f313ec1d-deb8-4da9-9baf-ddb44512d129 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006 Baudžiamoji byla 1 A – 228 – 350 / 2018 Proceso Nr. 1-01-1-62256-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.2.1; 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. spalio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytos dvi paros nuteistojo iÅ¡bÅ«tos laikinajame sulaikyme vienÄ parÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikant kad V. G. neatlikta bausmės dalis yra 96 MGL (3615,36 Eur) dydžio bauda.

PaskirtÄ baudÄ nuteistasis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas nustatė:

1. V. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 28 d., apie 13. 10 val., Panevėžyje, P. gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai davė kyšį: policijos pareigÅ«nams sustabdžius jo vairuojamÄ automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ V. D. vardu, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad minėtÄ automobilį jis vairavo naudodamasis mobilaus ryÅ¡io telefonu be laisvų rankų įrangos, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra, kad buvo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad tikrinančiam pareigÅ«nui pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimÄ , sėdėdamas automobilyje Renault Kangoo, per atidarytÄ langÄ jį tikrinančiam valstybės tarnautojui – Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiajam patruliui M.

G. – padavė 50 eurų.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jį iÅ¡teisinamÄ nuosprendį. 2.1 Apeliaciniame skunde cituojamas skundžiamas nuosprendis, baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) normos ir teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir nurodoma, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai, nes kaltu baudžiamojoje byloje pripažintas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir remiantis iÅ¡imtinai vien tik policijos pareigÅ«no, kurį jis tariamai ketino papirkti, parodymais. 2.2 Mano, kad byloje esančiais duomenimis nėra įrodyta, kad jis suvokė, jog policijos pareigÅ«nui neteisėtai siÅ«lo pinigus už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir norėjo, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus, nes 50 € kupiÅ«ra, kuri ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo traktuojama, kaip policijos pareigÅ«nui perduotas kyÅ¡is, buvo įdėtas į automobilio Å KODA, priklausančio jo sÅ«nui dokumentus, kuriuos jis, nieko nežinodamas apie ten esančius pinigus, susipainiojęs perdavė policijos pareigÅ«nui.

Teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino, abejonę dėl jo kaltės vertino jo nenaudai, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ . Jo kaltė grindžiama iÅ¡imtinai policijos pareigÅ«no parodymais, tačiau, apelianto nuomone, nesant kitų įrodymų, tokia teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės yra iÅ¡imtinai niekinė. 2.3 Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiÅ¡kai aiÅ¡kinantis automobilio Renault įsigijimo aplinkybes, kurios visiÅ¡kai nieko bendro neturi su kyÅ¡io davimo aplinkybėmis, nes jo parodymai dėl 50 € kupiÅ«ros perdavimo policijos pareigÅ«nui viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Neginčija, kad policijos pareigÅ«nui kartu su dokumentais buvo perduota 50 € kupiÅ«ra, tačiau esminė aplinkybė apelianto pastebėjimu yra ta, kad nėra įrodyta, kad Å¡iÄ kupiÅ«rÄ jis perdavė sÄ moningai siekdamas, iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, kaip kyšį.

Tokių įrodymų byloje nepakanka, o policijos pareigÅ«nas, vertindamas susidariusiÄ situacijÄ , sÄ Å¾iningai suklydo.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistasis ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad perduodamas jį tikrinančiam policijos pareigÅ«nui praÅ¡omus dokumentus, per klaidÄ padavė kito, sÅ«nui priklausančio automobilio dokumentus ir nežinojo, kad Å¡iuose dokumentuose yra 50 eurų banknotas, todėl praÅ¡o jį iÅ¡teisinti nesant subjektyviosios nusikaltimo pusės – tyčios, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrindė iÅ¡vadas dėl V.

G. nusikalstamų veiksmų byloje esančiais tokiai iÅ¡vadai padaryti pakankamais įrodymais, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu padarius jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai nurodė, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu bÅ«du, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

7. Apeliantas neginčija, jog 50 eurų kupiÅ«rÄ kartu su automobilio Å koda Octavia registracijos liudijimu, kurie buvo rasti apžiÅ«rint tarnybinį policijos automobilį, perdavė jį sustabdžiusiam policijos pareigÅ«nui M. G., tačiau jis viso proceso metu neigė, taip pat ir apeliaciniame skunde neigia, atlikęs tyčinius kyÅ¡io davimo veiksmus teigdamas, kad jis nežinojo, kad jo policijos pareigÅ«nui per apsirikimÄ perduotame dokumente – kito nei jis vairavo – sÅ«nui priklausančio automobilio Å koda registracijos pažymėjime buvo įdėti pinigai. 7.1 Tačiau Å¡i apelianto versija yra visiÅ¡kai paneigta betarpiÅ¡kai su apeliantu bendravusio ir pinigus iÅ¡ jo gavusio policijos pareigÅ«no M.

G. iÅ¡ karto po įvykio suraÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo turiniu, Å¡io asmens, apklausto liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais vienodais parodymais, kad 50 eurų kupiÅ«rÄ Ä¯ kito automobilio registracijos pažymėjimÄ , prieÅ¡ jį paduodamas jam (M. G.), įdėjo pats apeliantas, nors dar prieÅ¡ tai jis apeliantÄ , kai Å¡is pradžioje mėgino jam įduoti 20 eurų kupiÅ«rÄ , buvo įspėjęs dėl atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ . 7.2 Å ioje vietoje pažymėtina, kad apeliantas neginčija liudytojo M.

G. nurodytos aplinkybės teigdamas, kad jis iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡siėmęs 20 eurų kupiÅ«rÄ ir davė jÄ M. G.. Nors dėl Å¡io pinigų davimo fakto V. G. kaltinimas nepareikÅ¡tas, o tuo pačiu tai tiesiogiai jokios reikÅ¡mės sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ neturi, tačiau neabejotinai stiprina vidinį įsitikinimÄ , kad M. G. parodymai yra visiÅ¡kai objektyvÅ«s. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad M. G., kuris, pirmiausia iÅ¡ karto po V. G. padaryto nusikaltimo – kyÅ¡io davimo, bÅ«damas principingu ir sÄ Å¾iningu pareigÅ«nu, apie tai nedelsdamas pranešė VPK budėtojui, dėl ko į įvykio vietÄ atvyko ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o po to viso proceso metu, tame tarpe ir ikiteisminiame tyrime akistatos su apeliantu metu, davė vienodus parodymus, turėtų kokį nors motyvÄ V.

G. apkalbėti ir nepagrįstai teigti, kad Å¡is padarė nusikaltimÄ . Pažymėtina, kad apeliantas taip pat nenurodė, kad M. G. turėtų motyvÄ jį nepagrįstai apkaltinti, o apeliacinio skundo motyvas, kad vertindamas situacijÄ M. G. sÄ Å¾iningai suklydo, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas. 7.3 Esant Å¡ioms aplinkybėms netikėti liudytojo M. G. parodymais, kuriuos jis, be to, davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir kuriuos patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuoti duomenys, netikėti nėra jokio pagrindo, o tai, kad jo parodymai buvo prieÅ¡ingi nuteistojo parodymams, nepaneigia Å¡io liudytojo parodymų objektyvumo.

8. NatÅ«ralu, jog V. G., neigdamas savo kaltę padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , aplinkybes aiÅ¡kina sau palankia linkme, tačiau Å¡ie apelianto parodymai yra visiÅ¡kai paneigti byloje surinktų įrodymų visetu, todėl pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai jais nesivadovavo. Tokiu bÅ«du, iÅ¡tyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, neliko jokių abejonių dėl apelianto kaltės, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos jo naudai, o tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo padaryta apelianto netenkinanti iÅ¡vada, nereiÅ¡kia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisingas.

9. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. G. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Algirdas Gaputis Donatas Jatužis Valdas Meidus