Legislator Case Law & Legislation
f319d08e-b101-4792-8324-332625c21cda AI generated

Court partially allowed civil claims in minor assault case, reducing damages and legal fees based on case complexity.

Case Number f319d08e-b101-4792-8324-332625c21cda
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court found the defendant guilty of minor assault and imposed a four-month curfew sentence. While the defendant was held liable for the victim's non-material damages and legal fees, the court reduced the requested amounts due to the minor nature of the injury and the reciprocal character of the conflict. The final judgment awarded 1,000 euros for damages and 500 euros for legal fees, balancing the victim's rights with the principle of proportionality.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 2 d., 106 str. 2 d., 297–305 str., 307–308 str.: In minor assault cases with reciprocal conflict, courts may reduce civil compensation and legal fees to ensure proportionality and fairness.

Keywords

AI generated
minor assault conviction curfew sentence imposition non-material damages reduction legal fees partial award reciprocal conflict assessment

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 str.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307–308 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-366-201/2018Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00204-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,nukentėjusiajam K. V. (K. V.), jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui R.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, neteistaskaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : V. A. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ :Jis, 2015-12-02 apie 08.30 val. kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, konflikto metu kumščiu smogė ne mažiau trijų kartų K.

V. į veido sritį, du kartus pataikydamas į nosį bei vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inįjį skruostÄ , tuo padarydamas K. V. deÅ¡iniojo skruosto sumuÅ¡imÄ , t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2015 metų gruodžio 02 d. apie 8.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., išėjo su savo Å¡uniuku pasivaikščioti į laukÄ . Jo Å¡uniukas buvo su pavadėliu. Lauke pamatė K. V., kurio Å¡uo bėgiojo palaidas. Å uo pradėjo bėgti link jo, tačiau K.

V. kažkÄ pasakius, Å¡uo grįžo pas jį. K. V. Å¡uo visuomet laksto palaidas, neprižiÅ«rimas, puola ant jo Å¡uns. Nuėjus iki krepÅ¡inio aikÅ¡telės, K. V. Å¡uo atbėgo ir pradėjo kandžioti jo Å¡unį, bandė su koja užstoti savo Å¡unį, tačiau jis vis tiek puolė, tuomet jis savo Å¡uniukÄ pasiėmė į deÅ¡inę rankÄ . Pamatė ateinantį K. V., kuris ant suoliuko pasidėjęs daiktus, priėjo prie jo, paklausė kodėl jis spardo jo Å¡unį, jis atsakė, kad daug yra turėjęs Å¡unų ir negalėtų spardyti Å¡uniuko.

Tuomet K. V. ranka trenkė jo Å¡uniukui per galvÄ , o jis jam pamojo ranka ir pasakė, kad pasiimtų savo Å¡uniukÄ ir eitų namo, po ko K. V. trenkė jam kumščiu į veidÄ ir į galvÄ . Jis atgal trenkė K. V. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . AtsitÅ«pė atpainioti savo Å¡uniuko pavadėlio, atpainiojęs, pasisuko Å¡onu, norėjo atsistoti, bet paslydo ir nugriuvo. K. V. tris keturis kartus sudavė jam į kairį Å¡onÄ , paskui spyrė iÅ¡ kojos į veidÄ ir į galvÄ . Po pirmo smÅ«gio jam pasidarė labai bloga, silpna.

Jis pripažįsta, kad gindamasis vienÄ kartÄ kumščiu smogė K. V. į veidÄ , daugiau jokių smÅ«gių jam nesudavė. GriÅ«damas Å¡uniukÄ laikė deÅ¡inėje rankoje, slydo ir griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono, griÅ«damas ant Å¡uniuko neužgriuvo.Nukentėjusysis K. V. paaiÅ¡kino, kad 2015-12-02 ryte išėjo į laukÄ pasivaikščioti su Å¡uniuku. Įėjęs į laiptinę, atsegė Å¡uns pavadėlį, tuomet prisiminė, kad automobilio bagažinėje yra palikęs sultis. Apsisuko eiti link automobilio, Å¡uniukas iÅ¡bėgo paskui jį į laukÄ .

Kol iÅ¡ bagažinės ėmė sultis, iÅ¡girdo kaip sucypė jo Å¡uniukas. Atsisukęs pamatė, kad V. A. spardo jo Å¡uniukÄ . Priėjęs prie V. A., paklausė kÄ jis daro, kodėl jis spardo jo Å¡uniukÄ . IÅ¡tiesė rankÄ , norėdamas paliesi jo Å¡uniukÄ ir sakydamas kÄ gali jo Å¡uniukas padaryti kaltinamojo Å¡uniukui. V. A. iÅ¡ karto trenkė jam du kartus į veidÄ . PirmÄ kartÄ jis deÅ¡ine ranka trenkė į nosį, antrÄ kartÄ trenkė į deÅ¡inį skruostÄ . Po to, V. A., jį pagriebė už rÅ«bų ir norėjo jį parversti ant žemės. Supratęs, kad turi gintis, jis V.

A. porÄ kartų sudavė į pilvÄ . Galvojo, kad viskas baigsis, tačiau V. A. jo nepaleido, tuomet jis sudavė jam dar porÄ kartų į veido sritį, tik tada jį paleido ir jie iÅ¡siskirstė. V. A. pargriuvęs nebuvo, jis visada stovėjo. Kur galėjo susilaužyti Å¡onkaulius, nežino. Iki to įvykio V. A. nepažinojo. Dėl V. A. veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmÄ bet iÅ¡ didžiulę moralinę žalÄ , praÅ¡o priteisti neturtinės žalos 3000 eurų. Dėl patirto įvykio iki Å¡iol negali normaliai miegoti.

Turėjo iÅ¡laidų advokatui virÅ¡ dviejų tÅ«kstančių eurų. Viso praÅ¡o priteisti 5242 eurų. AikÅ¡telėje buvo mediniai suoliukai su metalinėmis kojomis. Jis buvo Å¡oke, buvo įsiaudrinęs, grumdamiesi jie nuo suoliuko buvo apie 0,5 – 1 metrÄ . Jei nebÅ«tų įvykęs tas konfliktas, nebÅ«tų buvę teismų ir nebÅ«tų buvę iÅ¡laidų advokatui. Po sužalojimų apie tris mėnesius skaudėjo nosį, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nemiegojo, patirdavo stresÄ prieÅ¡ teismÄ , žmona turi vaikščioti po teismus.

IÅ¡ pradžių jis iÅ¡girdo kaip sucypė Å¡uniukas, o atsisukęs pamatė kaip V. A. sudavė jo Å¡uniukui. Jo manymu, kad jeigu jis pirmas bÅ«tų sudavęs smÅ«gį V. A., jis bÅ«tų nebegalėjęs jam suduoti. Turtinė žala apima ir iÅ¡laidas, kurias jis sumokėjo už visas bylas dėl Å¡io įvykio. Dėl sužalojimo pas medikus nesikreipė. Liudytoja M. V. paaiÅ¡kino, kad tÄ 2015-12-02 ji buvo namie, virtuvėje prie lango skaitė knygÄ . Vyrui iÅ¡vedus į laukÄ Å¡unį, jai pasigirdo Å¡uns cypimas, ji žvilgtelėjo per langÄ ir pamatė kaltinamÄ jį su savo Å¡uniu.

V. A. savo Å¡unį laikė ant rankų ir su koja stÅ«mė jos Å¡unį. Tuo metu jos vyras buvo prie automobilio. Pamatė kaip vyras paėmęs sultis, jas nunešė ir padėjo ant suoliuko. Tuomet sutuoktinis priėjo prie V. A., matė, kad tarp jų vyko kažkoks pokalbis, jie pradėjo kažkÄ aiÅ¡kintis, gestikuliavo rankomis. Staiga V. A. trenkė jo sutuoktiniui į veidÄ , po ko, V. A. iÅ¡metė iÅ¡ rankų savo Å¡unį ir vėl smÅ«giavo rankomis porÄ karų jos vyrui į veido sritį. Prasidėjo grumtynės ir ji jau nebegalėjo suprasti kas kam ir kiek smÅ«gių sudavė, vyrai buvo susikabinę.

Nei K., nei V. A. grumtynių metu, nebuvo nukritę ant žemės, jos vyras tikrai kojomis nespardė V. A.. Po konflikto vyras grįžo namo, jis buvo labai susijaudinęs, Å¡oke, niekaip negalėjo suprasti, kaip vyresnio amžiaus žmogus, kaimynas galėjo jį užpulti. Jos vyras labiau stovėjo į jÄ nugara, V. A. stovėjo priekiu, Å¡iek tiek pasisukę. Ji puikiai matė kai V. A. sudavė smÅ«gį jos vyrui K. V.. Ji iÅ¡ karto vyrui sakė, kad reikia raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau vyras sakė, kad jam gaila pagyvenusio žmogaus.

Jie buvo nuvykę pas teismo medicinos ekspertÄ , tačiau pirmÄ dienÄ dar nieko nesimatė, paskui buvo didelė mėlynė, ilgai vyrui skaudėjo nosis, kelis mėnesius. Praėjus kažkuriam laikui ji nuėjo pas V. A. paklausti gal reikia kažkokios pagalbos. V. A. pareikalavo 4000 eurų. Liudytojas J. M., kurio parodymai pagarsinti (I tomas b.l.141-143), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo butas yra penktame aukÅ¡te. K. V. yra jo kaimynas, gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir jis, o V.

A. taip pat yra jo kaimynas, tačiau gyvena kitoje laiptinėje. 2015 metų gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet jam atrodo, kad tai buvo gruodžio 02 diena, ryte grįžo iÅ¡ darbo ir buvo savo namuose. Kažkur apie 08.30 val. jam bÅ«nant virtuvėje, kurios langas buvo Å¡iek tiek praviras, iÅ¡girdo Å¡uns cypimÄ . PažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kaip kiemo krepÅ¡inio aikÅ¡telėje K. V. Å¡uniukas nubėga nuo V. A.. V. A. tuo metu stovėjo laikydamas ant rankų savo Å¡uniukÄ .

Prie įėjimo į laiptinę, pamatė einantį K. V., kuris rankose nešėsi maiÅ¡elį. Kirilas priėjo prie V. A. ir jie pradėjo kažkÄ kalbėtis, kaip suprato, papriekaiÅ¡tavo dėl nuskriausto Å¡uniuko. Jie kalbėjosi garsiai, pakeltu tonu, gestikuliavo rankomis. Jie stovėjo aikÅ¡telėje prieÅ¡ jo langus, maždaug 50 metrų atstumu, K. stovėjo nugara ir pusiau Å¡onu į jį, o V. A. stovėjo prieÅ¡ais K. ir veidu į jo langus. Staiga V. A. metė ant žemės savo Å¡uniukÄ ir pirmas smogė ranka K.

į veidÄ , smÅ«giavo, kiek pamena, porÄ kartų. Tada K. taip pat sudavė kelis kartus V. A. į veidÄ . Tuomet V. A. norėjo dar smÅ«giuoti K., o K. jį apglėbė ir viena ranka laikydamas po pažastimi, kita ranka kelis kartus sudavė kumščiu V. A. kažkur į krÅ«tinės ar pilvo sritį. Viskas įvyko labai staigiai, vyrai vienas kitam sudavė po kelis smÅ«gius, vyko grumtynės, po to K. paleido V. A., dar kažkÄ emocingai pašūkavo vienas ant kito ir iÅ¡siskirstė, t.y. K. nuėjo į savo laiptinę, o V.

A. į savo. VisÄ Ä¯vykį matė gerai, apie 8.30 val. tÄ dienÄ jau buvo ganėtinai Å¡viesu. MuÅ¡tynių metu nei K., nei V. A. nukritę ant žemės nebuvo, ir K. V. A. kojomis nespardė. V. A. buvo labai agresyviai, konfliktiÅ¡kai nusiteikęs ir pirmas sudavė smÅ«gį K. V., po ko jau sekė atsakomieji smÅ«giai iÅ¡ K. pusės V. A.. 2015-12-02 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2239/15(03) nurodyta, kad K. V. nustatytas deÅ¡iniojo skruosto sumuÅ¡imas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t.

I., b.l. 26-27).Nors V. A. ir neigia savo kaltę, ji pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiojo K. V. įvyko konfliktas dėl Å¡uns, kuris peraugo į abipusį smurto pavartojimÄ vienas kito atžvilgiu. Abu jie pripažįsta, kad jie vienas kito atžvilgiu vartojo fizinę jėgÄ , tačiau abu nurodo, kad tai darė esant bÅ«tinajai ginčiai.BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.Aplinkybę, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iÅ¡ pradžių kilo žodinis konfliktas, kuris po to peraugo į susistumdymÄ bei smÅ«gių vienas kitam sudavimÄ , nurodo ir byloje apklausti liudytojai.

Tai, kad Å¡io konflikto metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo sužaloti, patvirtina ir byloje esančios specialistų iÅ¡vados.IÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad 2015-12-02, apie 8.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., tarp V. A. ir K. V. kilo konfliktas dėl Å¡uns. K. V., iÅ¡girdęs savo Å¡uns cypimÄ , atėjo pas kaltinamÄ jį V. A. pasiaiÅ¡kinti. Tarp kaimynų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muÅ¡tynes, kurių metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo aktyvÅ«s muÅ¡tynių dalyviai.

Nors V. A. ir neigia pirmas pavartojęs smurtÄ , jis nurodo, kad mojo ranka, siekdamas iÅ¡varyti K. V., po ko nukentėjusyis ir sudavė smÅ«gius, o jis tada vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam į veidÄ . Jie abu pripažįsta, kad vienas kito atžvilgiu buvo nusiteikę nedraugiÅ¡kai, taip pat pripažįsta, kad sudavė vienas kitam smÅ«gius. Tai patvirtina ir liudytojai bei specialisto iÅ¡vados, todėl teismo nuomone, įvertinant visÄ situacijÄ , V. A. veikoje bÅ«tinosios ginties nebuvo, nes abi Å¡alys nuo pat pradžių nesiekė iÅ¡vengti konflikto, o aktyviais veiksmais jį palaikė ir eskalavo, buvo aktyvios Å¡io konflikto dalyvės. Kadangi K.

V. dėl Å¡io įvykio nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kitoje byloje, todėl teismas šioje byloje vertina tik kaltinamojo V. A. atliktus veiksmus. Ä®rodymų visuma nustatyta, kad kilusio konflikto metu V. A. kumščiu smogė ne mažiau trijų kartų K. V. į veido sritį, du kartus pataikydamas į nosį bei vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inįjį skruostÄ , tuo padarydamas K. V. deÅ¡iniojo skruosto sumuÅ¡imÄ , t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .NusikaltimÄ V. A. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , jis suprato savo veikimo pavojingumÄ ir neiÅ¡vengiamÄ ar galimÄ pavojingų padarinių atsiradimÄ , tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti.

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius – nežymų nukentėjusiojo K. V. sveikatos sutrikdymÄ . Atsiradusios pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su įvykdyta veika, todėl V. A. padaryti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.V. A. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių visumÄ .

V. A. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ . Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kilęs tarp jo ir nukentėjusiojo konfliktas buvo abipusis. Taip pat į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 48 straipsniu 61 straipsniu, V.

A. skiriama Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis K. V. kaltinamajam pareiÅ¡kė 3000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 2242 Eur advokato iÅ¡laidoms atlyginti (t.I., b.l.166-168). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl V. A. nusikalstamų veikų jis patyrė ne tik sveikatos sužalojimÄ , fizinį skaumsÄ , bet ir didžiulę neturtinę (moralinę) žalÄ ir iki Å¡iol patiria itin neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ jis įvertina 3000 eurų ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo.             Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus.

Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris pasireiÅ¡kia kaip fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes.              Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Å ioje normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , patiria itin neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei į tai, kad konfliktas buvo abipusis. Ä®vertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad praÅ¡omi priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistini 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

             Dėl proceso iÅ¡laidų              Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

To paties kodekso 105 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas ir iÅ¡ kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.Spręsdamas klausimÄ dėl priteistino iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumÄ , proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumÄ procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ pagrįstumÄ .

             Byloje nukentėjusysis K. V. pareiÅ¡kė 2242 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstas pinigų priėmimo kvitu, vietiniais mokėjimo pavedimais, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis (t. I., b. l. 169-180), tačiau atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumÄ , proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumÄ procese, reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant K.

V. iÅ¡ kaltinamojo V. A. 500 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.Priteisti iÅ¡ V. A. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo K.

V. (K. V.) naudai;Priteisti iÅ¡ Vytauto A. K. V. (K. V.) naudai dalį jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų – 500 eurų.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams. Teisėja                                                                                                                Adolfina Simaitienė