2020-01-22 Nr. AB-1449-3-64-3-02310-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-992-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02310-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 4 200 Eur neturtinę žalą (b. l. 2–16).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 31 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos (skaičiuojant, kad asmenų buvo tiek, kiek įrengta miegamųjų vietų), nes buvo perteklinių baldų, kurie trukdė normaliam judėjimui. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 4 dalį užsieniečiams turi būti suteiktas 7 kv. m plotas. Sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš viso kameros ploto. Pažymėjo, kad dėl kamerų perpildymo pareiškėjas patyrė nepatogumus: turėjo gulėti toje pačioje padėtyje, prie stalo neužtekdavo vietos. Dėl netinkamos ventiliacijos kameroje tvyrojo smarvė, drabužių plovimas praustuvėje, kurioje plaunami ir indai, ir veidas, sukėlė pažeminimą. Drabužių džiovinimas kameroje didino drėgmę kameroje.. Nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti, o tai kėlė pareiškėjui nesaugumo jausmą. Sanitarinis mazgas nebuvo iki lubų atitvertas ir neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, o vėdinimas per langus nebuvo efektyvus, sukeldavo nepatogumus, todėl kamerose jautėsi smarvė, be to, nebuvo privatumo ne tik dėl kitų kalinamų asmenų, bet ir dėl pareigūnų. Jis vieną kartą per savaitę turėjo teisę pasinaudoti dušu, o tai žemino jo orumą. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (b. l. 78–83) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 31 d. kamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,63 kv. m iki 24,2 kv. m. Atsakovas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Papildomai atsakovas nurodė, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl užsieniečiams taikomos 7 kv. m gyvenamojo ploto nuostatos pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 4 dalį. Atsakovas nurodė, kad taikomos skirtingos gyvenamojo ploto normos Lietuvos piliečiams bei užsieniečiams būtų diskriminacinio pobūdžio.

6. Taip pat atsakovas nesutiko su tuo, kad bendras kameros plotas turėtų būti dalinamas iš miegamų vietų skaičiaus. Pareigūnai, skirdami asmenis į gyvenamąsias patalpas, atsižvelgia ne į tai, kiek kameroje yra gultų, o į tai, koks galimas asmenų skaičius kameroje nepažeidžiant vienam asmeniui priklausančio 3,6 kv. m ploto. Be to, kameroje Nr. 96 2017 m. kovo mėn. pertekliniai gultai demontuoti. Atsakovas pridėjo aktualiu laikotarpiu darytas kamerų foto nuotraukas (nuotraukos darytos 2017 m. kovo mėn.) Taip pat atsakovas nurodė, kad net kameros plotą dalinant iš gultų skaičiaus (bet ne iš gulimų vietų skaičiaus, kadangi gultai yra dviviečiai ir antrajame aukšte esančios gulimos vietos grindų ploto neužima), plotas būtų didesnis nei 3,6 kv. m.

7. Atsakovas nurodė, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymėjo, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių. Be to, patys suimtieji / nuteistieji dažnai sugadina sanitarinio mazgo duris, nuplėšia užuolaidas. Nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jos aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Tai patvirtina ir pridedamos nuotraukos, iš kurių matyti, kad niekas stebėti pareiškėjo negalėjo. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai, stebėjęs pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

8. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku. Pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pretenzijos dėl nuvedimo maudytis tik vieną kartą nepagrįstos, kadangi atsakovas veikė pagal teisės aktus.

10. Atsakovas pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 95–105) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad A. P. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

12. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 4 dalies ir 7 kv. m gyvenamojo ploto nuostatos šiuo atveju netaikomos, nes pareiškėjas buvo Šiaulių TI. Teismas iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 60/09-37255 „Dėl A. P.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (123 dienas). Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 123 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

13. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 96 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,75 kv. m) teko nuo 3,55 kv. m iki 5,92 kv. m, Nr. 93 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 kv. m) teko nuo 3,43 kv. m iki 17,17 kv. m, Nr. 105 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 22,05 kv. m) teko nuo 4,41 kv. m iki 22,05 kv. m, Nr. 63 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,20 kv. m) teko nuo 3,24 kv. m iki 5,4 kv. m, Nr. 41 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,06 kv. m) teko nuo 5,27 kv. m iki 10,53 kv. m. Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto.

14. Pareiškėjo teiginys dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos atmestas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA.-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d.) matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta, o tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. Tai skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas.

15. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d.) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 96 ir Nr. 93. Nustatyta, kad santykinė drėgmė kamerose Nr. 96 ir Nr. 93 atitiko HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginys dėl didelės drėgmės atmestas kaip nepagrįstas.

16. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažymos „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2017 m. kovo mėn. buvo remontuojama kamera Nr. 96 (pareiškėjas joje buvo 2018 m. kovo 21 d., ir periodiškai nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. liepos 9 d.) – buvo nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija. Sienos, lubos nuglaistytos. Išardytas sanitarinio mazgo pjedestalas. Sanitarinio mazgo grindų ir sienų dalies, kameros grindų išklijavimas plytelėmis, pervedžiota elektros instaliacija, sumontuotas klozetas, perteklinių gultų išmontavimas, gultų, langų grotų perdažymas. Tai patvirtina kameros Nr. 96 fotonuotrauka.

17. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. spalio 23 d. pažymos Nr. 62/08-217 matyti, kad 2018 m. kovo 16 d. vietoj užimtumo kambario buvo įrengta gyvenamoji kamera Nr. 105 (pareiškėjas joje buvo 2018 m. kovo 21 d.–2018 m. kovo 23 d.), kurios plotas 24,22 kv. m, kuri yra šešių vietų. Gyvenamosios kameros sanitarinio mazgo plotas 1,706 kv. m, baldų užimamas plotas 6 kv. m. Tai patvirtina kameros Nr. 105 fotonuotrauka.

18. Iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kiek kamerose Nr. 93, Nr. 63, Nr. 41 yra gultų, todėl pareiškėjo argumentas dėl perteklinių gultų atmestas kaip nepagrįstas.

19. Prie skundo pareiškėjas pateikė 2017 m. gegužės 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštą Nr. 14/01-6766 „Dėl informacijos pateikimo“, tačiau teismas rėmėsi byloje esančia 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“, iš kurios matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Juo labiau, kad padėtis kamerose kito. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo ne mažiau kaip 6, iki 10 asmenų vienu metu, tačiau toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 60/09-37255 „Dėl A. P.“ matyti, kad kartu su pareiškėju buvo daugiausia 5 asmenys.

20. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ teismas nustatė, kad tose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, stalai skirtingo dydžio, todėl prie jų galima susėsti visiems kameroje esantiems asmenims. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 60/09-37255 „Dėl A. P.“ matyti, kad kartu su pareiškėju buvo daugiausia 5 asmenys, tačiau daugiausia laiko kamerose, įskaitant ir pareiškėją, buvo 4, 3, 2 asmenys ar net vienas pareiškėjas. Pareiškėjo argumentas dėl per mažų stalų atmestas. Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus cheminių tyrimų protokolų, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai vietoje negaminami, atvežami pagaminti.

21. Pareiškėjas skunde nurodė, kokius nepatogumus patyrė Šiaulių TI šaltuoju metų laiku, tačiau iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 60/09-37255 „Dėl A. P.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 31 d., t. y. šaltuoju metų laiku pareiškėjo Šiaulių TI nebuvo.

22. Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų skundėsi Šiaulių TI direktoriui. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nusprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos aptariamu metu pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas atitiko HN 134:2015 reikalavimus.

23. Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo teismas iš administracinėje byloje esančių dokumentų nustatė, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tokios aliarmo sistemos Šiaulių TI nebuvo įrengta, pripažino, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą. Kita vertus, nors pareiškėjas ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas belsti į duris, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškimų nerašė ir pareigūnų neinformavo, tačiau jeigu būtų aliarmo skambučiai, jais būtinai reikiamu momentu pasinaudotų. Taigi, pareiškėjas nurodė, kas būtų, jei būtų, o būtinybės naudotis signalizacijos mygtuku nebuvo.

24. Dėl sanitarinio mazgo teismas iš Šiaulių TI pateiktos pažymos nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB (kamera Nr. 93 ir Nr. 96), kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,10 m, o kamerose Nr. 105, Nr. 63, Nr. 41 yra mūrinės atitvarinės konstrukcijos, kurių aukštis yra nuo 2,32 m iki 2,34 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, pateiktos pažymos, fotonuotraukų teismas nustatė, kad sanitariniai mazgai iš visų keturių pusių atitverti, o įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas tiek nuo kamerose buvusių asmenų, tiek nuo pareigūnų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

25. Teismas pažymėjo, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d.) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. Šiaulių TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpos, bendrojo naudojimo Šiaulių TI vietos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentas dėl antisanitarinių sąlygų yra nepagrįstas ir atmestinas, juo labiau, pareiškėjas nesukonkretino, kur būtent buvo antisanitarinės sąlygos ir kuo tai pasireiškė.

26. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI kiekvienoje kameroje yra įrengta šalto vandens srovė, todėl pasirūpinti higiena pareiškėjas galėjo, kiek tai yra įmanoma ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Teismas manė, kad Šiaulių TI tinkamai užtikrino HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas dėl naudojimosi dušu atmestas kaip nepagrįstas.

27. Teismas nusprendė, jog įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. spalio 19 d. pažymos Nr. 61/04-2450 matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 31 d. su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

28. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių plovimo praustuvėje, drabužių džiovinimo kamerose yra deklaratyvūs, nekonkretūs, nedetalizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

29. Pareiškėjo paaiškinimai, kai asmeninės erdvės neturėjimą kalinimo metu prilygino priverstiniam seksualiniam priekabiavimui, buvo pažeistas asmens kūno neliečiamumas ir vientisumas, yra bereikšmiai.

30. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

31. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 123 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 123 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta, Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), tačiau vertinant nemalonių kvapų iš sanitarinio mazgo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 32. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują, tenkinant pareiškėjo reikalavimą (b. l. 107–115).

33. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo nagrinėjimo ribas – vertino ginčijamus teisės aktus ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas vienu atveju rėmėsi tarptautinių aktų reikalavimais ir tarptautinės jurisprudencijos praktika (pvz., dėl sanitarinio mazgo įrengimo). O kitais atvejais rėmėsi tik nacionalinių teisės aktų reikalavimais, nors tarptautiniai teisės aktai nustatė skirtingus reikalavimus (pvz., dėl 3–4 kv. m ploto).

34. Pareiškėjas pabrėžia, jog teisinis reguliavimas ir teismų praktika įpareigoja atsakovo atstovą pateikti visus su ginču susijusius paaiškinimus ir įrodymus, nes prieigą prie informacijos, galinčios paneigti ar pagrįsti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas.

35. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pateikti duomenys pagal rytinio ir vakarinio patikrinimo laiką, nustatant tos dienos maksimalų ir minimalų kalinamų asmenų skaičių kameroje, yra nekorektiški, todėl skaičiavimas pagal minėtus duomenis yra netinkamas. Pareiškėjo teigimu, kalinamų asmenų skaičius gali būti apskaičiuotas tik pagal miegamų vietų skaičių kameroje, nes kitų duomenų nėra. Pagal miegamų vietų skaičių, gyvenamojo ploto normą atitiko tik kamera Nr. 41, visose kitose kamerose ploto buvo per mažai.

36. Pareiškėjas nurodo, kad visose kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskira patalpa ir yra neapibrėžto dydžio, nes atsakovas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, įrodančių kameroje įrengtų sanitarinių mazgų dydžių atitikimus kuriais nors normai. Pareiškėjo teigimu, tai ne gyvenamoji patalpa, o sanitarinis mazgas, tokiose patalpose negalimas gyvenamojo ploto apskaičiavimas.

37. Pareiškėjo teigimu, teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjo skundo dalies dėl gyvenamojo ploto normos reglamentavimo užsieniečiams, tarptautinių taisyklių taikymo ir normalaus judėjimo nustatymo.

38. Pareiškėjas mano, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl aliarmo skambučio įrengimo nebuvimo ir darė šališką išvadą, prieštaraujančią galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo teigimu, tai jam sukūrė nesaugią ir orumą žeminančią aplinką.

39. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 120–123) prašo apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas nurodo, kad net iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m. Nurodo, kad pareigūnai, skirdami asmenis į gyvenamąsias patalpas, atsižvelgia ne į tai, kiek kameroje yra gultų, o į tai, koks galimas asmenų skaičius nepažeidžiant vienam asmeniui priklausančio 3,6 kv. m ploto. Pažymi, jog plotą, taikomą kalinamiems asmenims, reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, o kiti teisės aktai.

41. Atsakovo manymu, pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl pagalbos mygtuko įrengimo atmestini. Pažymi, kad pareigūnai atlieka nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui būtų kilęs pavojus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 31 d., atlyginimo.

43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose; kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikė pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija.

44. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jam tekusio gyvenamojo ploto apskaičiavimu, be to, pabrėžia, kad aliarmo skambučio neįrengimas sukūrė nesaugią ir orumą žeminančią aplinką.

45. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto apskaičiavimu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčo atveju turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus (1 str. 1 d.). Pareiškėjo minima Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma nustato vieną iš sąlygų leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui arba keitimui. Taigi ši norma ginčo atveju, t. y. sprendžiant dėl minimalaus gyvenamojo ploto įkalinimo įstaigoje, nėra aktuali.

47. Ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto dydį reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas, kuriame įtvirtina, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Šioje nuostatoje nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

48. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

49. Atsižvelgiant į Šiaulių TI teismui pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose buvusių asmenų skaičių (b. l. 36–39), vienam asmeniui kameroje teko nuo 3,63 kv. m iki 24,22 kv. m ploto. Pareiškėjo teiginiai apie po rytinio ar vakarinio patikrinimo į kamerą atkeliamus naujus asmenis yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais atvejais ar duomenimis, be to, nenurodyta, jog po vieno patikrinimo į kamerą atkelti asmenys nebūdavo užfiksuojami vėlesnio patikrinimo metu, todėl šie teiginiai atmetami. Esant konkretiems duomenims apie asmenų, laikytų kartu su pareiškėju, skaičių, nėra pagrindo jam tekusį kameros plotą apskaičiuoti visą kameros plotą padalijant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

50. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sanitariniai mazgai iš visų keturių pusių atitverti, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas tiek nuo kamerose buvusių asmenų, tiek nuo pareigūnų. Vien tai, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameroje, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas sanitarinio mazgo patalpoje. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog visa kameros patalpa yra sanitarinio mazgo patalpa, ir atitinkamai turėjo būti taikomas kitoks ploto apskaičiavimas, yra nepagrįsti.

51. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad kamerose neveikė aliarmo signalizacijos mygtukai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

52. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

53. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (blogas kvapas kameroje), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardindamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė