks trūkumas ir Įstaigos darbuotojų sutikimo nebuvimas pažeidžia ne tik Konstitucijos, bet ir DK imperatyvias nuostatas, kurios užtikrina teisingą darbuotojų interesų įgyvendinimą. Be to, gydytojų trūkumas apskritai yra opi problema valstybiniu mastu. Savivaldybės ir taip turi stengtis užtikrinti pakankamą gydytojų kiekį ir kokybiškų paslaugų suteikimą. Į šiuos atsakovo argumentus teismas neatsižvelgė.

14.2. Įstaiga yra vienintelė Marijampolės savivaldybėje galinti užtikrinti kokybišką ir nesuvėluotą pirminio lygio ambulatorinių šeimos medicinos, psichikos sveikatos ir (ar) odontologijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių tokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimų.

14.3. Atsakovas sutinka, kad visų žmonių ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių, tačiau nei teismas, nei pareiškėjas nagrinėjant administracinę bylą neįvertino aplinkybių, kurios susijusios su besąlygišku BVK 174 straipsnio 3 dalies, Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-169/1R-48, patvirtinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų vykdymu, t. y. užtikrinant pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis su pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga bus diskriminuojami visi likusieji pacientai, kurie metai iš metų yra prisirašę prie Įstaigos.

14.4. Įstatymo 45 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo nustatytais atvejais sudaro sutartis su laisvės atėmimo vietų ligonine, pataisos įstaiga arba tardymo izoliatoriumi dėl pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Tipinę šios sutarties formą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, galima pagrįstai manyti, kad tokiu teisiniu reglamentavimu yra pažeidžiamas sutarties laisvės principas.

14.5. Rengiant ir priimant teisės aktus (Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymą, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnio pakeitimo įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymą) buvo pasinaudota vadinamuoju „buldozerio“ principu, tai yra įstatymų projektai nebuvo pateikti savivaldybėms derinimui ir išvadų pateikimui, o savivaldybes atstovaujančiai Lietuvos savivaldybių asociacijai projektai derinimui buvo pateikti ypatingos skubos tvarka. Priimant minėtus teisės aktų pakeitimus, didžioji dalis principų buvo pažeista ir lengviausiu keliu pasirinkta, visą priimtų teisės aktų įvykdymo naštą, perkelti savivaldybėms, kurios net neturėjo tinkamos progos pasisakyti dėl teisės aktų pakeitimų projektų.

14.6. Teismas išnagrinėjęs administracinę bylą akcentavo, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės, trečiųjų suinteresuotų asmenų bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kadangi būtent visuma argumentų, o ne tik besąlygiškas BVK 174 straipsnio 3 dalies taikymas ir yra pagrindas tikslingam bylos išnagrinėjimui.

15. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Vyriausybės atstovo nuomone, apeliaciniame skunde pateikti atsakovo teiginiai ir argumentai nėra šios administracinės bylos ginčo esmė. Dauguma jų susiję su sveikatos priežiūros paslaugų sutarties, kuri būtų pasirašoma tarp įstaigų, sąlygomis. Kiti atsakovo argumentai susiję su teisėkūros procesu (įstatymo projektų derinimo procedūromis ir pan.). Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas vienareikšmiškai susijęs su atsakovo pareiga įgyvendinti BVK nuostatas – priimti sprendimą paskirti konkrečią pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūras paslaugas teiksiančią sveikatos priežiūros įstaigą. Nei teismas priimtame sprendime, nei Vyriausybės atstovas pateiktame reikalavime nenurodė kuri įstaiga turi būti paskirta, nenurodė kokiomis sąlygomis turėtų būti pasirašoma sutartis tarp sveikatos priežiūros įstaigos su Marijampolės pataisos namais. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad bus diskriminuojami visi Marijampolės savivaldybės pacientai prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, pareiškėjas mano, kad kaip tik atsakovo neveikimas ir BVK nuostatų nevykdymas sudaro prielaidas Marijampolės pataisos namuose gyvenančių asmenų diskriminavimui, o ne atvirkščiai, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

17. Įvertinęs visumą atsakovo įvardintų argumentų, Vyriausybės atstovas mano, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės nėra šio teisminio ginčo dalykas, bei esmė. Savo argumentais atsakovas nukreipia dėmesį nuo jam įstatymais suponuotos pareigos priimti sprendimą paskirti sveikatos priežiūros įstaigą, teiksiančią paslaugas pataisos namuose kalinantiems asmenims. Atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad jo pareiga imperatyviai įgyvendinti BVK 174 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o gilintis į sprendimo pagrindu kilsiančius sutartinius santykius tarp įstaigų, yra ne atsakovo, o sutartį pasirašysiančių įstaigų diskrecijos dalykas, todėl nurodytos priežastys nėra pagrindas atsisakyti vykdyti įstatymą, kadangi tai neginčijama pareiga ir BVK nenumato jokių išimčių ar sąlygų, kurioms esant atsakovas galėtų būti atleistas nuo jam priskirtos pareigos vykdymo. Vyriausybės atstovo teigimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos teisinius aspektus, todėl atsakovo argumentai neturi įtakos teismo spendimo pagrįstumui, yra pertekliniai ir nėra šios bylos ginčo dalykas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymų nuostatomis. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ar materialiosios teisės normas, nepateikia pagrįstų argumentų, įrodančių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, o dėsto argumentus, nesusijusius su nagrinėtos administracinės bylos faktinėmis aplinkybėmis – dėl DK normų taikymo, teisės aktų priėmimo pažeidžiant teisėkūros principus ir pan. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, atsakovo manymu, yra neteisėtas, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes atsakovas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir turi būti naikintinas. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą, todėl plačiau dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės tarybos įpareigojimo priimti sprendimą paskirti viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Laisvės atėmimo vietos ligoninė sudarytų sutartį dėl pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

21. Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 1S-2856 informavo Vyriausybės atstovą Kauno ir Marijampolės apskrityse, kad Marijampolės savivaldybės taryba iki šiol nėra įgyvendinusi BVK 174 straipsnio 3 dalies bei Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatų. Marijampolės savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SA-9647 (22.1.E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Tarybos sprendimo projektą „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose“ planuoja teikti svarstyti Tarybai gruodžio mėnesį. Tarybos 2020 m. gruodžio 28 d. posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose“, tačiau sprendimas priimtas nebuvo, todėl Vyriausybės atstovas pateikė Tarybai 2021 m. vasario 3 d. reikalavimą TR2-11(5.2E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“. Marijampolės savivaldybės meras 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. SA-948 (3.38 E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“ pateikė Vyriausybės atstovui prašymą pratęsti reikalavimo įgyvendinimo terminą. Vyriausybės atstovas 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. S2-30(5.2Mr) „Dėl kito termino įvykdyti Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse 2021 m. vasario 3 d. reikalavimą Nr.TR2-11(5.2E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“, nustatė kitą reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2021 m. gegužės 1 d. Marijampolės savivaldybės administracija pateikė Vyriausybės atstovui 2021 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimų projektus, tarp kurių buvo pateiktas svarstymui ir sprendimo projektas „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose“ (projekto registracijos duomenys – 2021 m. balandžio 9 d. projektas Nr. TR-129 (1.2 E). Tarybos 2021 m. balandžio 26 d. posėdžio metu sprendimo projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės ir svarstytas nebuvo.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjo pareiškimą patenkinti iš dalies ir, siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą asmenims, laikomiems Marijampolės pataisos namuose – įpareigoti atsakovą artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl BVK 174 straipsnio 3 dalies ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatų tinkamo įgyvendinimo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą. Atsakovas pareiškėjo reikalavimo neįvykdymą, t. y. atitinkamo sprendimo nepriėmimą, apeliaciniame skunde aiškina aplinkybėmis, susijusiomis su sutarties tarp Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Laisvės atėmimo vietos ligoninės, kuri turėtų būti sudaryta priėmus Tarybos sprendimą, įgyvendinimo sudėtingumu (Įstaigos darbuotojų nesutikimu keisti DK nurodytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, gydytojų trūkumu, Įstaigos pacientų diskriminacija ir pan.), taip pat pažymi, kad teisiniu reglamentavimu yra pažeidžiamas sutarties laisvės principas.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustatančio Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, jog prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės atstovas atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą. Vyriausybės atstovo rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas, nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, ABTĮ nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sisteminis aptartų Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo normų aiškinimas suponuoja išvadą, jog jos taikomos, kai savivaldybės administravimo subjektas, gavęs atitinkamą Vyriausybės atstovo teikimą – reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, to padaryti nesutinka, t. y. atsisako veikti Vyriausybės atstovo jam siūlomu būdu. Pažymėtina, kad reikalavimo surašymas ir galimybė jį realizuoti turi būti siejama su savivaldybės administravimo subjekto teisės atlikti jo prašomus veiksmus turėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1122-629/2019, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-859-492/2017).

26. BVK 174 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. BVK 174 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių, kurių teritorijose veikia pataisos įstaigos, tarybos iki 2020 m. sausio 1 d. paskiria konkrečias pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančias sveikatos priežiūros įstaigas, kurios užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, o šių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai su laisvės atėmimo vietų ligonine arba su pataisos įstaigomis, kuriose įsteigti asmens sveikatos priežiūros padaliniai, sudaro šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto BVK 174 straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, BVK ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatytais atvejais sudaro sutartis su laisvės atėmimo vietų ligonine, pataisos įstaiga arba tardymo izoliatoriumi dėl pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems.

Tipinę šios sutarties formą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, o šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas jas suteikusioms savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms laisvės atėmimo vietų ligoninė, pataisos įstaiga arba tardymo izoliatorius sumoka pagal sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatytus paslaugų įkainius ir mokėjimo tvarką.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčius tam tikroms objektyvioms aplinkybėms, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir jos padaliniai gali negebėti užtikrinti savalaikio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems Marijampolės pataisos namuose. Kad išvengti galimų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies bei Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimų, pataisos įstaigos buvimo (veikimo) vietos savivaldybės taryba ir yra įpareigojama paskirti konkrečią savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems tokiais išimtiniais atvejais (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-386-552/2022).

28. Byloje nustatyta, kad Taryba nėra įvykdžiusi pareiškėjo 2021 m. vasario 3 d. reikalavimo TR2-11(5.2E) „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo“ ir nėra nepaskyrusi konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančios sveikatos priežiūros įstaigos, kaip numato BVK 174 straipsnio 3 dalis.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad BVK 174 straipsnio 3 dalis ir Įstatymo 45 straipsnio 2 dalis yra imperatyvios normos, daro išvadą, kad Tarybai nėra pagrindo nepriimti atitinkamo sprendimo. Kaip tinkamai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas neturi diskrecijos teisės spręsti dėl konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos paskyrimo ar atsisakymo ją skirti, nes jai tokia pareiga imperatyviai yra nustatyta BVK 174 straipsnio 3 dalyje, Taryba privalo ją vykdyti, vadovaudamasi teisėtumo ir įstatymo viršenybės principais. Nagrinėjamu atveju, kaip teisiškai nereikšmingi atmetami atsakovo argumentai, susiję su Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui galimai kilsiančiais sunkumais tinkamai įgyvendinant sutartį.

30. Dėl likusių atsakovo apeliacinio skundo argumentų atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016)

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį panaikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Marijampolės savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė