f3154c4e-cd1b-4bd4-858e-2afe09ec704c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1319/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00315-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 50.10, 126.5 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Rimvydo Norkaus ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rimduva“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2064-413/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės DnB Nord lizingas (Å¡iuo metu ir toliau tekste – akcinė bendrovė DNB lizingas) ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rimduva“ dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo ir pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rimduva“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DNB lizingas dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui BUAB „Rimduva“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovÄ per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ - transporto priemonę VW Passat, identifikavimo Nr. WVWZZZ3CZ7P105582, pagaminimo metai 2007, valst. Nr. CHF931 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 3-5). IeÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas tuo, kad 2007 m. vasario 15 d.

Å¡alys sudarė lizingo sutartį Nr. 2007/02-LTN60, kurios pagrindu ieÅ¡kovas suteikė teisę lizingo gavėjui (atsakovui) lizingo termino metu valdyti ir naudoti minėtÄ automobilį, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas, nustatytas mokėjimų grafikuose. Kadangi atsakovas sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai ir nemokėjo lizingo mokėjimų sutartais terminais, ieÅ¡kovas nuo 2009 m. spalio 18 d. lizingo sutartį nutraukė. 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB „Rimduva“ bankroto bylÄ . 2009 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė bankroto byloje 47 761,99 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ , kuris teismo nutartimi buvo patvirtintas. 2010 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į bankroto administratorių, praÅ¡ydamas sugrÄ Å¾inti transporto priemonę, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas jau pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas lizingo bendrovei priklausantį turtÄ valdo be teisėto pagrindo, lizingo įmokos nėra sumokėtos, todėl automobilis turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas jo savininkui. Atsakovas BUAB „Rimduva“ pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į transporto priemonę VW Passat (identifikavimo Nr. WVWZZZ3CZP105582) (b.l. 56-58). Atsakovas nurodo, kad 2009 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 47 761,99 Lt finansinį reikalavimÄ BUAB „Rimduva“ bankroto byloje, kurį sudaro 28 563,77 Lt dydžio pradelstos lizingo įmokos, 3 782,23 Lt delspinigiai ir 15 415,99 Lt likę nesumokėtos lizingo įmokos.

Å iais faktiniais veiksmais ieÅ¡kovas patvirtino, jog atsisako nuosavybės teisės į ginčo turtÄ ir savo teises įgyvendins į likusiÄ skolÄ bankroto byloje, pareikÅ¡damas kreditorinį reikalavimÄ . Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo 47 761,99 Lt finansinį reikalavimÄ BUAB „Rimduva“ bankroto byloje, todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo yra atmestinas, nes pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises bei bankrutuojančios įmonės interesus.

IeÅ¡kovo siekis susigrÄ Å¾inti automobilį reiÅ¡kia jo norÄ nepagrįstai praturtėti iÅ¡ svetimo turto. Pagal lizingo sutartį Nr. 2007/02-LTN60 lizinguojamo turto (automobilio) kaina yra 94 999,99 Lt, bankrutuojanti įmonė už transporto priemonę iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra sumokėjusi daugiau kaip pusę sutartyje numatytos turto kainos (51 020,23 Lt). Patenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų pažeistos Ä®monių bankroto įstatymo nuostatos, o tuo pačiu ir kreditorių interesai, nes nepripažinus atsakovui nuosavybės teisės į ginčo turtÄ ir jį perdavus ieÅ¡kovui, sumažėtų įmonės turtas ir kreditorių galimybės atgauti skolas, be to, bÅ«tų suteiktas ieÅ¡kovui neteisėtas pranaÅ¡umas kitų kreditorių atžvilgiu, nes su juo bÅ«tų atsiskaityta turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 84-87). Ä®pareigojo atsakovÄ BUAB „Rimduva“ per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui AB DNB lizingas priklausančiÄ transporto priemonę - automobilį VW Passat, identifikavimo Nr. WVWZZZ3CZ7P105582, pagaminimo metai 2007 m., valst. Nr. CHF 931. Teismas nustatė, kad ginčo dėl 2007 m. vasario 15 d. lizingo sutarties Nr. 2007/02-LTN60 sÄ lygų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs visų eilinių mokėjimų pagal lizingo sutartį, tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas sutarties sÄ lygų įvykdymo ir nuosavybės teisių į lizingo dalykÄ perdavimÄ patvirtinantis priėmimo-perdavimo aktas, finansinio lizingo sutartis su atsakovu dėl netinkamos sutarties vykdymo buvo nutraukta, atsakovas sutarties nutraukimo neginčijo, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti automobilį. Todėl teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažino pagrįstu (CK 6.574 str., 4.94 str.).Teismas nesutiko su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, kad UAB „Rimduva“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieÅ¡kovo 47 761,99 Lt finansinis reikalavimas, todėl turtÄ grÄ Å¾inus ieÅ¡kovui, pastarasis nepagrįstai praturtėtų, kas pažeistų kitų įmonės kreditorių teises bei bankrutuojančios įmonės interesus.

Draudimas kreditoriams ar tretiesiems asmenims susigrÄ Å¾inti (iÅ¡sireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės valdymo nei expressis verbis (pažodžiui), nei numanomai nėra įtvirtintas Ä®monių bankroto įstatymo normose ar kituose galiojančiuose įstatymuose. Teismas sprendė, jog ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pradiniam kreditoriui ieÅ¡kovui, o ne bankrutuojančiai įmonei, todėl Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyti draudimai ir įstatyme nustatytos disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu taisyklės Å¡iam turtui netaikytinos.

Konstatavo, kad ieÅ¡kovo patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas atsisakė jam nuosavybės teise priklausančio turto (automobilio), prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas turi įstatyminį pagrindÄ ne tik susigrÄ Å¾inti lizingo sutarties daiktÄ , bet ir iÅ¡sireikalauti jam priklausančiÄ skolÄ ir delspinigius, pareikÅ¡damas bankroto byloje finansinį reikalavimÄ , kuris, pasikeitus aplinkybėms, gali bÅ«ti tikslinamas. Atsakovo argumentÄ , kad įmokėjus jam daugiau kaip pusę lizinguojamo turto vertės, Å¡is turtas gali bÅ«ti pripažintas atsakovo nuosavybe, teismas laikė prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.567 str.) ir lizingo sutarties 10.1 bei 10.4 punktų nuostatoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas BUAB „Rimduva“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 90-92). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovui 2009 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kus bankroto byloje 47 761,99 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ , kurį sudaro 28 563,77 Lt dydžio pradelstos lizingo įmokos, 3 782,23 Lt delspinigių ir 15 415,99 Lt nesumokėtos lizingo įmokos, laikytina, kad kreditorinis reikalavimas bankroto byloje pareikÅ¡tas visa apimtimi dėl visų neįvykdytų prievolių pagal lizingo sutartį. 2010 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi patvirtintas visas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas 47 761,99 Lt kreditorinis reikalavimas.

Todėl ieÅ¡kovas, nutraukęs lizingo sutartį, savo interesų gynimui pasirinko kitÄ bÅ«dÄ nei numatyta lizingo sutartimi (atsiimti daiktÄ ) ir reikalauja iÅ¡ atsakovo visos jam pagal lizingo sutartį priklausančios pinigų sumos.Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ yra uždraudžiamas visų finansinių prievolių vykdymas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, daikto, sutarties pagrindu (teisėtai) valdomo ir naudojamo bankrutuojančios įmonės, savininkui tenka pasirinkimo teisė ar iÅ¡sireikalauti daiktÄ (automobilį), už kurį pirkėjas nesumokėjo, ar pareikÅ¡ti pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimÄ bankroto procedÅ«rose.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovui pasirinkus pastarÄ jį gynimo bÅ«dÄ ir bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui nutartimi patvirtinus tokį ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ , jis bankroto procedÅ«rose įgyja kreditoriaus teisinį statutÄ ir Å¡ios teisinės padėties nulemtas teises ir pareigas. Apeliantas teigia, kad kai yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas bankroto byloje, kuriuo patvirtinta bankrutuojančios įmonės skola ieÅ¡kovui, kylanti iÅ¡ 2007 m. vasario 15 d. lizingo sutarties Nr. 2007/02-LTN60 neįvykdymo, ieÅ¡kovas prarado teisę reikalauti daikto (automobilio), už kurį pirkėjas nesumokėjo, grÄ Å¾inimo.

Tokio reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų kito ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«do taikymÄ jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl skolos dydžio ir vykstant bankroto procedÅ«roms dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo Ä®monių bankroto įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009). IeÅ¡kovas AB DNB lizingas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 97-99).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas pripažino, kad visos lizingo sutartyje numatytos kainos nėra sumokėjęs, todėl lizingo objektas liko ieÅ¡kovo nuosavybėje (CK 6.567 str. 1 d.). Apeliantui nevykdant lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieÅ¡kovas nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti lizingo objektÄ . Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumas nėra ginčijamas, todėl apeliantui geranoriÅ¡kai nesutinkant grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui priklausantį daiktÄ , ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi į teismÄ teisminės gynybos (CK 4.95 str.).

IeÅ¡kovo teigimu, apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009 nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis dėl skirtingo ratio decidendi. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl tirtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir apeliantas 2007 m. vasario 15 d. sudarė lizingo sutartį Nr.2007/02-LTN60 (toliau – Lizingo sutartis) (b.l. 8-14), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė teisę lizingo gavėjui (apeliantui) lizingo termino metu valdyti ir naudoti automobilį VW Passat, identifikavimo Nr. WVWZZZ3CZ7P105582, o apeliantas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose.

Apeliantas Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, Lizingo sutartis nutraukta nuo 2009 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „Rimduva“ iÅ¡kelta bankroto byla (b.l. 51). 2009 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 47 761,99 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Rimduva“ bankroto byloje, kuris patvirtintas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi (b.l. 18). 2010 m. kovo 22 d. raÅ¡tu Nr. 30.58.17/1320 ieÅ¡kovas kreipėsi į apeliantÄ su praÅ¡ymu dėl lizingo dalyko grÄ Å¾inimo (b.l. 19), tačiau apeliantas atsisakė šį turtÄ grÄ Å¾inti, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas savo pažeistas teises pasirinko ginti bankroto byloje pareikÅ¡damas kreditorinį reikalavimÄ visai mokėtinai pagal Lizingo sutartį sumai.

Taigi, byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl lizinguojamo turto – transporto priemonės, grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui kaip lizingo davėjui, kai Å¡is jau yra pareiÅ¡kęs kreditorinį reikalavimÄ visos transporto priemonės kainos apimtimi apelianto bankroto byloje. Apeliacinis skundas netenkintinas.Lizingo (finansinės nuomos) sutarties specifika lemia tai, jog lizingo dalykas (nagrinėjamu atveju - automobilis) perduodamas lizingo gavėjui (apeliantui) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad tik sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ lizingo daiktas pereis gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita, o iki tol lizingo dalyko savininku yra lizingo davėjas (ieÅ¡kovas) (CK 6.567 str.).

Sudarytos Lizingo sutarties 10.1 punktu Å¡alys susitarė, kad sutartis baigia galioti sumokėjus lizingo davėjui lizingo mokėjimus pagal mokėjimų grafikÄ ir (jeigu yra) kitas skolas (delspinigius, sutartyje numatytas baudas) ir lizingo davėjui perdavus nuosavybės teisę į lizingo objektÄ . Å iuo pagrindu Lizingo sutarčiai pasibaigus, tarp Å¡alių pasiraÅ¡omas lizingo objekto perdavimo nuosavybėn aktas. Nuo minėto akto pasiraÅ¡ymo momento lizingo gavėjas tampa perduoto lizingo objekto sÄ Å¾iningu ir teisėtu įgijėju (Lizingo sutarties 10.4. p.).

Tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam lizingo objektÄ , sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o nutraukus Å¡iÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ , lizingo gavėjo pagal lizingo sutartį lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrÄ Å¾inami (Lizingo sutarties 10.6, 10.9 p. p.). Taigi, lizingo davėjas (ieÅ¡kovas) iki visos kainos už lizingo daiktÄ sumokėjimo turi visas savininko teises į lizingo bÅ«du perkamÄ daiktÄ , tarp jų ir teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam lizingo objektÄ , jei lizingo sutartis, gavėjui jÄ iÅ¡ esmės pažeidus, nutraukiama (CK 6.574 str.).

Apeliantas Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo, taip pat tiek bylos nagrinėjimo pirma instancija metu, tiek ir apeliaciniame skunde pripažino, kad visos Lizingo sutartyje numatytos kainos nėra sumokėjęs, t.y. nėra ginčo, jog apeliantas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Taigi, nutraukus Lizingo sutartį, o Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi apeliantui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ieÅ¡kovas turėjo teisę pareikÅ¡ti atitinkamÄ finansinį reikalavimÄ (CK 6.574 str., Ä®BÄ® 21 str. 1 d.).

Kaip minėta, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo teisę pasirinkti ir buvo pasirinkęs kaip savo teisių gynimo bÅ«dÄ atitinkamo dydžio (visos lizingo dalyko kainos apimtimi) kreditorinio reikalavimo pateikimÄ , jo kreditorinis reikalavimas yra teismo patvirtintas ir dėl to ieÅ¡kovas jau nebegali reikalauti susigrÄ Å¾inti automobilį, be to, tai reikÅ¡tų dvigubÄ reikalavimo patenkinimÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto teiginiu, kad įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ uždraudus visų finansinių prievolių vykdymÄ , sutarties pagrindu bankrutuojančios įmonės teisėtai valdomo ir naudojamo daikto savininkas – lizingo davėjas iÅ¡ principo turi pasirinkimo teisę ar iÅ¡sireikalauti daiktÄ (automobilį), už kurį lizingo gavėjas nesumokėjo, ar pareikÅ¡ti lizingo gavėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimÄ bankroto procedÅ«rose.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pastaroji situacija kreditoriaus interesų požiÅ«riu realiai tikėtina tik tada, kai kreditorius turi pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bankroto procedÅ«rų eigoje lizingo gavėjas yra tikrai pajėgus atsiskaityti pagal lizingo sutarties sÄ lygas. Su apelianto argumentais, kad pats kreditorinio reikalavimo pateikimo ir patvirtinimo faktas užkerta keliÄ lizingo davėjui reikalauti grÄ Å¾inti turtÄ natÅ«ra ir jo grÄ Å¾inimas reiÅ¡kia dvigubÄ praturtėjimÄ , teisėjų kolegija nesutinka.Visų pirma pažymėtina, kad tiek dar ieÅ¡kovo teiktame finansiniame reikalavime tiek ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad finansinis reikalavimas, grÄ Å¾inus automobilį, bus koreguojamas jį sumažinant, o finansinio reikalavimo pareiÅ¡kimas nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas atsisako reikalavimo grÄ Å¾inti lizinguotÄ turtÄ (b.l. 3-4, 18).

Taigi, jau finansinio reikalavimo pateikimo stadijoje ieÅ¡kovas nurodė, kad tokio dydžio finansinis reikalavimas yra laikino pobÅ«džio, susigrÄ Å¾inus lizingo dalykÄ jis bus atitinkamai pagal lizingo dalyko vertę koreguojamas. Ä®monių bankroto įstatymas nedraudžia tikslinti teismo jau patvirtintus finansinius reikalavimus iki bankrutuojančios įmonės pabaigos ar bankroto bylos nutraukimo (Ä®BÄ® 26 str. 1 d. ). Minėtos faktinės aplinkybės reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas lizingo dalyko nebuvo atsisakęs ir pasirinkęs savo teisių gynimo bÅ«dui tik tokio finansinio reikalavimo, kuris buvo pareikÅ¡tas pagal esamÄ situacijÄ , pateikimÄ ir nepretendavo gauti dvigubÄ reikalavimo patenkinimÄ .

Pažymėtina, kad pats kreditorinio reikalavimo patvirtinimas per se apskritai dar nereiÅ¡kia jo patenkinimo, taigi, turto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui net ir esant tokiam patvirtintam kreditoriniam reikalavimui, jei jis realiai nebÅ«tų patenkintas, nesuponuotų dvigubo praturtėjimo. Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Å ioje normoje nustatyti draudimai yra taikomi bÅ«tent bankrutuojančiai įmonei, nes visas bankrutuojančios įmonės turtas (tiek faktiÅ¡kai turimas bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ) tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu. Taigi, kreditoriams dalytinu turtu yra tik bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas. Å iuo atveju ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, o ne bankrutuojančiai įmonei, ir jei pastaroji iki galo tinkamai neįvykdo lizingo sutarčių, jai neatsiranda nuosavybės teisė į lizingo dalykÄ .

Aplinkybės, kad įmonė įtraukė transporto priemonę į savo balansÄ ir yra sumokėjusi už jÄ daugiau kaip pusę kainos, kreditorinio reikalavimo pripažinimas ir jo patvirtinimas, realiai nesumokėjus visos lizingo dalyko kainos, nelemia nuosavybės teisės į automobilį perėjimo įmonei. Todėl Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyti draudimai ir Å¡iame įstatyme nustatytos disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu taisyklės Å¡iam turtui netaikytinos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo apeliantui įgyti nuosavybės teisę į lizinguotÄ turtÄ (CK 4.47 str., Lizingo sutarties 10.4 p.). Tuo tarpu Lizingo sutarties 10.6 ir 10.9 punktų sÄ lygos, kad nutraukus sutartį lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam lizingo objektÄ , sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, bei tai, kad lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrÄ Å¾inami, per se nėra nesÄ Å¾iningos ir iÅ¡ esmės atitinka įstatyminį lizingo teisinių santykių reglamentavimÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad ieÅ¡kovas yra ginčo transporto priemonės savininkas, apeliantas nebuvo sumokėjęs visų eilinių mokėjimų pagal Lizingo sutartį, tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas visų sutarties sÄ lygų įvykdymÄ ir nuosavybės teisių į lizingo dalykÄ perdavimÄ patvirtinantis priėmimo-perdavimo aktas, o Lizingo sutartis dėl netinkamo jos vykdymo buvo ieÅ¡kovo nutraukta, turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad apeliantas turi grÄ Å¾inti lizingo davėjui jam priklausantį turtÄ (CK 6.574 str.).

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teisminė praktika: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma „negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip ribojanti kreditorių ar trečiųjų asmenų teisę susigrÄ Å¾inti (iÅ¡sireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės valdymo.“ Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-475/2009.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o procesinius dokumentus galima grįsti tik tokiais teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡kose arba iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios. Å iuo atveju, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apelianto nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai 2009 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-475/2009 nagrinėjamoje byloje netaikytini, kadangi bylų faktinės aplinkybės skiriasi vien jau dėl to, kad toje byloje, skirtingai negu nagrinėjamoje, buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su daliaisiais daiktais, be to, pirkimo pardavimo, o ne lizingo sutarties atveju.Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taikė materialinės teisės normas bei teisminę praktikÄ .

Todėl naikinti ar keisti priimtÄ sprendimÄ nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 – 9 punktais bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 1 210 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme tenkintinas.

                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rimduva“ (juridinio asmens kodas 233740280) ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DNB lizingas (juridinio asmens kodas 124385737) 1 210 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

                          Teisėjai                                                    Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                                             Rimvydas Norkus                                                                                                                                                             Alvydas Poškus