f32097d8-99b4-4b94-bdee-71d37d31bb51 · Klaipėdos apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-110-729/2017

Proceso Nr. 1-01-1-13030-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

Nuosprendis

Lietuvos Respublikos Vardu

2023 m. birželio 2 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Kiudytei - Čarienei,

kaltinamajai D. L.,

jos gynėjui advokatui Giedriui Gvildžiui,

nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui D. L. ir įgaliotajam atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., išsiskyrusi, dirbanti UAB "R.", virėja, neteista,

kaltinama padariusi keturias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ ,

n u s t a t ė:

kaltinamoji D. L. muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui:

2017 m. balandžio 28 d. apie 08.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) D. L. tyčia vienÄ kartÄ ranka trenkė ant laiptų pakopos sėdinčiai mažametei savo dukrai G. L., gim. (duomenys neskelbtini), į kaktÄ , dėl ko ji virÅ¡ugalviu atsitrenkė į laiptų pakopÄ ir patyrė pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje pakauÅ¡io pusėje. Taip muÅ¡dama ji nežymiai sužalojo mažametę.

Be to, ji muÅ¡dama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui:

2021 m. balandžio 22 d., laikotarpiu nuo 17:00 iki 18:00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), D. L. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė mažametei savo dukrai G. L., (duomenys neskelbtini), į kairiÄ jÄ veido pusę ir pieÅ¡tuku ne mažiau kaip du kartus dÅ«rė į deÅ¡inės rankos žastÄ ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . 

Be to, ji muÅ¡dama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui:

2021 m., spalio mėnesį, ne vėliau kaip iki spalio 22 d., ryte,  tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo adresu: (duomenys neskelbtini), kieme D. L. tyčia vienÄ kartÄ koja spyrė automobilyje "Toyota Avensis", valst. nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiam mažamečiui savo sÅ«nui A. L., (duomenys neskelbtini), į kairę kojÄ pakinklio srityje ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Be to, ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui:

2021 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), D. L., stovėdama už sėdinčio ant kėdės mažamečio sÅ«naus A. L., (duomenys neskelbtini), nugaros, tyčia, staiga rankomis patraukė kėdę už atloÅ¡o, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų ir susimušė kaklÄ bei sėdmenis ir taip smurtaudama sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ .

Nežymus sveikatos sutrikdymas G. L. 2017 m. balandžio 28 d.

Kaltinamoji D. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad dukra pati susižalojo, nukritusi nuo laiptų. Jai tuo metu buvo beveik 4 metukai, tÄ rytÄ kaltinamoji ruošėsi vežti dukrÄ Ä¯ vaikų darželį, išėjo į laukÄ užvesti automobilio, o grįžusi į namus pamatė savo dukrÄ G. sėdinčiÄ ant laiptų ir verkiančiÄ . Atėjusi arčiau jos, pamatė porÄ laÅ¡iukų kraujo, tuomet paklausė, kas jai nutiko, o ji atsakė, kad nukrito nuo laiptų. JÄ apžiÅ«rėjusi pastebėjo, kad vaiko pakauÅ¡yje yra Å¡iek tiek kraujo.

SÅ«nus A. tuomet buvo mažas, dar nekalbėjo. Pamačiusi dukrÄ sužalotÄ , pati labai iÅ¡sigando, greitai paskambino savo sesei S. K. ir paprašė, kad ji atvažiuotų, pasakė, kad G. nukrito nuo laiptų ir susižeidė, kad jÄ reikia parodyti medikams. Pati tuo metu turėjo vairuotojo pažymėjimÄ , bet jį buvo neseniai įgijusi, labai jaudinosi, turėjo pasirÅ«pinti dviem mažamečiais vaikais, todėl bijojo vairuoti, o vyras D. L., su kuriuo jie tebebuvo susituokę, buvo (dirbo) užsienyje.

Ji tÄ pačiÄ dienÄ pranešė vyrui apie šį įvykį telefonu. Sesuo atvažiavo per 10-15 minučių, klausė ir jos, ir G., kas nutiko ir ji girdėjo, kaip G. S. sakė, jog nukrito nuo laiptų. Ligoninėje G. buvo apžiÅ«rėta, jai buvo padaryta galvos nuotrauka ir iÅ¡leista namo. D. L. jos nemušė ir nestÅ«mė, G. niekada niekam ir nebuvo sakiusi, kad mama jÄ sužalojo, tik praėjus keliems metams G. apklausos metu pasakė, kad jÄ mama nustÅ«mė nuo laiptų. G. Å¡iuo metu daugiau laiko praleidžia su tėvu, su kuriuo pastaruoju metu ir gyvena; gal tai turėjo įtakos vaiko parodymams, ji pati su savo vaikais gali susitikti tik dalyvaujant D.

L. arba socialinei darbuotojai 2 valandas per savaitę, dažniausiai susitikimuose dalyvauja D., todėl su vaikais atvirai pakalbėti negali. Pripažįsta, kad yra vaikus aprėkusi, bet prieÅ¡ juos nesmurtavo, iÅ¡skyrus vienintelį atvejį ( antrasis kaltinimas Å¡ioje byloje), dėl kurio labai gailisi, dukters atsiprašė ir jos susitaikė. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji prašė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų pagalbos, lankė pozityvios tėvystės kursus, perskaitė ne vienÄ siÅ«lytÄ knygÄ , kad tik suprastų, kaip bendrauti su vaikais, nes nori pati toliau dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime.

Liudytojas ir nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminis atstovas D. L. parodė, kad prieÅ¡ kokius 3-4 metus, galbÅ«t vasarÄ , jam bÅ«nant Norvegijoje paskambino jo mama J. L. ir papasakojo, kad G. buvo pas jÄ , lauke ant žolės prisėdo ir kai ji anÅ«kei perbraukė ranka per galvÄ , G. pravirko ir pasakė, kad jai ten skauda, nes mama jÄ trenkė į laiptus. Močiutė jos paklausė, kas tada atsitiko, kur buvo tėtis. G. pasakė, kad ji nemokėjo užsiriÅ¡ti batų, o tėtis buvo Norvegijoje.

Po mamos skambučio tÄ pačiÄ dienÄ jis paskambino D. L. ir pasiteiravo apie šį įvykį. Ji pasakė, kad G. siuto ir nukrito nuo laiptų. Sakė, kad vyko pas gydytojus, siuntė nuotraukÄ , kurioje matėsi, kad G. ant galvos užklijuotas tvarstis, kaip jis pamena, tokÄ nuotraukÄ ji buvo atsiuntusi jam anksčiau, dar prieÅ¡ mamos pasakojimÄ , jau tada pranešė, kad G. siusdama nukrito nuo laiptų ir susižalojo galvÄ . Jis Å¡io įvykio nesureikÅ¡mino, vaikai siusdavo, tikrai namuose buvo laiptai, tikėjo, kad vaikas galėjo nuo jų nukristi.

Jis pats tuo laikotarpiu nuo 6 iki 10 savaičių dirbdavo Norvegijoje ir 2 savaitėms grįždavo į LietuvÄ . Važinėjosi į NorvegijÄ apie 15 mėnesių. BÅ«damas užsienyje, per "Skype" kalbėdavosi su G., tačiau vos tik duktė jį pamatydavo, paklausdavo, kada grįš, pradėdavo verkti ir pasikalbėti nepavykdavo. Grįžęs iÅ¡ Norvegijos keletÄ kartų klausė G., kas jai nutiko galvai, ji sakė, kad mama jÄ pastÅ«mė į laiptus, nes nemokėjo užsiriÅ¡ti batų. D. vis tiek sakė tÄ patį, kad dukra siuto su broliu ir nukrito nuo laiptų.

D. L. tada niekam apie tai nepranešė, nes netikėjo, kad D. gali smurtauti prieÅ¡ vaikÄ , taip pat netikėjo G., galvojo, kad ji iÅ¡sigalvoja, bet ilgainiui pastebėjo, kad vos tik D. pradėda rėkti ant G., dukra atbėga pas jį. Yra matęs, kad D. trenkė delnu per sėdmenis G., jÄ papurtydavo. Laikui bėgant, matydamas žmonos elgesį su dukra, jis suprato, kad G. galėjo bÅ«ti D. L. pastumta į laiptus, kai jai buvo praskelta galva. Pastebėjo, kad dukra po Å¡io įvykio pradėjo prasčiau kalbėti, jos kalba pradėjo trÅ«kčioti, atsirado baimė kažkÄ pasakyti ne taip, iÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad vaikas yra psichologiÅ¡kai sutraumuotas.

Pas psichiatrus G. nebuvo konsultuota, bendravo mokykloje su psichologu.

Liudytoja J. L.parodė, kad G. L. yra jos anÅ«kė, o jos tėtis D. L. yra liudytojos sÅ«nus, iÅ¡situokęs su D. L. nuo 2019 m. Jų vaikų G. ir A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, D. iÅ¡ pradžių su tuo sutiko, nes jokių blogybių niekas neįtarė, o D. ir Å¡iaip visada nusileisdavo D., kuri dažnai jam bÅ«davo grubi ir reikli. 2016-2017 m., A. jau buvo gimęs, sÅ«nus iÅ¡vyko metams su trupučiu dirbti į NorvegijÄ . Tuo laikotarpiu ji su vyru R. L. kas savaitę lankydavo marčiÄ ir anÅ«kus. VienÄ savaitgalį, berods pavasarį, ar sausio - vasario mėn., D. tuo metu buvo Norvegijoje, atvykus pas D., D. apgailestaudama sakė, kad vakar G. nukrito nuo laiptų, važiavo į priėmimÄ Ä¯ KlaipėdÄ . Kaip tai įvyko, G. nepasakojo, sakė, kad apie šį įvykį buvo pasakyta ir D.. Praėjus kokiems 5 mėnesiams, kai A. su G. buvo pas jÄ Â namuose, ji atsisėdo ant žolės, o jai ant kelių atsisėdo A. ir G.. Ji ranka perbraukė G. per plaukus ir G. pratrÅ«ko raudoti, pasakė, kad mama trenkė jos galvÄ Ä¯ laiptus. Paklausė A., ar jis matė, atsakė, kad ne. Paklausė, kur buvo tėtis, sakė, kad Norvegijoje. Paskui bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip viskas įvyko, G. papasakojo, kad kai ji sėdėjo namuose ant laiptų ir riÅ¡osi batus. Jai nepavykus užsiriÅ¡ti batų, mama jÄ pastÅ«mė ir G. sėdėdama trenkėsi galva į kitÄ laipto pakopÄ . Nei ji, nei D., sužinoję apie tai, niekam nepranešė, nes tikėjo, kad tai gavosi netyčia.

IÅ¡ pirminių nukentėjusiosios mažametės G. L. parodymų 2021-05-19 nustatyta, kad tada ji parodė, kad kai buvo trijų metų, mama trenkė į laiptus galvÄ , kai nemokėjo užsiriÅ¡ti batus. Bėgo kraujas, važiavo pas gydytojus. Niekam nepasakojo apie tai. (2 t., b.l. 156-159).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021-12-01, mažametė nukentėjusioji G. L. parodė, kad anksčiau gyveno su mama, o savaitgaliais bÅ«davo pas tėtį. Dabar gyvena pas tėtį, su mama gyventi nenori, nes mama kartais elgiasi blogai. BÅ«na, kad ir su broliu susimuÅ¡a, jai bÅ«na mėlynių, tačiau kai ji buvo maža, jai buvo 4 metai, ir ji nemokėjo batų užsiriÅ¡ti, mama jai praskėlė galvÄ . Namie be jų buvo tik brolis, jis galėjo tai matyti. Mama paėmė jos galvÄ ir pastÅ«mė į laiptus, tada jai buvo sugipsuota galva, labai skaudėjo. Ji atsitrenkė į laiptus galva (mergaitė rodo galinę galvos dalį - pakaušį), nes sėdėjo ant pirmo laiptelio ir mama pastÅ«mė jos galvÄ Ä¯ pačius laiptus, kur reikia lipti kojomis. Tuo metu mama buvo pikta, susinervinusi. Tada ji važiavo pas gydytojÄ . Į ligoninę nuvežė mamos sesė, nukentėjusiosios kÅ«ma. Tuo metu mama su tėčiu buvo iÅ¡siskyrę. Kažkur reikėjo važiuoti ir taip buvo. Paskui su mama gražiai bendravo, bet mama neatsiprašė. Norėtų, kad mama jos atsipraÅ¡ytų. Senelis su močiute atvažiavo su A. aplankyti jos. Mama jiems melavo ir sakė, kad ji paslydo, pati nukrito ant laiptų. Daugiau apie pastÅ«mimÄ laiptų niekam nesakė, pasakė tik policijai (3 t., 18-21).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021-12-01 mažametis nukentėjusysis A. L. parodė, kad mama taip pat  sesę skriaudžia, yra paėmusi už kasos ir nustÅ«musi nuo laiptų. Nematė, kaip mama sesę nustÅ«mė nuo laiptų. Viskas įvyko namuose. Ä® apklausÄ Â atvyko su tėčiu ir sese. Tėtis sakė, kad jis sakytų kÄ mama daro, kad skriaudžia, kad reikia viskÄ atsiminti, kÄ mama daro, sakė sakyti tiesÄ . Jis pats viskÄ atsimena (3 t., b.l. 14-17).

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1459/2021 (03) nustatyta, kad vienas iÅ¡ tyrimui tyrimui pateiktų medicininių dokumentų - VÅ¡Ä® Klaipėdos vaikų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 4530101-17071195, iÅ¡ kurios matyti, kad G. L. atvyko 2017-04-28 08.40 val. Skundžiasi galvos skausmu. Trauma apie 8 val. buityje. ApžiÅ«ros duomenys: kairėje pakauÅ¡io pusėje apie 0,5 cm muÅ¡tinė pavirÅ¡inė žaizda. Diagnozė: galvos muÅ¡tinė žaizda. Žaizda dezinfekuota, uždėtas sterilus tvarstis. Specialistas teikia iÅ¡vadÄ , kad VÅ¡Ä® Klaipėdos vaikų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenų apie 2017-04-28 G. L. patirtÄ traumÄ . 2021-04-28  VÅ¡Ä® Klaipėdos vaikų ligoninėje G. L. konstatuotas sužalojimas - pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizda kairėje pakauÅ¡io pusėje. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griÅ«vant ar krentant be paÅ¡alinės jėgos poveikio arba po gauto smÅ«gio bei kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi. Medicininių dokumentų duomenimis sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2017-04-28. Kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis padarytas sužalojimas iÅ¡ turimų medicininių duomenų atsakyti nėra galimybės. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. 2015-11-11 G. L. konsultuota logoterapeutės, nustatyta diagnozė - kalbos iÅ¡raiÅ¡kos sutrikimas. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis G. L. buvo gydoma Neurologijos skyriuje nuo 2017-04-10 iki 2017-04-14. Nustatytos diagnozės: miÅ¡rÅ«s specifiniai raidos sutrikimai, kalbos iÅ¡raiÅ¡kos sutrikimas. Nėra teismo medicininių duomenų, kad G. L. nustatytos diagnozės yra galvos traumų pasekmė (1 t., b.l. 145-146).

Liudytoja S. K.parodė, kad D. L. yra jos sesuo, su kuria, kol jos vaikai gyveno pas jÄ , jos bendravo dažnai, dabar – labai mažai. Pamena, kad 2017 metų pavasarį (tikslaus laiko pasakyti negali), pirmoje dienos pusėje, jai paskambino jos sesuo D. L. ir pasakė, kad jos dukra G. L. nukrito nuo laiptų ir prasiskėlė galvÄ . Jautė, kad sesuo yra panikoje, todėl pasakė, kad tuoj atvažiuos ir abi nuveÅ¡ į Klaipėdos vaikų ligoninę. G. tuo metu buvo 3 metai, A. tuo metu buvo 2 metai, todėl žinojo, kad sesei reikės pagalbos pabÅ«nant ir su A.. Ji greitai atvažiavo pas sesę. ApžiÅ«rėjo G., pamatė, kad virÅ¡ugalvyje yra Å¡iek tiek kraujo. Didelio kraujavimo nebuvo, žaizdos didelės taip pat nebuvo. G. atrodė guvi, žvali, tik verkė. Atvykusi G. klausė, kas nutiko jai, o ji pasakė, kad nukrito nuo laiptų. Jos klausė, kaip nukrito, tačiau ji pasakė "nežinau, nukritau". D., matėsi, buvo iÅ¡sigandusi. Visi sėdo į liudytojos automobilį ir iÅ¡važiavo į ligoninę. Vairavo ji, kartu vyko D. su A. ir G.. Visos kelionės metu G. neužsiminė, kad jÄ bÅ«tų pastÅ«musi mama, ji jokių priekaiÅ¡tų mamai neiÅ¡reiÅ¡kė. A. tuo metu dar nekalbėjo. Nuvažiavus į gydymo įstaigÄ , G. apžiÅ«rėjo gydytojas, nustatė žaizdÄ virÅ¡ugalvyje. SiÅ«ti žaizdos nereikėjo, D. liepė vaikÄ stebėti namuose ir patarė neleisti į darželį. Po kurio laiko G. buvo susitikusi ir su jos su D. mama, ji taip pat klausė, kaip taip atsitiko, kad G. susižeidė. G. vis sakė, kad nežino, nukrito ir tiek. (2 t. b. l. 143-146).Â

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2022 apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad G. L. bendravimo su ekspertėmis metu paklausta, ar jÄ mama skriaudė, mergaitė nurodo, kad daug kartų : trenkė į žandÄ , tempė už plaukų, dÅ«rė pieÅ¡tuku į petį, praskėlė galvÄ , kai trenkė į laiptus suėmusi jai už galvos (rankos judesiu parodo, kaip pastÅ«mė jos kaktÄ ). Teiraujantis, kada tai vyko, nurodo įvykių aplinkybes, bet ne laikÄ : „Kai tvarkėmės kambarį, kai aÅ¡ skaičiau knygÄ , kai aÅ¡ dariau lietuvių, kai nemokėjau batų užsiriÅ¡t trenkė laiptus į galvÄ â€œ. Pasiteiravus apie savijautÄ tuo metu nurodo, kad jautėsi liÅ«dna, verkė. ĮtariamÄ jÄ apibÅ«dina: „Mama griežta, kartais bÅ«na linksma, kartais bÅ«na pikta. Visada bÅ«na linksma, o kartais bÅ«na pikta.“  Paklausus, su kuo labiau patinka gyventi - tėčiu ar mama - sako: „Su tėčiu“, - ir iÅ¡ karto spontaniÅ¡kai priduria: „Bet jeigu mama atsipraÅ¡ytų, tai tikrai gyvenčiau su ja." Ekspertizės metu tiriamoji pakartoja savo parodymų, duotų 2021-12-01 apklausoje, esmę. Apie byloje tiriamus įvykius paaiÅ¡kina: „Mama mus skriaudžia, aÅ¡ jos bijau, aÅ¡ jai sakiau, kad mama, aÅ¡ bijau, kai muÅ¡i mane. Ji sakė, tai skambink tėčiui, bet paskui apgavo, neleido jam skambinti. VienÄ kartÄ senai, kai buvau maža, aÅ¡ nemokėjau batų užsiriÅ¡ti, ji stÅ«mė mane už plaukų į laiptus, praskėlė man galvÄ , labai skaudėjo. Tada važiavome su kÅ«ma į ligoninę, man galva buvo čia apvyniota. Esu tėčiui apie tai pasakojusi. AÅ¡ noriu, kad mama atsipraÅ¡ytų. Norėčiau vėl su mama gyventi, jeigu ji neskriaustų ir atsipraÅ¡ytų” (4 t., b.l. 44-53).

Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , kaltinamosios D. L. kaltė padarius Å¡iÄ jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., nes nustatyta, kad ji smurtaudama nežymiai sutrikdė savo mažametės dukters sveikatÄ . Nors pati kaltinamoji savo kaltės visiÅ¡kai nepripažino, tačiau teismas, vadovaudamasis įrodymų analizės bei sisteminio vertinimo taisyklėmis ( BPK 20 straipsnio 5 dalis), daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkta pakankamai vienas kitÄ papildančių įrodymų, pagrindžiančių D.

L. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Visų pirma tai pačios mažametės nukentėjusiosios G. L. parodymai, duoti ir ikiteisminio tyrimo institucijoje, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant vaiko teisių gynimo specialistui – psichologui, ir atliekant teismo psichiatrinę/ psichologinę ekspertizę - ekspertėms psichiatrei ir psichologei, kuriuose mergaitė vienareikšmiškai parodė, kad jos mama, susinervinusi dėl to, kad mažametė nemokėjo užsirišti bato, suėmė jai už galvos ir trenkė jos galva į laiptus, ant kurių mergaitė sėdėjo, taip prakirsdama jai viršugalvį.

Objektyvų faktÄ , kad tÄ dienÄ G. L. buvo sužalota galva, patvirtina ir pati kaltinamoji, ir į ligoninę vežusi jos sesuo S. K., ir medicininių dokumentų įraÅ¡ai, ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje įvertintas Å¡ių sužalojimų pobÅ«dis ir mastas, o mergaitės parodymus apie Å¡ių sužalojimų padarymo aplinkybes ir kad juos smurtaudama padarė mama patvirtina tik vėliau iÅ¡ pačios G. L. apie šį įvykį sužinojusių jos tėvo D. L. ir močiutės (tėvo mamos) J.

L. parodymai. Nors Å¡ių liudytojų santykiai su kaltinamÄ ja Å¡iuo metu yra prieÅ¡iÅ¡ki, gali bÅ«ti, kad jie netgi darė tam tikrÄ poveikį jau kurį laikÄ nebe su mama (kaltinamÄ ja), o su tėvu gyvenančiai mažametei, siekdami iÅ¡ryÅ¡kinti visus jos atmintyje likusius įvykius, susijusius su netinkamu motinos elgesiu vaikų atžvilgiu, tačiau Å¡ios aplinkybės, vertinant visÄ Å¡iuo klausimu surinktų įrodymų visumÄ , nepaneigia jos kompleksiÅ¡kumo ir juo pagrįsto teismo įsitikinimo, kad Å¡is smurto atvejis buvo, kaltinamoji bandė jį nuslėpti, naudodamasi tuo, kad tiesioginių liudytojų (suaugusių asmenų) Å¡alia nebuvo, vienintelis liudytojas – dviejų metų amžiaus jos sÅ«nus ir nukentėjusiosios brolis – tuo metu dar net nekalbėjo ir jo parodymai tikrai gali bÅ«ti vertinami kaip netikslÅ«s ir nepatikimi, o pati nukentėjusioji – taip pat mažametė kaltinamosios dukra, gyvenanti su ja nuo gimimo ir todėl – visiÅ¡kai nuo jos priklausoma.

Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme bei BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nežymus mažamečio Å¡eimos nario sužalojimas todėl ir pripažįstamas nusikaltimu – veika, Å¡iurkščiai pažeidžiančia valstybės saugomas vertybes, kad juo daromas kompleksinis fizinis - psichologinis – vertybinis poveikis dar nesusiformavusiai asmenybei, artimoje aplinkoje, kurioje dažnai nebÅ«na iÅ¡skirtinai vaikÄ palaikančių liudytojų, todėl bÅ«tina valstybės mastu jį saugoti, visų pirma – suteikiant deramÄ svarbÄ jo duodamiems parodymams.

Nors Å¡ioje byloje kaltinamoji ir jos gynėjas bandė įrodinėti, kad nukentėjusioji galėjo pameluoti, iÅ¡sigalvoti jos nurodytas aplinkybes, siekdama pateisinti dabar su ja gyvenančio tėvo ir kitų asmenų lÅ«kesčius, Å¡ių aplinkybių teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertės nenustatė ir nepatvirtino, nurodė mergaitę sugebant papasakotio tiesÄ ir bÅ«tent tai padarius. Byloje nenustatyta, kad mergaitė bÅ«tų nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai mamos atžvilgiu, ji ne kartÄ nurodė, kad norėtų su mama bendrauti, jei mama atsipraÅ¡ytų – su ja ir gyventi, kad su mama gyvenant jai buvo ir gerų dienų, ir dienų, kai mama buvo pikta ir tada kartais smurtaudavo prieÅ¡ vaikus dėl mažareikÅ¡mių priežasčių.

Tai, kad mergaitė atvykusiai vežti į ligoninę S. K. (kaltinamosios seseriai) pasakė pati nukritusi nuo laiptų ir, kaltinamosios nurodymu, niekam po Å¡io įvykio nesiskundė, kad jÄ sužalojo mama, nepaneigia vėliau mergaitės papasakotų tikrųjų Å¡io įvykio aplinkybių teisingumo; bÅ«dama maža ir visiÅ¡kai priklausoma nuo kaltinamosios, nukentėjusioji galėjo bÅ«ti ir jos paliepta, ir pati instinktyviai, bijodama susipykti su mama, slėpti tiesÄ apie smurtinius kaltinamosios veiksmus, ypač nuo asmenų, artimų kaltinamajai (jos sesers ar tėvo) ar situacijose, kur dalyvavo pati D.

L. ( ligoninėje), tačiau išsaugotus ryškius dėl traumuojančio pobūdžio prisiminimus apie šį įvykį vėliau visiškai teisingai išdėstyti kitiems asmenims, nesuinteresuotiems nuslėpti netinkamus kaltinamosios veiksmus. Tai patvirtino ir teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės išvados, ir teisme apklausots jas davusios ekspertės. Netgi iš civilinės bylos teismui pateiktame 2022-12-14- 2023-01-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, kur pažymėta, kad G.

L. pasisakymuose nustatyti lojalumo konflikto abiems tėvams ir jai daromo poveikio (formuojant neigiamas nuostatas manos atžvilgiu) požymiai, taip pat pažymėta ir tai, kad nenustatytas jos padidintas polinkis įtaigumui, mergaitė siekia vienodai teigiamai atsiliepti apie abu tėvus, vengia pasakoti apie bet kokias neigiamas patirtis su abiem iÅ¡ tėvų, jos tarpasmeniniai santykiai su motina ir tėvu grįsti pasitikėjimu – tai rodo, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamÄ jÄ , pasakodama apie jÄ iÅ¡sigalvotus neigiamus dalykus.

Todėl netikėti mažametės nukentėjusiosios parodymais, kuriuose iÅ¡dėstytas nusikaltimo prieÅ¡ jÄ padarymo aplinkybes siauresne apimtim patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, teismas neturi jokio pagrindo ir, įvertinęs visa tai, kas čia aptarta, pripažįsta kaltinamÄ jÄ D. L. padarius Å¡iÄ inkriminuotÄ jai nusikalstamÄ veikÄ .

Fizinio skausmo sukėlimas G. L. 2021 m. balandžio 22 d.

Kaltinamoji D. L. teismo posėdžio metu iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Ji parodė, kad po to, kai iÅ¡situokė su D. L., vaikų G. ir A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, o D. L. kas antrÄ savaitgalį praleisdavo su vaikais. Ji su abiem vaikais sutarė pakankamai gerai, tačiau kartais pasipykdavo dėl atsikalbinėjimo, nesimokymo, nenoro skaityti, mokytis. 2021-04-22 ji buvo namuose su abiem vaikais. Vakarop, apie 17:00-18:00 vai. dukrai G. liepė eiti skaityti, G. labai nenorėjo tuo užsiimti, vis trukdė ruoÅ¡iančiai vakarienę D. L., praÅ¡ydama pagalbos, todėl jai trÅ«ko kantrybė ir ji delnu norėjo G. suduoti ranka per petį, bet dukra pasuko galvÄ ir taip gavosi, kad kaltinamoji delnu sudavė jai į kairiÄ veido pusę. Vaikas pradėjo verkti. D. L. suprato, kad negerai pasielgė ir pradėjo raminti dukrÄ , jos atsiprašė. Dukra nusiramino. Po suduoto smÅ«gio iÅ¡ karto nepastebėjo kraujosruvos, tik kitÄ dienÄ pastebėjo nedidelę kraujosruvÄ paakyje. TÄ pačiÄ dienÄ , kai mokėsi su G. skaityti, ji pieÅ¡tuku du kartus dÅ«rė dukrai į petį, nes tuo pieÅ¡tuku knygoje žymėjo skiemenis ir pritrÅ«ko kantrybės su dukra. Pirmiau G. sudavė ranka per veidÄ , o paskui dÅ«rė pieÅ¡tuku. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Tai pirmas ir vienintelis kartas, kai ji panaudojo smurtÄ prieÅ¡ dukrÄ . Pažada, kad daugiau taip nedarys. Kaltinamoji nurodė, kad taip atsitiko dėl to, kad jai buvo sunku vienai rÅ«pintis abiem vaikais, namu ir visu Å¡eimos Å«kiu, ji sakė apie tai vaikų tėvui, bet jis daugiau pagalbos jai nesuteikė. Å iuo metu dėl to su dukra yra susitaikiusios. Å eimos gerovės centras jai sudarė planÄ ir ji jį vykdo. Lankosi pas psichologus, iÅ¡klauso seminarus nuotoliu apie vaikų auklėjimÄ . Tuo metu turėjo daug rÅ«pesčių ir darbe, ir asmeniniame gyvenime, ir finansinių problemų, įtampÄ dėl to, kad L. turėjo iÅ¡mokėti skyrybų metu priteistÄ kompensacijÄ už remonto darbus, visos problemos susidėjo, ji patyrė didelę tampÄ , todėl neteko kantrybės ir sudavė G..Â

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji D. L. patvirtino savo parodymus bute, adresu: (duomenys neskelbtini) parodydama vietÄ svetainėje prie stalo, kur smurtavo prieÅ¡ G. L. (4 t., b.l. 90-97).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2021-04-24 tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iÅ¡ kurio matyti, kad policijos pareigÅ«nams nuvykus kvietimo adresu: (duomenys neskelbtini), D. L. paaiÅ¡kino, kad 2021-04-23 apie 18 val. buvusi sutuoktinė D. L. jam į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvežė savaitgaliui jų vaikus A. L. ir G. L.. Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su jų mama D. L., adresu: (duomenys neskelbtini). Vaikams atvykus pastebėjo ant dukters G. žando paraudimÄ , o ant rankos kraujosruvas. Duktė paaiÅ¡kino, kad mama trenkė jai ranka į veidÄ , o raÅ¡ikliu dÅ«rė į rankÄ . Jis dukrÄ nufotografavo mobiliuoju telefonu. 2021-04-24 vakare vaikams pasakius, kad mama atvažiuoja jų pasiimti, G. pradėjo verkti sakydama, kad su mama į namus nevažiuos, nes jos bijo. Tada ir sÅ«nus A. pasakė, kad su mama nevažiuos, nes mama jam griebė už kaklo ir spaudė. Atvykus buvusiai sutuoktinei jai pasakė, kad vaikų neduos, o Å¡i pasakė, kad "pasitaisys". D. L. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad dukrai netyčia ranka sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ dėl pamokų ruoÅ¡imo, o rankÄ G. galėjo susižaloti pati, ji prieÅ¡ dukrÄ nesmurtavo. Su vaikais nebendrauta, nes jie pradėjo verkti. Atvykę Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai bendravo su vaikais bei tėvais ir priėmė sprendimÄ , kad G. L. liks su tėčiu, o A. L. vyks su mama (1 t., b.l. 5-11).

Ta pati pirminė informacija pagal D. L. pareiÅ¡kimÄ nurodyta ROIK 012000263992 (1 t., b.l. 15-16).

Liudytojas ir nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminis atstovas D. L.parodė, kad 2021-04-23 vakare buvusi sutuoktinė D. L. atvežė jam jų mažamečius vaikus: G. L., (duomenys neskelbtini), ir A. L., (duomenys neskelbtini). pabÅ«ti per savaitgalį, kaip nustatyta skyrybų byloje teismo sprendimu. Jis parsivedė vaikus į butÄ , kuriame gyvena su sugyventine K. G. bei jos dviem mažamečiais vaikais, G. ir A. pradėjo su jais žaisti ir tada jis pastebėjo ant G. kairiojo skruosto kraujosruvas ir Å¡iek tiek pamėlusiÄ kairiÄ jÄ akytę.

Jis paklausė G., kas jai atsitiko, o G. pasakė, kad jai trenkė mama. Jis paklausė, kaip jai trenkė mama, o G. suspaudė rankÄ Ä¯ kumÅ¡tį ir pasakė, kad taip. Taip pat G. pasakojo, kad ji nesimokino ir todėl mama jai trenkė, kai buvo namuose ((duomenys neskelbtini)). Kada jai trenkė mama, nesakė, bet pagal sužalojimÄ matėsi, kad neseniai. Po to G. pati jam pasakė, kad mama jai su buku pieÅ¡tuko galu spaudė į deÅ¡inės rankos petį ir Å¡iek tiek žemiau, parodė rankÄ ir jis pamatė tris pageltusias mėlynes, kurios buvo panaÅ¡ios į dÅ«rimo pieÅ¡tuku pasekmes.

Kada mama jai dÅ«rė, duktė neminėjo, bet sakė, kad tai irgi buvo namuose. Po G. pasakojimų jis iÅ¡ karto paskambino D. ir paklausė dėl G. sužalojimų. D. neigė, kad bÅ«tų skriaudusi dukrÄ , sakė, kad galimai susižeidė mokykloje ir pan. 2021-04-25 apie 15:00 val. D. L. pasakė G., kad netrukus atvažiuos mama ir veÅ¡is jÄ namo. Tai iÅ¡girdusi G. susigriebė už veido, pradėjo verkti ir pasakė, kad bijo mamos, kad ji jÄ skriaudžia, pasakė, kad nenori pas jÄ važiuoti, o nori pasilikti pas jį. Kai pasakė A., kad G. pasiliks pas jį, A. irgi pradėjo verkti, kad G. nevažiuos namo, nes jam nebus kÄ veikti, taip pat nurodė, kad bijo mamos, kad ji jį skriaudžia, Å¡aukia.

D. L. nurodė, kad G. tiki, nes ji niekada neiÅ¡sigalvoja tokių dalykų. Kai 2021-04-25 atvažiavo D. pasiimti vaikų, jis pasakė, kad vaikai su ja nevažiuos, nes jos bijo, o D. pradėjo praÅ¡yti duoti dar vienÄ Å¡ansÄ , kad ji pasitaisys ir pan. Suprato, kad D. kalbėjo apie tai, kad smurtavo prieÅ¡ G.. Nepriėjus kompromiso, kur turėtų likti vaikai, iÅ¡kvietė policijÄ . D. paskambino savo tėvui G. B., jis paskambino savo tėvams R. ir J. L., kurie visi atvyko. Jis visiems paaiÅ¡kino, kad vaikų neatiduoda, nes D. smurtauja prieÅ¡ G..

Atvykę vaikų teisių apsaugos specialistai nurodė, kad G. pasiliktų su juo, o A. iÅ¡važiavo su mama. Girdėjo, kaip D. vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui pripažino, kad trenkė G. per žandÄ , bet sakė, kad netyčia, nes norėjo pataikyti į petį, bet praslydo ranka, o dÅ«rius pieÅ¡tuku G. į rankÄ neigė. Liudytojas nurodė, kad supranta, kad D. L. yra sunku prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis dviem vaikais, juolab kad A. turi specialių poreikių, dažnai nesivaldo, elgiasi agresyviai, o G. sunkiau sekasi mokytis.

Kai jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia VTAS specialisto iÅ¡vada, pamatė, kad joje yra neatitikimų - paklausta, kuriuo pieÅ¡tuko galu jai buvo durta, G. atsakė, kad smailiuoju, o iÅ¡vadoje VTAS paraÅ¡yta, kad bukuoju galu. Dar G. VTAS specialistams sakė, kad jos mama jai trenkė kumščiu, o iÅ¡vadoje nurodyta, kad delnu trenkė į petį, bet pataikė į akį. Ikiteisminiame tyrime jis yra pateikęs 2021-04-26 savo telefonu darytÄ garso įraÅ¡Ä , kur girdisi jo ir D.

L. pokalbis. Taip pat prideda du garso įrašus, darytus lapkričio 7 d., kur girdisi A. ir G. pokalbis su mama, įrodančius, kaip D. L. bendrauja su vaikais.

ApžiÅ«rėjus Bendrojo pagalbos centro ( toliau – ir BPC) pateiktÄ Ä¯raÅ¡Ä Â Â nustatyta, kad į BPC kreipęsis vyras, vėliau prisistatęs D. L., nurodė, kad nori iÅ¡sikviesti ekipaÅ¾Ä dėl vaikų. Yra iÅ¡siskyręs ir vaiko nenori duoti mamai, t.y. jo buvusiai žmonai, nes vaikas šį savaitgalį atvažiavo su mėlyne ir tai jau ne pirmas kartas.  Turi nuotraukų ir balso įraÅ¡Ä , kaip ji prisipažįsta, kad negerai padariusi. Skriaudžia. Sakė, kad nesimokino raidžių, dėl to trenkė kumščiu vaikui į veidÄ , tuÅ¡inuku ar pieÅ¡tuku dÅ«rė į rankÄ , trys mėlynės yra ant rankos. Buvo pasiėmęs vaikus savaitgaliui, o kai pasakė, kad mama atvažiuoja pasiimti, vaikas puolė į kruvinas aÅ¡aras, sako nenori važiuoti pas mamÄ . SÅ«nus neapsisprendžia, kaip ir nori važiuoti namo, dukra verkia, nenori (1 t., b.l. 121-123).Â

IÅ¡ Body kameros vaizdo ir garso įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad peržiÅ«rėjus įraÅ¡us užfiksuota, jog D. L. atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodo, kad vaikai atsisakė važiuoti, vaiko žandas paraudęs ir tai ne pirmÄ kartÄ , turi kelias nuotraukas. D. L. pasakoja, kad vaikus atvežė penktadienį, o kai reikėjo važiuoti namo – vaikai į aÅ¡aras ir čia ne pirmas kartas. IÅ¡ pradžių sÅ«nus sakė, kad nevažiuos, paskui sakė, kad važiuos, nes tėtis negeras.

D. L. pasakoja, jog jam sÅ«nus sakė, kad mama smaugė. Dukra sakė, kad su pieÅ¡tuku ar tuÅ¡inuku dÅ«rė. Penktadienį pamatė mėlynes, žandas violetinis. Kai paklausė kas nutiko, sakė, kad mama trenkė. Tuo tarpu D. L. pasakoja, kad atvažiavo pasiimti vaikų ir jai jų neatiduoda. Ä® pareigÅ«no klausimÄ dėl paraudimų, dÅ«rių pieÅ¡tukais, D. L. atsako, kad "aÅ¡ tikrai vaikui su pieÅ¡tuku nedursiu, gal ir gali bÅ«ti mėlynė atsiradus, vaikai žaidžia. Jisai sÅ«nui yra ir su diržu uždavęs per užpakalį, jo naujoji draugė yra vaikui ir už ausies patempusi ir sakiusi klauptis ant kelių rankas iÅ¡kelti.

Vaikų globa priskirta man. Jis nori vaikus prisiteisti, lyg vaikams yra blogai pas mane gyventi. Dukra sako "mama aÅ¡ tavęs bijau", sÅ«nus dabar atvažiavus "aÅ¡ tėčio bijau". SÅ«nus dabar nori su manimi važiuoti, o dukra nenori." PareigÅ«nui su D. L. ir D. L. įėjus į butÄ , matosi du vaikai. Mergaitės paklausus, kas jai nutiko, Å¡i pradėjo verkti. PareigÅ«nai pasiÅ«lė mergaitę nuvesti į kitÄ kambarį. PareigÅ«nai telefonu į įvykio vietÄ kviečia VTAS, pasiÅ«lo D. L. ir D.

L. nusistatyti girtumÄ . Atvykęs VTAS specialistas kalbina vaikus. Girdisi, kaip vaikas sako: - "Mes bijom, aÅ¡ nebijau mamos". Girdisi, kaip vaikas sako: - "AÅ¡ nežinojau raidės, dėl to trenkė man". VTAS specialistas sako, kad vaikinas nori bÅ«ti su mama, G. nori bÅ«ti su tėčiu. PareigÅ«nas iÅ¡sikviečia D. L. į laiptinę ir pasiÅ«lo papasakoti, kaip čia viskas nutiko. D. L. nurodo: "Dėl žando tai aÅ¡ netyčia. Norėjau per rankÄ , bet ji pasisuko ir gavosi per žandukÄ ". Ä® pareigÅ«no klausimÄ dėl taÅ¡kiukų, mėlynių ant rankos, D.

L. tvirtina, kad "ant rankos ne nuo manęs. Kai vaikas bÅ«na nusirengęs, sakau: G. iÅ¡ kur pas tave mėlynės, tai mokykloj, tai dar kas nors. Namuose su broliu siunta". Taip pat nurodo, kad su dukra susipyko dėl skaitymo, dėl pamokų. (1 t., b.l. 115-117).  Â

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad D. L. pateikė šešias dukters G. L. nuotraukas, fotografuotas asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu SAMSUNG GALAXY A70, kuriose matomi galimi vaiko sužalojimai ir pareiškė, kad dvi nuotraukos su matomais veido paraudimu ir kraujosruvomis G. L. rankoje nufotografuotos 2021-04-23 vakare (1 t., b.l. 164-166).

IÅ¡Â pateiktų nuotraukų fotolentelės ir kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nuotraukose Nr.1 ir 2, D. L. fotografuotose 2021-04-23, užfiksuotos keturios apvalios formos kraujosruvos G. L. deÅ¡iniame žaste, o nukentėjusiosios veide - kairio skruosto paraudimas, patinimas (1 t., b.l. 167-171, 172-174). Â

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-05-11 raÅ¡to Nr. (1.8) SD-03-124 matyti, kad vadovaujantis VTMT Kokybės vadybos procedÅ«ra PR-18 "Gyvų asmenų tyrimai", teismo medicininis tyrimas yra galimas tik apžiÅ«rint gyvÄ asmenį bei pateikus medicininio pobÅ«džio informacijÄ (originalius medicininius dokumentus arba jų patvirtintas kopijas (gali bÅ«ti siunčiamos el. paÅ¡tu), kurios bÅ«tų įskaitomos, rentgeno nuotraukas, kompiuterines tomografijas, papildomų tyrimų iÅ¡vadas ir kt.). Vaizdo įraÅ¡ai, foto nuotraukos nėra teismo medicinos eksperto tyrimo objektas, todėl teismo medicininio tyrimo skyrimas pagal foto nuotraukas yra negalimas (1 t. b.l. 128).

Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti garso įraÅ¡ai, kuriuos pateikė liudytojas D. L. prie 2021-11-16 apklausos protokolo. ApžiÅ«rimas garso įraÅ¡as pavadinimu „G. pokalbis su mama“. Girdisi kaip moters balsas, tyrimui žinoma, kad tai D. L. sako: - "Labas G., nu kas yra blogai?" G.: - "Niekas". D. L.: - "Niekas? O kas, mama muÅ¡a, bara". G.: - "Mama pyksta". D. L.: - "Pyksta... o kodėl pyksta?" G.: - "Nes bara mumis". D. L.: - "Kodėl bara, kad labai geri esat, ožiai". G.: - "Nežinau". D. L.: - "Tai gal dėl to, kad mokytis nenorit, pas tėtį labai gerai, nereikia mokytis." Ä® pokalbį įsiterpia D. L., kuris sako: - "Reikia mokytis, mama neturi vaikų daužyti, nuo kėdžių mėtyti ir tu nepasakok nieko, nes neturiu tau kÄ pasakyti."

ApžiÅ«rimas garso įraÅ¡as pavadinimu „D. neduos vaikų“. Girdisi pokalbis tarp D. L. ir D. L.. D. L. sako: - "Labas. ŽiÅ«rėk, yra tokia situacija -vaikai nenori pas tave važiuoti namo, kad tavęs bijo ir aÅ¡ neveÅ¡iu vaikų pas tave." D. L.: - "Nes primokinai, man sakė nori važiuoti namo ir kai pas tave juos iÅ¡leidžiu aÅ¡ bijau. Kai vaikai pas tave, jie niekada nebenori važiuoti namo." D. L.: -" AÅ¡ vaikų neparveÅ¡iu, jei nori, kviesk policijÄ .“ (2 t., b.l. 60-63).

Liudytoja J. L.parodė, kad G. L. yra jos anÅ«kė, o jos tėtis D. L. yra liudytojos sÅ«nus. D. L. su G. L. mama D. L., yra iÅ¡situokę nuo 2019 m. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. 2021 balandžio 25 d. vakarÄ apie 21:00 val., kai į D. namus atvyko vaiko teisių budėtojai, I. K. apklausė vaiko ir uždavė tokius klausimus: "Ar mama tave pirmÄ kartÄ mušė?" G. atsakė, kad pirmÄ kartÄ . "Ar tau su delnu trenkė?". G., atsakė, kad su kumščiu. "O kÄ tu padarei?" - paklausė I. K.. G. atsakė, kad "nieko aÅ¡ nepadariau, aÅ¡ nežinojau raidės". D. apibÅ«dintų kaip pasipÅ«tusiÄ , arogantiÅ¡kÄ , grubokÄ moterį, bet nei karto nėra mačiusi, kad ji smurtautų prieÅ¡ vaikus ar kitÄ asmenį ir sÅ«nus jai nėra sakęs, kad D. smurtauja prieÅ¡ vaikus. G. kiekvienÄ kartÄ atsisveikindama su tėčiu verkia, sako, kad nori gyventi su tėčiu, mama jÄ skriaudžia (2 t., b.l. 108-111).Â

2021-12-07 liudytojas R. L.parodė, kad  kad 2021-04-24, tikslaus laiko pasakyti negali, jam paskambino sÅ«nus D. L. ir pasakė, kad jis Å¡iandien vaikų G. L. ir A. L. neveÅ¡ namo pas jų mamÄ D. L. į Dituvos sodus, kadangi G. L. atsisakė vykti pas mamÄ , bijo jos, nes jÄ muÅ¡a. Tada jis su savo žmona J. L. nuvažiavo pas sÅ«nų į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). BÅ«nant sÅ«naus namuose atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie pasikalbėjo su D., po ko iÅ¡kvietė vaikų teisių apsaugos specialistus. Atvažiavę specialistai bendravo su vienais vaikais, paskui su jo sÅ«numi, po ko jie bendrame kambaryje, girdint liudytojui, jo žmonai, sÅ«nui ir D. L. tėvui G. B., paklausė anÅ«kės G. L. „tai kaip mama tave skriaudė, ar su delnu mušė“. AnÅ«kė vaikų teisių apsaugos specialistams parodė savo ranka ir pasakė, kad mama jai kumščiu sudavė tiesiai į veidÄ . Vaikui minėtoje pusėje ant veido buvo mėlynė. Po to vaikų teisių apsaugos specialistai dar kartÄ paklausė „vaikai, ar tikrai nenorite važiuoti dabar pas mamÄ ?“ Vaikai atsakė, kad ne. Tuomet specialistai nurodė D., kad vaikai trims dienoms lieka pas jį.

Liudytojas G. B.parodė, kad D. L. yra jo dukra. Ji su vaikais A. ir G. gyveno jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Jis žino apie 2021-04-22 įvykį, kai D. L. G. sudavė per veidÄ ir dÅ«rė pieÅ¡tuku į rankÄ . D. jam pati papasakojo apie tai, sakė, kad labai gailisi, kad jai nesmagu ir gėda tokio savo poelgio, pažadėjo, kad daugiau taip nedarys. Ankščiau nei karto nėra buvę, kad D. L. panaudotų fizinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus. Dukra yra stipri ir tvirta. Ji pajėgi rÅ«pintis vaikais, dirba, stengiasi dėl vaikų gerbÅ«vio, dalyvauja programose dėl smurtinio elgesio. D. L. nėra linkusi smurtauti. Tuo metu, kai panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ G., jai buvo sunkus metas, o pagalbos neturėjo.

IÅ¡ nukentėjusiosios mažametės G. L. apklausos ikiteisminiame tyrime protokolo nustatyta, kad ji davė parodymus 2021-05-19 ir parodė, kad buvo savaitgalį pas tėtį ir nenorėjo važiuoti namo pas mamÄ , nes mama dÅ«rė jai pieÅ¡tuku į rankÄ ir trenkė kumščiu į veidÄ , kai ji nežinojo raidės. Brolis kitame kambaryje žiÅ«rėjo televizorių ir to nematė. Ant žando atsirado mėlynė, kai tėtis jÄ pamatė, skambino jos mamai. Kai mama jai trenkė ir įdÅ«rė, mergaitei skaudėjo, ji verkė, o mama pyko, bet paskui padėjo skaityti ir jos atsiprašė. Paprašė tėčio duoti dar vienÄ Å¡ansÄ , tėtis nedavė, o ji davė. Paskui atvyko policija, vaikų teisės. Brolis iÅ¡važiavo su mama, ji liko pas tėtį. (2 t., b.l. 156-159).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021-12-01 mažametė nukentėjusioji G. L.parodė, kad anksčiau gyveno su mama, o savaitgaliais bÅ«davo pas tėtį. Dabar gyvena pas tėtį, nori su juo gyventi. Su mama gyventi nenori, nes mama kartais elgiasi blogai. Kada ji nemokėjo raidės paraÅ¡yti, jai tada mama su kumščiu trenkė per žandÄ , buvo mėlynė. Buvo tada nuotolinis mokymas, buvo užteptu veidu. Po trenkimo juto skausmÄ . Mama dar įdÅ«rė su pieÅ¡tuku į rankÄ , kada sėdėjo kambaryje ir nemokėjo raÅ¡yti. (Parodė į kairio peties Å¡onÄ ). Mama dÅ«rė į petį: „bakst, bakst, bakst“. SkausmÄ juto ir verkė. (3 t., 18-21).

 IÅ¡ Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-05-04 praneÅ¡imo Nr. 5SD-2809 matyti, kad 2021-04-26 VTAS Klaipėdos rajone gavus informacijÄ iÅ¡ Kretingos rajono PK, kad D. L. galimai naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametę dukrÄ G. L., specialistai iÅ¡ karto susisiekė su minėta Å¡eima. Vadovaujantis LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, VTAS įvertino Å¡eimoje augančių nepilnamečių vaikų situacijÄ . Vaikų tėvai gyvena skyriumi - D. L. gyvena Klaipėdos rajone, o D. L. Kretingoje. Vertinant vaikų situacijÄ ir aiÅ¡kinantis aplinkybes buvo bendrauta su abiem tėvais, D. L. ir D. L. bei su abiem jų nepilnamečiais vaikais - G. L. ir A. L.. Bendraujant su G. Å¡i patvirtino, kad mama yra jÄ muÅ¡usi ranka, kai Å¡i nenorėjo mokytis ir nedarė namų darbų (3 t., b. l. 84)  

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2022 apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad bendravimo su ekspertėmis metu A. L. nurodė, kad mama sesę daugiau mušė, jį mažiau. Jis jau užmirÅ¡o, kaip ir kada sesę mušė. Sesei mama pieÅ¡tuku badė rankÄ - jis buvo virÅ¡uje, girdėjo, kaip sesė klykė. Per laiptus nuleido galvÄ ir matė, kad sesė klykė. (4 t., b.l. 32-43).

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2022 apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad G. L. bendravimo su ekspertėmis metu paklausta ar jÄ mama skriaudė, nurodo, kad daug kartų. Trenkė į žandÄ , tempė už plaukų. DÅ«rė su pieÅ¡tuku į petį, dar galva buvo praskelta, kai trenkė į laiptus (rankos judesiu parodo, kaip pastÅ«mė jos kaktÄ ). Teiraujantis, kada tai vyko, nurodo įvykių aplinkybes, bet ne laikÄ : „Kaip tvarkėmės kambarį, kaip aÅ¡ skaičiau knygÄ , kaip aÅ¡ dariau lietuvių, kai nemokėjau batų užsiriÅ¡t trenkė laiptus į galvÄ â€œ. Pasiteiravus apie savijautÄ tuo metu nurodo, kad jautėsi liÅ«dna, verkė. ĮtariamÄ jÄ apibÅ«dina: „Mama griežta, kartais bÅ«na linksma, kartais bÅ«na pikta. Visada bÅ«na linksma, o kartais bÅ«na pikta.“  Paklausus, su kuo labiau patinka gyventi - tėčiu ar mama - sako: „Su tėčiu“, - ir iÅ¡ karto spontaniÅ¡kai priduria: „Bet jeigu mama atsipraÅ¡ytų, tai tikrai gyvenčiau su ja. Ekspertizės metu tiriamoji pakartoja savo parodymų, duotų 2021-12-01 apklausoje, esmę. Apie byloje tiriamus įvykius paaiÅ¡kina: „Mama mus skriaudžia, aÅ¡ jos bijau, aÅ¡ jai sakiau, kad mama, aÅ¡ bijau, kai muÅ¡i mane. Ji sakė, tai skambink tėčiui, bet paskui apgavo, neleido jam skambinti.  Dar mane mušė per žandÄ , trenkė per žandÄ kumščiu, man skaudėjo, buvo mėlynė, kai nemokėjau raidžių paraÅ¡yti. Dar su pieÅ¡tuku dÅ«rė į rankÄ (rodo Å¾Ä stÄ ) vienÄ kartÄ , kai nemokėjau raÅ¡yti. AÅ¡ verkiau. Esu tėčiui apie tai pasakojusi. AÅ¡ noriu, kad mama atsipraÅ¡ytų. Norėčiau vėl su mama gyventi, jeigu ji neskriaustų ir atsipraÅ¡ytų” (4 t., b.l. 44-53).

Ä®vertinus pagal šį kaltinimÄ byloje surinktų įrodymų visumÄ , kaltinamosios kaltė padarius Å¡iÄ jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra visiÅ¡kai įrodyta, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, pavartojant prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . Kaltinamoji ir pati iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, tik bandė jÄ suÅ¡velninti, tvirtindama, kad trenkė dukrai ne kumščiu, o delnu, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma įgalina teismÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad suduota buvo bÅ«tent kumščiu, kaip nurodyta kaltinime; kita vertus, Å¡ios aplinkybės kaltinamosios veiksmų kvalifikavimui didesnės reikÅ¡mės neturi, nes bet kuriuo atveju ji smurtavo prieÅ¡ mažametę dukrÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ , kurį mergaitė kelis kartus patvirtino jÄ apklaususiems asmenims.Taip pat Å¡io nusikaltimo padarymo faktÄ Ä¯rodo objektyvÅ«s duomenys – D. L. pateiktos G. L. fotografijos, kuriose užfiksuoa mėlynė jos paakyje ir dÅ«rių žymės peties odoje, ir liudytojų parodymai apie pastebėtus Å¡iuos sužalojimus ir mergaitės pasakojimÄ , kaip juos patyrė. D. L. bandė pateisinti savo veismus neva netinkamu dukters elgesiu ir savo pačios sudėtingomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis tuo metu; tai jos veiksmų kvalifikavimo taip pat nekeičia, tiesiog leidžia teismui susidaryti pilnÄ vaizdÄ , paaiÅ¡kinantį visas įvykio aplinkybes, ir į tai bus galima atsižvelgti, sprendžiant dėl kaltinamajai skirtinos bausmės ir/ar baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui A. L. 2021 m. spalio mėn.

Kaltinamoji D. L.neprisipažino padariusi šį nusikaltimÄ , tvirtino, kad prieÅ¡ sÅ«nų A. nesmurtavo. Pamena, kad buvo kažkoks rytas, kad visi susėdo į automobilį, o A. pamirÅ¡o kaukę, kurios tuo metu reikėjo mokykloje. Tuomet ji Å¡iek tiek susinervino, nes jie jau turėjo skubėti, o reikėjo grįžti į namÄ . Nuėjo į kambarį, paėmė kaukę ir jÄ atneÅ¡usi į automobilį, padavė A. ir stipriau trinktelėjo automobilio dureles, bet jokio smÅ«gio nesudavė. Kodėl A. nuėjęs į mokyklÄ pasakė, kad ji jam spyrė, negali atsakyti. Parėjęs namo, A. pasakė, kad jį auklėtoja fotografavo, pasakė, kad numovė kelnes ir fotografavo kojÄ . Ji tada pati apžiÅ«rėjo jo kojÄ (jei neklysta, kairę), bet ant jos nieko nebuvo. Apie tÄ Ä¯vykį, t. y., kad A. pasakė mokykloje, jog ji smurtavo prieÅ¡ jį, vakarop jai pasakė socialinė darbuotoja L. B.. TÄ dienÄ , atvažiavusi į mokyklÄ pasiimti vaikų, kaltinamoji buvo sutikusi tÄ auklėtojÄ , kuri fotografavo sÅ«nų, tačiau ji jai neužsiminė, kad A. bÅ«tų skundęsis dėl spyrio. Sužinojusi, kad A. Å¡itaip pasakė, kad ji prieÅ¡ jį smurtavo, ji vaiko paklausė, kodėl jis taip pasakė, kodėl pamelavo. Jai A. pasakė vienÄ Å¾odį - "nežinau". Tuo metu ji su vyru jau buvo iÅ¡siskyrusi, dalijosi vaikų globa. Jis su vaikais bÅ«davo savaitgaliais, Å¡venčių dienomis. Mano, kad vaikai kalba netiesÄ dėl jiems daromos tėvo įtakos.

2021-10-22 D. L. protokole-pareiÅ¡kime ir ROIK praneÅ¡ime Nr. 0121000680486 nurodyta, kad  2021-10-22 dienÄ 12:20 val. jam paskambino Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos socialinė darbuotoja A. K., kuri pranešė, kad jo sÅ«nus A. L. (duomenys neskelbtini), jai papasakojo, kad jo buvusi žmona D. L. maždaug prieÅ¡ dvi savaites sÅ«nui iÅ¡einant iÅ¡ namų adresu: (duomenys neskelbtini), spyrė į kojos pakinklius (1 t., b.l. 34-41, 45-47)

Liudytojas ir mažamečio nukentėėjusiojo įstatyminis atstovas D. L.parodė, kad 2021-10-22 dienÄ 12:20 val., jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos socialinė pedagogė A. K., kuri pasakė, kad sÅ«nus A. L., (duomenys neskelbtini), jai papasakojo, kad buvusi žmona D. L. maždaug prieÅ¡ dvi savaites, jo sÅ«nui iÅ¡einant iÅ¡ namų, adresu: (duomenys neskelbtini), spyrė į kojos pakinklius. Taip pat socialinė pedagogė paminėjo, kad dukra G. L. jai papasakojo, kad A. buvo išėjęs į laukÄ užmiršęs pasiimti iÅ¡ namų veido dengiančios kaukės, tai iÅ¡girdusi mama supyko ir spyrė A. į kojÄ . Po pokalbio su socialine pedagoge jis atvyko į policijos komisariatÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl galimai sÅ«naus muÅ¡imo, pats su savo sÅ«numi ir dukra apie tai nebendravo.

IÅ¡ 2022-08-01 apžiÅ«ros protokolo ir foto lentelių matyti, kad įvykio vieta yra sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri aptverta, vartų į teritorijÄ nėra. Teritorijoje stovi automobilis "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kurio priekinė dalis yra į kiemo pusę, o galinė dalis į (duomenys neskelbtini). Nufotografuota vieta, kur nurodė įvykio metu sėdėjęs A. L., t.y. galinė keleivio sėdynė kairėje automobilio pusėje (1 t. b. l. 109-114).

2021-10-22 Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos raÅ¡te "Dėl A. L." Nr. D3-V4-106 nurodyta, kad Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos 1 c klasės mokinys A. L., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., 2021-10-21 pamokos pas spec. pedagogę K. G.metu sėsdamas ant kėdės suÅ¡uko "oi, kaip skauda". Pedagogė pasiteiravo, kas nutiko, kur skauda. A. paaiÅ¡kino, kad kažkurį rytÄ nepasiėmė apsauginės veido kaukės, kai skubėjo į mokyklÄ , todėl mama spyrė jam į kojÄ , nes turėjo vėl atrakinti namų duris, kad A. galėtų pasiimti kaukę. Socialinė pedagogė bendravo su A. dėl minėtos situacijos, jis patvirtino tÄ patį, t.y. kad mama jam spyrė, nes A. buvo pamiršęs pasiimti kaukę. Taip pat dėl Å¡io įvykio bendrauta ir su A. seserimi, 2 b klasės mokine G. L., kuri patvirtino, kad toks įvykis buvo praėjusiÄ savaitę, tik negalinti pasakyti kokiÄ dienÄ . G. atsakė, kad viskas buvo gerai, tik jis pamirÅ¡o pasiimti kaukę, o kadangi mamai reikėjo grįžti atrakinti duris, Å¡i supyko ir spyrė A. į kojÄ . Susidarė įspÅ«dis, kad mokiniai bijo daugiau pasakoti, nes A. sakė, kad "mama labai greitai supyksta, aÅ¡ tėčiui negaliu tokių dalykų pasakoti" (klausta, ar sakė tėčiui dėl spyrio). Kadangi anksčiau iÅ¡ tėvo D. L. buvo gauta informacija apie mamos smurtinį elgesį prieÅ¡ G. (trenkė per veidÄ ir G. tai patvirtino), nuspręsta apie šį įvykį informuoti VTAS specialistus (3 t., b.l. 111).   Â

Liudytoja A. K.parodė, kad dirba Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje socialine pedagoge. 2021-10-21 iÅ¡ mokyklos specialiosios pedagogės K. G. sužinojo, jog užsiėmimų metu Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos 1 c klasės mokinys A. L., gim. 2015 m., pasiskundė pedagogei, jog sėdant ant kėdės jam skauda, o jai paklausus, kur jam skauda ir kodėl, vaikas jai atsakė, jog kažkurį rytÄ važiuojant į mokyklÄ jis pamirÅ¡o pasiimti veido apsauginę kaukę ir jam grįžus į namus mama koja spyrė jam į kojÄ ties pakinkliu. TÄ patį A. papasakojo ir jai, kai ji 2021-10-22 pabandė su berniuku pasikalbėti apie tai.

A. pasakė, jog kažkurį rytÄ jam pamirÅ¡us važiuojant į mokyklÄ veido apsauginę kaukę ir grįžus jos pasiimti į namus, mama jam iÅ¡ kojos spyrė jam į kairę kojÄ bei ranka parodė užpakalinę kelio pusę. Paklausus, ar skaudžiai, atsakė, jog skaudžiai ir kad jis verkė dėl to. Taip pat nurodė, jog mama jo atsiprašė, jiedu susitaikė, kojos jam jau nebeskauda. Norėdama pasitikslinti iÅ¡girstÄ informacijÄ tÄ pačiÄ dienÄ , pasikvietė A. sesę G. L., (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad viskÄ matė pati ir papasakojo viskÄ tÄ patį, kÄ pasakojo A..

Patikslina, jog iÅ¡ G. sužinojo, kad mama veža vaikus automobiliu, o tÄ rytÄ dėl kaukės mamai teko grįžti atgal į namus ir dar kartÄ atrakinti duris, dėl ko mama susinervino ir spyrė. A. K. nurodė A. paklaususi, ar jis apie tai kalbėjosi su tėčiu, o jis atsakęs, jog ne, nes tada tėtis praneÅ¡tų vaikų teisių apsaugos tarnybai ir tada mama vėl turėtų problemų. Pagal vaiko pasakojimÄ buvo labai neramu, kas vyksta Å¡eimoje ir ar vaikų mama nebevaldo savo emocijų; kėlė nerimÄ ir G. pokalbio metu apgalvojami sakiniai, pauzės ir akių kontakto vengimas; atrodė, jog vaikai kažkÄ slepia.

Ji pranešė apie tai vaikų tėčiui, prašė pasikalbėti su vaikais ir pasitikslinti, kas nutiko. TÄ pačiÄ dienÄ apie gautÄ informacijÄ apie galimÄ smurtÄ Å¡eimoje perdavė raÅ¡tu Vaiko teisių apsaugos tarnybai, telefonu informavo Å¡eimos atvejo vadybininkę S. Ž., kuri nurodė, jog perduos informacijÄ Å¡eimÄ prižiÅ«rinčiai socialinei darbuotojai ir priims sprendimÄ . Vaikų tÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ pasiimti atvažiavo mama. A. K. palydėjo A. su mama iki durų ir jau nueidama girdėjo, kaip berniukas sakė mamai :

“mama, tik tu ant manęs nepyk, kad aÅ¡ papasakojau, kaip tu spyrei man į kojÄ â€. Liudytoja abejoja, ar vaikų tėvas galėjo turėti kokios nors įtakos jų parodymams, nes vaikai abu taip pat papasakojo apie tÄ Ä¯vykį bÅ«dami mokykloje, pasikviesti pabendrauti atskirai, o A. tuo metu net telefono neturėjo. Å is vaikas turėjo elgesio sutrikimų, tačiau niekada neturėjo problemų dėl melavimo, fantazavimo ir pan., nebuvo jokio pagrindo juo netikėti.

Liudytojas R. L.parodė, kad anÅ«kas A. L. yra jam pasakojęs, kad mamai vežant jį į mokyklÄ , jis jai pasakė, kad pamirÅ¡o pasiimti kaukę, tai tada mama jam už tai spyrė į kojÄ .

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021-12-01 mažametis nukentėjusysis A. L.parodė, kad  tėčio vardas yra D. L., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mamos vardas D., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ankščiau gyveno pas mamÄ , o dabar gyvena pas tėtį. Juos mama ne kartÄ gÄ sdino ir skriaudė, jis net bandė apginti sesę G., kad mama jos neskriaustų, kai kartais labai supyksta. Nuskriaudusi juos, mama neatsipraÅ¡o, nesikalba. Kai jis pamirÅ¡o kaukę, mama maÅ¡inoje jam spyrė į kojÄ . Viskas vyko rudenį, ryte, buvo tamsu, jis su G. važiavo į mokyklÄ . Mama spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ ir jis susitrenkė galvÄ . Mama spyrė į kairę kojÄ virÅ¡ kelio (parodė kairės kojos Å¡onÄ virÅ¡ kelio). Tada blogai jautėsi, nes mama jį nuskriaudė. Buvo liÅ«dnas, nes jam skaudžiai spyrė, skaudėjo. Skaudėjo kol iÅ¡gijo. Kada mama spyrė, jis sėdėjo maÅ¡inos gale, toje pusėje, kur mama vairuoja. Sesė viskÄ matė. Mokykloje apie tai jis papasakojo savo mokytojai, dar viskÄ papasakojo „Dienos centre". Tėtis sakė, kad jis sakytų kÄ mama daro, kad skriaudžia, kad reikia viskÄ atsiminti, kÄ mama daro, sakė sakyti tiesÄ , bet jis pats viskÄ ir atsimena. Su sese G. jis sutaria gerai, kartais su ja susipeÅ¡a, sesė vienÄ kartÄ stipriai nustÅ«mė jį ant lovos. Mama drausmindama jį varydavo į viršų arba statydavo į kampÄ stovėti (3 t., b.l. 15-17).   

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021-12-01 mažametė nukentėjusioji G. L.parodė, kad broliui mama spyrė į kojÄ , kada jis pamirÅ¡o kaukę. Viskas vyko ryte, jie tada važiavo iÅ¡ Dituvos. Buvo maÅ¡inoje, kada mama stipriai spyrė broliui vienÄ kartÄ Â Ä¯ kojÄ . A. sėdėjo maÅ¡inos gale už mamos sėdynės, ji taip pat gale sėdėjo. A. tada verkė, jam skaudėjo. Po spyrimo A. su mama nesusitaikė. Apie spyrimÄ jie papasakojo tėčiui. A. tada buvo apsirengęs mokykliniais rÅ«bais, džinsais, jis pajuto spyrį. Mama tada buvo pikta (3 t., 18-21).

IÅ¡ 2021-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1466/2021 (03) matyti, kad tiriamasis nurodė, kad įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje maždaug prieÅ¡ dvi savaites mama spyrė į kairę kojÄ pakinklio srityje. Teigia, kad kairę Å¡launį nusibrozdino pats, kada ir kokiomis aplinkybėmis-neatsimena. Nugriuvęs, sÄ monės praradęs nebuvo, medicininės pagalbos nesikreipė. Remiantis A. L. apžiÅ«ros ir specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis teikiama iÅ¡vada, kad A. L. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje Å¡launyje, pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , padarytas paveikus kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu, daiktu (-ais) 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios tesimo medicininės apžiÅ«ros, vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. L. nustatytas sužalojimas neatitinka užduotyje nurodytam laikui ir aplinkybėms (1 t., b.l. 136).

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2022 apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad bendravimo su ekspertėmis metu A. L. nurodė, kad mama sesę daugiau mušė, jį mažiau. Jam koja spyrė į jo deÅ¡inę kojÄ deÅ¡inę vienÄ kartÄ . (Parodo į blauzdos užpakalinį pavirÅ¡ių). Sėdėjo maÅ¡inoje, tokia pilka audi, už mamos sėdėjo ir pasakė mamai, kad pamirÅ¡o kaukę, tai ji jam spyrė į kojÄ . Mama iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir spyrė jam. Kiek vėliau pasitaisė ir pasakė, kad mama dar nebuvo įlipusi į maÅ¡inÄ , kad atidarė maÅ¡inos duris ir spyrė į kojÄ . Verkė, jam skaudėjo, jautė per kelnes. Pasiteiravus, kada tai vyko, nurodė, kad kai senoje mokykloje mokėsi. Dar nuo kėdės nustÅ«mė, jam kaklÄ skaudėjo. Daugiau jo mama nemušė (4 t., b.l.32-43)

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2022 apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad G. L. bendravimo su ekspertėmis metu tiriamoji nurodė, kad "broliui mama spyrė į kojÄ maÅ¡inoje, kai važiavome į mokyklÄ . Jis pamirÅ¡o kaukę ir mama supyko, atidarė duris ir jam spyrė į kojÄ . Mes jau sėdėjome maÅ¡inoje, abu gale, brolis už mamos, aÅ¡ Å¡alia brolio. Kai spyrė broliui, jam skaudėjo, nes jis verkė." (4 t., b.l. 44-53).

Ä®vertinus pagal šį kaltinimÄ byloje surinktų įrodymų visumÄ , taip pat pripažįstama, kad D. L. kaltė dėl Å¡ios jai inkriminuotos ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuotinos nusikalstamos veikos padarymo yra visiÅ¡kai įrodyta. Å ioje teisės normoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba; baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Mažametis nukentėjusysis A. L. nuo pat pirmo pasisakymo mokykloje apie tai, kad vienÄ 2021 m. spalio darbo dienos rytÄ susinervinusi dėl jo užmarÅ¡umo kaltinamoji D. L. jam, sėdinčiam automobilyje, įspyrė į užpakalinį kairės kojos pavirÅ¡ių (pakinklį) nuosekliai taip pat pasakojo apie šį įvykį ir visiems kitiems jį apie tai klaususiems asmenims, parodydamas smÅ«gio sudavimo vietÄ ir patvirtindamas, kad dėl to jam skaudėjo. Berniuko parodymus patvirtino ir šį įvykį mačiusi jo mažametė sesuo G.

L., taip pat nuosekliai nurodydama jo aplinkybes – mamos (kaltinamosios) veiksmus (spyrį broliui į kojÄ ) ir nukentėjusiojo reakcijÄ Ä¯ tai ( verksmÄ , skundimÄ si, kad skauda). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. K., dirbančios socialinės pedagogės darbÄ mokykloje ir objektyviai stebinčios mokinių elgesį bei besistengiančios iÅ¡siaiÅ¡kinti visus neigiamus su jais vykstančius dalykus, parodymais apie tai, kaip ji iÅ¡ Å¡ių vaikų sužinojo apie šį įvykį ir kad A.

L. ir mamai mokykloje pasisakė apie tai pranešęs. Byloje atliktos psichiatrinės – psichologinės ekspertizės iÅ¡vados bei kita surinkta A. L. charakterizuojanti informacija niekaip nepatvirtina kaltinamosios versijos, kad jos sÅ«nus, veikiamas tėvo ir gal bÅ«t – kitų asmenų, jÄ apkalba, melagingai praneÅ¡damas apie jos nusikalstamus veiksmus; labiau yra iÅ¡ryÅ¡kėjusi tokia tiesa, kad D. L. yra smurtavusi prieÅ¡ savo nepilnamečius vaikus mažiausiai tiek kartų, kiek jai yra pareikÅ¡ta kaltinimų, greičiausiai - dėl blogos psichologinės savikontrolės, susidėjus sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms, tačiau nenori to pripažinti, tikėdamasi, kad trÅ«kstant objektyvių (suaugusių, ne Å¡eimos narių) liudytojų parodymų ir kitų įrodymų byloje jos kaltė liks neįrodyta.

Vis dėl to teismas, vertindamas visÄ turimÄ Ä¯rodymų visumÄ , yra linkęs kritiÅ¡kai vertinti ne galimus ir savaime suprantamus mažamečio liudytojo parodymų netikslumus, nekeičiančius nusikalstamos veikos esmės, ar tai, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti A. L. sužalojimai neatitinka D. L. jo atžvilgiu pavartoto smurto aplinkybių. Byloje paaiÅ¡kėjo, kad iki teismo specialisto apžiÅ«ros A. lingys patyrė nežymių sužalojimų į tÄ pačiÄ kojÄ ir kitomis aplinkybėmis, tačiau tai nepaneigia jo tvirtinimo, kad fizinį smurtÄ , galimai nepalikusį jokių pėdsakų ant jo kÅ«no, jo atžvilgiu jo nurodytomis aplinkybėmis pavartojo ir fizinį skausmÄ jam sukėlė mama.

Tai, kad A. L. nemelavo, siedamas specialisto iÅ¡vadoje nurodytus nežymius sužalojimus su mamos suduotu smÅ«giu, tik patvirtina vaiko, pagal į bylÄ pateiktÄ teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės, atliktos civilinėje byloje, neturinčio padidinto polinkio įtaigumui ir vienodai emociÅ¡kai prisiriÅ¡kusio prie abiejų tėvų, parodymų teisingumÄ . Å iuo atveju teismas kritiÅ¡kai vertina pačios kaltinamosios užimtÄ savigynos pozicijÄ , vengiant pripažinti savo kaltę ir atsipraÅ¡yti savo vaiko už jam padarytÄ skriaudÄ , kaip beatodairiÅ¡kÄ siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus veiksmus.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui A. L. 2021 m. spalio mėnesį

Kaltinamoji D. L.neprisipažino padariusi šį nusikaltimÄ ir parodė, kad tokio įvykio nebuvo, jog ji bÅ«tų tyčia patraukusi kėdę, ant kurios sėdėjo A., todėl nieko apie tai pasakyti negali. Nebuvo nei tyčinių, nei netyčinių veiksmų, kodėl vaikas taip sakė, ji nurodyti negali, mano, kad tam galėjo turėti įtakos jo tėvas, įkalbėjęs vaikus apkaltinti jÄ nebÅ«tais dalykais.Â

Liudytojas D. L.parodė, kad per 2021 m. vaikų rudens atostogas jo vaikai A. ir G. buvo pas jį namuose ir pasakojo, kad mama grubiai nustÅ«mė A. nuo kėdės. Baigiantis atostogoms reikėjo vaikams važiuoti su mama į namus, jie pradėjo verkti ir nenorėjo su ja važiuoti. Kai D. L. pasakė apie tai, kad negrÄ Å¾ins jai vaikų, nes jie nenori ir jo manymu jiems su ja nesaugu, D. L. atvyko su policijos pareigÅ«nais, o jis iÅ¡kvietė Kretingos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, kad įvertintų situacijÄ . Kai atvyko specialistai, jie pasikalbėjo su vaikais ir buvo priimtas sprendimas, kad abu vaikai lieka pas jį. Abu vaikai pasakė, kad bijo mamos ir nenori su ja važiuoti. Kai jis paskambina D. L., ji kalba gražiai, ramiai, be agresijos, tačiau iÅ¡ vaikų jis girdi visai kÄ kitÄ .  Prie apklausos pateikia du garso įraÅ¡us, darytus lapkričio 7 d., kur girdisi A. ir G. pokalbis su mama, įrodančius, kaip D. L. bendrauja su vaikais. Taip pat yra pateikęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktÄ G. ir A. "Vaiko situacijos vertinimo anketÄ " (2 t., b.l. 17-19).   

Liudytojas R. L.parodė, kad kiek jam žinoma, anÅ«kai ne vienÄ kartÄ yra buvę sužaloti. AnÅ«kas A. L. yra pasakojęs, kad mama vienÄ kartÄ Â buvo jį numetusi nuo kėdės.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021-12-01 mažametis nukentėjusysis A. L.parodė, kad  jo tėčio vardas yra D. L., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mamos vardas D., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau gyveno pas mamÄ , o dabar gyvena pas tėtį, nes mama jį ir sesę gÄ sdino ir skriaudė. KartÄ , kai jis sėdėjo ant kėdės ir ruošė pamokas, mama patraukė už kėdės atloÅ¡o ir jis susitrenkė (parodo kaklÄ iÅ¡ nugaros pusės). Jam tada skaudėjo kaklÄ . Tėtis prieÅ¡ apklausÄ sakė, kad jis pasakytų visÄ tiesÄ , kÄ mama negerai darė, kaip juos skriaudė, kad reikia viskÄ atsiminti, o jis pats viskÄ , kÄ pasakoja, ir atsimena. Su sese G. sutaria gerai, kartais su ja susipeÅ¡a, sesė yra vienÄ kartÄ jį stipriai nustÅ«musi ant lovos, nes yra vyresnė. Mama drausmindama jį varydavo į viršų arba statydavo į kampÄ stovėti, jam tada bÅ«davo nuobodu (3 t., b.l. 15-17).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021-12-01 mažametė nukentėjusioji G. L.parodė, kad juos mama gÄ sdina, skriaudžia, jÄ tempė už kasos, brolį numetė nuo kėdės. Ji matė, kaip mama A. pastÅ«mė nuo kėdės. Viskas vyko namuose (duomenys neskelbtini), jie visi buvo apačioje, ji tada rašė, o mama patraukė kėdę ir brolis nukrito nuo kėdės ant žemės, verkė, jam tada skaudėjo užpakalį, galvos jis nesusitrenkė (3 t., b.l. 18-21).

 Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas liudytojo D. L. prie 2021-11-16 apklausos protokolo.  Garso 11-07 įrašas pavadinimu  „A. pokalbis su mama“. Girdisi, kaip moters balsas, tyrimui žinoma, kad tai D. L. sako: - "A., aš tavęs negirdžiu. A., tavęs negirdžiu. Ar viskas gerai, A.?" Tolumoje girdisi vyro balsas, tyrimui žinoma, kad tai D. L.. Jis ragina A. kalbėti, paskui sako, kad A. nenori, jis verkia. D. L. jam liepia eik šalin nuo vaiko, nes yra primokinęs. D.

L.: - "AÅ¡ nieko nemokinau, tiesiai Å¡viesiai pasako, kad tavęs bijo." D. L.: - "O man sako, kad tavęs bijo. Neapsimesk Å¡ventu tėvu ir vaikų netraumuok psichologiÅ¡kai. A., nebijok, pasakyk, kas yra, man greit viskÄ pasakai, kas blogai kas gerai. O dabar kas yra? Atsimink, rytoj į mokyklÄ , neverk, nusiramink, kas yra blogai, A., ar girdi mane? Leisk vaikui pačiam kalbėti, eik iÅ¡ viso į kitÄ kambarį. Jisai man viskÄ pasako, bet dabar esi ir nieko nesako. A., pasakyk, kas yra, kodėl nenori? Ar man su policija reikia vėl pas jus atvažiuoti.

Verki, paleidi aÅ¡aras kur nereikia, o taip esi mandras, o mokykloje mandruolis. Labai moki pasakyti ir kad tėtis negeras ir ne tik tėtis yra negeras, o dabar bijai kalbėti. A., kalbėsi? Ar vėliau tau paskambinsi, kai nusiraminsi. A.?" Girdisi, kaip D. L. pasisiÅ«lo iÅ¡eiti į kitÄ kambarį. A. sako: - "Bijau mamos." D. L.: - "Ar gali nusiraminti ir paaiÅ¡kinti, kas yra?" A.: - "AÅ¡ tavęs bijau, aÅ¡ viskÄ papasakojau tėčiui, kÄ padarei, nuo kėdės mane nustÅ«mei, tu iÅ¡ galo kėdės ir nustÅ«mei, paėmei su kėde ir palenkei, aÅ¡ nemeluoju." D.

L.: - "AÅ¡ dėl jÅ«sų stengiuosi ir esu bloga mama, o jÅ«sų tėtis geras, kai mamÄ uždarys j kalėjimÄ . A., neprisigalvok nesÄ monių." A.: - "AÅ¡ neprisigalvoju". D. L.: - "Ar neprisimeni, A., kai tėtis draskė ir stumdė tave, kai mažas buvai, sakė „jis berniukas, jį reikia kaip kareivį auginti“. A., nusivalyk aÅ¡aras ir nebeverk, man skauda Å¡irdį. Netylėk, sakyk kažkÄ , A.. Jumis tėtis manipuliuoja. KÄ dar nori pasakyti? Netylėk. Ar čia tau tėtis taip pasakė pasakyti?" A.: - "Jo, pasakė.

AÅ¡ virtuvėje dabar vienas." D. L.: - "Neverk, nusiramink. Dar pabÅ«si pas tėtį ir važiuosit namo." A.: - "Bet tėtis sako, kad nevažiuosim pas tave." D. L.: "Ar nori važiuoti namo?" A.: - "Nenoriu. Tu mumis gÄ sdini." D. L.: - "AÅ¡ jÅ«sų negÄ sdinu, o tėtis negÄ sdina? Gerai, A., ryt aÅ¡ atvažiuosiu su policija ir vaikų teisėmis. Jei norėsi, gali man paskambinti." (2 t., b.l. 60-63).

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2022 apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad bendravimo su ekspertėmis metu A. L. nurodė, kad mama sesę daugiau mušė, jį mažiau. Mama jį nuo kėdės nustÅ«mė, jam kaklÄ skaudėjo. Daugiau jo mama nemušė (4 t., b.l. 32-43).

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2022 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. L. bendravimo su ekspertėmis metu tiriamoji nurodė, kad mama "brolį numetė nuo kėdės, jis verkė, aš mačiau, buvau ten" (4 t., b.l. 44-53).

Ä®vertinus pagal šį kaltinimÄ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , patvirtinančiÄ visų BK 140 straispnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elementų buvimÄ kaltinamosios veiksmuose, jos kaltė padarius ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažįstama visiÅ¡kai įrodyta. BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba; baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.

Tai, kad Å¡is įvykis įvyko prieÅ¡ kurį laikÄ iki pareiÅ¡kimo dėl jo ikiteisminio tyrimo pateikimo, nepaliko aiÅ¡kių pėdsakų ant vaiko kÅ«no, vyko uždaroje namų erdvėje ir jį liudija vėlgi tik mažamečiai kaltinamosios vaikai, nepaneigia paties smurto panaudojimo ir fizinio skausmo juo sukėlimo mažamečiui fakto, nustatyto iÅ¡ nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, nuosekliai atkartotų visose jų apklausose, ir netiesiogiai patvirtintų kitais byloje surinktais įrodymais -asmenų, kuriems vaikai papasakojo ir apie šį įvykį, liudijimais, telefoninio kaltinamosios ir sÅ«naus pokalbio įraÅ¡u ir teismo ekspertų – psichologų bei psichiatrų iÅ¡vadomis, kad A. L. neturi padidinto polinkio įtaigumui, fantazavimui, geba atsiminti ir atpasakoti svarbiausias su juo įvykusių įvykių detales ir yra nuoseklus tai darydamas. Visa tai pakankamai tvirtai įrodo kaltinamosios kaltę ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo – momentinio smurtinio elgesio prieÅ¡ sÅ«nų, sukėlusio jam fizinį skausmÄ , net jei ir nesiekiant tokių pasekmių, tai gerai suprantant, kad jos gali kilti ir leidžiant joms atsirasti. Vertinti Å¡iÄ veikÄ kaip mažareikÅ¡mę neleidžia byloje nustatytos aplinkybės, kad tai buvo ne vienkartinis įvykis, o gana sistemingo kaltinamosios smurtinio elgesio prieÅ¡ savo mažamečius vaikus dalis, Å¡is įvykis traumavo vaikÄ net ne tiek fiziÅ¡kai, kiek psichologiÅ¡kai, versdamas konfrontuoti su mama, kaip matyti iÅ¡ D. L. pateikto jų telefoninio pokalbio įraÅ¡o, bijoti jos tolimesnių veiksmų ir net pakeisti nuo gimimo įprastÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Skiriant kaltinamajai bausmę (bausmes) už jos padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgtina į jų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadijas, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, bÅ«dama anksčiau neteista, 2021 metais kelis kartus bausta administracine tvarka už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi D. L. neiÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdaus prisipažinimo ir gailėjimosi nei dėl vienos iÅ¡ savo padarytų nusikalstamų veikų; nors ji ir prisipažino dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai G.i 2021-04-22 vakare, tačiau tik dėl nenuginčijamų objektyvių įrodymų – fotografijų, įrodančių jos smurtavimo požymių iÅ¡likimÄ ant vaiko kÅ«no, ir tik iÅ¡ dalies, neigdama tyčia sudavusi dukrai į veidÄ kumščiu ir pateikdama savo veiksmus kaip nepaklusnaus vaiko auklėjimo priemonę, sukėlusiÄ pasekmes (kraujosruvÄ ant veido) tik dėl pačios dukters staigaus pasisukimo.

Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių irgi nenustatyta. Vertinant jos asmenybę Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo metu, pažymėtina, kad D. L. tuo metu iÅ¡ esmės viena augino du mažamečius vaikus, kurie, kaip vėliau nustatyta, turėjo tam tikrų mokymosi (dukra) ir elgesio (sÅ«nus) sutrikimų, ir dažniausiai tinkamai atlikdavo motinos pareigas, tačiau dėl pagalbos jai pačiai trÅ«kumo ir su tuo susijusių asmeninių sunkumų Å¡iuos nustatytus keturis kartus nesusivaldė ir panaudojo prieÅ¡ savo vaikus fizinį smurtÄ , nepadariusį jiems žymesnės fizinės žalos, tačiau padariusį neabejotinÄ psichologinę žalÄ .

IÅ¡ esmės dėl Å¡io smurto pavartojimo D. L. yra netekusi galimybės pati auginti Å¡iuos savo vaikus, jos bendravimas su jais, gyvenančiais pas tėvÄ , yra apsunkintas ir tai teismo pripažįstama kaip labai sunki tiek nukentėjusiesiems, tiek pačiai kaltinamajai jos nusikalstamo elgesio pasekmė, į kuriÄ bÅ«tina atsižvelgti, skiriant kaltinamajai dar ir valstybinio poveikio priemones. Ä®vertinus visas Å¡ias bei bylos aplinkybes, D. L. už jos padarytas nusikalstamas veikas skirtina areÅ¡to bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nustatant kaltinamajai tikslingus įpareigojimus.

Teismo vertinimu, netikslinga skirti kaltinamajai ir su areÅ¡to atidėjimu siejamÄ intensyvų stebėjimÄ , nes tai nepasitarnaus baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimui.

Kaip matyti iÅ¡ byloje gautos Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centro 2021-11-16 raÅ¡tu Nr. (6.6)-R-611 informacijos, nuo 2021-05-06 iki 2022-04-06 D. L. Å¡eimai taikytas atvejo vadybos procesas ir skirtos socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos, D. L. vykdė ir stengėsi įgyvendinti visas 2021-05-18 pagalbos plane numatytas rekomendacijas ir priemones, bendradarbiavo su specialistais, lankėsi pas psichologÄ , siekė įgyti naujų žinių vaikų auklėjimo klausimais (klausėsi seminarų, skaitė knygas, atliko psichologo paskirtus namų darbus) (3 t., b.l. 160-161). Ä®vertinus Å¡iÄ informacijÄ ir atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie nusikalstamais pripažintų D. L. veiksmų nedidelį pavojingumo mastÄ bei faktÄ , kad nuo 2021 m. spalio mėn. nukentėjusieji gyvena atskirai nuo kaltinamosios, baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su kaltinamosios įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ar dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose D. L. netaikytinos.

Kadangi kaltinamoji Å¡iuo nuosprendžiu pripažįstama kalta keturių nusikaltimų padarymu, o savo kaltę yra pripažinusi tik dėl vieno, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nėra pagrindo svarstyti jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimÄ , klausimo, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡ymas priteisti jam atstovavimo Å¡ioje byloje iÅ¡laidas – 800 Eur – yra visiÅ¡kai pagrįstas, atitinkantis Å¡ios bylos apimtį ir sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko visame procese sÄ naudas, todėl tenkinamas visiÅ¡kai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d.,teismas

n u s p r e n d ž i a:

D. L. pripažinti kalta:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. L. 2017 m. balandžio 28 d.) ir paskirti jai bausmę – 45 paras arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl fizinio skausmo sukėlimo G. L. 2021 m. balandžio 22 d.) ir paskirti jai bausmę – 30 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl fizinio skausmo sukėlimo A. L. 2021 m. spalio mėn. (iki 22 d.) ir paskirti jai bausmę – 20 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl fizinio skausmo sukėlimo A. L. 2021 m. spalio mėn.) ir paskirti jai bausmę – 20 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu į 90 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 4 punktus, 6 dalį, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant D. L. per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų G. L. ir A. L. už jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas ir visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti Å¡ių savo nepilnamečių vaikų auklėjime bei teikti jiems iÅ¡laikymÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. L. D. L. 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – nuotraukas ir DVD bei CD laikmenas – palikti saugoti byloje

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė