f31cccd5-8a94-4a97-80e6-094de5e5cfba · Lietuvos apeliacinis teismas

                    Baudžiamoji

byla Nr. 1A-264/2010Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.1; 1.2.23.3;

                                      Â

                            Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Elenos Vainienės, Albino Bielskio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,

gynėjui advokatui Juzefui Stankevič,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Å . (D. Å .) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį subendrintos iš dalies sudedant ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                      Â

n u s t a t ė :

D. Å . nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio grynasis kiekis – 43,9326 g, Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ neteisėtai laikė ir gabeno traukiniu, vykstančiu marÅ¡rutu Vilnius – Maskva, ketvirto vagono ketvirtoje kupė, paslėpęs dvejose žvakėse, iki 2009 m. lapkričio 19 d., kai tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18 val. 30 min., Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos ir Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio pareigÅ«nų.

D. Å . 2009 m. lapkričio 19 d., apie 18 val. 30 min., vykdamas traukiniu marÅ¡rutu Vilnius – Maskva, ketvirto vagono ketvirtoje kupė kirto Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienÄ Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste, ir lagamine, tarp savo asmeninių daiktų, neturėdamas leidimo pervežti, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno dvejose žvakėse paslėptÄ narkotinę medžiagÄ â€“ kokainÄ , kurio grynasis kiekis – 43,9326 g, kai tÄ pačiÄ dienÄ , Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos ir Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio pareigÅ«nų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Å . praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Tai pat, BK 54 straipsnio 3 dalies, pagrindu suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliantas nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jam nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų pripažinimo įrodymais, o taip pat jo asmenybės vertinimo individualizuojant bausmę. Tačiau nuteistasis nesutinka su nusikalstamos veikos įgyjant narkotines medžiagas kvalifikavimu. Apklausos metu teismui jis parodė, kad laikinai gyvendamas Rusijos Federacijoje Čeboksarų mieste susipažino su vaikinu vardu I., kuris nekartÄ lankėsi Lietuvoje ir pažinojo vaikina iÅ¡ Vilniaus vardu Darius. Ivanas, žinodamas, kad apeliantas kas keletÄ mėnesių lankosi Lietuvoje pas motinÄ pasiÅ«lė jam paimti iÅ¡ Dariaus narkotines medžiagas ir atgabenti jam į RusijÄ . Tuo metu t. y. 2009 m. lapkričio mėnesį jis tapo bedarbiu kaip ir jo žmona, trÅ«ko pinigų mokėti bankui už kreditÄ ir mokėti už studijas universitete. Dėl sunkios materialinės padėties nuteistasis teigia susigundęs daryti nusikaltimÄ , t. y. gabenti narkotines medžiagas iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ . Tačiau jis teigia, kad tikrai nežinojo nei narkotikų rÅ«Å¡ies nei kiekio, nei į kokius daiktus jie bus paslėpti. Tai pat nežinojo kokiÄ sumÄ pinigų jam įdavė Ivanas, kuriuos apeliantas vėliau perdavė Vilniuje Dariui. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame

posėdyje buvo apklausti muitinės pareigūnai A. I. ir A. M.. Jie parodė, kad gavo operatyvinės informacijos, kad nuteistasis

gabens narkotines medžiagas traukiniu. Tačiau į gynėjo klausimÄ ar jiems buvo žinomÄ narkotinių medžiagų rÅ«Å¡ys bei kiekis - jie atsakė, kad nežinojo. Taigi analizuojant nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (neteisėtÄ narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslÄ parduoti ar kitaip platinti) akivaizdžiai aiÅ¡kų, kad iÅ¡ties jis kokainÄ Ä¯gijo, laikė ir gabeno traukiniu į RusijÄ turėdamas tikslÄ perduoti Ivanui. Tačiau iÅ¡ surinktų byloje duomenų analizės konstatuotina, jog jis nežinojo, kad narkotikai bus kokainas ir jų kiekis priskiriamas prie didelio kiekio. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantas mano, kad veika turi bÅ«ti kvalifikuotÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, kad gabens bÅ«tent didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo manymu, tai pat neteisingai paskyrė jam bausmę. Pagal BK 54 straipsnio reikalavimus, teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jo padaryti nusikaltimai nesmurtiniai, nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Ä® tai, kad nuteistasis buvo neteistas ir netrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliantas yra jauno amžiaus. Ryžosi daryti nusikaltimus vien dėl to, kad dėl visuotines ekonominės krizės su žmona tapo bedarbiais ir neturėjo jokio pragyvenimo Å¡altinio. Dėl padarytų nusikaltimų nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismui buvo pateikti dokumentai, kurie jį charakterizuoja teigiamai ir patvirtina faktÄ , jog jo žmona laukėsi. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3

dalimi, turėjo motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę nei numatytÄ Ä¯statyme.             Â

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. D. Å . kaltė padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, todėl nuosprendis peržiÅ«rimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas skunde tvirtina, kad iÅ¡ surinktų byloje duomenų matyti, jog jis nežinojo, kad jo vežami narkotikai yra kokainas ir jų kiekis priskiriamas prie didelio kiekio, todėl apeliantas mano, kad jo padaryta veika turi bÅ«ti kvalifikuotÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone Å¡ie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Pats nuteistasis sutiko gabenti už atlygį narkotines medžiagas. Jo uždarbis iÅ¡ narkotinių medžiagų gabenimo nepriklausė nuo gabenamų narkotinių medžiagų rÅ«Å¡ies ir kiekio, todėl iÅ¡ esmės jis savo veiksmais sutiko gabenti bet kokį narkotinių medžiagų kiekį. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis butų buvęs apgautas ar suklaidintas, todėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika teisingai pirmosios instancijos teismo kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos rezultatÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo perkvalifikuoti D. Å . padarytos veikos į Å¡velnesnį nusikaltimÄ , t. y. į BK 260 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvuotai konstatuota, kad nėra nustatyta sÄ lygų ir teisinių pagrindų jam skirti Å¡velnesnę bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir BK 62 straipsnio nuostatomis. Tačiau kolegija neranda pakankamo pagrindo apeliantui taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį ir skirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę. Galimybę skirti Å¡velnesnę už minimaliÄ bausmę asmenims, padariusiems nusikalstamÄ veikÄ numato Lietuvos Respublikos BK

62 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 4 dalis. Pastaroji dalis skirta tik tiems asmenims, kurie dalyvavo tyčia nužudant, priklausydami nusikalstamam susivienijimui ar organizuotai grupei, todėl apeliantui netaikytina; svarstytina tik tai, ar galima jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį ir 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, nes nėra įstatyme numatytų visų tam reikiamų sÄ lygų. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas. Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių sÄ lygų nėra. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalis apeliantui netaikytina. Kokių nors iÅ¡skirtinių aplinkybių, kuriomis bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam paskirta bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, byloje nėra, jos nenurodytos ir apeliaciniame skunde, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, skirdamas D. Å . bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino D. Å . asmenybę, o bÅ«tent tai, kad jis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, studijuoja, yra daugkartinis įvairių sporto renginių dalyvis ir laureatas. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad D. Å . neseniai sukÅ«rė Å¡eimÄ , Å¡iuo metu jo žmona laukiasi. Byloje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas pripažino D. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos padarymo gailisi. D. Å . atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė D. Å . už BK 260 straipsnio 2 dalyje, bei 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ minimalias laisvės atėmimo bausmes numatytas Å¡ių straipsnių sankcijose. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, D. Å . paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK

41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo D. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Jonas Algimantas Venckus

Teisėjai                                                                                               Elena Vainienė

                                                                                                           Albinas

Bielskis