2013-03-06 Nr. AB-346-3-61-3-00384-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-280/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00384-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. dėl konkurso rezultatų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti 2013 m. vasario 1 d. Elektrėnų savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus (įstaigos vadovo) konkurso rezultatus ir konkurso laimėtoju paskelbti antrą vietą užėmusį konkurso dalyvį. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo neleisti Elektrėnų savivaldybei priimti į savivaldybės kontrolieriaus pareigas D. K..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi priėmė A. A. skundą, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra susiję ne su teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis, o su tuo, jog Elektrėnų savivaldybei atlikus tam tikrus veiksmus (į kontrolieriaus pareigas priėmus D. K.), gali atsirasti nepageidaujami finansiniai nuostoliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio nuostatas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas, o ne vien tik nuostolių tikimybė.

III. Pareiškėjas A. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį dalyje ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovui į savivaldybės kontrolieriaus pareigas priimti D. K..

Paaiškina, kad pakeitus konkurso rezultatus ir nesiėmus priemonių skundo reikalavimui užtikrinti, teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų arba taptų neįmanomas ne vien tik dėl nuostolių, bet ir dėl kitokių aplinkybių, susijusių su priėmimo į pareigas bei atleidimo iš jų procedūromis, savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimu bei ilgalaikiais suinteresuotų asmenų teisminiais procesais.

Atsakovas Elektrėnų savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka. Pažymi, jog Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. TS-44 D. K. yra priimta į savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Todėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas prieštarautų teisės principui Lex non cogit ad impossibilia, reiškiančiam, kad teisė negali reikalauti neįmanomų dalykų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas siekia, kad šioje byloje būtų pritaikyta ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. priimti valstybės tarnautoją į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus (įstaigos vadovo) pareigas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja ABTĮ 71 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymėtina, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paprastai nėra tenkinamas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, nes pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-145/2012).

Iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, jog įgyvendinant ginčijamo konkurso į valstybės tarnautojo pareigas rezultatus, Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. TS-44 nuo 2013 m. vasario 18 d. D. K. yra priimta į Elektrėnų savivaldybės kontrolieriaus (įstaigos vadovo) pareigas. Todėl nėra galimybės svarstyti pareiškėjo pageidaujamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimo, nes neįmanoma uždrausti atlikti veiksmų, kurie jau yra realizuoti. Konstatavusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija nebevertina pareiškėjo prašymo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė